d7d8ccc6-e7a9-4349-8e6d-699f7d448e5a · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-385-1020/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48520-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, nuteistajam G.

G. (G. G.) ir jo gynėjui advokatui Jonui Butkui, vertėjai Jekaterinai Chochlanovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) – 45 parų areÅ¡tu. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G.

G. paskirta 30 parų areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis ir 65 straipsniu, paskirta areÅ¡to bausmė visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu G. G. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir 66 MGL (2 485,56 EUR) dydžio bauda bei G. G. paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant atvirojoje kolonijoje, ir 66 MGL (2 485,56 EUR) dydžio bauda, į bausmę įskaitant G.

G. laikino sulaikymo laikÄ Å¡ioje byloje bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu įskaitytÄ G. G. laikino sulaikymo laikÄ bei skirtos bausmės atliktÄ dalį. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) visÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikÄ ir 3 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas G. G. vairuotas mopedas, be valstybinio numerio.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. G. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 8 d. apie 15.02 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo mopedÄ , be valstybinio numerio ženklo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,07 promilės etilo alkoholio. Å iais veiksmais G. G. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. G. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir jam paskirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Taip pat praÅ¡oma draudimo vairuoti transporto priemones terminÄ sutrumpinti iki 3 metų. Pasak apelianto, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jis negali bÅ«ti pataisytas neskyrus realaus laisvės atėmimo. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu konstatuotos veikos yra visiÅ¡kai skirtingos, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis nevykdė veikų dėl kurių buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dar 2018 m. birželio 11 d.

Apeliantas pažymi, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytoje normoje yra sÄ voka „kelių transporto priemonė“. Atitinkamai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKÄ®) redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. nenumatė, kas tai yra kelių transporto priemonė – jame yra sÄ voka „motorinė transporto priemonė“. G. G. buvo įsitikinęs, kad jo vairuojamas mopedas, įvertinus jo kubatÅ«rÄ , prilygsta paprastam dviračiui.

Pasak apelianto, veikos padarymo metu galiojusioje BK 281 straipsnio 10 d. buvo numatyta, kad kelių transporto priemonės yra ir kitos mechaninės transporto priemonės – iš to sektų, kad nemotorinis dviratis irgi yra kelių transporto priemonė. Toks normų prieštaringumas turėjo būti aiškinamas jo naudai. Apeliantas nurodo, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu jam paskirtus nemokamus darbus vykdo, o tai rodo, kad jis keičiasi ir jo pataisymui reali laisvės atėmimo bausmė nėra būtina.

Minėtu nuosprendžius jis buvo įpareigotas dirbti, o Å¡iuo metu jis pradėjo vykdyti individualiÄ veiklÄ , o taip pat planuoja įsidarbinti. Jam paskirtų baudų nemoka ne dėl savo tyčinio nusistatymo, o dėl to, kad gaunamos pajamos yra nepakankamos baudų sumokėjimui. Skunde nurodoma, jog BK 68 straipsnyje nustatyta, jog maksimalus terminas uždrausti naudojimÄ si specialia teise yra 5 metai, tačiau Å¡ia norma apylinkės teismas nesivadovavo ir jam vairuoti transporto priemones uždraudė 5 metus ir 1 mėnesį.

3. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdyje nuteistasis G. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras apeliacinį skundÄ prašė atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus bei apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , pripažindamas G. G. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį bei už tai jam paskyrė proporcingas ir BK 41 straipsnio paskirtį Å¡iuo atveju bÅ«tinas užtikrinti baudžiamojo poveikio priemones.

5. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio dienÄ G. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tokios bÅ«senos vairavo mopedÄ . Visgi apeliantas teigia manęs, kad jo vairuojamas mopedas yra prilyginamas dviračiui.

6. BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) buvo numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Atitinkamai G. G. veikos padarymo metu minėto straipsnio 10 dalyje buvo nurodyta, kas yra laikoma kelių transporto priemone – tai visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės. Taigi kiekviena transporto priemonė, turinti variklį yra BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo priemone.

7. Atitinkamai LAT savo praktikoje yra nurodęs, kad BK 281 straipsnyje nurodytos kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik tada, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklės pažeidžiamos vairuojant minėtas transporto priemones. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 281 straipsnio prasme kitomis savaeigėmis mašinomis laikomos mašinos, skirtos specialiems darbams atlikti: keliams tiesti – greideriai; derliui apdoroti – kombainai ir t. t., o kitomis mechaninėmis priemonėmis – transporto priemonės, turinčios variklį, pvz., mopedai. (LAT 2013 m. gegužės 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2013.

Teismų praktika. 2013, 39, p. 398-403). Iš to seka, kad esminiu požymiu siekiant nustatyti ar konkreti transporto priemonė gali būti laikoma BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos padarymo priemone, yra tai ar ji turi variklį.

8. Pažymėtina ir tai, kad G. G. veikos padarymo metu galiojusio SEAKÄ® (nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) 2 straipsnio 35 dalyje motorinė transporto priemonė buvo apibrėžiama, kaip variklį turinti transporto priemonė, iÅ¡skyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges maÅ¡inas. Atitinkamai SEAKÄ® 2 straipsnio 32 dalyje mopedas apibrėžiamas kaip motorinė dviratė transporto priemonė. Taigi tiek iÅ¡ teisės aktuose, tiek LAT praktikoje nurodytų sÄ vokų analizės akivaizdu, jog G. G. vairavo tokiÄ transporto priemonę, kuri yra BK 281 straipsnyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatytų nusikalstamų veikų padarymo priemone ir pastarasis pagrįstai bei teisėtai pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

9. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones.

10. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam G. G. paskyrė teisingÄ bausmę tiek už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ veikÄ , tiek galutinę su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu subendrintÄ bausmę. Be to, ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminas nustatytas laikantis baudžiamojo įstatymo nuostatų.

11. G. G. veikdamas tiesiogine tyčia padarė 1 nesunkų nusikaltimÄ . Pastarojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis praeityje ne kartÄ baustas administracine tvarka. Tarp pažeidimų dominuoja neteisėto buvimo pasienio ruože atvejai bei pavojingi KET pažeidimai – vairavimas neturint tam teisės, esant apsvaigus nuo psichoaktyvių medžiagų (b. l. 42–45, 132–137). Pvz., dar 2011 m. rugsėjo 4 d. G. G. vairavo automobilį neblaivus, o jo neblaivumo laipsnis siekė 1,63 promilės (b. l. 132).

Atitinkamai 2016 m. spalio 30 d. G. G. vėl vairavo automobilį neblaivus, o jo neblaivumo laipsnis siekė 2,95 promilės – už kÄ jam buvo paskirta 1 250 EUR dydžio bauda ir konfiskuotas automobilis (b. l. 136–137). Abu minėti pažeidimai buvo iÅ¡ esmės panaÅ¡Å«s į Å¡iame teismo sprendime aptariamÄ nusikaltimÄ , o 2016 m. spalio 30 d. nuteistajam užfiksuotas neblaivumo laipsnis stipriai virÅ¡ijo net nustatytÄ jį Å¡ioje byloje, tačiau tuo metu toks veikimas užtraukė tik administracinę atsakomybę.

Atitinkamai pažymėtina ir tai, kad G. G. praeityje baustas ir už amfetamino vartojimÄ (b. l. 44), kas kitų duomenų kontekste rodo, kad jis tam tikrais atvejais piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis.

12. Nuteistojo asmenybės pavojingumÄ pagrindžia ir duomenys apie ankstesnius jo teistumus – jis praeityje 4 kartus teistas – vienu atveju dėl disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o kitais trimis atvejais dėl kontrabandos ir (ar) neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis; taip pat minėto asmens atžvilgiu 2 kartus nutrauktas ikiteisminis tyrimas – dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo pagal BK 253 straipsnį 1 dalį bei kitu atveju – susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (b. l. 46–69, 76–84). Vien jau Å¡ie G. G. charakteristikos duomenys rodo jo polinkį veikti neteisėtu bÅ«du, visgi teisėjų kolegijos įsitikinimu, bÅ«tent nuosekli ir chronologiÅ¡ka nuteistojo padarytų pažeidimų analizė, rodo jam anksčiau taikytų Å¡velnesnių ir su laisvės atėmimu nesusijusių poveikio priemonių neefektyvumÄ .

13. Kaip jau minėta dar 2011 m. rugsėjo 4 d. G. G. padarė iÅ¡ esmės identiÅ¡kÄ Å¡ioje byloje jam inkriminuojamam pažeidimÄ už kÄ jam buvo paskirta 4 000 Lt dydžio baudos nuobauda (b. l. 132). Visgi jau 2012 m. spalio 28 d. jis vėl vairavo automobilį neturėdamas tam teisės – už kÄ jam skirta 1 400 Lt dydžio baudos nuobauda (b. l. 133); tais pačiais metais jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. 2014 m. rugsėjo 29 d. pas jį rastas ginklas, tačiau tyrimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 2015 m. lapkričio 20 d. nutrauktas dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo (b. l. 46).

Praėjus tik 2 savaitėms nuo ginklo pas jį radimo, t. y. 2014 m. spalio 12 d. apie 23.00 val. G. G. buvo sulaikytas ir nustatyta, kad jis vartojo amfetaminÄ (b. l. 44). Tačiau nepaisant sulaikymo, jau kitÄ dienÄ , t. y. 2014 m. spalio 13 d. apie 13.30 val. jis sulaikytas su savimi turintis amfetamino ir metamfetamino, už kÄ jam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL dydžio bauda (b. l. 49-50). 2016 m. gegužės 25 d. G. G. vėl buvo sulaikytas ir jam pareikÅ¡ti įtarimai pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį bei paskirta kardomoji priemonė, tačiau dar net nepriėmus teismo sprendimo Å¡ioje byloje (Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas priimtas 2017 m. sausio 4 d.

– paskirta 66 MGL dydžio bauda), 2016 m. rugpjūčio 11 d. jis sulaikytas kaip neteisėtai esantis prie sienos (b. l.

43) bei 2016 m. spalio 30 d. vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs ir neturėdamas tam teisės už kÄ jam paskirta 1 250 EUR dydžio bauda bei konfiskuotas automobilis (b. l. 136–137). Visų Å¡ių poveikio priemonių visuma neatbaidė G. G. nuo tolesnio neteisėto veikimo ir nepraėjus nei 2 mėnesiams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, pastarasis padarė iÅ¡ esmės tokio paties pobÅ«džio du naujus nusikaltimus, numatytus BK 1992 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 1 dalyje ir dėl to buvo sulaikytas (b. l. 55–60).

Taigi dar vienas inicijuotas bei vykstantis baudžiamasis procesas G. G. elgesiui teigiamoms įtakos neturėjo. Pastarasis iki 2018 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmimo (paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant, ir 66 MGL dydžio bauda (b. l. 55–60)), dar 2 kartus buvo sulaikytas prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos (b. l. 42–43), o 2017 m. rugpjūčio 31 d. padarė dar vienÄ naujÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Už Å¡io nusikaltimo padarymÄ 2018 m. birželio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, subendrinus su bausme paskirta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, G. G. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant. Tokiu bÅ«du buvo dar kartÄ patikėta G. G. galimybėmis bausmės tikslus įgyvendinti netaikant realaus laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog bylos duomenimis G. G. atžvilgiu probacija pradėta vykdyti 2018 m. liepos 10 d., o BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas nepraėjus net 3 mėnesiams – 2018 m. spalio 8 d., ir tai buvo jau trečias kartas kai bÅ«damas neblaivus nuteistasis vairavo transporto priemonę 14.

Visuma tokių duomenų aiškiai rodo, kad G. G. ignoruoja jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, nedaro atitinkamų išvadų ir iki skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos, ir kol kas dar netaikytos laisvės atėmimo bausmės, kitos bausmės rūšys jo atžvilgiu buvo visiškai neefektyvios. Apeliacinės instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad iki šioje byloje aptariamo pažeidimo G. G. daugiau nei vienerius metus nepadarė kitų pažeidimų (paskutinis padarytas 2017 m. rugpjūčio 31 d.), tačiau jo veikimas šioje byloje buvo itin pavojingas.

G. G. bÅ«damas neblaivus mopedÄ vairavo neturėdamas tam teisės, mopedas buvo neregistruotas, neapdraustas, neatlikta jo techninė apžiÅ«ra, pats G. G. buvo be apsauginio Å¡almo. Be to, byloje esančiais duomenimis G. G. nepakluso pareigÅ«nų reikalavimui sustoti – jis tik padidino greitį, vėliau pasuko ant pėsčiųjų tako, o pamatęs juo einantį pėsčiÄ jį metėsi ant žaliosios vejos ir galiausiai nukrito (b. l. 4). Visa tai rodo, kad jo pažeidimas visomis prasmėmis buvo pavojingas, galėjo sukelti skaudžių padarinių ir paÅ¡aliniams asmenims, o siekis iÅ¡vengti sulaikymo rodo visuomenėje pripažįstamų vertybių ir taisyklių nepaisymÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, G. G. ne kartÄ sulaužė jam iÅ¡reikÅ¡tÄ pasitikėjimÄ , todėl nesikeičianti valstybės reakcija į nuolat daromas pavojingas nusikalstamas veikas, visuomenėje formuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei įspÅ«dį, jog valstybės pasitikėjimu galima piktnaudžiauti.

15. Tokios teisėjų kolegijos iÅ¡vados nekeičia net ir gynybos pateikiami duomenys, jog G. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vykdė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus – iÅ¡dirbo 100 valandų nemokamų darbų, vykdo individualiÄ veiklÄ , sudarė darbo sutartį ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtas nuosprendis G. G. atžvilgiu pradėtas vykdyti 2018 m. liepos 10 d., o su probacijos sÄ lygomis ir tvarka, bei teismo įpareigojimais jis buvo supažindintas 2018 m. liepos 23 d.

Visgi gynybos pateikti duomenys rodo, kad neatlygintinus darbus G. G. pradėjo vykdyti tik 2019 m. balandžio 8 d., darbo sutartį sudarė 2019 m. gegužės 16 d., o sveikatos žinių ir įgÅ«džių atestavimo pažymėjimas apie iÅ¡klausytÄ 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalÄ Å¾mogaus sveikatai programÄ iÅ¡duotas 2019 m. balandžio 29 d. Nors tai teigiamai charakterizuoja asmenį, tačiau teisėjų kolegija negali neįvertinti to, jog aktyviai vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu nustatytus įpareigojimus minėtas asmuo realiai pradėjo vykdyti tik po, kai 2019 m. kovo 26 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam pirmÄ kartÄ buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai rodo, jog probacijos sÄ lygas realiai vykdyti G. G. paskatino ne noras įrodyti, kad jis gali veikti teisėtu bÅ«du laisvėje, tačiau siekis iÅ¡vengti gresiančio laisvės atėmimo. Be to, G. G. teigia, kad jam paskirtų baudų jis negalėjo mokėti dėl prastos finansinės padėties, tačiau kaip matyti iÅ¡ Å¡ios bylos medžiagos, G. G. prieÅ¡ 2 savaites iki aptariamo pažeidimo padarymo už 300 EUR nusipirko Å¡ioje byloje konfiskuotÄ ir jo kaip galimai vogtÄ Ä¯vardintÄ mopedÄ , todėl teismas neįžvelgia realių jo pastangų vykdyti jam paskirtas bausmes.

Taigi minėti duomenys, skirtingai nei teigia gynyba, neleidžia teismui konstatuoti, jog BK 41 straipsnio paskirtis G. G. atžvilgiu gali bÅ«ti užtikrinta jam netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Å is asmuo turėjo ne vienÄ Å¡ansÄ Ä¯rodyti, kad gali veikti teisėtu bÅ«du laisvėje, tačiau tokio pasitikėjimo nepateisino ir Å¡ioje situacijoje tik pati griežčiausia bausmė gali pasiekti bausmės tikslus.

16. Esant tokiems argumentams, apygardos teismas laiko, jog tiek už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ G. G. paskirta areÅ¡to bausmė, tiek galutinė subendrinta ir paskirta atlikti reali laisvės atėmimo bausmė (kartu su bauda), yra teisinga ir proporcinga įvertinus nemažėjantį nuteistojo pavojingumÄ ir Å¡velnesnių poveikio priemonių neefektyvumÄ .

17. Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 90 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose. Skundžiamu nuosprendžiu G. G. iÅ¡ tiesų padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę jis galėtų bÅ«ti siunčiamas atlikti į atvirÄ jÄ kolonijÄ .

Visgi skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio pagrindu buvo subendrinta su bausme skirta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (sunkus nusikaltimas, o tokias veikas padarę asmenys pagal BVK nuostatas bausmę turėtų atlikti ne atvirojoje kolonijoje, o pataisos namuose). Taigi šia prasme skundžiamas teismo nuosprendis yra pakankamai švelnus ir ne per griežtas.

18. Apeliaciniu skundu ginčijama ir nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Pasak apelianto, teismo nuosprendžiu jam faktiÅ¡kai buvo paskirtas 5 metų ir 1 mėnesio teisės vairuoti atėmimas, o tai virÅ¡ija BK 68 straipsnyje numatyto termino maksimalų dydį. Teisėjų kolegija tokiai apelianto pozicijai nepritaria, nes pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ vadovavosi BK 68 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areÅ¡tu, taikomas visÄ laisvės atėmimo ar areÅ¡to atlikimo laikÄ ir teismo paskirtÄ laikÄ po laisvės atėmimo ar areÅ¡to atlikimo.

Pagal Å¡ias nuostatas draudimas turi bÅ«ti taikomas nuteistajam atliekant bausmę ir 3 metus po jos atlikimo. Å ioje situacijoje paskirtas maksimalus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas (BK 68 straipsnio redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) teisėjų kolegijos laikytinas teisingu – tai jau ne pirmas G. G. KET pažeidimas, padarytas jam neturint teisės vairuoti, be to, jis jau trečiÄ kartÄ transporto priemonę vairavo neblaivus.

19. Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažindamas G. G. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį apylinkės teismas BPK nuostatų nepažeidė. Atitinkamai ir teismo nuteistajam paskirta bausmė ir poveikio priemonė, įvertinus padarytos veikos pavojingumÄ ir nuteistojo asmenybę yra proporcingos ir tuo pačiu bÅ«tinos siekiant užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus iÅ¡dėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo G. G. (G. G.) apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Ernestas RimÅ¡elis Laureta Ulbienė