d7d387ea-4375-4309-9426-d0439b49dbd3 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-10-360/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03926-2016-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.1; 3.26 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties.

Teisėjas n u s t a t ė: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) specialistas R. D. 2016 m. rugpjūčio 31 d. surašė administracinio teisės pažeidimo nutarimÄ R. J. už tai, kad jis 2016 m. kovo 14 d. 17.37 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, lenkė kitÄ transporto priemonę, sustojusiÄ prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kad praleistų einantį pėsčiÄ jį, taip neįsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, į jÄ Ä¯važiavo ir sukėlė pėsčiajam pavojų, po ko ant perėjos sustojo ir paliko stovintį automobilį.

Å iais savo veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (2015 m. lapkričio 6 d. redakcija) (toliau – KET) 8, 9, 31, 140.4, 150.6 punktus ir padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje.Šį nutarimÄ R. J. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi R. J. skundo netenkino.Apeliaciniu skundu R. J. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylÄ nutraukti arba, netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, praÅ¡o pritaikyti LR ATPK 301 str. ir paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Skunde apeliantas teigia, kad jo veiksmuose nėra LR ATPK 1242 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, o protokole nurodytus veiksmus atliko tik dėl to, jog norėjo sustabdyti automobilį, kuris pavojingai manevravo, ir įtarė, kad vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus.

Apeliantas nurodo, kad atmesdamas skundÄ pirmosios instancijos teismas savo sprendimo iÅ¡ esmės nemotyvavo, apsiribodamas pasisakymu, jog jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų visuma, vaizdo įraÅ¡u, kuris yra padarytas miesto vaizdo stebėjimo kameromis, liudytojų, policijos pareigÅ«nų parodymais. Apeliantas mano, kad nors vaizdo medžiagoje užfiksuota, kaip jis apvažiuoja automobilį „Audi“ ir iÅ¡ dalies sustoja ant pėsčiųjų perėjos, jo veiksmai negali bÅ«ti laikomi KET 140.4 p. pažeidimais, kadangi savo veiksmais nesiekė aplenkti automobilio „Audi“, nes lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas, įvažiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .

Apvažiuodamas automobilį „Audi“, jis buvo visiÅ¡kai sustojęs, jo tikslas buvo automobiliui „Audi“ užkirsti keliÄ toliau judėti pirmyn, nes tuo metu buvo įsitikinęs, kad jį vairuoja neblaivus vairuotojas. Apeliantas nurodo, kad vaizdo medžiagoje matyti, kad užkirtęs keliÄ â€žAudi“ automobiliui jis iÅ¡lipo, iÅ¡ karto priėjo prie vairuotojo nurodydamas nepasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Pėsčiasis byloje nėra nustatytas, neapklaustas, tik subjektyviai vertinama, kad tokiais veiksmais jam buvo sukeltas pavojus.

Filmuotoje medžiagoje puikiai matyti, kad jis į perėjÄ iÅ¡eina jau sustojus abiem automobiliams, dėl sustojusių automobilių jis net nepakeičia judėjimo krypties, todėl akivaizdu, kad jam jokio pavojaus nebuvo sukelta. Apeliantas mano, kad jo veiksmai atitinka bÅ«tinÄ jį reikalingumÄ , tačiau į Å¡ias aplinkybes visiÅ¡kai be jokio pagrindo nebuvo atsižvelgta. Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl nenuoseklių automobilio „Audi“ vairuotojo E. I. parodymų, juos tik perrašė, tačiau neanalizavo.

IÅ¡ pradžių visiÅ¡kai neigęs kaltę, teisme jis pripažino, kad važiuodamas per viadukÄ (duomenys neskelbtini) gatve antrÄ ja juosta stabdė, norėdamas persirikiuoti į pirmÄ jÄ juostÄ ir nusukti į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiÄ degalinę „(duomenys neskelbtini)“ (nors įvykio vietoje ir paaiÅ¡kinime Å¡ias aplinkybes neigė), vėliau nurodė, kad norėjo važiuoti į vaistinę. E. I. nurodo manęs, jog yra „banditų“ persekiojamas, baiminosi dėl savo sveikatos, tačiau kažkodėl policijos nekvietė (liudytojo D.

K. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad iÅ¡ VPK budėtojo buvo gautas jo žmonos skambučio pagrindu praneÅ¡imas apie pavojingai manevravusį neblaivų automobilio „Audi“ vairuotojÄ , b. l. 8). Å ios aplinkybės įrodo, kad tai buvo neeilinė avarinė situacija, kurios jam pavyko iÅ¡vengti tik iÅ¡važiavus į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , ir iÅ¡kart jo žmona skambino policijai ir pranešė apie įvykį, nes buvo realus pagrindas įtarti, kad automobilio „Audi“ vairuotojas neblaivus.

R. J. skunde nurodo, kad Institucija administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad jis pažeidė KET 8, 9, 31, 140.4, 150.6 punktus, todėl jo veiksmuose yra LR ATPK 1242 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis. KET 8, 9, 31 punktuose yra tik bendro pobÅ«džio reikalavimai, o kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, kiekvienas pažeidimas sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan., bet ne kiekvienÄ tokį KET pažeidimÄ galima kvalifikuoti pagal LR ATPK 1242 str. 1 d., esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygoms, kai siekiama iÅ¡vengti didesnės neblaivaus vairuotojo galimos padaryti žalos bei sulaikyti neblaivų asmenį, prieÅ¡ingi teismų sprendimai ne tik neugdo pilietiÅ¡kumo jausmo, bet ir skatina toleruoti teisės pažeidimus.Reziumuodamas apeliantas nurodo, kad pareigÅ«nai ir teismas, kvalifikuodami jo veikÄ pagal LR ATPK 1242 str. 1 d., iÅ¡kreipia LR ATPK bendrÄ sias nuostatas (LR ATPK 1, 9 str.), sudarydami prielaidas net ir menkiausiÄ nusižengimÄ , sutampant bendriesiems požymiams, kvalifikuoti pagal patį griežčiausiÄ ir net objektyviai ir logiÅ¡kai neproporcingÄ pagal pasekmes ir asmens psichinį santykį su veika ATPK straipsnį.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komsiariato Kelių policijos tarnybos virÅ¡ininkas praÅ¡o R.

J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį.Apeliacinis skundas netenkintinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Byloje esantys duomenys – E. I., R. J., J. N. parodymai teismo posėdžio metu, kiti duomenys – pateikti vaizdo įraÅ¡ai, neabejotinai patvirtina, kad R. J. padarė jam inkriminuojamÄ administracinį teisės pažeidimÄ . ATPK 1242 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už vienÄ iÅ¡ jame numatytų alternatyvių veikų:

1) vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, kurie kelia grėsmę eismo saugumui, arba 2) padarytas vienas KET pažeidimas, sukėlęs pavojingÄ situacijÄ , t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.IÅ¡ administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog R. J. vairuodamas transporto priemonę dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, lenkė kitÄ transporto priemonę, sustojusiÄ prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kad praleistų einantį pėsčiÄ jį, taip neįsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, į jÄ Ä¯važiavo ir sukėlė pėsčiajam pavojų, po ko ant perėjos sustojo ir paliko stovintį automobilį.

Å iais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 31, 140.4, 150.6 punktus. Tiek Institucija nutarime, tiek apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas paeiliui padarė du KET pažeidimus, – lenkė kitÄ transporto priemonę, sustojusiÄ prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ (KET 140.4 p.) ir sustojęs ant perėjos paliko automobilį stovėti (KET 150.6 p.), taip keldamas realiÄ grėsmę eismo saugumui. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo padarytai tokiai iÅ¡vadai ir nori pabrėžti, kad tokiais savo veiksmais R.

J. ne tik kad sukėlė grėsmę tuo metu per perėjÄ Ä—jusiam pėsčiajam, bet grėsmė buvo sukelta ir kitiems eismo dalyviams – pakankamai judrioje sankryžoje, „piko“ metu jo užstatyta transporto priemonė kėlė grėsmę tiek paskui važiuojančioms, tiek įvažiuojančioms į (duomenys neskelbtini) gatvę transporto priemonėms. Apeliantas neneigia apvažiavęs automobilį „Audi“ prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , užkirtęs keliÄ Å¡iam automobiliui ir savo transporto priemonę palikęs ant pėsčiųjų perėjos, tačiau, kaip nurodo, taip veikė esant bÅ«tinajam reikalingumui.

Apeliantas nurodo aplinkybes – įtarė, kad automobilio „Audi“ vairuotojas yra neblaivus, Å¡ios aplinkybės, jo įsitikinimu, atitinka veikimÄ bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis (ATPK 17 str.)ATPK 17 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris nors ir numatytas Å¡iame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas bÅ«tinojo reikalingumo bÅ«klės, tai yra siekiant paÅ¡alinti pavojų, gresiantį valstybinei ar vieÅ¡ajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu Å¡is pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikÅ¡minga negu iÅ¡vengtoji žala.

Kaip nurodyta teismų praktikoje, bÅ«tinojo reikalingumo situacija atsiranda susidÅ«rus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vienÄ galima apsaugoti tik darant žalÄ antram. Veiksmai, padaryti esant bÅ«tinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama iÅ¡saugoti daug vertingesnį interesÄ . Tam, kad bÅ«tinasis reikalingumas bÅ«tų teisėtas, yra bÅ«tinos sÄ lygos: gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima paÅ¡alinti tik darant žalÄ teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei iÅ¡vengta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010).Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių realių duomenų, kurie pagrįstų pažeidėjo deklaruojamÄ bÅ«tinojo reikalingumo visų bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimÄ .

R. J. nurodo vienintelę situacijÄ â€“ staigų stabdymÄ , nusprendus, jog vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus. Be to, R. J. įtarimas buvo nepagrįstas, nes buvo nustatyta, jog vairuotojas E. I. buvo blaivus. Byloje nenustatyta, kad E. I. staiga stabdė be priežasties. Teismo posėdžio metu E. I. nurodė, kad važiuodamas antrÄ ja eismo juosta (duomenys neskelbtini) gatve nusprendė persirikiuoti, spustelėjo stabdžio pedalÄ , tačiau dėl intensyvaus eismo persirikiuoti nepavyko, todėl nuvažiavo toliau.

Apeliacinės instancijos teismas mano, jog vien tai, kad priekyje važiavęs automobilis staiga stabdė, nesudarė R. J. pagrindo manyti, kad vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus, ir imtis veiksmų – pradėti šį automobilį „persekioti“, o vėliau ir „blokuoti“ jo judėjimÄ . Taigi, R. J., „persekiodamas“ E. I. automobilį gana ilgÄ kelio atkarpÄ , turėjo suprasti, kad E. I. nekelia grėsmės kitiems eismo dalyviams (R. J. nenurodė, kad E. I. važiavo pažeisdamas kelių eismo taisykles), todėl privalėjo nutraukti tokius savo veiksmus, juolab kad apie situacijÄ jau buvo pranešęs policijai.

Šiuo atveju R. J. siekdamas, jog E. I. būtų sustabdytas, tai turėjo daryti pats nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, juolab kad tokie jo veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Taigi, anksčiau paminėti duomenys neleidžia daryti išvados, jog pažeidėjas R. J. kelių eismo taisykles pažeidė esant būtinajam reikalingumui. Apeliantas skunde nurodo, jog jis negalėjo pažeisti KET 140.4 p. reikalavimo, nes jo lenkiama transporto priemonė tuo metu nevažiavo, o stovėjo.

Å is apelianto argumentas ne tik kad nepagrįstas, bet ir nelogiÅ¡kas. KET 3.9 punkte numatyta, kad lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Å iuo atveju visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka bÅ«tų laikyti transporto priemonės „Audi“ nevažiuojančia, kai ji dalyvaudama eisme, t. y. važiuodama, sustojo prie pėsčiųjų perėjos tik tam, kad praleistų pėsčiuosius.  ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ pažeidimÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas Å¡iam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015).

IÅ¡ bylos matyti, kad R. J. už jo padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ paskirta 160 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, t. y. paskirta minimali ATPK 1242 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas net nesvarstė ATPK 301 straipsnio taikymo klausimo, nes R. J. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis veikė esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, nenustatytos, taip pat nenustatyta ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, nors ji nebuvo pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje byloje nėra ypatingų ar iÅ¡skirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų galima R. J. taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , o apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nepakanka Å¡ioms iÅ¡vadoms paneigti. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas                                                n u t a r i a : Palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 nutartį nepakeistÄ . R. J. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                            Savinijus Katauskas