2018-04-12 Nr. AB-7492-3-61-3-03503-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-560-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-035803-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. (J. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. T. (J. T.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2, 11, 19), prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 11-17-33498 (toliau – ir Sprendimas Nr. 11-17-33498) bei VSDFV 2015 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1709 (toliau – ir Sprendimas Nr. (6.5)I-1709).

2. Pareiškėjas nurodė manantis, jog VSDFV Vilniaus skyrius neteisingai apskaičiavo jo pensiją. Pažymėjo, kad iki 1994 m. sausio 1 d. jo draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo 1,4497, o po 1994 m. sausio 1 d. – 0,7366. Draudžiamųjų pajamų koeficientas taip sumažėjo, nes pareiškėjas paskutinius 2,5 metų iki pensijos dirbo 0,25 etato stovėjimo aikštelės sargu bei rinkimų komisijos nariu. Didesniu darbo krūviu pareiškėjas dirbti negalėjo dėl invalidumo. Be to, pareiškėjas vienas augino tris sesers vaikus, pašalpa buvo labai maža, jo turtinė padėtis buvo itin sunki, todėl jis turėjo dirbti. Nurodė, kad, jei būtų žinojęs, jog dėl dirbamo darbo jam bus sumažinta pensija, būtų nedirbęs.

3. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 33–35) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, jog pareiškėjas skunde neteisingai teigia, kad jo pensija apskaičiuota pagal paskutinius darbo metus. Pareiškėjo pensija apskaičiuota pagal palankiausių penkerių paeiliui einančių kalendorinių metų (1986–1990 metų) draudžiamąsias pajamas 1984 sausio 1 d. – 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu bei visas draudžiamąsias pajamas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio. Pakaitinės pajamos nuo 1998 m. liepos 24 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. apskaičiuojamos pagal paskutinį invalidumo ir (ar) netekto darbingumo byloje fiksuotą asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą po 1994 m. sausio 1 d. – 0,7012. Asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994 m. sausio 1 d. skaičiuojamas: jeigu tais metais, kurių koeficientas skaičiuojamas, asmuo neturėjo draudžiamųjų pajamų, koeficientas apskaičiuojamas pagal pakaitines pajamas; jeigu tais, metais, kurių koeficientas skaičiuojamas, asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų, koeficientas skaičiuojamas pagal didesnes pajamas, t. y. arba pagal asmens tais metais turėtas draudžiamąsias pajamas, arba pagal pakaitines pajamas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 26–27) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994 m. sausio 1 d. buvo apskaičiuotas pagal teisės aktų reikalavimus, galimybės šį koeficientą skaičiuoti kitu būdu teisės aktai nenustato.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu (b. l. 71–74) pareiškėjo skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. rugsėjo 28 d. Sprendimu Nr. 11-17-33498 pareiškėjui nuo 2012 m. rusėjo 23 d. iki gyvos galvos skyrė 776,73 Lt dydžio pensiją; pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į 42 m. 11 mėn. 14 d. (42,9548 m.) stažą, t. y. 31 m. 7 mėn. 13 d. (31,6202 m.) stažą, įgytą iki 2012 m. rugsėjo mėnesio, ir į 11 m. 4 mėn. 1 d. (11,3346 m.) stažą (į jį buvo įskaitytas netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavimo laikas), palankiausių penkerių paeiliui einančių kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas 1984 m. sausio 1 d. – 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu ir visas draudžiamąsias pajamas 1994–2011 metais. VSDFV 2015 m. kovo 13 d. Sprendimu Nr. (6,5) I-1707 nustatė, kad pareiškėjui pensijos dydis yra apskaičiuotas teisingai.

8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 4 dalimi, 15 straipsniu, 17 straipsniu, 21 straipsniu, 56 straipsniu ir 57 straipsniu, teismas pažymėjo, kad senatvės pensija skaičiuojama pagal palankiausių kalendorinių metų nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. ir pareiškėjo visas draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pareiškėjo pensijos skyrimo termino. Skundžiamuose sprendimuose apskaičiuojant koeficientą buvo atsižvelgta į visas pareiškėjo draudžiamąsias pajamas. Iš byloje pateiktų pareiškėjo senatvės pensijos apskaičiavimo duomenų matyti, kad VSDFV Vilniaus skyrius atsižvelgė į pareiškėjo būklę (negalią), tinkamai apskaičiavo pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficiento dydį. Pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d. yra 1,4497, po 1994 m. sausio 1 d. – 0,7366.

9. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jo draudžiamųjų pajamų koeficientas žymiai sumažėjo dėl to, kad jis dirbo ne visu etatu ir nežinojo, kad tai paveiks jo gaunamos pensijos dydį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog visi Lietuvos Respublikos įstatymai yra skelbiami ir viešai prieinami. Pareiškėjas turi ne tik teisę gauti senatvės pensiją, bet ir pareigą domėtis jam skiriamos pensijos mokėjimo tvarka, dydžiu. Pareiškėjas turėjo galimybę gauti visą reikiamą informaciją iš VSDFV Vilniaus skyriaus, bendruoju konsultacijų telefonu ir t. t., todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui vien dėl jo nežinojimo turi būti sudarytos palankesnės sąlygos gauti didesnę pensiją. Skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjo turtinė padėtis buvo sunki ir kad jam teko išlaikyti tris vaikus, neturi įtakos socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimui. Pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti socialinėmis garantijomis ir pretenduoti į kitas išmokas.

