d7d2f0fb-ab3d-497d-bf12-c780f6472b87 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-4222-877/2018                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19689-2017-3                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2; 2.3.2.9.1; 3.2.6.1; 3.1.7.5 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 13 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ievai Valatkevičiūtei,dalyvaujant ieškovui A.

G., jo atstovui advokato padėjėjui A. L.,atsakovės atstovui advokato padėjėjui D. D.,              vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei I. V. dėl teisės pripažinimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas A. G. 2017 m. spalio 23 d. patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovei I. V. prašė pripažinti ieÅ¡kovui teisę prisijungti prie dujų tinklų be namo bendrasavininkės I. V. sutikimo bei priteisti ieÅ¡kovui visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad jis ir atsakovė I. V. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Siekdamas pagerinti savo buitines sÄ lygas, ieÅ¡kovas nutarė prisijungti prie gamtinių dujų sistemos, 2017 m. kovo 5 d. kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo prisijungti prie dujų tiekimo įvado, tačiau atsakovė atsisakė duoti tokį sutikimÄ . 2017 m. balandžio 19 d. bei 2017 m. gegužės 17 d. atsakovė raÅ¡tu ieÅ¡kovui nenurodė jokių motyvuotų priežasčių, dėl kurių neduoda sutikimo prisijungti prie gamtinių dujų sistemos, todėl ieÅ¡kovas privalo kreiptis į teismÄ .Kauno apylinkės teismas per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovei nepateikus atsiliepimo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino.Kauno apylinkės teisme 2017 m. gruodžio 15 d. gautas atsakovės I.

V. pareiÅ¡kimas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriame nurodė, kad atsakovė neprieÅ¡tarauja, jog kaimynas įsivestų dujas, tačiau praÅ¡o su ja suderinti dujų įvedimo projektÄ . Tokio projekto ieÅ¡kovas atsakovei nėra pateikęs, su ja dėl dujų įvedimo projekto nekalbėjo, įvedimo sÄ lygų nederino, atsakovei nėra žinoma darbų apimtis, pobÅ«dis ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės. Atsakovė ieÅ¡kovui 2017-04-19 raÅ¡te nurodė, jog norėtų, kad įvedamas dujotiekis nebÅ«tų tvirtinamas prie jos namo dalies (fasado, sienos), o ieÅ¡kovui nusprendus dujas vesti po žeme, norėtų, kad jai bÅ«tų pateiktas iÅ¡samus projektas- atstumai, takelių ardymo ir tvarkymo darbai ir pan.

Atsakovė ateityje planuoja atlikti namo apÅ¡iltinimo darbus, todėl praÅ¡o visus darbus derinti su ja (b. l. 75-78). 2018 m. sausio 10 d. atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ieÅ¡kovas nurodė, kad I. V. nepateikė jokiais patikimais duomenimis pagrįstų argumentų, jog ieÅ¡kovui prisijungus prie gamtinių dujų sistemos, bÅ«tų padarytas neigiamas poveikis jos, kaip namo bendraturtės, gyvenimo sÄ lygoms, buvusioms iki prisijungimo prie gamtinių dujų sistemos, įvertinus ieÅ¡kovo ir atsakovės, kaip bendraturčių, interesus, vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principais, atsakovės atsisakymas duoti sutikimÄ ieÅ¡kovui prisijungti prie gamtinių dujų sistemos, trukdo įgyvendinti ieÅ¡kovui jo teises, todėl teismo sprendimas už akių yra pagrįstas (b. l. 94-98).IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad dėl atsakovės piktybiÅ¡kai neduodamo sutikimo, jis negali pagerinti savo gyvenimo sÄ lygų ir įsirengti dujinio Å¡ildymo.

Ieškinys tenkintinas visiškai Byloje nustatytos faktinės aplinkybės Teismas iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise- A. G. 49/100 gyvenamojo namo ir kitų statinių dalys, I. V. – 51/100 dalis. VĮ Registų centras nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad šildymas yra vietinis centrinis, dujos gamtinės, žemės sklype yra numatytos dujotiekių apsaugos zonos (45-50 b. l.).AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau -ESO) 2017-06-20 A.

