2022-01-12 Nr. AB-1126-3-62-3-02419-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02419-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas) direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1367 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 2S-4122 „Dėl A. M. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu jam buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. apie 22.20 val. bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas neatlikus objektyvaus tyrimo. Nors pažeidimo įrodymo pareiga tenka atsakovui, tačiau Nutarime nėra nurodyta, su kokiais asmenimis pareiškėjas kėlė neramumus, kokie konkretūs jo veiksmai lėmė neramumų kilimą, kokį inventorių niokojo, kokią žalą padarė. Nutarimas paremtas šabloninėmis frazėmis, kurias galima pritaikyti bet kuriam nuteistajam.

3. Pareiškėjas tvirtino, jog Nutarime nurodytų pažeidimų nepadarė, incidento metu per ausines klausėsi muzikos ir nieko negirdėjo. Pareiškėjas paaiškino, kad pamatė kaip įbėgo kaukėti pareigūnai, kurie suguldė nuteistuosius ant žemės ir pradėjo juos (nuteistuosius) mušti. Pareiškėjas pažymėjo, jog 10-o būrio patalpos yra nuolat filmuojamos, pataisos namuose vykstant neramumams pareigūnai turi fiksuoti vaizdą įrašančiais įrengimais.

4. Pareiškėjas teigė, kad neturėjo galimybės susipažinti su pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir patalpų stebėjimo įrašais. Mano, kad Kalėjimų departamentas nepagrįstai netenkino pareiškėjo skundo, todėl skundžiamas trečiojo suinteresuoto asmens Sprendimas taip pat turi būti panaikintas kaip neteisėtas.

5. Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjui buvo paskirta teisėtai. Paaiškino, kad neramumai kilo visose 11-o ir 12-o būrių kamerose, po kelių akimirkų triukšmas pradėjo sklisti ir iš 9-o ir 10-o būrių kamerų. Nuteistiesiems nuraminti buvo pasitelktos fizinės prievartos priemonės. Atsakovas teigė, kad skiriant nuobaudą nekilo jokių objektyvių abejonių, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų.

7. Atsakovas pažymėjo, jog prevencinės grupės pareigūnams užėjus į 10-o būrio kamerą, keturi nuteistieji elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu ir pašokę iš lovų stojo į kovinę padėtį, bandydami išprovokuoti pareigūnus. Atsakovas negali pateikti vaizdo įrašo, nes visa medžiaga saugoma pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriuje. Atsakovas mano, kad pareiškėjui paskirta nuobauda buvo adekvati ir proporcinga, šiuo atveju nėra pagrindo abejoti pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu patenkino pareiškėjo A. M. skundą ir panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1367 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 2S-4122 „Dėl A. M. skundo išnagrinėjimo“.

9. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad ginčijamu Pravieniškių PN-AK Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų už tai, kad 2019 m. liepos 24 d. 10-ame būryje nuo 22.20 val. apie 10–15 min. sąmoningai, bendru sutarimu su kitais nuteistaisiais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameros duris ir kitą inventorių, taip šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus bei nevykdydamas teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362. Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Kalėjimų departamentui išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, minėtas nutarimas dėl nuobaudos skyrimo Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 2S-4122 buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neigia padaręs Nutarime nurodytą pažeidimą, nes, jo teigimu, tuo metu jis per ausines klausėsi muzikos ir nieko negirdėjo. Kalėjimų departamento Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo kaltę įrodo Pravieniškių PN-AK 3-iojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų 2019 m. liepos 25 d. tarnybiniai pranešimai Nr. 46-1552a ir Nr. 46-1552b (toliau – tarnybiniai pranešimai), vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2019 m. liepos 24 d. apie 22.20 val. masinis triukšmas ir neramumai prasidėjo 11-o ir 12-o būrių kamerose, o po kelių akimirkų triukšmas pradėjo sklisti ir iš 9-o ir 10-o būrių kamerų.

11. Teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad pareiškėjas bausmę atliko 10-o būrio 4-oje patalpoje, tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti, kurie konkrečiai 10-o būrio nuteistieji daužė kameros duris. Atsakovas pripažino, jog nebuvo įmanoma nustatyti, kurie konkretūs nuteistieji daužė kameros duris iš vidaus, nes nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. Teismas atkreipė dėmesį, jog nors Nutarime užfiksuota, kad nuteistieji niokojo kameros duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas jokio akto dėl sugadintų durų ar inventoriaus į bylą nepateikė. Teismas pažymėjo, kad nors Kalėjimų departamento Sprendime nurodyta, jog 2019 m. liepos 24 d. pažeidimas buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi, tačiau vaizdo registratoriaus užfiksuotos medžiagos atsakovas į bylą nepateikė. Nutarime pareiškėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kurioje konkrečioje kameroje pareiškėjas kalėjo, kokius konkrečius veiksmus atliko. Teismas vertino, kad skiriant nuobaudą buvo apsiribota vien abstrakčiu, bendro pobūdžio teiginiu, jog pareiškėjas bendru sutarimu kėlė masinius neramumus, niokojo duris ir inventorių, tačiau nekonkretizuojama, kokį inventorių.

12. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinęs bylos įrodymus, teismas priėjo prie išvados, jog skundžiamame Pravieniškių PN-AK Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas Nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nurodytos reikšmingos aplinkybės leido teismui vertinti, kad Nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas yra formalus, nuobauda skirta neatlikus objektyvaus visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).

13. Teismas pripažino, kad šiuo atveju objektyvaus ir nešališko vertinimo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Nutarimu skirtos nuobaudos neatliko ir Kalėjimų departamentas.

14. Teismas sprendė, kad pagal Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes, nėra neginčijamų ir pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiškai paneigiančių pareiškėjo argumentus ir patvirtinančių, kad jis padarė Nutarime nurodytą nusižengimą. Teismas pabrėžė, kad kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu, todėl nuobaudos skyrimą pareiškėjui pripažino kaip nepagrįstą ir neteisėtą, dėl to pareiškėjo skundą tenkino visiškai.

III. 15. Atsakovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Atsakovas nurodė, kad nagrinėdamas bylą ir priimdamas baigiamąjį procesinį sprendimą teismas padarė proceso teisės normų esminių pažeidimų: visapusiškai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl kurių neteisingai nustatė faktines aplinkybes, buvo pasyvus.

17. Atsakovo teigimu, pareiškėjas teismui pateikė savo išgalvotą versiją apie įvykio aplinkybes, neva jis Nutarime nurodytu metu per ausines klausėsi muzikos ir nieko negirdėjo. Teismas pareiškėjo paaiškinimais patikėjo ir jais pagrindė savo sprendimą, nors tokius pareiškėjo paaiškinimus paneigia byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai įrodymai. Teismas pareiškėjo, kuris yra suinteresuotas išvengti teisinės atsakomybės už pataisos įstaigoje nustatyto režimo šiurkštų pažeidimą, paaiškinimams suteikė aukštesnį patikimumo laipsnį nei statutinių pareigūnų, davusių priesaiką Lietuvos valstybei ir neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Toks įrodymų patikimumo vertinimas neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių reikalavimų.

18. Atsakovas pažymi, kad jo atsiliepime nurodyta, jog dėl minėtų įvykių visa medžiaga pridėta prie pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriuje 2019 m. rugpjūčio 7 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalimi ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Pravieniškių PN-AK nei vaizdo įrašų, ne kitos medžiagos teismui negalėjo pateikti, nes visi duomenys, vaizdo įrašai ir kiti dokumentai perduoti ir yra ikiteisminio tyrimo byloje. Teismas į tai privalėjo atsižvelgti ir savo iniciatyva išreikalauti iš prokuratūros reikiamus vaizdo įrašus, kitą medžiagą. Šiuo atveju teismas privalėjo spręsti, ar nėra pagrindo bylos nagrinėjimą sustabdyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl galimai nusikalstamų veiksmų, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas.

19. Atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad nors Nutarime užfiksuota, jog nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas nepateikė į bylą jokio akto dėl sugadinto inventoriaus. Turto sugadinimas ar sulaužymas nėra privalomasis nustatyto režimo pažeidimo požymis – nuteistiesiems draudžiama daužyti kamerų duris, kitą inventorių ir tokiu būdu kelti triukšmą. Jeigu teismas vertino, kad tokių duomenų trūksta ir be jų negalima teisingai išspręsti bylos, vykdydamas įstatymu nustatytą pareigą būti aktyviam, ex officio (teismas savo iniciatyva) privalėjo tokius duomenis išreikalauti iš atsakovo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas, vykdydamas pareigą būti aktyviam, turėjo ne tik galimybę išreikalauti rašytinius įrodymus, bet ir šaukti į teismo posėdį pareigūnus, mačiusius įvykį (surašiusius tarnybinius pranešimus, kitus pareigūnus), ir apklausti juos teismo posėdyje liudytojais.

20. Atsakovas pažymi, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog masiniuose neramumuose dalyvavo ir analogiškus pažeidimus padarė 98 nuteistieji. Tokiu būdu buvo sukelta ypatingai pavojinga situacija – nuteistieji iš anksto suderintais organizuotais veiksmais siekė išsiveržti iš kamerų ir tik pataisos įstaigos pareigūnų ryžtingais, profesionaliais veiksmais nuteistųjų ketinimai buvo nutraukti. Kita vertus, pataisos įstaiga privalėjo imtis ryžtingų veiksmų – užkardyti galimus pakartotinus tokius nuteistųjų inter alia (be kita ko) ir pareiškėjo veiksmus, todėl vienintelė teisėta priemonė yra sugriežtinti pareiškėjo kalinimo sąlygas, skiriant jam nuobaudą perkelti jį į kamerų tipo patalpas 30 parų.

