d7cd15b8-ee10-4eac-a36f-69560c81edad · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-533-260/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18336-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.3.1.18.3 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-28013-429/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

R. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Legal Balance“ 2020 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. R., kuriame prašė teismo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo: 1) 190,34 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ ; 2) 46,67 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 9,40 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotÄ iki sutarties nutrukimo dienos; 4) 88,81 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieÅ¡kinio parengimo dienos; 5) 65,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (190,34 Eur) nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.); 6) 65,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (190,34 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2020-12-28) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 8) 15 Eur žyminį mokestį ir 9) 121 Eur už procesinių dokumentų parengimÄ ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovui A. R. procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. gruodžio 2 d. pasiraÅ¡ytinai Å¡eimos nariui. Atsakovas per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ nepateikė teismui atsiliepimo į ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė priimti sprendimÄ už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A.

R. 190,34 Eur negrÄ Å¾into kredito dalį, 46,67 Eur mokėjimo palÅ«kanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 9,40 Eur administravimo mokestį, 88,81 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 6 d.) iki kreipimosi į teismÄ dienos (2020 m. lapkričio 17 d.), 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 91,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus – Vartojimo kredito sutarties specialiÄ sias ir bendrÄ sias sÄ lygas, standartinę informacijÄ apie vartojimo kreditÄ , kitus duomenis, nustatė, kad atsakovas ir pradinis kreditorius UAB BnP Finance 2018 m. lapričio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-f6kp622j (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 250 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui bei pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ (vartojimo kredito mokestį): 202,64 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanų (metinė palÅ«kanų norma 65,00 proc.) ir 45,12 Eur administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sÄ lygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimÄ .

IeÅ¡kovė 2020 m. balandžio 6 d. atsakovui elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ , informuojantį apie kreditoriaus pasikeitimÄ ir atsakovo pareigÄ sumokėti skolÄ ieÅ¡kovei. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė įmokų mokėjimo grafiko ir paskolos negrÄ Å¾ino. Pagal kredito sutartį atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis grÄ Å¾inti nurodyto dydžio kreditÄ â€“ 250 Eur, bei sumokėti kredito kainÄ (palÅ«kanas) ir administravimo mokestį.

Todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo pagrįstai reikalauja įvykdyti sutartinę prievolę iki sutarties nutraukimo – sumokėti 190,34 Eur skolÄ ir 9,40 Eur administravimo mokestį, ir reikalavimus dėl Å¡ių sumų priteisimo tenkino.

5. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų dėl 88,81 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos ir 65,00 proc. negautų pajamų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos (190,34 Eur) nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) priteisimo, teismas nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palÅ«kanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Todėl teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 46,67 Eur mokėjimo palÅ«kanas iki sutarties nutraukimo, 88,81 Eur negautas pajamas, kurios atitinka negautų mokėjimo palÅ«kanų po sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismÄ dienos dydį.

6. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 190,34 Eur nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) priteisimo, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo bÅ«dÄ , t. y. skaičiuojant 65,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 190,34 Eur nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.).

Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė. Be to nurodė, kad pagal Sutartį Å¡alys susitarė dėl 202,64 Eur mokėjimo palÅ«kanų (o sprendimu ieÅ¡kovei jau yra priteisiama 88,81 Eur negautų pajamų suma ir 46,67 Eur mokėjimo (pelno) palÅ«kanos), todėl tokiu bÅ«du procentine iÅ¡raiÅ¡ka priteistina negautų pajamų suma negali virÅ¡yti 67,16 Eur (202,64 Eur – 88,81 Eur – 46,67 Eur).

Teismas nurodė, jog sprendžiant prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovei bÅ«tų priteisiama didesnė negautų pajamų suma nei faktiÅ¡kai pagal sutartį ieÅ¡kovė galėjo gauti pelno palÅ«kanų, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų. Be to teismas nurodė, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sÄ lygos atsiradimo arba neatsiradimo.

7. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 65,00 proc. kompensuojamųjų palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito sumos (202,64 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos priteisimo teismas nurodė, kad Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmetamas. Nurodė, kad paskolos sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , kreditorius turi teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų, t. y. Å¡ios palÅ«kanos turi bÅ«ti numatytos sutartyje arba įstatyme.

IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ priteisti 65,00 proc. kompensacines palÅ«kanas grindė sutarties bendrųjų sÄ lygų nuostatomis, tačiau Å¡ios sutarties sÄ lygos reglamentuoja sutartinių (pelno), o ne kompensacinių palÅ«kanų mokėjimÄ . Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad Å¡alys bÅ«tų susitarę dėl 65,00 proc. dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų mokėjimo prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, todėl ir reikalavimas priteisti 65,00 proc. dydžio palÅ«kanas nuo sutarties terminio pabaigos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos laikytinas nepagrįstu.

Be to teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atlieka ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 5 proc. metinės palÅ«kanos.

8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, sprendė, kad iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovė byloje sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį bei patyrė 121 Eur atstovavimo išlaidas, viso 136 Eur. Teismas nurodė, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies. Todėl ieškovės reikalavimus tenkinęs iš dalies, t. y. 67 proc., teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 91,12 Eur bylinėjimosi išlaidas. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo:

1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ už akių dalyje dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 190,34 Eur, nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2020 m. gruodžio 28 d., ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. R. 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 190,34 Eur, nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 28 d.);

2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ už akių dalyje dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 190,34 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 190,34 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos;

3) kitÄ Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ ;

4) priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ bei 121 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas rengiant apeliacinį skundÄ .

11. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė grindžia Å¡iais argumentais: 2.1. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine iÅ¡raiÅ¡ka, tikėtumo ir realumo, skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) procentine iÅ¡raiÅ¡ka nėra pagrįstas ir tikėtinas, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumÄ , ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) procentine iÅ¡raiÅ¡ka yra sÄ lyginis.

Tokie teismo argumentai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Vilniaus apygardos teismo suformuotos praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, jog sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta.

IÅ¡ esmės sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji bÅ«tų, jei bÅ«tų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji Å¡alis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

Pradinio kreditoriaus ir tuo pačiu vartojimo kredito davėjo BnP Finance, UAB pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrÄ iÅ¡ anksto sutartÄ mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydį. Taigi, pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį iÅ¡ kredito gavėjo (Å¡iuo atveju atsakovo) bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palÅ«kanų forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad mokėjimo (pelno) palÅ«kanos gali bÅ«ti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palÅ«kanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formÄ â€“ nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

BÅ«tent mokėjimo (pelno) palÅ«kanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visÄ sutartÄ laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palÅ«kanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebÅ«tų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Taigi jau vien sutartyje nurodytÄ mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydį ir sutarties terminÄ pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kovės negautas pajamas (nuostolius) ir galimÄ jų dydį.

Atsakovas sutartimi prisiimtų pareigų tinkamai nevykdė, sutartis buvo nutraukta, o kartu neliko ir anuiteto metodu pagrįsto mokėjimo grafiko. Sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palÅ«kanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius bei nepažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) 21 straipsnyje įvirtintų bendrai kredito kainai taikomų reikalavimų, todėl pradinis kreditorius, jeigu atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos bÅ«tų grÄ Å¾inęs visÄ suteiktÄ vartojimo kredito sumÄ , bÅ«tų lengvai perskolinęs Å¡iuos pinigus kitiems asmenims bei gavęs planuotas pajamas.

BÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė sutarties bendrųjų sÄ lygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti su atsakovu sudarytÄ sutartį, ieÅ¡kovė negavo iÅ¡ anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Teismui konstatavus, kad pradinis kreditorius negautas pajamas (nuostolius) pagal sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki sutarties nutraukimo dienos, susidaro absurdiÅ¡ka situacija, kai atsakovui bÅ«ti nesÄ Å¾iningam ir nevykdyti sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti.

IeÅ¡kovė įrodė, kad pradinis kreditorius turėjo realias, o ne tikėtinas ir hipotetines galimybes gauti iÅ¡ anksto sutartimi suplanuotas pajamas. Taip pat iÅ¡ anksto ėmėsi visų galimų priemonių, kad Å¡ios pajamos bÅ«tų gautos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieÅ¡kovei negautas pajamas (nuostolius) nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki sutarties termino pabaigos. 2.2. Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino bei neva sÄ lyginio reikalavimo pobÅ«džio.

Negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodytÄ mokėjimo (pelno) palÅ«kanų normÄ už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos fiksuota suma, nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine iÅ¡raiÅ¡ka, ir nuo sutarties termino pabaigos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos taip pat procentine iÅ¡raiÅ¡ka. TokiÄ negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarkÄ ieÅ¡kovė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tiksliÄ negautų pajamų (nuostolių) sumÄ , tačiau antruoju, bei trečiuoju atveju ieÅ¡kovė neturėjo ir neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grÄ Å¾inimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos.

Atsakovas gali visÄ likusiÄ vartojimo kredito sumÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. netgi anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 65,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrÄ Å¾intų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos.

Kadangi sutartis buvo nutraukta, ieÅ¡kovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrÄ Å¾ins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, ieÅ¡kovė patirs nuostolius, kurie pasireiÅ¡kė ir pasireikÅ¡ ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievolę grÄ Å¾inti visÄ vartojimo kredito sumÄ ieÅ¡kovei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ieÅ¡kovė patirs ateityje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kartu su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai patvirtinÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovė patiria negautas pajamas (nuostolius) tol, kol atsakovas negrÄ Å¾ina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau ieÅ¡kovė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismÄ metu bei vienÄ iÅ¡ negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formuluoja procentine iÅ¡raiÅ¡ka.

IeÅ¡kovė į negautų pajamų (nuostolių) reikalavimÄ , kuris yra iÅ¡reikÅ¡tas procentine iÅ¡raiÅ¡ka, įdeda papildomÄ saugiklį, kad negautos pajamos (nuostoliai) bet kokiu atveju negali bÅ«ti skaičiuojamos ilgiau nei iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos. Tokiu bÅ«du atsakovas iÅ¡saugos galimybę sumokėti tik faktiÅ¡kai patirtas ieÅ¡kovės negautas pajamas (nuostolius), o ieÅ¡kovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tÄ laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiÅ¡kai naudojosi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tÄ laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumÄ perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas.

Apeliantė nesutinka su teismo sprendime nurodytu argumentu, kad reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine iÅ¡raiÅ¡ka yra sÄ lyginis reikalavimas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovė įgijo teisę skaičiuoti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, jog negautos pajamos (nuostoliai) preliminariai gali bÅ«ti skaičiuojamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki dienos, kuomet sutartis bÅ«tų galiojusi, jeigu nebÅ«tų nutraukta.

Taigi negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pagrindas yra atsiradęs dar kur kas anksčiau nei buvo kreiptasi į teismÄ ir nepriklauso nuo tam tikrų aplinkybių atsiradimo ar neatsiradimo ateityje. Visos sÄ lygos dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo egzistuoja jau nuo sutarties sudarymo ir jos nutraukimo dienos bei nepriklauso nuo tam tikrų aplinkybių ateityje atsiradimo. Dėl to teismas neturėjo teisės spręsti, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) procentine iÅ¡raiÅ¡ka yra sÄ lyginis.

Tuo labiau, kad patenkinus tokį reikalavimÄ bÅ«tų priimtas sÄ lyginis sprendimas. Teismas pripažino pagrįstomis negautas pajamas (nuostolius) paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos. Kitaip tariant, teismas pripažino, kad teisė į negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimÄ ieÅ¡kovei atsirado iÅ¡ karto po sutarties nutraukimo dienos ir egzistuoja iki Å¡iol. Todėl apeliantės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine iÅ¡raiÅ¡ka nėra sÄ lyginis.

Be to, apeliantė pateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, kad Å¡is reikalavimas buvo realus, pagrįstas sutarties sÄ lygomis ir nėra tikėtinas bei hipotetinis. Tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktika numato galimybę nuostolius prisiteisti periodinėmis iÅ¡mokomis bei procentine iÅ¡raiÅ¡ka iki tol, kol sueis tam tikri konkretÅ«s, bet ne visada iki galo apibrėžti. Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine iÅ¡raiÅ¡ka yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi. 2.3.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos prilyginimo kompensuojamosioms palÅ«kanoms. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai interpretuoja naujausius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarkos bei jų santykio su kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančiomis palÅ«kanomis. VisiÅ¡kai nesuprantama, kodėl teismas negautas pajamas (nuostolius) traktuoja kaip kompensuojamÄ sias palÅ«kanas ir remiantis tokiais motyvais sprendžia netenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Teismas neteisingai interpretuoja ir identifikuoja prašomų priteisti sumų prigimtį, todėl prašomas priteisti negautas pajamas (nuostolius) laiko kompensuojamomis palūkanomis, ir, remiantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, sprendžia ieškovei jų nepriteisti. Teismas, teisingai nurodo, jog minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensacinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos.

Remiantis Å¡iais iÅ¡aiÅ¡kinimais teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nuostolių priteisimo tenkina ir priteisia jai 88,81 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieÅ¡kinio parengimo dienos, tačiau ieÅ¡kovės 65,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (190,34 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos jau prilygina kompensuojamosioms palÅ«kanoms, taip sau prieÅ¡taraudamas.

IeÅ¡kovė teismo neprašė priteisti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai nurodė, kad praÅ¡o priteisti negautas pajamas (nuostolius) po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Tačiau teismas, visiÅ¡kai neatsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl negautų pajamų skaičiavimo tvarkos po sutarties termino pabaigos, savo iniciatyva ieÅ¡kovės praÅ¡ytas negautas pajamas (nuostolius) po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos kvalifikuoja kaip kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas.

Negautos pajamos (nuostoliai) gali bÅ«ti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrÄ sias sutartinės atsakomybės taisykles. Teismas, neatsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius), ieÅ¡kovė turi teisę skaičiuoti tik iki sutarties termino pasibaigimo, jeigu ji nebÅ«tų nutraukta, dienos, kadangi Å¡is terminas rodo tik preliminarų negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo laikotarpį.

Pats skundžiamas teismo sprendimas įrodo, jog net ir pasibaigus sutarties terminui, atsakovas ir toliau valdo, naudoja ir disponuoja 190,34 Eur negrÄ Å¾intos vartojimo kredito sumos likučiu, tuo pačiu neleisdamas ieÅ¡kovei atgauti ir perskolinti 190,34 Eur vartojimo kredito sumos už sutartyje nurodytÄ metinę mokėjimo (pelno) palÅ«kanų normÄ . Todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovės teisėtas lÅ«kestis gauti pajamas iÅ¡ atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos pasibaigė kartu su sutarties įvykdymo, jeigu ji nebÅ«tų nutraukta, terminu.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti bÅ«tent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki Å¡io termino negrÄ Å¾intų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas bÅ«tų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiÅ¡kai valdytų jam suteiktÄ ir jo žinioje esančiÄ vartojimo kredito sumÄ , kurios ieÅ¡kovė negali atgauti, perskolinti bei iÅ¡ jos perskolinimo gauti realias pajamas.

IeÅ¡kovei priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sÄ lygose nurodytÄ metinę palÅ«kanų normÄ už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos procentine iÅ¡raiÅ¡ka. 2.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, o tai įtakojo proporcingÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumažinimÄ . Todėl, nustačius, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, skundžiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų bÅ«ti pakeista, nurodant, jog ieÅ¡kovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

12. Atsakovas A. R. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

14. Apeliacinės instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pradinė kreditorė UAB BnP Finance ir atsakovas A. R. 2018 m. lapkričio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-f6kp622j, pagal kuriÄ atsakovui suteiktas 250 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių laikotarpiui, metinė palÅ«kanų norma – 65,00 proc., paskolos gavėjo sumokama palÅ«kanų suma per kredito laikotarpį – 202,64 Eur. Atsakovas įsipareigojo suteiktÄ vartojimo kreditÄ grÄ Å¾inti ir sumokėti palÅ«kanas iki 2020 m. lapkričio 28 d., tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų.

Pradinė kreditorė siųstu iÅ¡ankstiniu praneÅ¡imu nuo 2020 m. vasario 28 d. su atsakovu sudarytÄ Sutartį nutraukė. IeÅ¡kovė (apeliantė) ir pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 bei pagal 2020 m. balandžio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedÄ ieÅ¡kovė perėmė skolos iÅ¡ atsakovo reikalavimo teisę. IeÅ¡kovė 2020 m. balandžio 6 d. atsakovui elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ , informuojantį apie kreditoriaus pasikeitimÄ ir atsakovo pareigÄ sumokėti skolÄ ieÅ¡kovei.

Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nesilaikė įmokų mokėjimo grafiko ir paskolos negrÄ Å¾ino.

15. IeÅ¡kovė 2020 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. R., kuriame prašė teismo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 190,34 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 46,67 Eur mokėjimo palÅ«kanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 9,40 Eur administravimo mokestį, 88,81 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos, 65,00 proc. negautas pajamas nuo negrÄ Å¾into kredito sumos (190,34 Eur) nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.), 65,00 proc. kompensuojamÄ sias palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾into kredito sumos (190,34 Eur) nuo sutarties terminio pabaigos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu už akių ieÅ¡kovės UAB „Legal Balance“ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo A. R. 190,34 Eur negrÄ Å¾into kredito dalį, 46,67 Eur mokėjimo palÅ«kanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 9,40 Eur administravimo mokestį, 88,81 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 6 d.) iki kreipimosi į teismÄ dienos (2020 m. lapkričio 17 d.), 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 91,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Likusioje dalyje teismas ieÅ¡kinį atmetė, t. y. netenkino ieÅ¡kovės reikalavimų priteisti jai 65,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (190,34 Eur) nuo ieÅ¡kinio parengimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d.) ir tokio pat 65,00 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (190,34 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2020-12-28) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos.

Apeliacinį skundÄ pateikė ieÅ¡kovė, kuri praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ už akių paminėtose dalyse dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) ir dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų paskirstymo. Taigi apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmesti ieÅ¡kovės reikalavimai dėl 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 190,34 Eur, nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos ir 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 190,34 Eur, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos priteisimo, taip pat sumažintų bylinėjimosi iÅ¡laidų nuo 136 Eur iki 91,12 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 17.

IeÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti dalies jos reikalavimų, praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ atsakovo 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ Â 190,34 Eur, nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2020 m. lapkričio 28 d. (apeliantė apeliaciniame skunde kredito sutarties termino pabaigÄ nurodo 2020 m. gruodžio 28 d., tačiau, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės kartu su ieÅ¡kiniu pateiktus dokumentus, nustatyta, kad sutarties termino pabaigos data yra 2020 m. lapkričio 28 d.).

Apeliaciniame skunde ji teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai Å¡ių nuostolių, nurodydamas, jog reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) procentine iÅ¡raiÅ¡ka nėra pagrįstas ir tikėtinas, reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) procentine iÅ¡raiÅ¡ka yra sÄ lyginis ir kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumÄ . Apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

18. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iÅ¡ sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lÅ«kesčio nepasiekiama dėl vienos iÅ¡ Å¡alių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios Å¡alies sÄ skaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.).

Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl Å¡ios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimÄ (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų dydį po sutarties nutraukimo.

20. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo paskolos davėjo teisėtas ir pagrįstas lÅ«kestis, t. y. kokiÄ sumÄ mokėjimo (pelno) palÅ«kanų paskolos davėjas tikėjosi gauti (o nutraukęs sutartį neteko Å¡ios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. ReikÅ¡minga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios bÅ«tų mokamos palÅ«kanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. lapkričio 28 d.), galėjo tikėtis gauti 65,00 proc. metinių palÅ«kanų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tÄ mėnesį likusio negrÄ Å¾into vartojimo kredito likučio.

Taigi, apeliantė nepagrįstai praÅ¡o skaičiuoti 65,00 proc. metines mokėjimo palÅ«kanas kaip nuostolius nuo negrÄ Å¾intos kredito dalies (190,34 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, tuo pačiu ir palÅ«kanų dalies, mažėjimÄ kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju). Tokiu bÅ«du pripažintina, kad apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurios susidarė laikotarpiu po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, ir kurių dydis paskaičiuotas nuo tÄ mėnesį esančio kredito likučio (kuris kas mėnesį mažėja) sumos (kaip nurodyta mokėjimo grafike).

Skaičiuojant palÅ«kanas laikoma, kad metai turi 360 (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų (Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 1.17 punktas).

21. Apeliantė praÅ¡o priteisti negautas pajamas nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2020 m. lapkričio 17 d.). IÅ¡ byloje esančių dokumentų (vartojimo kredito sutarties specialiųjų sÄ lygų, standartinės informacijos apie kreditÄ ir juose esantį mokėjimų grafikÄ ) matyti, kad paskolos davėjas pagrįstai nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. lapkričio 28 d.), galėjo tikėtis gauti 65,00 proc. metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tÄ mėnesį turėjusio bÅ«ti vartojimo kredito likučio 2020 m. lapkričio 28 d. – 17,87 Eur. Taigi, bÅ«tent nuo Å¡ios sumos ieÅ¡kovei gali bÅ«ti priteisiamos 65,00 proc. metinės palÅ«kanos kaip patirti nuostoliai dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo pagal sudarytÄ sutartį.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje keistinas, priteisiant apeliantei negautas pajamas (nuostolius) pagal Å¡ios nutarties 21 punktÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

23. IeÅ¡kovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti dalies jos reikalavimų, praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ atsakovo 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ 190,34 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 28 d. (nors teisinga, kaip minėta, Sutarties termino pabaigos data yra 2020 m. lapkričio 28 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos. Nurodo, kad toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimo formulavimas atlieka prevencinę ir skatinamÄ jÄ funkcijÄ , kadangi kuo anksčiau atsakovas grÄ Å¾ins visÄ vartojimo kredito sumÄ , tuo mažiau jam teks sumokėti apeliantei patirtų negautų pajamų (nuostolių).

Be to, pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikia dar kartÄ kreiptis į teismÄ dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu bÅ«du yra iÅ¡vengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso iÅ¡laidų. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieÅ¡ terminÄ , pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natÅ«ra, todėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanos skolininkui pagal Å¡iÄ sutartį nebegali bÅ«ti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palÅ«kanų iki visiÅ¡ko paskolos sumos grÄ Å¾inimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktÄ paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palÅ«kanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali bÅ«ti priteisiama didesnė iÅ¡ reikalaujamų sumų.

25. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

26. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintÄ pinigų sumÄ ir gauti atitinkamÄ užmokestį – mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurios turi bÅ«ti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl Å¡ios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai.

Tuo tarpu aiÅ¡kinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas gali iÅ¡likti iki faktinio paskolos sumos grÄ Å¾inimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrÄ Å¾inimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grÄ Å¾inimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, virÅ¡ija lÅ«kesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtÄ pelnÄ ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau bÅ«tų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ .

Ä®rodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktÄ , t. y. įrodžius, kad galėjo bÅ«ti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato Å¡ių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi bÅ«ti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

28. Nagrinėjamu atveju, apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos (2020 m. lapkričio 28 d.) iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, prilyginant jų dydį 65,00 proc. mokėjimo (pelno) palÅ«kanų numatytų sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobÅ«džio bylose. Toks reikalavimas virÅ¡ija apeliantės lÅ«kesčio intereso gynimo ribas, t. y. Å¡ios pajamos nebuvo numatytos gauti iÅ¡ anksto. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai Å¡io apeliantės reikalavimo netenkino ir Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos sprendimas nekeistinas.

29. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymo.

30. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad iÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , jos ieÅ¡kinio reikalavimai yra patenkinti 85 procentais. IeÅ¡kovė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme turėjo 136 Eur (15 Eur žyminis mokestis už ieÅ¡kinį ir 121 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos 115,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

31. IeÅ¡kovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 136 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ir 121 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, t. y. patenkinus vienÄ reikalavimÄ iÅ¡ dviejų, laikytina, kad yra pagrindas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti pusę (50 procentų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų, t. y. 68 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ už akių iÅ¡ dalies pakeisti ir Å¡io sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas: 302528679, 190,34 Eur (vieno Å¡imto devyniasdeÅ¡imties eurų 34 ct) negrÄ Å¾into kredito dalį, 46,67 Eur (keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 67 ct) mokėjimo palÅ«kanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 9,40 Eur (devynių eurų 40 ct) administravimo mokestį, 88,81 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 81 ct) negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos (2020 m. lapkričio 17 d.), 65,00 proc. metinių palÅ«kanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dienos 2020 m. lapkričio 17 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020 m. lapkričio 28 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tÄ mėnesį turėjusio bÅ«ti vartojimo kredito likučio, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 115,60 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiolika eurų ir 60 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“ Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Raimondas Buzelis