G. parengė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), prisijungimo sÄ lygas prie ESO dujų tinklų, kurios galioja iki 2019-06-20 (b. l. 28). SÄ lygose nurodyta, kad vartotojo lėšomis parengtas dujų sistemos projektas turi bÅ«ti pateiktas suderinimui, kartu su projektu turi bÅ«ti pateikta vartotojo dujų sistemos valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažyma ir vartotojo dujų sistemos statybos dokumentacijos kopija. 5.5 punkte nurodyta, kad projekto sprendiniai neturi pažeisti trečiųjų Å¡alių teisių.

Tokiu atveju, jei projekto sprendiniai gali įtakoti ar įtakoja trečiųjų asmenų interesus, gauti visus bÅ«tinus suinteresuotų asmenų sutikimus tokiems sprendimams įgyvendinti.IeÅ¡kovo vardu jo atstovas 2017-04-07 kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo dujų įvedimui į jam priklausančiÄ gyvenamojo namo dalį (b. l. 31-31).2017-04-19 raÅ¡tu atsakovė nurodė, kad dujų įvedimui neprieÅ¡tarauja, tačiau įvedamas dujotiekis negali bÅ«ti tvirtinamas ant jos namo dalies (fasado, sienos), dujas nusprendus vesti po žeme, norėtų, kad bÅ«tų pateiktas iÅ¡samus projektas (atstumai, takelių ardymo ir sutvarkymo darbai, kt.); dujų projektÄ derinti su atsakove (b. l. 33 ). 2017 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu atsakovė ieÅ¡kovui pakartotinai nurodė, kad su dujų įvedimu sutinka, tačiau projektas turi bÅ«ti su ja derinamas, pabrėžė, kad namas yra pastatytas 1936 m., jo nusidėvėjimas 56 procentai, todėl dujų įvedimas reikalauja iÅ¡skirtinio dujotiekio įvedimo įvertinimo (42 b. l.).2018 m. balandžio 28 d. ieÅ¡kovas nurodė atsakovei, kad dujų įvadas, esantis prie namo yra atvestas taip, kad bÅ«simas dujų tiekimo vamzdis projektavimo/ montavimo / technologiniu požiÅ«riu yra nukreiptas į viršų, todėl negali bÅ«ti po žeme, todėl praÅ¡o sutikimo įsivesti dujas, pajungiant jas nuo įvado taip, kad jų tiekimo vamzdis eitų virÅ¡utine namo dalimi.2018 m. balandžio 12 d. ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė UAB „Dujotiekis“ parengtÄ projektÄ â€žButo dujofikavimas. (duomenys neskelbtini)“ projekte yra parengtas pirmo aukÅ¡to planas su projektuojamais dujų tinklais (aksonometrinė schema), pateikti pagrindiniai dujotiekio rodikliai- diametras, ilgis, taip pat reikalavimai numatomiems įrengti prietaisams- dujų katilui, dujinei viryklei.

Taip pat yra pateiktas aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, kuriame be kita ko nurodyta, kad dujinio prietaiso ir dujotiekio montavimas turi bÅ«ti atliekamas pagal statybos normų, įrengimų ir prietaisų pasų reikalavimus (125-129 b. l.). IeÅ¡kovei ir jos atstovui nurodžius, kad Å¡iame projekte nurodytos sÄ lygos nėra pakankamai iÅ¡samios, nenurodyta, kaip bus vedamas dujotiekis pastato iÅ¡orėje (kokiais atstumais nuo sienų ir langų), atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ateityje planuoja įsirengti didesnius langus, apsiÅ¡iltinti namÄ iÅ¡ iÅ¡orės, ieÅ¡kovui dar kartÄ buvo suteikta galimybė pateikti patikslintÄ projektÄ . 2018 m. birželio 12 d. ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame yra įtrauktos atsakovės nurodomos sÄ lygos, kokiais atstumais nuo sienų ir langų turėtų bÅ«ti tiesiamas dujotiekis tuo atveju, jei namo iÅ¡orinės sienos ateityje bus apÅ¡iltintos ir keičiami langai. (152 b. l. ).

Atsakovės atstovas teismo posėdyje laikėsi pozicijos, kad toks projektas ir aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas nėra pakankamas atsakovei nuspęsti ar jos teisės nebus pažeistos.AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018-06-21 raÅ¡te ieÅ¡kovui nurodė, kad bendrovė negali organizuoti dujų įvedimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kol nėra pateiktas bendrasavininkės sutikimas ar priimtas teismo sprendimas (b. l. 156).Byloje kilo ginčas dėl atsakovės sutikimo įrengti dujotiekį, kuris bÅ«tų tiesiamas prie atsakovės naudojamos namo dalies iÅ¡orinės namo sienos.Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiÅ¡kiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ bet kuriuo bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi, pagal KonstitucijÄ nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobÅ«džio, dėl padarytų teisei prieÅ¡ingų veikų ir (arba) dėl visuomenei bÅ«tino ir konstituciÅ¡kai pagrįsto poreikio.

Ribojant nuosavybės teises turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei bÅ«tinus konstituciÅ¡kai svarbius tikslus (inter alia aplinkos apsaugÄ ); paisoma proporcingumo principo.Vienas iÅ¡ teisės laisvai disponuoti nuosavybės teise turimu objektu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su bÅ«sima statyba ar rekonstrukcija, sutikimÄ .

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad, norint gauti leidimÄ statinio rekonstrukcijai, yra bÅ«tinas statinio bendraturčių sutikimas. Å alims gyvenamojo namo laikančiosios, pagrindinės konstrukcijos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ieÅ¡kovas ir atsakovė yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės subjektais (bendraturčiais) (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).Pagal bendrÄ jÄ taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu.

SusitarimÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Ä®statyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus, ieÅ¡koti priimtiniausio jiems sprendimo bÅ«do, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sÄ skaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomiÅ¡kÄ daikto valdymÄ , naudojimÄ si juo bei disponavimÄ .

Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali bÅ«ti nustatoma teismo pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu.

Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokiÄ , bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ar sÄ lygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismÄ teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das ar sÄ lygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).Kitų bendraturčių sutikimo nedavimas siekiančiam atlikti rekonstrukcijÄ bendraturčiui reiÅ¡kia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimÄ .

Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokiÄ , bet tik jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus (rekonstrukcijÄ ) inicijuojančio bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti.Pagal įstatymÄ reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ (rekonstrukcijÄ ) įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.

Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – bÅ«simos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiÅ«lymo (tokio, kaip jis apibÅ«dinamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomÄ statinių projektavimÄ bei gali bÅ«ti naudojami specialiesiems architektÅ«ros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) pateikimas.

Ginant ginčijamÄ teisės į statybÄ Ä¯gyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas, bÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Projektinių pasiÅ«lymų apimtis ir detalumas turi bÅ«ti pakankami statytojo sumanymui suprasti. Pagrindinis kriterijus, lemiantis bendraturčio apsisprendimo galimybę, yra bendraturčiui pateikiamos informacijos apie bÅ«simÄ rekonstrukcijos apimtį, bÅ«dÄ , pagrindinius techninius parametrus pakankamumas. Tam, kad bendraturtis galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statinio rekonstrukcijos atlikimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame objekte, statytojas turi atskleisti savo siekius, bÅ«simų darbų mastÄ ir planuojamÄ pasiekti rezultatÄ .

Informacijos atskleidimo bÅ«das gali priklausyti nuo statinio sudėtingumo, statybos darbų masto, projektavimo darbų kainos ir kitų aplinkybių.Bendraturtis atsisakymÄ duoti sutikimÄ turi pagrįsti realia savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ rekonstrukcijos darbų. Pareiga įrodyti atsisakymo duoti sutikimÄ pagrįstumÄ tenka atsakovei.IeÅ¡kovas, siekiantis įsirengti dujotiekį, yra pateikęs UAB „Dujotiekis“ parengtÄ projektÄ â€žButo dujofikavimas. (duomenys neskelbtini)“  Projektinių pasiÅ«lymų aiÅ¡kinamojo raÅ¡to turinys, kuriame pažymėti numatomi darbai, dujų prietaisų parametrai leidžia spręsti apie Å¡ių darbų nedidelę apimtį: bus prisijungiama jau prie esančio dujotiekio įvado, bendras dujotiekio ilgis tik 18 m., dujų tiekimo vamzdžio skersmuo 25 mm.

Dalis dujotiekio turi bÅ«ti tiesiama pagal atsakovės naudojamÄ gyvenamojo namo dalies sienÄ , todėl jos reikalavimu į aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ Ä¯traukti pageidavimai dėl 18 cm atstumo nuo namo sienos ir 20 cm langų virÅ¡aus patikslino dujotiekio vamzdžio įrengimo aukÅ¡tį ir minimalų atstumÄ nuo namo sienos. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad techninis projektas detaliau atskleistų ieÅ¡kovo numatomo įrengti dujotiekio įgyvendinimo bÅ«dÄ , tačiau teismo vertinimu ieÅ¡kovui patikslinus buto dujofikavimo paprastojo remonto apraÅ¡Ä ieÅ¡kovės pageidaujamomis sÄ lygomis, Å¡is apraÅ¡as yra pakankamas atsakovei apsispręsti, ar jos teisės dėl numatomų statybos darbų bus pažeistos.Pažymėtina, kad visi statybos darbai turi bÅ«ti vykdomi laikantis statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Atsakovės sÄ lygas dėl dujotiekio atstumų nuo namo sienos ir lango virÅ¡aus, kad ji ateityje galėtų apsiÅ¡iltinti jos naudojamÄ gyvenamojo namo dalį iÅ¡ iÅ¡orės, pakeisti senus langus naujais, ieÅ¡kovas aiÅ¡kinamajame raÅ¡te numatė, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad dujotiekio įrengimas užkerta keliÄ atsakovei atlikti namo remonto, namo fasado apÅ¡iltinimo darbus ir pažeidžia bendrasavininkų interesų pusiausvyrÄ . Dėl dujotiekio atstumo nuo jos įrengtų pastato iÅ¡orėje elektros laidų atsakovė savo nesutikimÄ grindžia tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais.

Statyba turi bÅ«ti vykdoma griežtai laikantis jÄ reglamentuojančių teisės aktų, o jos atitiktį teisės aktams kontroliuoja valstybės įgaliotos institucijos. Pažymėtina, kad pastatų dujų sistemų projektavimo ir įrengimo darbus gali atlikti teisės aktų nustatyta tvarka atestuoti asmenys, kurie privalo užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymÄ si. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 1-2 patvirtintų Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių (Žin., 2012, Nr. 3-96) 9 punkte numatyta, kad projektuojant, įrengiant, pertvarkant (rekonstruojant) pastatų dujų sistemas turi bÅ«ti laikomasi teisės aktų, Taisyklių reikalavimų ir dujinių prietaisų gamintojo nurodymų.

Pastatų dujų sistemų projektai rengiami užsakovui ar jo įgaliotam asmeniui gavus skirstymo sistemos operatoriaus prisijungimo sÄ lygas ir turi atitikti Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų (Taisyklių 1 priedo 10 punktas), Taisyklių, kitų teisės aktų nuostatas. Pastatuose dujų sistemos turi bÅ«ti įrengiamos ir pertvarkomos (rekonstruojamos) laikantis Taisyklių 13 priede nustatytų reikalavimų, pagal projektus, kurie turi bÅ«ti patikrinti prisijungimo sÄ lygas iÅ¡davusioje dujų įmonėje.

Skirstymo sistemos operatorius, iÅ¡davęs prisijungimo sÄ lygas, tikrina projekto sprendinių atitiktį prisijungimo sÄ lygose nurodytiems reikalavimams. Taisyklių 47 punkte numatyta, kad projektuojant pastato dujų sistemas turi bÅ«ti atsižvelgiama į numatomo tiesti dujotiekio suderinamumÄ su kitomis inžinerinėmis sistemomis. Dujotiekio ir kitų toje pačioje sienų ir lubų zonoje terpių vamzdynai turi bÅ«ti tiesiami taip, kad bÅ«tų pasiektas tiesių linijų, lygiagretus ir kiek įmanoma nesikertantis vienų su kitais įrengimas.

Dujotiekis turi bÅ«ti montuojamas vertikaliai arba horizontaliai, lygiagrečiai su sienų pavirÅ¡iumi. Dujotiekis turi bÅ«ti kiek galima trumpesnis, su mažiausiu jungčių skaičiumi. Dujotiekiai turi bÅ«ti apsaugoti nuo pažeidimų. Jei gamtinių dujų dujotiekis tiesiamas ant bendrų atramų kartu su kitais vamzdynais, jį reikia įrengti aukščiausiai. Taigi, tuo atveju, jei ieÅ¡kovo parengtas dujotiekio įrengimo apraÅ¡as neatitiks prieÅ¡gaisrinės saugos ar kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jis negalės bÅ«ti patvirtintas ir įgyvendintas.IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė savo teisėms įgyvendinti (apsiÅ¡iltinti jos naudojamÄ gyvenamojo namo dalį, pasikeisti naujais senus langus ir t.t.) aktyviai neveikia, Å¡alys konfliktuoja nutrÅ«kus jų artimiems santykiams.

Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas į savo naudojamas patalpas nuties dujotiekį, nepakeis (nepablogins) atsakovės gyvenimo sÄ lygų, buvusių iki Å¡iol. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiÅ«lymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Protingais atsisakymo duoti sutikimÄ motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagristus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas. Atsakovė tokiais argumentais nesutikimo negrindė, dujotiekio įrengimas atsakovės gyvenimo sÄ lygų nepablogins, todėl jos atsisakymas duoti sutikimÄ tik dėl tos priežasties, kad atsakovas neparengė galutinio techninio projekto, kai iÅ¡ remonto techninio apraÅ¡o yra aiÅ¡kÅ«s visi dujotiekio parametrai, yra nepagrįstas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųCPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad visais atvejais bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iÅ¡kilęs civiliniame procese, turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje taip pat svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal jÄ sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo naÅ¡ta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam visas byloje turėtas 1280 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai bei 75 Eur žyminį mokestį.

IeÅ¡kinį tenkinus, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinas 75 Eur žyminis mokestis ((CPK 93 str. 1 d.).Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), t.y. už 2017 m. spalį – gruodį 838,7 Eur, 2018 m.

I ketvirtį –850,8 Eur, II ketvirtį - 884,8 Eur koeficientas. IeÅ¡kinys parengtas 2017 m. spalio mėn., už jo parengimÄ rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 5 ir 8.2 punktÄ yra 1677,4 Eur (838,7 x 2,5x 0,8). 2018-01-10 advokato padėjėjas parengė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, už jo parengimÄ rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 5 ir 8.4 punktÄ yra 1020,96 Eur (850,8 x 1,5x 0,8). Advokato padėjėjas atstovavo ieÅ¡kovÄ 2018 m. vasario 28 d. parengiamÄ jame teismo posėdyje, kurio trukmė 22:24 min., 2018 m. balandžio 18 d. parengiamajame teismo posėdyje, kurio trukmė 39:36 min., 2018 m. gegužės 22 d. ir 2018 m. birželio 26 d. teismo posėdžiuose, kurių trukmė atitinkamai 1 val. 20 min. ir 39:23 min., maksimali rekomenduojama priteisti suma 212,35 Eur (0+884,8x3)x0,1x0,8.

Advokato padėjėjas taip pat parengė praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir įrodymų prijungimo (2018-05-22, 2018-06-26), už kuriuos pagal Rekomendacijų 8.17 punktÄ taikomas 0,1 koeficientas, atitinkamai pagal parengimo datÄ (884,8x2)x0,1x0,8=141,57 Eur. PraÅ¡oma priteisti 1280 Eur suma už suteiktas paslaugas yra mažesnė numatytai maksimaliai Å¡ioje byloje priteistinai sumai Rekomendacijose- 3052,28 Eur. Jokie nauji teisiniai klausimai, neanalizuoti kasacinio teismo, byloje nebuvo keliami, byla teisiniu požiÅ«riu nėra sudėtinga.

Be to, ieÅ¡kovas, prieÅ¡ reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, atsakovei nebuvo pakankami atskleidęs, kaip konkrečiai jis ketina įgyvendinti teisę į statybÄ ir tik teismo procese reaguodamas į atsakovės atsikirtimus, parengė ir pateikė projektÄ su aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu ir jį vėliau pildė pagal atsakovės pastabas, t. y. nepakankamai bendradarbiavo su atsakove, o Å¡ios aplinkybės nulėmė, kad buvo surengtas dar vienas parengiamasis posėdis ir dar vienas teismo posėdis, kas nulėmė bylinėjimosi iÅ¡laidų padidėjimÄ .

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, ginčo pobÅ«dį, advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas procesiniams dokumentams parengti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės už advokato padėjėjo paslaugas priteistina 700 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., CK 1.5 str.; Rekomendacijų 2 p., 8-11 p.).Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 2,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

Ä®sakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Ä®sakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę prisijungti prie dujų tinklų pagal UAB „Dujotiekis“ parengtÄ paprastojo remonto apraÅ¡Ä â€žButo dujofikavimas. (duomenys neskelbtini)m.“ be namo bendrasavininkės I.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.Priteisti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 775 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja                                                                                        Rita Liukaitytė