Legislator Case Law & Legislation
d7caa2e1-19e5-423e-843c-d68c5422c2fd AI generated

d7caa2e1-19e5-423e-843c-d68c5422c2fd · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number d7caa2e1-19e5-423e-843c-d68c5422c2fd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius, AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo V. R. ir atsakovo A. J. K. apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atsakovams A. J. K., P. K., J. G., gim. 1951 m. J. G., gim 1994 m. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas V.

Legislator headnote

AI generated

d7caa2e1-19e5-423e-843c-d68c5422c2fd · Klaipėdos apygardos teismas: Eglaitės , kurias nuÅ¡ienavo atsakovai, buvo susodintos lygioje , iÅ¡dirbtoje dirvoje , saulėtoje pusėje eilėmis maždaug iki 1,5 m atstumu viena nuo kitos , jos buvo prižiÅ«rimos , 2011 m. liepos mėnesiui , kai buvo nupjautos , visos buvo ne mažesnės nei 50-60 cm aukščio , todėl vienos realizavimo kaina pagal Kretingos miÅ¡kų urėdo patvirtintÄ kainoraÅ¡tį vidutiniÅ¡kai sudarė 9 Lt . ieÅ¡kovas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl iÅ¡kirsto eglaičių kiekio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr Pranešėjas B. Valius                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-660-125/2013 Teisėjas V. B.                                                                               (Proceso Nr. 2-42-3-00046-2012-6)                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                       121.14; (S)                                                                                                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 26 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius, AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo V. R. ir atsakovo A. J. K. apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atsakovams A. J. K., P. K., J. G., gim. 1951 m. J. G., gim 1994 m. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas V.

R. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų P. K., A. J. K., J. G. ir J. G., solidariai 9 150 litų žalai atlyginti bei penkių procentų metines palÅ«kanas nuo priteisto sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovų P. K. ir A. J. K. solidariai 500 Lt ir iÅ¡ J. G. bei J. G. po 500 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011 m. liepos mėnesio pabaigoje J. G., A. J. K. praÅ¡ymu, pjaudamas A. J. K. ir P. K. pievÄ , įvažiavęs į V.

R. priklausančiÄ Å¾emę, nupjovė augusias eglaites 0,1048 ha plote. IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡ias eglaites ketino parduoti kaip kalėdines. Å ilalės rajono apylinkės teismas 2012-12-10 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų A. J. K., P. K., J. G., gim. 1994 m., 139,80 Lt žalos atlyginimÄ , penkių procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-02-10 iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo V. R. naudai. Taip pat priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų A.

J. K., P. K., J. G., 400 Lt neturinės žalos atlyginimÄ V. R. naudai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors ieÅ¡kovas ir nurodo, kad sodino kalėdines eglutes, tačiau Å¡ios aplinkybės neįrodė. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas 5 metus po žemės įsigijimo negalėjo keisti žemės paskirties ir be leidimo įveisė miÅ¡kÄ , o kalėdinėmis eglutėmis paprastosios eglės sodmenis pavadino tik kreipdamasis į teismÄ civiliniu ieÅ¡kiniu, nes kalėdinių eglučių auginimui žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama.

Ieškovas nurodė, kad nupjautame plote buvo susodinęs 850 paprastosios eglės sodmenų, tačiau šių aplinkybių ieškovas neįrodė. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių aktų apie nupjautas eglaites gauti skirtingi duomenys apie tai, kiek galėjo būti pasodinta sodinukų. Pirmosios instancijos teismas iš liudytojų D. N. ir A. U. parodymų nustatė, kad žemė netinkama eglėms augti ir galėjo neprigyti sodinukų nuo 25 iki 30 procentų. Tačiau, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje būtina nustatyti, ne kiek galėjo būti pasodinta sodinukų nupjautame žemės plote, o kiek augo ir buvo nupjauta eglučių.

Dėl to teismas patikimiausiais šioje byloje laikė atsakovų A. J. K. ir J. G., gim. 1951 m. pateiktus duomenis, kad jie suskaičiavo visame nupjautame plote 233 nupjautas eglutes, kurias pažymėjo oranžiniais kuoliukais sunumeruotais nuo 1 iki 233. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovas V. R. bei liudytojas V. K.. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nors ieškovas nurodė, kad be A. J. K. pažymėtų 233 nupjautų eglučių jis dar rado ir pažymėjo 230 eglučių, tačiau šių aplinkybių neįrodė.

Teismas atsižvelgiant į tai, kad buvo auginamos ne kalėdinės eglutės, bet įveistas miÅ¡kas neturint leidimo, netinkamoje auginti eglėms augavietėje, eglutės nebuvo prižiÅ«rimos, nupjautos eglutės dėl neatsargumo, priteisė nupjautų sodinukų kainÄ . IeÅ¡kovas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį pakeisti ir priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 6 327 Lt. Nurodo, kad objektyviai aplinkybė, kad jis nebuvo įveisęs miÅ¡kÄ nebuvo nustatyta. Byloje iÅ¡vadas teikę specialistai nepatvirtino, jog pagal eilių tankį ir atstumus tarp eglaičių eilėse apsodinimas buvo bÅ«dingas miÅ¡ko įveisimui.

Kaip nurodo apeliantas, jis nėra nubaustas ATPK nustatyta tvarka už neteisėtÄ miÅ¡ko įveisimÄ . Taip pat ieÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atlygintinos žalos dydį ir aplinkybę, jog jis neaugino kalėdinių eglaičių. Kaip nurodo apeliantas, jis visada nuosekliai aiÅ¡kino , kad atsakovų nuÅ¡ienautame plote atrinko ir pasodino pačias geriausias eglaites 2+3 metų . pasak apelianto, jau sodinimo metu 2009 m. balandžio mėn. pabaigoje Å¡itie sodinukai buvo apie 40 cm aukščio , iki nupjovimo 2011 m. liepos mėnesį eglaitės augo 27 mėnesius ir jos visos tikrai buvo daugiau kaip 0,5 metro aukščio.

Eglaitės , kurias nuÅ¡ienavo atsakovai, buvo susodintos lygioje , iÅ¡dirbtoje dirvoje , saulėtoje pusėje eilėmis maždaug iki 1,5 m atstumu viena nuo kitos , jos buvo prižiÅ«rimos , 2011 m. liepos mėnesiui , kai buvo nupjautos , visos buvo ne mažesnės nei 50-60 cm aukščio , todėl vienos realizavimo kaina pagal Kretingos miÅ¡kų urėdo patvirtintÄ kainoraÅ¡tį vidutiniÅ¡kai sudarė 9 Lt . ieÅ¡kovas taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl iÅ¡kirsto eglaičių kiekio.

Pasak apelianto, teisingiausiai nupjautų eglaičių skaičių atspindi specialistų nustatyti faktai pažeistoje augavietėje , ir šių faktų pagrindu atlikti skaičiavimai. Specialistas M Rimgaila nustatė , kad nušienautame plote galimai buvo pasodinta 617-836 eglės sodinukai, vidurkis būtų 726 vnt. A. U. nustatė , kad šiame plote yra (buvo) nuo 663 vnt. iki 697 vnt. eglaičių , vidurkis būtų 680 vnt. Apeliantas atsižvelgdamas į šių specialistų išvadas teigia, jog bendras vidurkis pagal abiejų specialistų nustatytas faktines aplinkybes ir skaičiavimus yra 703 eglaitės. Atsakovas A.

J. K. taip pat pateikė apeliacinį skundÄ dėl Å ilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo ir nurodė, kad teismas priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ sprendimÄ , tačiau rezoliucinėje dalyje suklydo priteisdamas iÅ¡ atsakovų atitinkamas sumas. Dėl to atsakovas prašė panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ , kuriuo visi ieÅ¡kovo reikalavimai bÅ«tų atmesti. Atsakovas nurodė, kad įveisti miÅ¡kÄ galima tik miÅ¡ko paskirties žemėje. Pasak atsakovo, kadangi neleidžiama bet kokia statyba žemės Å«kio paskirties žemėje, tokia veikla neleidžiama ir miÅ¡ke.

Pasak atsakovo, jis nežinojo, kad atsakovas neÅ¡ienaujamoje pievoje yra užsodinęs miÅ¡kÄ . Dėl to, jis neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo, kadangi ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai ir sudarė galimybes jo neatsargiems veiksmams. Pasak atsakovo, Å¡ie padariniai nebÅ«tų atsiradę, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų elgęsis teisėtai. Apeliaciniai skundai atmestini.          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Å iuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).          Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių apeliacinių skundų ieÅ¡kovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ tuo aspektu, jog buvo nustatytas neteisingas iÅ¡kirstų eglaičių kiekis bei kaina.

Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad jis neatsakingas už padarytÄ Å¾alÄ , kadangi ieÅ¡kovas neteisėtai įveisė miÅ¡kÄ .          Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su Å¡alių apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia ne įrodymais, o prielaidomis tiek apie eglučių vertę, tiek apie jų bÅ«klę buvusiÄ iÅ¡kirtimo metu. Byloje esančios skirtingos iÅ¡vados apie iÅ¡kirstų eglaičių kiekį patvirtina aplinkybę, kad tiksliai neįmanoma nustatyti, koks tiksliai eglaičių kiekis buvo iÅ¡kirstas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pagrįstais atsakovo paskaičiavimus dėl iškirstų eglučių skaičiaus. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto dėl prašymo nagrinėjimo nustatyta (b. l. 99–100), kad iš ieškovui priklausančio 12 ha žemės sklypo ploto, eglutėmis buvo apželdintas 0,4848 ha plotas, iš kurio 0,1049 ha plote eglutės buvo pažeistos. Įvertinus iš viso pasodintų eglučių kiekį ir nupjauto ploto kiekį yra pagrindas pripažinti, jog nušienautame plote negalėjo augti ieškovo nurodomas eglučių kiekis, – 850, kai iš viso jų buvo pasodinta 1 700.

Dėl to nėra teisinio pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nupjautų eglučių kiekį. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė, jog augino kalėdines eglutes ir ketino jas parduoti Kalėdoms. Taip pat nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, jog teismas nepagrįstai paskaičiavo eglučių ne komercinę vertę, o tik įsigijimo kainÄ .

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių aktų eglutės buvo apleistos neprižiÅ«rimos, neturėjo prekinės iÅ¡vaizdos. IeÅ¡kovo argumentas, jog jis eglutes apleido tik po to, kai dalis jų buvo iÅ¡kirsta logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas žvelgiant iÅ¡ ekonominių perspektyvų. Kaip minėta, iÅ¡kirstų eglaičių plotas sudaro tik 1/5 iÅ¡ visų augintų. Dėl to, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų augines eglaites pardavimui ir tinkamai jas iki tol prižiÅ«rėjęs, atsižvelgiant į nupjautų eglaičių plotÄ , jis ir toliau bÅ«tų jas auginęs, siekdamas gauti pelno iÅ¡ likusių eglaičių.

Be to, kaip matyti iÅ¡ nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (b. l.

17) matyti, kad atsakovas J. G. nušienavo eglutės, kadangi jos buvo apaugusios aukšta žole ir jų nesimatė. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad eglaitės ir iki jų nupjovimo buvo neprižiūrimos. Esant šių aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog eglaitės buvo auginamos, kad jas būtų galima parduoti kaip kalėdines, todėl esant teisiniam pagrindui buvo atsisakyta priteisti jų komercinę vertę. Be to, ieškovas prašydamas priteisti negautas pajamas jų dydį grindžia pardavimo kaina nepateikdamas, kaštų, kurie būtų neišvengiami bei susiję su eglaičių pardavimu.

Pažymėtina, jog negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieÅ¡kovo veiklÄ , iÅ¡ kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kuriÄ sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iÅ¡ teisėtos veikos. Tai turi bÅ«ti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iÅ¡ visų pajamų (įplaukų) sÄ naudas, o iÅ¡ Å¡ių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymÄ , asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo bÅ«tų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis.

Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartyje civilinėje byloje R. J. firma (duomenys neskelbtini) su Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Rudeta“ su AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008.          Taip pat ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, jog nuo eglaičių pasodinimo ir jų iÅ¡kirtimo praėjo 27 mėnesiai, dėl to, teismas nepagrįstai priteisė tik jų įsigijimo kainÄ , tačiau ieÅ¡kovas kvestionuodamas Å¡iÄ aplinkybę, nepateikė įrodymų, kokia galėtų bÅ«ti eglaičių vertė praėjus 27 mėnesiams po iÅ¡kirtimo.

Byloje nesant Å¡ių įrodymų ir konstatavus, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovui žalos kaip negautas pajamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė eglučių įsigijimo vertę.          Taip pat teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atsakovo A. J. K. apeliacinį skundÄ , kuriame nurodoma, jog jeigu ieÅ¡kovas nebÅ«tų neteisėtai įveisęs miÅ¡ko nebÅ«tų buvę ir žalos. Teisėjų kolegija Å¡iuo nagrinėjamu klausimu sutinka su ieÅ¡kovo pozicija, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis buvo įveisęs miÅ¡kÄ , kadangi jam nebuvo taikyta administracinė atsakomybė.

Be to, Å¡i aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės netgi, jeigu ir bÅ«tų pripažinta, kad ieÅ¡kovas buvo įveisęs neteisėtai miÅ¡kÄ , atsakovai bÅ«tų atsakingi už eglaičių iÅ¡pjovimÄ . Pažymėtina, jog neteisėto miÅ¡ko įveisimo padariniai turėtų bÅ«ti eliminuoti atitinkamais Å¡ias teisines pasekmes reglamentuojančiais teisės aktais. Tuo tarpu ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai ir žalos padarymas ieÅ¡kovui negali bÅ«ti eliminuotas vadovaujantis conditio sine qua non taisykle, kaip nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, kadangi ieÅ¡kovo patirta žala pagal žalos padarymo prigimtį gali bÅ«ti laikoma kaip atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas, kuris Å¡ios taisyklės taikymÄ paneigia (CK 6.247 straipsnis).

Pažymėtina, jog apeliantas buvo užsakovas, o J. G. rangovas, todėl jų atsakomybė už bendrais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ yra solidari (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).          Apeliantas prašė jo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju visos bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios Å¡alys iÅ¡ esmės jokių naujų įrodymų neteikia. Dėl to nėra teisinio pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

         Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡alių apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija          n u t a r i a :            Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

           Kolegijos pirmininkas                                                                       Bronius Valius Kolegijos teisėjai                                                                               Žydrūnas Bertašius                                                                                                            Aušra Maškevičienė