2018-03-14 Nr. AB-5346-3-64-3-00639-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-135-822/2018 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00639-2016-3 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 14 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio

16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas V. J. (toliau

– ir pareiškėjas) 2016 m. kovo 10 d. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo laikytas Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis. Kameros buvo perpildytos, jose šalta, drėgna, prastas apšvietimas, ventiliacija, ant sienų ir lubų buvo grybelis. Rūkantys asmenys laikomi kartu su nerūkančiaisiais. Nesudarytos sąlygos rūbų skalbimui bei džiovinimui. Dėl blogų kalinimo sąlygų pareiškėjas blogai jautėsi, dėl sveikatos sutrikimų buvo priverstas kreiptis į psichologą, psichiatrą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d., jam teko nuo 3,74 kv. m iki 6,53 kv. m kameros ploto. Kamerose langai buvo skaidraus stiklo, kameros vėdinamos natūraliu būdu. Šiaulių TI pastatas buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma. Nuo 2010 m. Šiaulių TI taikoma praktika, kuomet į įstaigą atvykę asmenys jų pageidavimu paskiriami į dviejų tipų kameras − rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis pareiškėjas įstaigai nebuvo pateikęs. Patalynės skalbimas įstaigoje vykdomas nepažeidžiant galiojančių nuostatų ir užtikrinant jų švarą. Teisės aktai nenumatė kalinamiesiems sudaryti sąlygas skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Kalinamųjų apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė iki 2012 m. buvo skalbiami nemokamai, nuo 2012 m. spalio mėn. taip pat teikiamos viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas. Šias paslaugas teikė UAB „Juvidė“, kuri ir nustatė paslaugų kainas. Kainos tokios pat kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

II.

5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, jog, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau

– ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktą, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustatė tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Nustatyta, kad skundžiamu laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui teko nuo 3,74 kv. m iki 6,53 kv. m kameros ploto, tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.

7. Teismas akcentavo, jog nagrinėjamu atveju

taikytinos higienos normos, tiek galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010), tiek galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d. – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio

3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Teismas taip pat vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės).

8. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2016 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. 62/08-207 nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (langai skaidraus stiklo). Įstaigoje neįrengta ventiliacijos sistema, todėl patalpose galėjo būti per mažas judėjimo greitis ir/ar santykinės drėgmės lygis. Šiaulių TI pastatų kompleksas buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma, t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą, kadangi nebuvo galimybės padidinti langų angas. Patalpos šaltuoju metų laiku šildomos centralizuotai, šiluma tiekiama iš miesto tinklų. Įstaiga tiekiamo šildymo parametrų nereguliavo. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į plotą, buvo du šviestuvai, kuriuose įstatytos 2-4 dienos šviesos lempos (lium 36W/840 613), ir dirbtinė naktinė šviesa (kaitrinė lemputė 25W). Tačiau suimtieji (nuteistieji) nuolat gadino ir laužė elektros instaliaciją, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus.

9. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. EP-328 nustatė, kad kamerose Nr. 39, Nr. 87 ir Nr. 96 dirbtinės apšvietos matavimo rezultatai atitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas Nr. EP-447 tiesiogiai nesietas su pareiškėju, nes kamera Nr. 21, kurioje laikytas pareiškėjas, nebuvo tikrinama.

10. Dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis pareiškėjas (taip pat ir atsakovas) nepateikė įrodymų, kad jis ginčui aktualiu metu kreipėsi į Šiaulių TI administraciją nurodydamas, jog buvo nerūkantysis, ir prašydamas užtikrinti jo teisę būti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkoma. Priešingai, byloje buvo pareiškėjo anketa Šiaulių TI direktoriui, kurioje jis nurodė esąs rūkantysis, sutiko būti paskirtu į kamerą, kurioje laikomi rūkantys suimtieji arba nuteistieji. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 nurodė, jog rūkantys ir nerūkantys asmenys apgyvendinami atskirose režiminio korpuso apgyvendinimo kamerose pagal užpildytus prašymus, kuriuos suimtieji pildė atvežus juos į laisvės atėmimo vietą. Teismo vertinimu, iš turimų rašytinių įrodymų nebuvo galima konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus ar neveikimą.

11. Dėl galimybės skalbti, džiovinti drabužius atsakovo atsiliepime nurodoma, kad skalbimo organizavimą Šiaulių TI reglamentavo 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas, kurio 4 punktas numatė, kad Šiaulių TI skalbiniai (suimtiesiems (nuteistiesiems), išduodama patalynė ir rankšluosčiai bei darbo rūbai) skalbiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nutiestųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai.

Nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) teikiamos apatinių bei viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas, t. y. 2012 m. spalio 31 d. buvo pasirašytas Šiaulių TI direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, o 2012 m. lapkričio 20 d. – įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Pastarąjį įsakymą papildė Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ papildymo“. Pagal nustatytą teisinį reglamentą, įstaiga skalbė viršutinius drabužius ne trumpiau kaip 3 mėnesius, jei suimtasis asmeninėje sąskaitoje neturėjo pinigų. Teismas, susipažinęs su Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiu už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d., darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti Šiaulių TI sudarytomis sąlygomis ir mokamai skalbti bei džiovinti asmeninius viršutinius drabužius.

Be to, Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. EP-447 nurodoma, kad skalbykloje švarių ir nešvarių skalbinių srautai technologinio proceso metu nesusikirto, nešvarūs skalbiniai surenkami į maišus, švarūs – pakuojami į maišus, laikomi lentynose; patalpų grindys, sienos lygios, degtos plytelėmis. Taigi, Higienos normos HN 76:2010 bei HN 134:2015 pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos.

12. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo pareiškėjo nurodytais motyvais tenkinti jo prašymą priteisti neturtinę žalą. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galbūt neteisėtas veikas, o turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas.

III.

13. Pareiškėjas V. J. apeliaciniu skundu (b. l. 102-104) prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas teigia, kad jo nurodyti pažeidimai yra akivaizdūs, o aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, įrodinėti nereikia. Taigi, nereikia įrodinėti, kad jam buvo sudarytos nežmoniškos sąlygos, žeminusios jo orumą, diskriminavusios dėl socialinės padėties. Dėl to jam pasireiškė psichologiniai sukrėtimai, tai turėjo įtakos pareiškėjo elgesiui ir mąstymui. Šiaulių TI administracija privalėjo pašalinti žinomus trūkumus, bet to sąmoningai nedarė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių TI į bendrą plotą įskaičiuoja visą inventorių, įskaitant praustuvę ir tualetą. Jam neskirtos priemonės kamerai prižiūrėti, jis turėjo sienas, grindis, dulkes valyti su savo rūbais. Tai, kad Šiaulių TI jam šias priemones davė, yra melas. Prašo išsiaiškinti, kur jis yra pasirašęs dėl šių priemonių išdavimo. Kameroje paviršiai nebuvo lengvai valomi: nusilupę dažai, atšokusios plytelės. Tualetas nebuvo sandarus, jame nebuvo ventiliacijos, todėl sklido dvokas.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 109-111) prašo jį atmesti.

16. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių TI kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu buvo nustatyti pažeidimai. Pareiškėjui dėl jo statuso asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Be to, abstraktūs teiginiai, kuriuose pažodžiui pakartotas neturtinės žalos apibrėžimas, negali būti pagrindu išvadai, jog asmuo patyrė itin didelę neturtinę žalą, kuri patiriama individualiai. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo.

18. Byla nagrinėjama vadovaujantis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki

2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau

– ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio

19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios

instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį

administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

21. ABTĮ 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, nereikia įrodinėti. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą sieja su netinkamomis sąlygomis konkrečiose Šiaulių TI kamerose. Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, sąlygos skirtingose kamerose yra skirtingos. Taigi negalima preziumuoti, jog vien todėl, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI, jo teisės į tinkamas laikymo sąlygas savaime buvo pažeistos. Remiantis tuo, apeliacinio skundo argumentai, kad netinkamos pareiškėjo laikymo sąlygos turėtų būti laikomos neįrodinėtinais faktais ar aplinkybėmis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalies pagrindu, atmetami.

22. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl teisės aktais nustatyto minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui neužtikrinimo, laikymo su rūkančiais asmenimis, galimybių skalbti ir džiovinti drabužius nesudarymo yra nepagrįsti. Kadangi apeliaciniame skunde apsiribota deklaratyvaus pobūdžio argumentais ir bendro pobūdžio teiginiais, nėra pagrindo šias aplinkybes nagrinėti plačiau ar vertinti kitaip. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo sprendimo pagrindimą įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimo tinkamą susiejimą su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus, kurių faktiniam ir teisiniam vertinimui teismo sprendime nepritaria arba dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė, taip pat dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto ir jo apskaičiavimo metodikos.

23. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, remiantis Europos Žmogaus Teisų Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisų Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013 ir 2013 m. rugsėjo 30

d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių TI buvo užtikrintos teisės aktais nustatytos laikymo sąlygos, tenka atsakovui. 24. Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos

3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį

administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai (Įsakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo

vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m,

– neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. Šiaulių TI kamerose buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis (Šiaulių TI 2016 m. kovo 23 d. pažyma Nr. 60/09-10968, b. l. 37-40), su šia nustatyta aplinkybe sutinka. Pareiškėjas atsakovo pateiktų duomenų apie Šiaulių TI kamerų, kuriose jis laikytas, plotą ir jose laikytų asmenų skaičių neginčijo. Taigi, ginčo laikotarpiu Šiaulių TI nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti laikomam sąlygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto.

26. Pirmosios instancijos teismas detaliau nevertino pareiškėjo teiginių, kad paviršiai kamerose nebuvo lengvai valomi, ant sienų vietomis buvo pelėsis, grybelis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde patikslino, kad sienas ir grindis būdavo sunku valyti todėl, kad buvo atsilupinėję dažai, plytelės atšokusios. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos

30 d. patikrinimo akte Nr. EP-328 (b. l. 65-67) užfiksuota, kad, be kita ko, kamerose Nr. 39, Nr. 87 ir Nr. 96, kuriose pareiškėjas laikytas 2015 m. liepos 1-16 d., reikalingas paprastasis remontas. Byloje nėra duomenų apie sąlygas kameroje Nr. 21, kurioje pareiškėjas laikytas visu kitu metu per ginčo laikotarpį. Darytina išvada, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, paviršiai galėjo nebūti lengvai valomi, galbūt buvo pelėsis, grybelis.

27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjui nebuvo išduodamos valymo priemonės ir todėl jis valymui turėjo naudoti savo rūbus, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas. Pastebėtina, jog pareiškėjas šių aplinkybių pirmosios instancijos teismui nenurodė. Teisėjų kolegija pakartoja, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, todėl proceso dalyvis apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 130 str. 6 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės galėjo ir turėjo būti nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui. Priežasčių, kodėl šių aplinkybių nepateikė pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas nenurodė, todėl apeliaciniame skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui ir kuriomis pareiškėjas grindžia jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą ir jos dydį, teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nevertina.

28. Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio

26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96), 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta 3,6 kv. m minimali ploto norma, jam teko nuo 3,74 kv. m iki 6,53 kv. m ploto (įskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamą plotą). Byloje nėra duomenų apie sanitarinio mazgo užimamą plotą kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas. Kitos sąlygos kamerose nevisiškai atitiko teisės aktų reikalavimus (paviršiai kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, nebuvo lengvai valomi, jose galėjo būti pelėsis, grybelis). Iš byloje esančių duomenų (išrašas iš asmens sveikatos istorijos, b. l. 11-34) nematyti, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kilusi žala pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Be to, nenustatyta, kad atsakovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos

3 straipsniu.

29. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio

18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 5,5 mėnesio buvo laikomas kamerose, kuriose paviršiai nebuvo lengvai valomi (būtinas paprastasis remontas), buvo pelėsis, grybelis. Pripažintina, kad tokios aplinkybės, atsižvelgiant į jų trukmę, galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

30. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas tvirtino dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo patyręs neigiamus išgyvenimus, dėl ploto trūkumo kamuodavo galvos skausmai, svaigimas. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl ginčo laikotarpiu patirtų neigiamų išgyvenimų būtų kreipęsis į psichologą ar kitus sveikatos priežiūros specialistus. Pareiškėjas skunde teigė žodžiu prašęs psichologo, psichiatro pagalbos, bet jam būdavo nurodoma kreiptis raštu. Rašytinių pareiškėjo prašymų suteikti psichologo, psichiatro pagalbą arba skundų dėl atsisakymo priimti jo žodinius prašymus byloje nėra. Asmens sveikatos istorijoje pareiškėjo nusiskundimai dėl galvos skausmų, svaigimo neužfiksuoti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl teismui nurodytų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją ar kitas institucijas. Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. kovo 24 d. pažymoje Nr. 61/04-729 (b. l. 41) nurodyta, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Šiaulių TI direktorių su prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų. Pareiškėjas skunde teigė Šiaulių TI administracijai žodžiu skundęsis dėl savo laikymo sąlygų, bet jo skundai nebuvo registruojami. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl manydamas, jog jo žodiniai skundai nėra registruojami, jis į Šiaulių TI ar kitas kompetentingas įstaigas nesikreipė raštu, be kita ko, dėl savo žodinių skundų neregistravimo. Nesant jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių skundų teikimo faktą, ar kitų įrodymų, teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo aktyvus ir gynė savo galbūt pažeistas teises. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

31. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 8 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio

25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, jo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o jo teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimą laikytinas pakankama satisfakcija už nustatytus pažeidimus.

32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V.

J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo

V. J. skundą tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad pareiškėjo

V. J. teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pažeista. Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė