d7d64a8c-0475-46fd-9376-b475a31daa48 · Kauno apylinkės teismas

? (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 12 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Svetlana Panina, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, nedalyvaujant Å¡alims ir jų atstovams, vieÅ¡ame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „NEO FINANCE“ ieÅ¡kinį atsakovei R. Č. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei R.

Č., praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 4104,59 Eur skolos, 494,49 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki kreipimosi į teismÄ dienos, 25 proc. mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo, 309,95 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1320 Eur administravimo mokesčio, 16,40 Eur sutartinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismÄ dienos, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (1-8 b. l.).

Atsakovė R. Č. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, t. y. sutinka sumokėti paimtÄ kreditÄ per 60 mėnesių ar ilgesnį terminÄ , bet atsisako mokėti palÅ«kanas ir kitus mokesčius (47 b. l.). Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė iÅ¡davė jai paskolÄ , nesilaikydama įstatyme nustatytų reikalavimų. Atsakovės turimų įsipareigojimų ieÅ¡kovei dydis yra apie 50 proc. atsakovės pajamų, atsakovė turi įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, todėl Å¡iuo metu ji nepajėgi padengti visÄ skolÄ .

Atsakovė, matydama, kad įsipareigojimų naÅ¡ta jai per didelė, kreipėsi į ieÅ¡kovę, praÅ¡ydama prailginti paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ , sumažinant mėnesines įmokas, tačiau negavo atsakymo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovė atsisako mokėti palÅ«kanas ir kitus mokesčius ieÅ¡kovei, kadangi Å¡i paskola suteikta neteisingai, kreditorė atsisakė pagerinti paskolos sÄ lygas ir nesuteikė galimybės grÄ Å¾inti paskolÄ . IeÅ¡kovė, reaguodama į atsakovės atsiliepimÄ , pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (62-68 l.), kuriuose nurodo, kad ji vertindama atsakovės gaunamų tvarių pajamų dydį, rėmėsi atsakovės nurodyta informacija ir atsakovės pateiktais įrodymais, VSDFV duomenų bazės pateiktais duomenimis.

Atsakovė nurodė, kad jos gaunamos tvarios pajamos yra 600 Eur (4 mėnesių vidurkis). IeÅ¡kovė paskaičiavo atsakovės gaunamų pajamų vidurkį pagal VSDFV duomenų bazės duomenis, vertindama atsakovės paskutinių keturių mėnesių (2018 m. sausio -2018 m. balandžio) pajamas. IeÅ¡kovė, iÅ¡duodama kreditÄ atsakovei, nustatė, kad atsakovės gaunamų pajamų vidurkis yra 568,04 Eur. IeÅ¡kovė, vertindama atsakovės turimų finansinių įsipareigojimų dydį, rėmėsi atsakovės nurodyta informacija ir UAB „CreditInfo Lietuva“ pateikta informacija.

Atsakovė nurodė, kad ji skiria finansiniams įsipareigojimams 0 Eur, pagal UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktÄ informacijÄ atsakovė turėjo finansinių įsipareigojimų pagal dvi vartojimo kredito sutartis, kurių bendra mėnesinių įmokų suma sudarė 174,83 Eur. Atsakovė nusprendė refinansuoti abu aktyvius vartojimo kreditus, pateikė dviejų kreditorių specialiÄ sias sÄ lygas, kuriomis remiantis paruoÅ¡tas ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas. Atsakovės kreditingumas buvo vertinamas siekiant pateikti refinansavimo pasiÅ«lymÄ , todėl vertinant atsakovės kreditingumÄ apskaičiuota, kad atsakovės tvarių pajamų mėnesio vidurkis yra 568,01 Eur, o turimų ir ne refinansuojamų mėnesio finansinių įsipareigojimų dydis 0 Eur.

Todėl vadovaujantis teisiniu reguliavimu atsakovės galima maksimali mėnesio įmoka kreditingumo vertinimo dienÄ buvo 227,20 Eur (568,01 Eur*0,4). IeÅ¡kovė priėmė sprendimÄ sudaryti su atsakove sutartį, pagal kuriÄ atsakovės mėnesio įmoka bÅ«tų lygi 145,41 Eur (t. y. 25,60 proc. nuo gaunamų pajamų). atsakovė vengia įvykdyti prievolę ieÅ¡kovei ir naudojasi Å¡ios piniginėmis lėšomis, todėl atsakovės nesutikimas mokėti palÅ«kanas ir kitų su paskola susijusių mokesčių nepagrįstas.

PraÅ¡omas priteisti tarpininkavimo mokestis buvo apskaičiuotas ir nurodytas tvirta suma, todėl atsakovė buvo aiÅ¡kiai ir tinkamai informuota apie taikomo mokesčio sumÄ ir jos apskaičiavimo tvarkÄ . Sutarties administravimo mokestis taikomas ir mokamas vartojimo kredito gavėjo tarpusavio skolinimo platformai už sutarties vykdymo administravimÄ , priežiÅ«rÄ , įmokų surinkimÄ ir panaÅ¡ius veiksmus. Atsakovė taip pat pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (91, 92 b. l.), kuriuose nurodo, kad pati ieÅ¡kovė sutrikdė kredito Nr. K727775799 mokėjimÄ , iÅ¡duodama kitÄ kreditÄ Nr. K531076570.

Iki antrojo kredito iÅ¡davimo atsakovė tinkamai vykdė prievolę pagal ginčo sutartį. Atsakovė, gavusi antrÄ kreditÄ stengėsi grÄ Å¾inti paskolÄ , nemokėjo nesant piktybiÅ¡kumo. IeÅ¡kovė neteisingai apskaičiavo DSTI, nes įvertino tik savo suteiktų kreditų įmokas, įvertino 4 mėn. vidurkį, nors turėjo įvertinti 6 mėnesių vidurkį. Nors atsakovė nurodė, kad jos finansinius įsipareigojimus sudarė 250 Eur, ieÅ¡kovė vertino, jog atsakovės įsipareigojimai yra 174,04 Eur.

Atsakovė prašė pripažinti sutartis negaliojančiomis ir leisti grÄ Å¾inti tik paskolintÄ sumÄ dalimis per protingÄ laikÄ . IeÅ¡kovės atstovė bei atsakovė neatvyko į parengiamÄ jį teismo posėdį 2019 m. birželio 5 d. Å alims apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175(1) straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka (50-61, 90 b. l.). IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant (89 b. l.), ieÅ¡kinyje prašė priimti sprendimÄ už akių, esant įstatyme numatytiems pagrindams.

Teismas, vadovaudamasis CPK 230 straipsnio 2 dalimi, nutarė priimti sprendimÄ už akių. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 25 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K727775799, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė atsakovei 4324,51 Eur dydžio kreditÄ 48 mėnesiams, nustatydama 25 proc. metinių palÅ«kanų normÄ (32, 34-40 b. l.).

Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sÄ lygose jos Å¡alys taip pat sutarė, kad atsakovė turės sumokėti ieÅ¡kovei 337,25 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 3.1 punkte įtvirtinta, kad Vartojimo kredito sutarties galiojimo metu ieÅ¡kovė įsipareigoja teikti atsakovei vartojimo kreditus, o atsakovė įsipareigoja grÄ Å¾inti gautus kreditus ir sumokėti ieÅ¡kovei kredito mokestį. Atsakovė Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 5.2 punktu įsipareigojo kiekvienÄ mėnesį mokėti grÄ Å¾inamo kredito dalį, palÅ«kanas, Sutarties administravimo mokestį ir tarpininkavimo mokestį.

Å alys Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 6.1 punkte įtvirtinto, kad Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmokÄ , Specialiosiose sÄ lygose numatytos PalÅ«kanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrÄ Å¾intos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimÄ si Vartojimo kredito suma iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo dienos. Atsakovei tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieÅ¡kovė 2019 m. sausio 31 d. raginimu paragino jÄ per 14 dienų nuo laiÅ¡ko gavimo dienos sumokėti 730,26 Eur skolÄ pagal Vartojimo kredito sutartį, įspėjusi, kad atsakovei neįvykdžius ieÅ¡kovės įpareigojimo, Sutartis bus nedelsiant nutraukta (16 b. l.).

Atsakovei neįvykdžius ieÅ¡kovės įpareigojimo, Å¡i 2019 m. vasario 20 d. praneÅ¡imu informavo atsakovę, kad ji (atsakovė) privalo sumokėti ieÅ¡kovei 733,62 Eur skolÄ iki 2019 m. vasario 26 d., kitaip nutrauks Vartojimo kredito sutartį nuo 2019 m. vasario 26 d. (17 b. l.). Atsakovė nesumokėjo minėtos skolos ieÅ¡kovės nurodytu terminu, todėl laikoma, kad ginčo sutartis yra nutraukta nuo 2019 m. vasario 26 d. IeÅ¡kovė, nutraukusi Sutartį, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovė skolÄ , sutartines mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, tarpininkavimo mokestį, administravimo mokestį ir metines procesines palÅ«kanas.

Atsakovė sutinka tik su reikalavimu priteisti iÅ¡ jos negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , kiti reikalavimai, atsakovės nuomone, turi bÅ«ti atmesti, nes ieÅ¡kovė netinkamai įvertino atsakovės kreditingumÄ bei nepagrįstai atsisakė pailginti skolos mokėjimo terminÄ . Dėl atsakovės kreditingumo vertinimo Lietuvos Respublikos vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieÅ¡ vartojimo kredito sutarties sudarymÄ vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , remdamasis pakankama informacija, gauta iÅ¡ vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimÄ kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktÄ informacijÄ kitais įrodymais.

Pagal Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio 7 dalį palÅ«kanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ . Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 03-62, 10 punkte nurodyta, kad priimant sprendimÄ dėl vartojimo kredito teikimo turi bÅ«ti atsižvelgiama į ne mažiau kaip keturių paskutinių mėnesių vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkį ir vertinama, ar vartojimo kredito sutartyje nustatyto vartojimo kredito grÄ Å¾inimo laikotarpiu gaunamų tvarių pajamų pakaks visiems įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti.

Kito laikotarpio vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų vidurkis gali būti taikomas tais atvejais, kai vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi pagrįstų ir pakankamų įrodymų, kad konkrečiu atveju kito laikotarpio vartojimo kredito gavėjo pajamos gali būti laikomos tvariomis ir atitinkamo laikotarpio taikymas nepažeidžia atsakingojo skolinimo reikalavimų. Tvariomis pajamomis pripažįstamos tokios vartojimo kredito gavėjo pajamos, kurių pagrįstai galima tikėtis vartojimo kredito suteikimo laikotarpiu.

Vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius, apskaičiuodamas vartojimo kredito gavėjo mokamÄ Ä¯mokÄ , vertina jam žinomas ir (arba) galimas žinoti vartojimo kredito gavėjo iÅ¡laidas, susijusias ne tik su vartojimo kredito grÄ Å¾inimu, bet ir su kitais vartojimo kredito gavėjo turimais įsipareigojimais finansų įstaigoms, ir atsižvelgia į pajamas, liekančias sumokėjus vartojimo kredito gavėjo mokamÄ Ä¯mokÄ . Pagal Nuostatų 17 punktÄ Vartojimo kredito davėjas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius, vertindamas vartojimo kredito gavėjo kreditingumÄ , privalo surinkti ir įvertinti informacijÄ bei įrodymus apie: vartojimo kredito gavėjo pajamas; vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimus finansų įstaigoms; vartojimo kredito gavėjo ne mažiau kaip 6 paskutinių mėnesių kredito istorijÄ ir informacijÄ , ar vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo arba netinkamai vykdė įsipareigojimus finansų įstaigoms, taip pat informacijÄ apie vartojimo kredito gavėjo įsiskolinimus finansų įstaigoms; vartojimo kredito gavėjo nurodytų arba vartojimo kredito davėjui ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriui žinomų aplinkybių įtakÄ vartojimo kredito gavėjo ekonominei ir finansinei padėčiai bei vartojimo kredito gavėjo galimybes tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus; kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su vartojimo kredito gavėjo finansine padėtimi ir (arba) galimybėmis tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės argumentus dėl jos atlikto atsakovės kreditingumo vertinimo bei juos patvirtinančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, vertindama atsakovės kreditingumÄ , nepažeidė teisės aktų reikalavimų (Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, Vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų 10, 17 punktai). IeÅ¡kovė surinko ir įvertino atsakovės paskutinių 6 mėnesių kredito istorijÄ ir informacijÄ , ar atsakovė netinkamai vykdo arba netinkamai vykdė įsipareigojimus finansų įstaigoms, taip pat informacijÄ apie atsakovės įsiskolinimus finansų įstaigoms.

IeÅ¡kovė, nustatydama atsakovės kreditingumÄ , atsižvelgė į ne mažiau kaip keturių paskutinių mėnesių atsakovės tvarių pajamų (atlyginimo) vidurkį ir vertino, ar vartojimo kredito sutartyje nustatyto vartojimo kredito grÄ Å¾inimo laikotarpiu gaunamų pajamų pakaks visiems atsakovės įsipareigojimams finansų įstaigoms vykdyti (69-88 b. l.). Atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės paimtas kreditas buvo panaudotas ankstesnių atsakovės paimtų paskolų refinansavimui.

Refinansavus minėtas paskolas, atsakovės skoliniai įsipareigojimai kitoms įmonėms neturėjo bÅ«ti vertinami, nes po refinansavimo tų skolų neliko ir atsakovė neturi pareigos mokėti pagal ankstesnes refinansuotas paskolos sutartis įmokų. Todėl ieÅ¡kovė pagrįstai laikė, jog atsakovės skoliniai įsipareigojimai Sutarties sudarymo dienÄ buvo lygÅ«s 0 Eur. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, konstatuoja, kad ieÅ¡kovė teisingai įvertino atsakovės kreditingumÄ , laikydamasi teisės aktų reikalavimų.

Todėl atsakovė negali bÅ«ti atleista nuo palÅ«kanų ir kitų mokesčių pagal Sutartį mokėjimo Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio 7 dalies pagrindu. Teismas, nenustatęs akivaizdžių visos ginčo sutarties negaliojimo pagrindų, netenkina atsakovės praÅ¡ymo pripažinti Sutartį negaliojančia. Dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo CK 6.874 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrÄ Å¾inama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti prieÅ¡ terminÄ visÄ likusiÄ paskolos sumÄ kartu su priklausančiomis mokėti palÅ«kanomis.

Pagal CK 6.872 straipsnio 2 dalį jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta. Vartojimo kreditų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutarties sudarymo, keitimo arba pratęsimo momentu:

1) vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palÅ«kanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos iÅ¡laidos, kurios įskaičiuojamos į bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , iÅ¡skyrus palÅ«kanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos;

2) bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrÄ vartojimo kredito sumÄ . Atsakovė sutinka su ieÅ¡kinio reikalavimu priteisti iÅ¡ jos negrÄ Å¾intÄ kreditÄ . Byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai ir laiku nevykdė prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kove pagal Sutartyje numatytÄ grafikÄ . Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 4104,59 Eur negrÄ Å¾into kredito priteisimo tenkinamas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartimi Å¡alys susitarė dėl 25 proc. dydžio metinių mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų mokėjimo iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos.

Å alys numatė, kad minėto dydžio palÅ«kanos bus skaičiuojamos ir tuo atveju, jei Sutartis bus nutraukta (Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 6.1 punktas). Sutarties Specialiųjų sÄ lygų duomenimis, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 31,74 proc., metinė palÅ«kanų norma – 25 proc. (32 b. l.). Teismas, įvertinęs Å¡iuos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nustatydama 25 proc. metinę palÅ«kanų normÄ , nepažeidė imperatyvių teisės aktų reikalavimų (Vartojimo kreditų įstatymo 21 straipsnis).

Atsakovė prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama ginčo sutartį, buvo tinkamai informuota apie kredito mokėjimo sÄ lygas (10-15 b. l.), turėjo galimybę individualiai aptarti ieÅ¡kovės pasiÅ«lytas sÄ lygas dėl metinės palÅ«kanų normos ir sutiko su ieÅ¡kovės pasiÅ«lytomis mokėti metinėmis palÅ«kanomis. Todėl vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 2 dalimi, Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 6.1 punktu, bei kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015) panaÅ¡iose bylose, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 494,49 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas už laikotarpį iki 2019 m. kovo 19 d., bei 25 proc. dydžio mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos kredito dalies (4104,59 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 21 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo tenkinamas.

Teismas, nustatęs, kad atsakovė pažeidė prievolės įvykdymo terminÄ , vadovaudamasis CK 6.261 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkina ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 16,40 Eur kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. kovo 19 d. priteisimo. Dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčių priteisimo Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sÄ lygų 1.28 punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei.

Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas iÅ¡laidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sÄ lygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruoÅ¡imu. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Vartojimo kredito sutarties Specialiuosiuose sÄ lygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palÅ«kanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 5.3 punktas).

Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sÄ lygų 1.30 punkte įtvirtinta, kad sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti bendrovės iÅ¡laidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiÅ«ra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sÄ lygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiÅ«ra. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka.

Sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iÅ¡ Å¡ios sumos atėmus priskaičiuotÄ Tarpininkavimo mokestį; Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdeÅ¡imt) eurų. Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o Bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiÅ«ra, įsiskolinimo valdymu, kontrole.

Å alys susitarė, kad Sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties administravimo mokestis nėra naudojamas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso iÅ¡laidoms padengti, o yra skirtas Bendrovės patiriamoms iÅ¡laidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiÅ«ra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu (Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 5.4 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei vartojimo kredito sutarties Å¡alys individualiai aptarė kredito gavėjo pareigÄ mokėti kredito davėjui tarpininkavimo mokestį ir Å¡io mokesčio dydį, nustačius, kad kredito gavėjas pažeidė prievolinius įsipareigojimus, Å¡is mokestis turi bÅ«ti priteisiamas iÅ¡ kredito gavėjo kredito davėjo naudai (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-696-560/2019, 20 punktÄ ; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019, 21 punktÄ ).

Teismų praktikoje pasisakyta dėl ieÅ¡kovės Sutarties specialiųjų sÄ lygų, kai administravimo mokestis nėra įtrauktas į bendrÄ vartojimo kredito sumÄ , kuriÄ atsakovas turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus Å¡io mokesčio dydis, prieÅ¡ingai nei Sutarties sÄ lygose dėl tarpininkavimo mokesčio. Praktikoje nurodoma, kad kai sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), tokia sÄ lyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkcijÄ (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas.

PrieÅ¡ingas aptariamų sutarties sÄ lygų dėl nuolaidos netaikymo aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų sutarties aiÅ¡kinimÄ sutartį parengusios Å¡alies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių Å¡alies, nenaudai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1526-340/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019, 25 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas Sutarties sÄ lygas bei jas aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ , tenkina ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 309,95 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. Teismas, vadovaudamasis Vartojimo kreditų įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, aukÅ¡tesnės instancijos teismo praktika analogiÅ¡kose bylose (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019, 26, 27 punktai), Sutarties Bendrųjų sÄ lygų 6.1 punktu, sprendžia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti 1320 Eur administravimo mokestis yra mokestis už finansinių prievolių nevykdymÄ (netesybos), kuris nagrinėjamu atveju prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Todėl ieškovės reikalavimas dėl 1320 Eur administravimo mokesčio priteisimo iš atsakovės netenkinamas. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo Patenkinus iš dalies ieškovės ieškinio reikalavimus, vadovaujantis CPK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 4925,43 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (ieškinys patenkintas 78,86 proc.) iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 305,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ((141 Eur+246,01)×0,7886) (18, 31, 33, 41 b. l.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovės valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti iÅ¡ jos priteistos skolos mokėjimÄ , pažymi, kad atsakovė nepateikė į bylÄ visų įrodymų apie jos dabartinę turtinę padėtį (turimÄ registruotÄ kilnojamÄ jį / nekilnojamÄ jį turtÄ , gaunamas pajamas ir visus kitus turimus įsipareigojimus). Todėl, nesant visų įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, Å¡iuo metu nėra pagrindo tenkinti atsakovės praÅ¡ymo dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo.

Tačiau tai nepaneigia atsakovės teisės reikÅ¡ti teismui motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo po Å¡ioje byloje priimto sprendimo paskelbimo / įsiteisėjimo, kartu pateikiant visus atsakovės turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (CPK 284 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės R.

Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 4104,59 Eur skolÄ , 494,49 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, paskaičiuotas už laikotarpį iki kreipimosi į teismÄ dienos, 16,40 Eur kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, paskaičiuotas nuo 2018 m. spalio 26 d. iki 2019 m. kovo 19 d., 309,95 Eur tarpininkavimo mokestį, iÅ¡ viso – 4925,43 Eur (keturis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis Eur 43 ct), 25 proc. mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos (4104,59 Eur) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2019 m. kovo 21 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (4925,23 Eur) už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 305,20 Eur (tris Å¡imtus penkis Eur 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Atsakovė negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsakovė turi teisę per dvideÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ , atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovė per dvideÅ¡imt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimÄ už akių apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Svetlana Panina