III. 10. Pareiškėjas J. T. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 77–79), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą.

11. Pareiškėjas nurodo, kad gaudavo tik 250 Lt pašalpą už vaikus bei 157 Lt netekto darbingumo išmoką, iš šių pajamų negalėjo išgyventi, todėl turėjo įsidarbinti. Pareiškėjas nebuvo informuotas, kad nuo 1994 m. sausio 1 d. draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal metus iki pensijos gavimo. Jei pareiškėjas būtų tai žinojęs, jis būtų nedirbęs arba būtų dirbęs nelegaliai. Pareiškėjo manymu, valstybinė institucija turėjo atsižvelgti į jo šeimyninę padėtį, t. y. kad jis vienas užaugino 3 vaikus ir dėl to dabar nukentėjo.

12. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 89–90) prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia argumentais, analogiškais išdėstytiems pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, papildomai nurodo, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė skirti ir mokėti didesnę pensiją atsižvelgiant į asmens šeimyninę padėtį.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 91–92) prašo jį atmesti, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.

15. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimo Nr. 11-17-33498, kuriuo pareiškėjui po 1994 m. sausio 1 d. apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas – 0,7366 bei skirta 776,73 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, taip pat VSDFV Sprendimo Nr. (6.5)I-1709, kuriuo patvirtintas minėtas pareiškėjui skirtos senatvės pensijos dydis, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas su šiais sprendimais nesutinka, savo nesutikimą iš esmės grindžia argumentais, kad nežinojo, jog pensija jam bus skaičiuojama pagal paskutinius metus iki pensijos gavimo, o didesniu darbo krūviu dirbti negalėjo dėl invalidumo, be to, vienas augino tris sesers vaikus, jo turtinė padėtis buvo itin sunki, todėl valstybinė institucija į šias aplinkybes privalėjo atsižvelgti. Nurodo, kad, jei būtų žinojęs, jog dėl dirbamo darbo jam bus sumažinta pensija, būtų nedirbęs. Atsakovas gi teigia, jog senatvės pensija pareiškėjui apskaičiuota pagal palankiausių penkerių paeiliui einančių kalendorinių metų (1986–1990 metų) draudžiamąsias pajamas 1984 sausio 1 d. – 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu bei visas draudžiamąsias pajamas nuo 1994 m. sausio 1 d. iki pensijos skyrimo mėnesio, atsižvelgiant į pareiškėjo pakaitines pajamas nuo 1998 m. liepos 24 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Taigi, siekiant išspręsti šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficiento po 1994 m. sausio 1 d. bei skirtinos senatvės pensijos dydžio, VSDFV Vilniaus skyrius tinkamai (pagal galiojusius teisės aktus) įvertino visas pareiškėjo senatvės pensijos dydžiui apskaičiuoti reikšmingas aplinkybes.

16. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškėimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92);

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tuo tarpu pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 140 straipsnis) sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas iki senatvės pensijos amžiaus buvo invalidumo (netekto darbingumo) pensijos gavėjas. Pareiškėjo įsitikinimu, jo draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994 m. sausio 1 d. (taigi ir senatvės pensijos dydis) būtų buvęs didesnis, jeigu pareiškėjas paskutinius metus iki pensijos skyrimo nebūtų dirbęs. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2170 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.), valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už stažo metus (6 str. 1 d.). Valstybinių socialinio draudimo invalidumo ir netekto darbingumo pensijų, paskirtų pagal šį įstatymą ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1995 m. sausio 1 d., gavimo laikas iki asmeniui sukankant senatvės pensijos amžių (21, 57 straipsniai) prilyginamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, skiriant senatvės pensijas pirmą kartą arba skiriant senatvės pensijas šio įstatymo 42 straipsnyje nustatytais atvejais (8 str. 4 d.).

Asmenų, kurie gavo invalidumo ar netekto darbingumo pensiją, draudžiamosiomis pajamomis nurodytų pensijų gavimo laikotarpiu laikomos pakaitinės asmens draudžiamosios pajamos. Jos apskaičiuojamos paskutinį invalidumo ar netekto darbingumo pensijos byloje fiksuotą asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą (K) dauginant iš metų draudžiamųjų pajamų (vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų), galiojusių tais metais, už kuriuos apskaičiuojamos pakaitinės pajamos, ir iš mėnesių, per kuriuos tais metais asmeniui buvo mokėta invalidumo ar netekto darbingumo pensija, skaičiaus.

Jeigu invalidumo ar netekto darbingumo pensijos papildoma dalis buvo sudaryta iš dviejų atskirų dalių (56 straipsnio 2 dalis), pakaitinėms pajamoms apskaičiuoti imamas asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas (k arba K) tos dalies, į kurią įeina metai, kai asmuo gavo invalidumo ar netekto darbingumo pensiją. Tais atvejais, kai asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo pakeistas šio įstatymo nustatyta tvarka, imamas iki pirmojo pakeitimo buvęs koeficientas. Pakaitinės pajamos taikomos apskaičiuojant asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą, kai valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais (15 str.).

Apdraustojo asmens 1995–2001 metų draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas asmens kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir iš vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų. Apdraustojo asmens 2002 ir kiekvienų vėlesnių metų draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas asmens atitinkamų kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas dalijant iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į stažą, ir iš tų metų draudžiamųjų pajamų (17 str. 1 d.).

Kalendorinių ar išėjimo į senatvės pensiją metų, kuriais asmuo gavo invalidumo ar netekto darbingumo pensiją, metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas taip:

1) jeigu tais metais asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų (14 straipsnis), pasirenkamos didesnės pajamos: arba asmens tais metais turėtų draudžiamųjų pajamų suma, arba šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotos pakaitinės pajamos. Pasirinktos didesnės pajamos dalijamos iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į stažą, ir iš tų metų draudžiamųjų pajamų (vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų);

2) jeigu tais metais asmuo neturėjo draudžiamųjų pajamų (14 straipsnis), asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas pagal pakaitines pajamas (15 straipsnis), kurios dalijamos iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į stažą, ir iš tų metų draudžiamųjų pajamų (vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų) (18 str.). Apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas kaip svertinis metinių koeficientų vidurkis pagal dvidešimt penkerius to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus po 1994 m. sausio 1 d. (19 str. 1 d.).

Nuo 1995 m. sausio 1 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (toliau šiame straipsnyje – stažas), metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d. Asmenims, iki 2013 m. sausio 1 d. įgijusiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildomos dalies apskaičiavimo formulė sudaroma iš dviejų atskirų dalių: 0,005 × s × k × D + 0,005 × S × K × D.

Senatvės pensijos papildomos dalies pirmojoje dalyje įrašomas asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d., antrojoje dalyje – asmens stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas nuo 1994 m. sausio 1 d. (56 str. 2 d.).

19. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog invalidumo ir netekto darbingumo pensijų gavimo laikas iki asmeniui sukankant senatvės pensijos amžių prilyginamas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui. Atitinkamai asmenų, gavusių invalidumo ar netekto darbingumo pensiją, draudžiamosiomis pajamomis nurodytų pensijų gavimo laikotarpiu laikomos pakaitinės asmens draudžiamosios pajamos, kurios apskaičiuojamos paskutinį invalidumo ar netekto darbingumo pensijos byloje fiksuotą asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą dauginant iš metų draudžiamųjų pajamų (vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų), galiojusių tais metais, už kuriuos apskaičiuojamos pakaitinės pajamos, ir iš mėnesių, per kuriuos tais metais asmeniui buvo mokėta invalidumo ar netekto darbingumo pensija, skaičiaus. Metų, kuriais asmuo gavo invalidumo ar netekto darbingumo pensiją ir turėjo draudžiamųjų pajamų, metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmeniui palankesnes pajamas, t. y. arba kaip asmens tais metais turėtų draudžiamųjų pajamų suma, arba kaip anksčiau minėta tvarka apskaičiuotos pakaitinės pajamos. Pasirinktos didesnės pajamos dalijamos iš tiek mėnesių, kiek tais metais asmeniui įskaitoma į stažą, ir iš tų metų draudžiamųjų pajamų (vidutinių tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų). Taigi aplinkybė, jog asmuo, gaudamas invalidumo ar netekto darbingumo pensiją, turėjo ir draudžiamųjų pajamų, tokio asmens situacijai, apskaičiuojant jam senatvės pensijos dydį (draudžiamųjų pajamų koeficientą), priešingai nei teigia pareiškėjas, jokios neigiamos įtakos nedaro. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius asmeniui palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metus 1984 m. sausio 1 d. – 1994 m. sausio 1 d. laikotarpiu ir atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994 m. sausio 1 d. (0,7366) jam buvo apskaičiuotas atsižvelgiant tik į paskutinius metus iki pensijos, taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

20. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog VSDFV Vilniaus skyrius apskaičiuodamas pareiškėjui pensiją turėjo atsižvelgti į susiklosčiusią jo šeimyninę padėtį, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šių savo argumentų nepagrindė jokiomis teisės normomis. Tuo tarpu pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą asmens senatvės pensijos dydžio apskaičiavimui yra reikšmingas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas ir draudžiamųjų pajamų koeficientas. Kiti socialinio bei ekonominio pobūdžio veiksniai (pvz., kitų asmenų globa) įtakos senatvės pensijos apskaičiavimui neturi.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. T. (J. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė