d7c8a9ff-253d-4f49-a66e-6f2b7d3a2ab5 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-1522-240/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02285-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 10 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam D. P., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. R. (ankstesnė pavardė – T.), jos įgaliotajam atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui, laiduotojai V.

P., nedalyvaujant civilinio atsakovo – A.“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per A.“ filialÄ Lietuvoje, – atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nevedęs, gyvenantis partnerystėje, dirbantis AB „P.“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: Kaltinamasis D. P. 2018 m. spalio 22 d., apie 21.29 val., Kauno r. sav., Garliavos sen., Teleičių k., Vytauto g., ties sankryža su K. S. g., kryptimi nuo K. D. g. link K. S. g., vairuodamas automobilį Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį bei kairįjį posÅ«kio signalÄ rodantį ir besiruoÅ¡iantį sukti į kairę automobilį SAAB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamÄ V.

K., taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio SAAB keleivei S. T. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nukentėjusiosios atsiprašė iÅ¡ karto po įvykio. Jos sveikatos bÅ«kle toliau nesidomėjo. Mano, kad įvykio priežastys buvo jo nuovargis ir asmeninės problemos. NuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikaltimÄ . PraÅ¡o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos – motinos V.

P. atsakomybei, kuri gali jam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . Sutinka atlyginti 500 eurų dydžio turtinę žalÄ , dėl žalos atlyginimo susitarė su nukentėjusiÄ ja. Kaltinamojo D. P. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.). Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog apžiÅ«rėta eismo įvykio vieta – Kauno r. sav., Garliavos apylinkių sen., Teleičių k., Garliavos pl. ir K.

S. g. sankryža. Kelių eismo įvykio rÅ«Å¡is – transporto priemonių susidÅ«rimas. Važiuojamosios kelio dalies plotis – 14,8 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje – kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 9-14). Nukentėjusiosios S. R. (ankstesnė pavardė – T.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. spalio 22 d., apie 21.29 val., ji kartu su V. K. važiavo iÅ¡ BirÅ¡tono į KaunÄ .

Važiavo V. K. priklausančiu automobiliu SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo Valdas, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo E. A., o ji pati sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės per vidurį, saugos diržo nesegėjo. Ä®važiavę į GarliavÄ važiavo link Kauno. Ji eismo nestebėjo. Garliavoje, Vytauto gatvėje, prie parduotuvės „Šilas“ pajuto smÅ«gį į galinę automobilio dalį. Valdas iÅ¡ karto sustojo. Visi jautėsi gerai, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio.

IÅ¡lipę pamatė, kad į jų automobilio galinę dalį atsitrenkė pilkos spalvos „Peugeot“ automobilis. IÅ¡ to automobilio iÅ¡lipo jį vairavęs vyriÅ¡kis. Su juo ji nebendravo, dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis – nežino. Vairuotojai užsipildė eismo įvykio deklaracijas. Valdo automobilis po įvykio buvo stipriai apgadintas. IÅ¡ pradžių ji jautėsi gerai, tačiau grįžusi į namus po kurio laiko pajuto sprando skausmÄ , pradėjo pykinti, todėl kreipėsi į medikus, kurie nustatė kaklo raiščių patempimÄ .

Buvo nedarbinga maždaug 1 mėnesį. Jos netenkina draudimo bendrovės išmokėta draudimo išmoka (b. l. 46-47, 51). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3702/2018(02) nurodyta, kad S. R. (ankstesnė pavardė – T.) konstatuotas kaklo raiščių patempimas išsivystė kaklo lenkimo judesiui viršijus fiziologines ribas. Sužalojimas galėjo būti padarytas medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku – 2018 m. spalio 22 d.. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 41).

Liudytojo V. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. spalio 22 d. kartu su S. R. (ankstesnė pavardė – T.) ir E. A. važiavo iÅ¡ BirÅ¡tono jam priklausančiu automobiliu SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo Edita. Sonata sėdėjo automobilio gale. Apie 21.30 val. jie privažiavo GarliavÄ ir važiavo link Kauno. Artėjant link prekybos centro „Šilas“ iÅ¡ pirmosios eismo juostos persirikiavo į antrÄ jÄ juostÄ , įjungė kairįjį posÅ«kio signalÄ , pradėjo lėtinti automobilio greitį.

Buvo gana vėlus metas, automobilių eismas buvo neintensyvus, prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančių automobilių nebuvo, todėl ketino sukti į kairę, tačiau pajuto stiprų smÅ«gį į galinę automobilio dalį. Po smÅ«gio savo bendrakeleivių paklausė, kaip jie jaučiasi. Jos nusiskundimų neiÅ¡sakė, sužalojimų nesimatė. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė, kad į jo vairuojamo automobilio galÄ atsitrenkė minivenas „Peugeot“. Eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, kelio danga Å¡lapia (b. l. 43-44).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį bei kairįjį posÅ«kio signalÄ rodantį ir besiruoÅ¡iantį sukti į kairę automobilį SAAB, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio SAAB keleivei dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, įvykio aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios S. R. (ankstesnė pavardė – T.) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti teisiamajame posėdyje, policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas, kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, schema, nuotraukos, specialisto iÅ¡vada. Kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai turėjo įtakos ir lėmė eismo įvykio kilimÄ bei padarinius.

Tokie D. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo D. P. motina V. P. prašė perduoti kaltinamÄ jį jos atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato ir atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl laidavimo Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. E. V. Pokvytienės praÅ¡ymui perduoti D. P. jos atsakomybei pagal laidavimÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Kadangi D. P. yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, darbdavio AB „Pieno žvaigždės“ charakterizuojamas teigiamai, todėl darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja V. P. yra kaltinamojo motina, anksčiau neteista, administracine tvarka bausta vienÄ kartÄ , dirba UAB „Demedos stiklas“ direktoriaus pavaduotoja, darbdavio charakterizuojama teigiamai.

Laiduotoja nurodė, kad gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo sÅ«nui, jie gerai sutaria. IÅ¡ visų Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Esant visoms privalomoms sÄ lygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad D. P. gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis augina mažametį vaikÄ , laiduotojos gaunamos pajamos yra nedidelės, skirtinas laidavimas be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminÄ .

Kaltinamajam D. P. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė S. R. (ankstesnė pavardė – T.) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 542,86 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 93-94). IeÅ¡kinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kurį laikÄ buvo nedarbinga, patyrė skausmÄ , nepatogumus, teko gydytis, neÅ¡ioti kaklo įtvarÄ .

Civilinis atsakovas – A.“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per A.“ filialÄ Lietuvoje, nukentėjusiajai atlygino 384,50 Eur turtinės ir 750 Eur neturtinės žalos (b. l. 139-140). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji pateikė susitarimÄ , pagal kurį kaltinamasis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai 500 Eur dydžio neturtinę žalÄ , mokant jÄ lygiomis dalimis per vienerius metus, skaičiuojant šį terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 143), kuris teismo tvirtintinas.

Nukentėjusioji prašė likusį civilinį ieÅ¡kinį priteisti iÅ¡ draudimo įmonės. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Taigi, atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikÄ materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ (BPK 109 str., 111 str. 1 d.).

Paprastai už nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 str., 111 str. 1 d., CK 6.263 str. 3 d. ir kt.). Pažymima, kad vienas iÅ¡ materialiai atsakingų asmenų, iÅ¡vardytų BPK 109 str., 111 str. 1 d., gali bÅ«ti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymÄ asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Civilinis atsakovas – A.“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per A.“ filialÄ Lietuvoje, iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio (b. l. 139-140), kurioje nurodė, kad apskaičiavo civilinės ieÅ¡kovės patirtÄ turtinę žalÄ , įvertino iÅ¡laidas už medikamentus bei gydymÄ , negautas pajamas pagal gautus dokumentus, turtinės žalos suma sudaro 384,50 Eur.

Teismas sutinka su civilinio atsakovo pozicija dėl turtinės žalos dydžio, toks turtinės žalos atlyginimo dydis yra realus ir teisingas. Atsižvelgiant į tai civilinis ieškinys dalyje dėl likusios turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, t. y. jai padaryta neturtinė žala. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos parinkimÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. P., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų kentė skausmÄ , buvo nedarbinga. Pagal teismų praktikÄ asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant Å¡iai kaltės formai, neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 straipsnio kriterijus, įvertina Lietuvos teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kuriose nesunkiai sužalotas žmogus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai turi bÅ«ti tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant žalÄ iÅ¡ civilinio atsakovo A.“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per A.“ filialÄ Lietuvoje.

Kadangi 750 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai jau sumokėjo civilinis atsakovas A.“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per A.“ filialÄ Lietuvoje, kaltinamasis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai 500 Eur neturtinės žalos, kita neturtinės žalos dalis priteisinta iÅ¡ civilinio atsakovo – draudimo įmonės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

D. P., padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. D. P. perduoti laiduotojos V. P. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ , laidavimo terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

IÅ¡aiÅ¡kinti D. P., kad laidavimo metu padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai V.

P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Patvirtinti kaltinamojo D. P. ir nukentėjusiosios S. R. pateiktÄ susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, pagal kurį kaltinamasis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai 500 Eur dydžio neturtinę žalÄ , mokant jÄ lygiomis dalimis per 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo A.“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per A.“ filialÄ Lietuvoje, nukentėjusiajai S. R. 1250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Bronislovas Liatukas