d7c930d4-fe18-4fa2-ae2f-136354e7d95b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1132/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00872-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys KailiÅ«nas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „CSC Telecom“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4333-577/2014 pagal UAB „CSC Telecom“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „CSC Telecom“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, kuriuo prašė panaikinti atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ viešųjų pirkimų komisijos sprendimÄ , nurodytÄ 2014 m. balandžio 1d. raÅ¡te „Dėl pretenzijos“, kuriuo UAB „CSC Telecom“ 2014 m. kovo 28 d. pretenzija atmesta nenustatant naujų pasiÅ«lymų pateikimo ir susipažinimo su elektroninėmis priemonėmis CVP IS gautais pasiÅ«lymais procedÅ«ros terminų, bei UAB „Vilniaus vandenys“ viešųjų pirkimų komisijos sprendimÄ , nurodytÄ 2014 m. balandžio 11 d. raÅ¡te „Dėl pretenzijos“, kuriuo UAB „CSC Telecom“ 2014 m. balandžio 28 d. pretenzija atmesta, ir įpareigoti UAB „Vilniaus vandenys“ nutraukti atviro konkurso bÅ«du vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo „Telekomunikacinių paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 148030) procedÅ«ras.

IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti UAB „Vilniaus vandenys“ atviro konkurso bÅ«du vykdomo vieÅ¡ojo pirkimo „Telekomunikacinių paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 148030) procedÅ«ras ir uždrausti vykdyti tolimesnes pirkimo procedÅ«ras, uždrausti sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, o jei vieÅ¡oji sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymÄ .Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu.

Nurodė, jog vieÅ¡as konkursas buvo vykdomas skaidriai, nepažeidžiant jokių įstatymo dėl viešųjų pirkimų procedÅ«rų.Teismui nusprendus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jis negalės įsigyti reikiamų telekomunikacinių paslaugų, kurių apimtis daug platesnė nei ieÅ¡kovo ketinamos teikti telekomunikacinės paslaugos, todėl prašė užtikrinti galimus atsakovo nuostolius, įpareigojant į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėti 77 630,48 Lt ir kas mėnesį (iki mėnesio 10 dienos) papildomai po 38 815,24 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovo UAB „CSC Telecom“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas, preliminariai (prima facie) įvertinęs ieÅ¡kovo UAB „CSC Telecom“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, sprendė, jog nėra objektyvaus pagrindo iÅ¡vadai dėl akivaizdaus ieÅ¡kinio pagrįstumo, t.y. jog galėjo bÅ«ti pažeisti vieÅ¡ojo pirkimo esminiai principai.

Teismas nurodė, kad vieÅ¡uoju pirkimu siekiama įsigyti tęstines paslaugas, todėl nenustačius perkančiosios organizacijos pažeidimo faktÄ , įmanomas vieno teikėjo pakeitimas kitu, nesudarant grėsmės vieÅ¡ajam interesui , teikiamos paslaugos kokybei. Teismas pripažino, jog Å¡iuo atveju sustabdžius prikimo procedÅ«ras, galėtų atsirasti didesnė žala, nei Å¡ių procedÅ«rų nesustabdžius.Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kinio tenkinimo atveju ieÅ¡kovas savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, paduodamas ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo (CPK 5 straipsnis, VPÄ® 95 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „CSC Telecom“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4333-577/2014 ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo UAB „CSC Telecom“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai nusprendė, jog nėra objektyvaus pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstais, kadangi pasisakė ne dėl tų aplinkybių, dėl kurių pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį turėjo pasisakyti.

Pagal minėtÄ Ä¯statymo normÄ turėjo bÅ«ti vertinamas tikėtinas ieÅ¡kinio pagrįstumas;Spręsdamas dėl pirkimo procedÅ«rų sustabdymo ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo ir ekonomiÅ¡kumo, teismas nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kurių pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , jog sustabdžius konkurso procedÅ«ras, galėtų atsirasti didesnė žala, nei žala, Å¡ių procedÅ«rų nesustabdžius. Teismas nenustatė atsakovui galinčių kilti neigiamų aplinkybių, kurios atsirastų patenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių;Priemones, kurios maksimaliai užtikrintų bÅ«rimo sprendimo įvykdymÄ , nebuvo analizuojamos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Å is klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieÅ¡kovo atskiruoju skundu faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. IÅ¡ CPK 144 straipsnio 1 dalies teisinių nuostatų darytina iÅ¡vada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti ieÅ¡kinio reikalavimų, kurie yra prima facie pagrįsti, įvykdymÄ tuo atveju, jei bus priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas.

Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).

Teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012).

Teismų praktikoje laikoma, jog preliminariai vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieÅ¡kovui nepalankus teismo sprendimas, nors Å¡is sprendimas ir neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-780/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012).

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikyti paprastai nėra pagrindo tais atvejais, kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, priimamas ieÅ¡kovui nepalankus teismo sprendimas. CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį teismas laikinÄ sias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei vieÅ¡ojo intereso.

Taigi, iÅ¡ CPK 144 straipsnio 1 dalyje ir CPK 4237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisinių nuostatų darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, iÅ¡ pradžių yra nustatinėjama, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymui, o nustačius Å¡ios grėsmės egzistavimÄ â€“ vertinama, ar tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis vieÅ¡ojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sÄ Å¾iningÄ varžymÄ si (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sÄ lygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, vieÅ¡asis interesas reikalauja stabdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, siekiant iÅ¡vengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPÄ® 3 straipsnio 2 dalis, 95 straipsnio 5 dalis) ir užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ , bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPÄ® 3 straipsnio 1 dalis;

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012). Kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali ženkliai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms (sveikatai, aplinkai, valstybės saugumui ir pan.). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr.2-4333-577/2014 dėl ginčo esmės pagal ieškovo UAB „CSC Telecom“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo yra išnagrinėta, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas.

Nors teismo sprendimas neįsiteisėjęs, galima daryti pagrįstÄ prielaidÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimai preliminariai nepagrįsti ir jam palankaus teismo sprendimo tikimybė yra mažesnė, nei nepalankaus teismo sprendimo. Taigi, Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl to, kad ieÅ¡kovas preliminariai nepagrindė ieÅ¡kinio reikalavimų (CPK 144 str. 1 d.). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, netaikydamas laikinųjų apsaugos priemonių, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuria teisingai iÅ¡sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad vieÅ¡asis interesas Å¡iuo atveju reikalauja tęsti vieÅ¡o pirkimo procedÅ«ras, kadangi prieÅ¡ingu atveju kiltų teisinės pasekmės, neproporcingos siekiamiems tikslams. Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, jų reali nauda bÅ«tų ženkliai mažesnė už žalÄ , tikėtinai atsirasiančiÄ tuo atveju, kai laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų taikomos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų sustabdymas užkirstų galimybę atsakovui įsigyti telekomunikacijų paslaugas.

Esant šioms aplinkybėms, įvertinus ir tai, kad, kaip minėta, ieškovo ieškinys yra atmestas pirmosios instancijos teisme, prioritetas šiuo atveju teiktinas viešajam interesui – telekomunikacijos paslaugų įsigijimo racionaliai naudojant tam skirtas pinigines lėšas (VPĮ 3 straipsnis 1 dalis), o ne privačiam ieškovo interesui.Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl praÅ¡ymÄ pagrįstai atmetė (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 4237 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                         Kazys KailiÅ«nas