21. Pareiškėjas A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad visiškai nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, nes jame išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo yra nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės ir akivaizdžiai melagingi. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos aplinkybes, nurodė teisinius argumentus, kuriais pagrindė sprendime nurodytas išvadas.

23. Pareiškėjas pažymi, kad jo nubaudimas buvo formalus ir neatitiko faktinių aplinkybių, nuobauda skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Pareiškėjas mano, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai nebuvo pakankamai individualizuoti. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovas nepagrįstai vertino, jog skunde nurodytos prasimanytos aplinkybės. Atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismui nei vieno tą naktį budėjusio būrių patalpose pareigūno tarnybinio pranešimo. Būtent šie pareigūnai, pasak pareiškėjo, yra mažiausiai suinteresuoti bylos baigtimi. Šiuo atveju visi tarnybiniai pranešimai surašyti pareigūnų, priklausančių Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus vadovybei, tarnybiniai pranešimai nesutampa su atsakovo pateiktomis versijomis, neatitinka tikrovės ir negali būti traktuojami kaip įrodymai. Be to, pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra visiškai vienodi, tik pakeistas kameros numeris, laikas ir žodžiai, kuriuos nuteistieji vartojo, nors veiksmas vyko skirtingose kamerose. Todėl tokiais pranešimais remtis neobjektyvu.

24. Pareiškėjas teigia, kad Drausmės komisijos posėdyje 2019 m. liepos 25 d. nedalyvavo ir nebuvo išklausytas nei vienas iš 98 nuteistųjų, todėl pareiškėjas abejoja, ar per vieną dieną galima buvo priimti išsamius ir objektyvius sprendimus. Pažymi, kad atsakovo minimas ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, o ne dėl nuteistųjų elgesio. Dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų buvo atliekamas kitas tyrimas, tačiau tyrimas nutrauktas nenustačius nusikaltimo sudėties.

25. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas turėjo teismui pateikti įrodymus, kuriuose fiksuotas padarytas (arba nepadarytas) pažeidimas, taip pat turėjo būti aktyvus ir sąžiningai naudotis savo procesinėmis pareigomis ir teisėmis, neužkraunant įrodymų naštos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių pataisos PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 69-1367 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-4122 „Dėl A. M. skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino ginčijamus Pravieniškių PN-AK Nutarimą ir Kalėjimų departamento Sprendimą. Atsakovas Pravieniškių PN-AK, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

29. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

30. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1367 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 2S-4122 „Dėl A. M. skundo išnagrinėjimo“. Pareiškėjas, teikdamas teismui skundą ir patikslintus skundus, atsakovu nurodė Pravieniškių PN-AK, tačiau Kalėjimų departamento, kaip trečiojo suinteresuoto asmens, teiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė. Teismas, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi priimdamas nagrinėti pareiškėjo skundą, neišsprendė klausimo dėl Kalėjimų departamento įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (b. l. 34). Kalėjimų departamentas apie pradėtą teisminį procesą nebuvo informuotas. Teismas tik priimtame skundžiamame sprendime kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį nurodė Kalėjimų departamentą ir išsiuntė jam teismo sprendimo kopiją. Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistos Kalėjimų departamento teisės į tinkamą teismo procesą. Neišsprendus klausimo dėl Kalėjimų departamento įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir nusprendus dėl jo teisių ir pareigų (dėl Kalėjimų departamento 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2S-4122 „Dėl A. M. skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo), buvo padarytas proceso teisės normų pažeidimas, sudarantis savarankišką pagrindą skundžiamą teismo sprendimą pripažinti negaliojančiu.

31. Pažymėtina, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str.). Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, iš šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015).

32. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių bei visapusiškai, objektyviai jų neištyrė. Teismas neapklausė liudytojais tarnybinius pranešimus surašiusių pareigūnų K. J.-G. ir L. N.. Taip pat neišreikalavo į bylą vaizdo registratoriaus užfiksuotos medžiagos, nors sprendime nurodė, jog ginčijamas Nutarimas ir Sprendimas buvo grindžiami, be kita ko, vaizdo registratoriaus užfiksuota medžiaga. Taigi teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neištyrė bei neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiškais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis (ABTĮ 80 str. 1 d.).

33. Atsižvelgdama į su pirmosios instancijos teismo sprendimų pripažinimo negaliojančiais susijusį teisinį reguliavimą, taip pat į tai, kad teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, neatskleista bylos esmė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo skundas, ir šią bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 146 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė