d7cf4886-8c4f-407e-aeb0-c8e5f0ccfb03 · Å iaulių apygardos teismas

NutartisPranešėjaL.Aleknavičienė                                      Civilinė byla Nr. 2A-428124 /2010Teisėja V. Raščiuvienė                                          Procesinio sprendimo kategorija 15.3.2;          (S)                                                                                                                               15.4.;15.5.

   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Šiauliai, 2010 m. rugsėjo 14 d.                                                                   Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Danutės Matiukienės, sekretoriaujant Renatai Kovierei,dalyvaujant ieškovei V.

V., jos atstovei adv.Silvai BalčiÅ«nienei, atsakovo atstovams Ričardui Rutkauskui, adv.Vaidotui Sviderskiui,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo PamÅ«Å¡io Å¡v. Antano Paduviečio parapijos apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010m. kovo 29d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-166-446/2010 pagal V. V. ieÅ¡kinį atsakovui PamÅ«Å¡io Å¡v. Antano Paduviečio parapijai dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ bei neturtinės žalos priteisimo, ir n u s t a t ė :             IeÅ¡kovė V.

V. ieÅ¡kiniu (b.l. 1-5) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti ieÅ¡kovės V. V. atleidimÄ iÅ¡ darbo PamÅ«Å¡io Sv. Antano Paduviečio parapijos Vaikų globos namuose nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. pagal 235 str. 2 d. 3 p. neteisėtu, priteisti ieÅ¡kovei keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 10 000 Lt neturtinės žalos bei atstovavimo teisme iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad 2000 m. vasario 1 d. pagal darbo sutartį buvo priimta į darbÄ PamÅ«Å¡io Å v.

Antano Paduviečio parapijos Vaikų globos namuose auklėtojos pareigoms. 2003 m. sausio 31 d. su ja buvo pasiraÅ¡yta neterminuota Darbo sutartis Nr. 24, pagal kuriÄ ji buvo paskirta vyr. auklėtojos pareigoms. 2007 m. ieÅ¡kovė buvo pervesta dirbti socialine darbuotoja toje pačioje darbovietėje, o 2009 m. birželio 15 d. - pervesta dirbti socialinės darbuotojos padėjėja. 2009 m. rugpjūčio 24 d. ieÅ¡kovei buvo įteiktas PamÅ«Å¡io Å v. Antano Paduviečio parapijos Vadovo, Kun. Dekano Ričardo Rutkausko PraneÅ¡imas Nr. D-01 apie darbo sutarties nutraukimÄ pagal LR Darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalį.

Numatoma atleidimo iÅ¡ darbo data- 2009-10-24. 2009 m. rugsėjo 4 d. PamÅ«Å¡io Å v. Antano Paduviečio parapijos Vadovo, Kun. Dekano Ričardo Rutkausko įsakymu ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo pagal LR Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Nesuprasdama, už kokį darbo drausmės pažeidimÄ buvo atleista iÅ¡ darbo, kreipėsi į darbdavį, tačiau iÅ¡samaus atsakymo nesulaukė. 2009 m. rugsėjo 8 d. PamÅ«Å¡io Å v. Antano Paduviečio parapijos vadovui, Kun. Dekanui Ričardui Rutkauskui pateikė užklausimÄ Nr. 20 dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo. 2009 m. rugsėjo 10 d. aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu Kun.

Ričardas Rutkauskas informavo, kad ieškovė naktį iš 2009 09 02 į 2009 09 03 darbo vietoje, Pamūšio parapijiniuose vaikų globos namuose su kompanija vartojo alkoholinius gėrimus. Iškovė mano, kad buvo atleista iš darbo neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovė nežino, kokie jos veiksmai darbdavio įvertinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, nes nurodytas atleidimo iš darbo teisinis pagrindas (LR DK 235 str. 2 d. 3 p.) neatitinka 2009 m. rugsėjo 3 d. Pamūšio parapijinių Vaikų globos namų komisijos Protokolu nustatytų faktinių aplinkybių, t.y. ieškovė negirtavo, vaikai buvo prižiūrėti, miegojo.

Darbdavys aiÅ¡kiai pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ . LR DK 240 str. 1 d. numato darbdavio pareigÄ prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ , raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. IeÅ¡kovė negavo darbdavio raÅ¡ytinio nurodymo pasiaiÅ¡kinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo.Atleista iÅ¡ darbo be pagrindo, ieÅ¡kovė patyrė dvasinį sukrėtimÄ , nerimÄ , stresÄ , dėl ko paÅ¡lijo jos sveikata. Jai niekada nebuvo skirta drausminė nuobauda, darbdaviai buvo patenkinti jos darbu.

IeÅ¡kovę labai žeidžia, skaudina ir žemina darbdavio pateikti kaltinimai, kurie nėra pagrįsti. SÅ«nus M. mokosi Kauno kolegijos trečiame kurse, o duktė B. -Å iaulių kolegijoje studijuoja turizmo administravimÄ . Netekusi darbo, ieÅ¡kovė negalės padėti materialiai savo besimokantiems vaikams.Kelmės rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu (b.l. 131-136) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino V. V. atleidimÄ iÅ¡ darbo PamÅ«Å¡io Å v. Antano Paduviečio parapijos vaikų globos namuose nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. pagal LR DK 235 str. 2 d. 3 p. neteisėtu, nustatė, kad ieÅ¡kovės darbo sutartis su PamÅ«Å¡io Å v.

Antano Paduviečio parapija nutraukta LR DK 297 str. 4 d. pagrindu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisė ieÅ¡kovei V. V. iÅ¡ PamÅ«Å¡io Å v. Antano Paduviečio parapijos 5768,88 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 9815,27 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t.y. 2009-09-04 iki 2010-03-29, t.y. teismo sprendimo priėmimo dienos, bei po 68,35 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir 1900 litų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė į darbÄ PamÅ«Å¡io Å v. Antano Paduviečio parapijos vaikų globos namuose priimta 2000 m. vasario 1 d., 2003 m. sausio 31 d.su ja pasiraÅ¡yta neterminuota darbo sutartis, pagal kuriÄ ji tęsė darbÄ vaikų globos namuose vyr. auklėtojos pareigose, nuo 2009-06-15 pervesta dirbti į socialinio darbuotojo padėjėjos pareigas. 2009-09-03 PamÅ«Å¡io Å v. Antano Paduviečio parapijinių vaikų globos namų komisijos, sudarytos konkrečiam atvejui iÅ¡tirti, susirinkimo protokole nurodyta, kad 2009 m. naktį iÅ¡ rugsėjo 2 į rugsėjo 3 d. vadovas kunigas dekanas Ričardas Rutkauskas apie 1 val. nakties, nuvykęs į globos namus, rado socialines darbuotojas L.

D. ir V. V. kartu su vyrų kompanija. Minėtos socialinės darbuotojos ir trys vyrai, dirbantys prie pastato rekonstrukcijos, žiÅ«rėjo televizorių pirmame globos namų aukÅ¡te, ant stalo stovėjo prasuktu dangteliu butelis. Vadovas spėjo, jog tai gali bÅ«ti alkoholinis gėrimas, todėl buvo iÅ¡kviesta policija. Atvykę pareigÅ«nai L. D. nustatė 0,52 promilių girtumÄ , V. V. buvo blaivi. Socialinė darbuotoja L. D. parašė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo, V. V. atsisakė raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , motyvuodama tuo, jog ji yra negirta ir niekuo nenusikalto.

Komisija vienbalsiai nutarė siÅ«lyti vadovui skirti socialinei darbuotojai V. V. griežtÄ drausminę nuobaudÄ dėl elgesio darbo vietoje, darbo laiku, kuris nėra suderintas su darbuotojo etika, profesinėmis kompetencijomis ir profesine veikla (b.l. 22-23). PamÅ«Å¡io Å v. Antano Paduviečio parapijos vadovas 2009 m. rugsėjo 4 d. įsakymu (b.l. 18), atsižvelgdamas į PamÅ«Å¡io Å v. Antano Paduviečio parapijiniuose vaikų globos namuose sudarytos komisijos iÅ¡vadas bei rekomendacijas, už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 str. 2 d. 3 p. socialinei darbuotojai V.

V. paskyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2009 m. rugsėjo 4 d.             IeÅ¡kovė, ginčydama atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumÄ , nurodė, kad ji jokio darbo drausmės pažeidimo nepadarė, nepažeidė pagrindinių savo kaip socialinės darbuotojos padėjėjos pareigų, numatytų pareigybinėje instrukcijoje bei DK 228 str., vykdė visus teisėtus darbdavio nurodymus, dirbo darbo sutartimi sulygtÄ darbÄ .             DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡ios įstatyminės normos darbdavys, skirdamas jai griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo – raÅ¡tu nereikalavo pasiaiÅ¡kinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Atsakovo atstovai neginčijo Å¡ios aplinkybės. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , pagal kuriÄ darbuotojo raÅ¡ytinis pasiaiÅ¡kinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija.

Å ios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai iÅ¡tirti darbo drausmės pažeidimÄ ir drausminės nuobaudos skyrimo sÄ lygas bei parinkti drausminę nuobaudÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ , tai vien formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų ginamas nesÄ Å¾iningas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v.

UAB ,,GeoTec-Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009). Taigi, raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo nepaėmimas nėra besÄ lyginis pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Tačiau raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo nepaėmimas tam tikra prasme riboja darbdavio galimybes įrodinėti pažeidimo faktÄ , nes darbdavys, teigiantis, kad darbuotojas padarė pažeidimÄ , pagal CPK 178 straipsnį turi pareigÄ tai įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktikÄ , kad, teisme tiriant darbuotojui (ieÅ¡kovui) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumÄ , pareiga įrodyti Å¡io darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimÄ tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 45 5 p.).

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kuris vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas. DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

Pagal DK 235 str. 2 d. 3 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma :

a) dalyvavimas nedarbinėje arba darbinėje veikloje, taip pažeidžiant įstatymuose, kituose norminiuose aktuose, darbo tvarkos taisyklėse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytus apribojimus;

b) dalyvavimas nedarbinėje arba darbinėje veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinės ar darbo sutarties nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie ieÅ¡kovės veiklÄ , nesuderinamÄ su darbu vaikų globos namuose, kenkiančiÄ parapijinių vaikų globos namų interesams ar darbdaviui, Å¡ių aplinkybių net neįrodinėjo, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovės veikÄ pagal DK 235 str. 2 d. 3 p. kvalifikavo netinkamai.

IeÅ¡kovė vaikų globos namuose dirbo nuo 2000 m. vasario 1 d., drausminių nuobaudų neturėjo, prieÅ¡ingai, ji buvo paskatinta pinigine premija už gerÄ darbÄ . Nei vienas iÅ¡ bylos nagrinėjimo metu apklaustų parapijos darbuotojų darbo drausmės pažeidimų, kuriuos bÅ«tų padariusi ieÅ¡kovė, nenurodė. 2009 m. rugsėjo naktį iÅ¡ 2 į 3 d. kunigas Ričardas Rutkauskas atvykęs į vaikų globos namus aplinkybių, patvirtinančių ieÅ¡kovės tiesioginių pareigų neatlikimÄ â€“ vaikų triukÅ¡mo, netvarkos, neÅ¡varos - nenustatė.

Teismas nurodė, kad alkoholinio gėrimo atneÅ¡imÄ Ä¯ vaikų globos namų patalpas, parapijos administracija turėjo vertinti kaip darbo drausmės pažeidimÄ . Tačiau pati ieÅ¡kovė buvo blaivi, vaikų poilsis ir ramybė buvo užtikrinti, todėl ieÅ¡kovės pažeidimas pagal savo pobÅ«dį nepagrįstai darbdavio įvertintas Å¡iurkščiu. IeÅ¡kovė praeityje jokių darbo drausmės pažeidimų nepadariusi, vaikų globos namuose nepriekaiÅ¡tingai dirbusi ilgÄ laikÄ , todėl griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – jai paskirta nepagrįstai.

Lietuvos Respublikos DK 250 str. nustatyta darbo sutarties Å¡alių teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ . teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė vaikų globos namuose iÅ¡dirbo gana ilgÄ laikÄ â€“ daugiau kaip devynerius metus, drausminių nuobaudų neturėjo, ji darbines pareigas atlikdavo nepriekaiÅ¡tingai, už gerÄ darbÄ buvo skatinta pinigine iÅ¡moka, darbdavys jokių pažeidimų V. V. atliekant tiesiogines socialinės darbuotojos pareigas nenurodė. Akivaizdu, kad darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo kaltės už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , neigiamai veikia darbuotojÄ , nes darbo rinkoje toks darbuotojas vertinamas nepalankiai, turi blogesnes sÄ lygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas, neigiamai vertinamas buvusių bendradarbių, kitų visuomenės narių.

Kadangi ieÅ¡kovei buvo žinoma, jog nuo 2009 m. spalio 24 d. ji bus atleista iÅ¡ darbo pagal DK 129 str. 2 d., todėl ji neturėjo pagrindo ateities planų sieti su darbu parapijiniuose vaikų globos namuose. Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovei priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovas PamÅ«Å¡io Å¡v. Antano Paduviečio parapijos apeliaciniu skundu (b.l. 138-141) praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-03-29 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas tinkamai nustatė, kad alkoholinio gėrimo atneÅ¡imÄ Ä¯ vaikų globos namų patalpas, parapijos administracija turėjo vertinti kaip darbo drausmės pažeidimÄ , tačiau teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė buvo blaivi, vaikų poilsis ir ramybė buvo užtikrinti, todėl ieÅ¡kovės pažeidimas pagal savo pobÅ«dį nepagrįstai darbdavio įvertintas Å¡iurkščiu, yra keistina. IÅ¡ esmės Å¡iurkščiu pažeidimu buvo ir yra laikoma tai, kad ieÅ¡kovė dalyvavo iÅ¡gertuvėse,  o  vaikai  buvo  palikti be priežiÅ«ros.

Vaikų globos namuose daugiausia gyvena vaikų iÅ¡ asocialių Å¡eimų ir jau turi elgesio sutrikimų, todėl itin svarbu vaikų globos namų auklėtiniams rodyti teigiamÄ pavyzdį.Teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad ieÅ¡kovė padarė darbo drausmės pažeidimÄ , tačiau jo nevertino kaip Å¡iurkÅ¡taus. Atsakovė mano, kad tokios „smulkmenos" ir padaro didžiausiÄ Å¾alÄ , kadangi pasÄ moningai susiformavusios aukščiau aptartos „smulkmenos" asocialios aplinkos paveiktiems vaikams sukelia didžiausi poveikį, o visas socialinis auklėjimas savo tikslo nepasiekia.Atsakovės neigiamo elgesio net menkiausias toleravimas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, kad jos interesai tampa svarbesni nei vaikų, t.y. tenkinami vaikų sÄ skaita.

Vaikų interesų apsauga, kaip ir darbuotojo teisių apsauga turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl Å¡iuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės darbo specifikÄ ir pobÅ«dį, taip pat keliamus padidintus elgesio reikalavimus, ieÅ¡kovės padarytas darbo drausmės pažeidimas vertintinas kaip  šiurkÅ¡tus  darbo  drausmės pažeidimas  ir taikytina sunkiausia drausmės atsakomybės rÅ«Å¡ys – atleidimas iÅ¡ darbo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 153-158) ieÅ¡kovė V.

V. praÅ¡o Kelmės rajono apylinkės teismo 2010-03-29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas PamÅ«Å¡io Å v. Antano Paduviečio parapija nepateikė jokių įrodymų apie ieÅ¡kovės veiklÄ , nesuderinamÄ su darbu Vaikų globos namuose, kenkiančiÄ parapijinių vaikų globos namų interesams ar darbdaviui, Å¡ių aplinkybių neįrodinėjo, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovės veika pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ kvalifikuota netinkamai.Pirmos instancijos teismas nepadarė neginčijamos iÅ¡vados apie tai, kad ieÅ¡kovė padarė darbo drausmės pažeidimÄ , nenurodė darbo drausmės pažeidimo kvalifikacijos, todėl negalima teigti, kad pirmos instancijos teismas, pripažino, kad ieÅ¡kovė padarė darbo drausmės pažeidimÄ .

Jokio darbo drausmės pažeidimo ieÅ¡kovė nepadarė, vaikai buvo prižiÅ«rėti, miegojo ir netriukÅ¡mavo. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad rasta darbe neblaivi darbuotoja L. D. nebuvo darbdavio nuÅ¡alinta nuo darbo, jai nebuvo paskirta jokia drausminė nuobauda. Ji iÅ¡ darbo atleista jos pareiÅ¡kimu pagal LR Darbo kodekso 127 straipsnį.Pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad neteisėtai iÅ¡ darbo atleistas darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovę grÄ Å¾inus į darbÄ , jai gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti.Kelmės rajono apylinkės teismas, pripažinęs ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, pagrįstai iÅ¡ dalies patenkino jos ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisė iÅ¡ atsakovės 1000 litų neturtinės žalos atlyginimÄ . Spręsdamas Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ , pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino Å¡ias aplinkybes: ieÅ¡kovė nepagrįstai atleista iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Darbdavys jÄ pažemino ir įskaudino, patyrė dvasinį sukrėtimÄ , stresÄ , dėl ko paÅ¡lijo jos sveikata.Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina pagal paduotÄ apeliacinį skundÄ , neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t.y. nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apsprendžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, be to, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra absoliučių teismo priimto sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atleidimas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti nusižengimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu. Teismas, vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – teisėtumÄ , turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis).

Be to, atsižvelgiant į tai, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sÄ lygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006).

Dėl Å¡ios priežasties darbdavys atleisti darbuotojÄ tokiu pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sÄ lygos. Sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigÄ , bÅ«tina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų specifikÄ . Bendra taisyklė, kad įrodymų pakankamumo klausimas civiliniame procese sprendžiamas remiantis tikimybių pusiausvyros principu.

Å is principas leidžia teismui pripažinti faktÄ Ä¯rodytu, jeigu pateikti įrodymai suformuoja didesnę fakto buvimo, negu jo nebuvimo, tikimybę. Bylos duomenimis, kuriuos atskleidė pirmosios instancijos teismas ir kuriuos patvirtina byloje esantys dokumentai, ieÅ¡kovė V. V. dirbo pagal darbo sutartį socialinės darbuotojos padėjėja. Darbo santykiai PamÅ«Å¡io Å v. Antano Paduviečio parapijos Vaikų globos namuose tęsėsi nuo 2000-02-01, kur ieÅ¡kovė buvo priimta dirbti auklėtojos pareigose, vėliau buvo pervesta į kitas pareigas, o nuo 2009- 06- 15 d. dirbo socialinės darbuotojos padėjėja.2009-09-04 d.

įsakymu buvo atleista iÅ¡ darbo pagal LR DK 235 str. 2 d.3 p. kaip vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidusi darbo drausmę. Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ Â reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (LR DK 235 str.1d.). Ä®sakyme dėl atleidimo iÅ¡ darbo nebuvo nurodytos Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės padarymo aplinkybės (b.l.18).Atsakovės paaiÅ¡kinimo byloje taip pat nėra, atsakovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kad bÅ«tų pareikalauta iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikti raytinį paaiÅ¡kinimÄ .Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo remiantis PamÅ«Å¡io Å¡v.

Antano Paduviečio parapijos Pastoracinės tarybos nutarimu(b.l.123--124). Å iame Posėdžio protokole užfiksuota, jog ieÅ¡kovė pademonstravo neatsakingÄ elgesį, nes 2009- 09- 02 d d vakare apie 24 val.paliko vaikus be priežiÅ«ros , vaikai nebuvo saugÅ«s, nes jie miega antrame aukÅ¡te, o ieÅ¡kovė buvo rasta pirmo aukÅ¡to poilsio kambaryje kartu su L. D. ir prie pastato rekonstrukcijos dirbančiais meistrais, ant stalo buvo atidarytas brendžio butelis. Nurodoma, jog ieÅ¡kovė, žinodama, kad alkoholinių gėrimų vartojimas darbo virtoje yra neleistinas ir nederamas, buvo kartu su kitais su kitais alkoholį vartojančiais asmenimis poilsio kambaryje, apie iÅ¡gėrimÄ nepranešė, neinformavo vadovo, neperspėjo savo kolegės L.

D. , jog elgiasi nederamai (b.l.123). Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikiama ir kita informacija, t.y. aiškinamajame rašte vadovas nurodė, jog ieškovė naktį iš 2006- 09- 02d. į 2009- 09- 03 d. vaikų globos namuose su kompanija vartojo alkoholinius gėrimus (b.l.24). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė į poilsio kambarį atnešė alkoholinio gėrimo butelį, kaip patvirtina policijos darbuotojų tarnybinis pranešimas (b.l.47 ) ,tai buvo 0,35 ltr talpos brendžio „Grand cavalier“ butelis.

Pati ieškovė alkoholio nevartojo, tačiau sumigdžiusi antrame aukšte vaikus, buvo kartu su alkoholį vartojančiais asmenimis-bendradarbe L. D., trimis statybininkais, kurie vartojo alkoholį. Alkotesteriu policijos darbuotojai nustatė, kad ieškovė buvo blaivi (b.l.50).Taip pat policijos darbuotojas K. D. teisme patvirtino, jog atvykus į globos namus, nebuvo jokio triukšmo, vaikų nebuvo matyti (b.l.117) Šias aplinkybes teismas nustatė, išanalizavęs liudytojų A. A., V. A. , policijos darbuotojų G.

Ž., K. D. parodymus. Kolegija sutinka su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis. Taip pat sutinka su teismo iÅ¡vadomis, jog šį ieÅ¡kovės elgesys yra vertinamas kaip drausminis nusižengimas. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). DK 228 straipsnis numato pagrindines darbuotojų pareigas, kurių privalo laikytis visi darbuotojai .Darbuotojai turi dirbti dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ .Å ioje byloje aktuali DK 235 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo samprata.

Darbo sutarties nutraukimas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali bÅ«ti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas - tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis).

Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai ir norminiai bei lokaliniai teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės ar pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas LR Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto bei 235 straipsnio 2 dalies normų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , yra nurodęs, kad tais atvejais, kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ kaip Å¡iurkÅ¡taus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-139/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ pagal darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje").Atsakovas nurodo, jog ieÅ¡kovės pareigas reglamentavo Pakruojo rajono PamÅ«Å¡io Å¡v. Antano Paduviečio parapijinių vaikų globos namų socialinio darbuotojo pareigybinė instrukcija, kurių 5.5 p numato, kad Å¡ie darbuotojai turi ugdyti teisingas vaikų nuostatas žalingų įpročių atžvilgiu, rodyti teisingÄ pavyzdį vaikų namų auklėtiniams, 5.8 rÅ«pintis namų auklėtinių saugumu, 7.3 jog atsako už tinkamÄ darbo laiko naudojimÄ (b.l15-17).IeÅ¡kovės elgesys darbo metu buvimas ne savo darbo vietoje kartu su girtaujančiais asmenimis ,atneÅ¡imas alkoholio į darbovietę jį vartojantiems asmenims laikytina darbo drausmės pažeidimu.

Tai prieÅ¡tarauja ir socialinio darbuotojo etikai, nes ieÅ¡kovė nepasielgė etiÅ¡kai, toleravo bendradarbės, pažeidusios socialinio darbuotojo etikos normas, elgesį, nesukliudė girtauti, apie tai nepranešė vadovui (Socialinio darbuotojo etikos kodekso 3 str.).Å iuo atveju neatsižvelgtina į tai, kad L. D. nebuvo pavaldi ieÅ¡kovei. Socialiniam darbuotojui , dirbančiam globos namuose keliami didesni reikalavimai, nes Å¡is darbas yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu, atsižvelgtina į ieÅ¡kovės darbo specifikÄ , pobÅ«dį, keliamus padidintus moralės ir etikos reikalavimus.Tačiau skiriant drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovei , ji buvo parinkta neatsižvelgiant į DK 238 straipsnyje nurodytus drausminės nuobaudos parinkimo pagrindus .Å i DK norma turi bÅ«ti taikoma visais atvejais, parenkant drausminę nuobaudÄ ar tai bÅ«tų Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas, ar neÅ¡iurkÅ¡tus pareigų nevykdymas.

Skiriant jÄ nebuvo atsižvelgta į drausminio pažeidimo sunkumÄ , jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarymo pasekmes. Teismas pagrįstai tai konstatavo, nurodydamas, jog atsižvelgiant į drausminio pažeidimo aplinkybes, atsakovas nepagrįstai konstatavo esant Å¡iurkščiu pažeidimu ir skyrė griežčiausiÄ nuobaudÄ -atleidimÄ iÅ¡ darbo. Ä®vykis įvyko , ieÅ¡kovei sumigdžius vaikus, naktį , kÄ patvirtina ir A.A., V. A. parodymai, bylos medžiaga, policininkų tarnybinis praneÅ¡imas .

Nors liudytojas J. G. nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes, jog Å¡Å«kavo vaikai, tačiau Å¡is liudytojas , svarstant įvykį pas atsakovÄ , nebuvo minimas kaip įvykį stebėjęs asmuo. Be to vadovo R. R. paaiÅ¡kinime (b.l.48) nurodoma, jog į globos namus, gavęs praneÅ¡imÄ apie alkoholio vartojimÄ , atvyko vienas. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė tÄ Â vakarÄ atliko savo pagrindines pareigas, sumigdė vaikus,vaikų ramybė nebuvo sutrikdyta, vaikai miegojo, kÄ patvirtina ir liudytojo policijos darbuotojo K.

D. parodymai teisme apie tai, kad atvykus į globos namus, nebuvo jokio triukšmo, vaikų nebuvo matyti (b.l.117).Nors vadovas apeliacinėje instancijoje aiškino, kad vaikai nemiegojo, tačiau tai prieštarauja byloje surinktai medžiagai, jo paties pirminiams paaiškinimams (b.l.48-49,123-124).Nors ieškovė buvo kitame aukšte, o ne budėjimo vietoje, tačiau pats atstovas patvirtino posėdyje, kad ieškovė turėjo teisę net miegoti specialiai tam įrengtame kambaryje. Alkotesterio parodymai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji alkoholio nevartojo ( b.l.50 ).Tai kad atsakovas šio pažeidimo nelaikė šiurkščiu, rodo ir jo elgesys L.

D. atžvilgiu, kuri buvo neblaivi,bet pastarosios elgesys nebuvo įvertintas kaip grubus darbo drausmės pažeidimas, Å¡i darbuotoja buvo atleista iÅ¡ darbo pagal jos pareiÅ¡kimÄ , o ne už darbo drausmės pažeidimÄ . Å itoks administracijos elgesys rodo subjektyvų požiÅ«rį ieÅ¡kovės atžvilgiu.Taip pat neatsižvelgta į ankstesnį ieÅ¡kovės elgesį, darbÄ . Atsakovo atstovas apeliacinėje instancijoje pripažino, kad ieÅ¡kovė dirbo gerai, buvo paskatinta pinigine premija, kÄ patvirtina ir atsakovės atstovės R.

B. paaiÅ¡kinimai pirmosios instancijos teisme. Liudytojos E. M. parodymai patvirtina, kad jÄ mėgo vaikai. IÅ¡ ieÅ¡kovės elgesio teisme matyti, kad ji mylėjo savo darbÄ , siekė gilesnių žinių, dėl ko studijuoja universitete.Å is darbo drausmės pažeidimas nesukėlė darbdaviui jokių neigiamų padarinių, tiesiogines pareigas ieÅ¡kovė tÄ dienÄ buvo atlikusi, todėl kolegija mano, kad ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo – nebuvo adekvati ieÅ¡kovės padarytam darbo drausmės pažeidimui, ji buvo per griežta, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes ,į ankstesnį ieÅ¡kovės darbÄ ,kas sudarė DK 242 str. 2 d. numatytÄ pagrindÄ teismui panaikinti nuobaudÄ ir ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu – kaip atleidimÄ be teisėto pagrindo (DK 297 str. 4 d.).Pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo nepagrįstu, pagrįstai buvo patenkinti kiti ieÅ¡kovės reikalavimai.

Kadangi ieÅ¡kovė nepageidavo grįžti į darbÄ , be to kaip matyti iÅ¡ Å¡alių elgesio apeliaciniame teisme, tarp Å¡alių yra konfliktiÅ¡ki santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovės į darbÄ bei priteisė DK 140 str. 1 d. numatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei 68,35 Lt. vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Å ioje dalyje teismo sprendimas yra tikslintinas , nurodant, jog Å¡i suma priteistina už kiekvienÄ darbo dienÄ , be to priėmus procesinį sprendimÄ apeliacinėje instancijoje ir įsiteisėjus teismo sprendimui yra nurodytina konkreti suma. Kolegija sutinka ir su neturtinės žalos priteistu dydžiu, sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, apeliantas neskundė Å¡ioje dalyje sprendimo.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės ir procesines normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, taip pat priteistinos valstybei procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos 4,40 lt.(LR CPK 88 str. 1 d. 3 p, 92, 98 str.).IeÅ¡kovė pateikė įrodymus apie 1500 Lt. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios beveik prilygsta Rekomendacijose dėl civilinėje byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ nustatytus maksimalius dydžius .

Priteisiant Å¡ias iÅ¡laidas atsižvelgtina į tai, kad byla nėra sudėtinga, joje nėra sprendžiami nauji teisės klausimai, tas pats advokatas dalyvavo , ruoÅ¡iant ieÅ¡kinį, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo principu, papildomai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 1000 Lt. atstovavimo iÅ¡laidų (CPK 98 str.) . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistu.Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio priteisimo, nurodant:“ P. V. V. iÅ¡ PamÅ«Å¡io Å v. Antano Paduviečio parapijos po 68,35 Lt, neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“Priteisti iÅ¡ atsakovo PamÅ«Å¡io Å¡v.

Antano Paduviečio parapijos ieškovei V. V. 1 000 lt. atstovavimo išlaidų bei 4,40 lt. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Kolegijos pirmininkė                                                                            Laisvė Aleknavičienė Teisėjai                                                                                                        Jolanta Badaugienė                                                                                                                        Danutė Matiukienė