2022-03-09 Nr. AB-5661-3-61-3-03964-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1509-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03964-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S31219 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 6K-1204 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, prašyme suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje nurodė, kad jį grasina nužudyti arba reikalauja (duomenys neskelbtini) išpirkos. Pareiškėjas teigė, jog turėjo (duomenys neskelbtini), remontavo (duomenys neskelbtini), vienas vyriškis jam pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini) nutekinta informacija, kuri buvo įkelta į internetą, tai yra didelis pažeidimas, todėl pareiškėją nužudys arba jis turi sumokėti reikalaujamą išpirką. Pareiškėjas negalėjo kreiptis į policiją, nes jam ir jo šeimai grasino smurtu. Pareiškėjo nuomone, priešingai nei Sprendime nurodė atsakovas, persekiotoju gali būti ne tik valstybiniai subjektai ar valstybiniai dariniai.

2.2. Jam sunku gauti pasakojimą patvirtinančius įrodymus, nes yra už savo kilmės valstybės ribų, įrašai dėl grasinimų liko (duomenys neskelbtini). Atsakovas turėjo vertinti pareiškėjo galimybę pateikti įrodymus, o pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas neturėtų būti taikomas, pareiškėjas nuoširdžiai pasakojo savo istoriją bei biografinius faktus, tačiau atsakovas neįvertino jų tinkamai. (duomenys neskelbtini) klesti korupcija, policijos pareigūnų ir teisėsaugos veikla nėra efektyvi, kad galėtų apsaugoti šantažuojamą asmenį, o atsakovo turėjo įvertinti tokią situaciją. Pareiškėjui turi būti suteikta papildoma apsauga, nes kilmės valstybėje jam gresia žiaurus elgesys ar netgi nužudymas. Atsakovas rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaitos išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas pažymėjo, kad EPPB nurodymai neprivalomi, Migracijos departamentas turėjo individualiai įvertinti pareiškėjui kylančius pavojus, atsakovas neanalizavo naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

2.3. Pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis, todėl atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti terminą.

2.4. Komisija atidžiai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, teisingai neįvertino motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės. Pareiškėjas Komisijai papasakojo jo pagrobimo aplinkybes, patirto fizinio ir psichologinio smurto priežastis, jis pabėgo nuo persekiojimo ir realios grėsmės jo gyvybei, jam gresia pavojus. Pareiškėjas skubėdamas spėjo pasiimti tik būtiniausius daiktus, todėl negalėjo įrodymais pagrįsti jam kylančios grėsmės.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) esantis asmuo, kurio pavardės pareiškėjas nežino, grasina jį nužudyti, pareiškėjas negalėjo kreiptis į policiją, nes jam ir jo šeimai buvo grasinama smurtu. Atsakovo tyrimo metu nustatyti pasakojimo trūkumai sudarė pagrindą atsargiau ir kritiškiau vertinti jo patikimumą, priskirti jam žemą įrodomąją galią. Pareiškėjas nepateikė, o atsakovas tyrimo metu nerado jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo pasakojimą. Atsakovas teigė, jog pareiškėjo istorija apie tariamus privataus asmens grasinimus savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija nepagrindė realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

4.2. Tyrimo metu nenustatyta reali ir individuali grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybė, todėl Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas įvertino pareiškėjo individualias savybes, tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio lygio, kad vien dėl buvimo kilmės šalies teritorijoje pareiškėjui kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, bei sprendė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

4.3. Pareiškėjas nepateikė ir tyrimo metu atsakovas nenustatė esant kitų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo pasakojimą. Nei apklausos, nei prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas negalėjo įvardyti jam grasinusio asmens. Dėl nustatytų trūkumų pareiškėjo pasakojimas savaime nelaikytinas įrodymu, pakankamu lygiu patvirtinančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą. Kilmės valstybė turi pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Nėra duomenų, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo.

4.4. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimo išvadomis, nesudarė pagrindo jį panaikinti. Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias išvykti iš (duomenys neskelbtini), nepasižymi nuoseklumu, informatyvumu, neparemtas objektyviais įrodymais.

4.5. Pareiškėjo teiginiai, kad kilmės valstybėje pakankamai didelė korupcija, o policijos pareigūnų ir teisėsaugos veikla nėra efektyvi, nepagrįsti, jie nepaneigia Sprendimo pagrįstumo. Atsakovas surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėju susijusią individualią informaciją ir konstatavo, jog ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių. Pareiškėjas neįvardijo ir neįrodinėjo konkrečių ir individualių patirtos diskriminacijos apraiškų ar grėsmių. Tai, kad jis tvirtino, jog kilmės valstybėje jam nesaugu gyventi, savaime nesudarė teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo. Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog dėl pareiškėjo individualių savybių (duomenys neskelbtini) jam būtų kilusi padidinta grėsmė patirti beatodairiško smurto veiksmus.

4.6. EPPB 2021 m. gairės yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo atsakovas turėjo pagrindą remtis, vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini). EPPB duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be kita ko, atsakovas nurodė, jog pareiškėjas, būdamas jaunas, darbingo amžiaus vyras, turi galimybę persikelti gyventi į saugesnę vietą kilmės šalyje, kur kariniai konfliktai nevyksta.

4.7. Pareiškėjui nesuteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, todėl prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra jo tikslas, jis gali pasislėpti. Draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, jog jis atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti valstybės sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat pakeitė atitinkamą Komisijos sprendimo dalį, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad:

6.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai sulaikė pareiškėją 2021 m. liepos 2 d. 2021 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas paprašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pirminės apklausos metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, turėjo (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Atlikus vieno iš (duomenys neskelbtini) remontų, buvo paviešintos asmenų nuotraukos, todėl pareiškėjas tapo pagrindiniu įtariamuoju, jam grasino susidorojimu, liepė sumokėti tam tikrą sumą, grasino, kad jis bus nužudytas. Pareiškėjas pažymėjo, jog prieš 5 metus jis baigė universitetą, bet jo gyvenamajame regione aukštas nedarbo lygis, jis negali gauti darbo pagal profesiją, todėl pareiškėjas pasirinko išvykti į Lietuvos Respubliką – Europos Sąjungos šalį, kurioje galima normaliai gyventi.

6.2. 2021 m. spalio 7 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad išvyko iš savo kilmės šalies, nes nepažįstamas asmuo jam pradėjo grasinti. Minėtas asmuo paprašė sutaisyti jo (duomenys neskelbtini), o po kelių dienų tas pats asmuo grįžo ir pasakė, jog iš jo (duomenys neskelbtini) nutekinta asmeninio pobūdžio informacija bei paplatinta internete. Nepažįstamas asmuo reikalavo sumokėti (duomenys neskelbtini) išpirką, grasino pareiškėją nužudyti, todėl prieglobsčio prašytojas buvo priverstas palikti savo kilmės šalį. Pareiškėjas paaiškino, kad jeigu jis būtų kreipęsis į policiją, nepažįstamas asmuo būtų atkeršijęs jo tėvui, motinai arba broliui. Apklausos metu pareiškėjas negalėjo nurodyti nei nepažįstamo asmens vardo, nei pavardės.

6.3. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, kuriuo nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo dienos bei įvedė į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C. SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atsakovas, įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimą, konstatavo, kad tariamas persekiojimas nėra sąlygotas prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, o tariamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas, todėl Migracijos departamentas pareiškėjo pasakojimą laikė abstrakčiu, nedetaliu. Pareiškėjo siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje nesąlygojo tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir dėl to nesuteikė jam pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų persekiojimas, beatodairiškas smurtas, todėl pareiškėjas neatitiko ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

6.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į Komisiją, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, netenkino jo skundo .

7. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V‑131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą ir apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas nurodė, jog Migracijos departamentas ir Komisija, priimdami sprendimus, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo argumentai nepatvirtina sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pasakojimai apie tariamus grasinimus buvo nedetalūs, abstraktūs ir grįsti tariama baime, kurios pareiškėjas neįrodė. Pareiškėjas nedetalizavo grasinimo aplinkybių, neįvardijo asmens, dėl kurio veiksmų jam gresia pavojus, nepaneigė galimybės išvykti gyventi į kitą miestą, gauti kitokio pobūdžio darbą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, nepriklauso jokiai socialinei grupei, kuri būtų persekiojama, nėra pažeidžiamas asmuo. Teismas, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjas pats patvirtino, kad į Lietuvos Respubliką atvyko dėl ekonominių priežasčių – kilmės šalyje jam nepavyko susirasti darbo pagal profesiją, jis tikisi gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, tokios priežastys neatitiko pabėgėlio statuso suteikimo ir tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Pareiškėjas pasakojo apie baimę būti persekiojamam bei jam gresiančią mirtį, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad nėra aišku, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo persekiojimas (duomenys neskelbtini). Teismui nekilo abejonių, kad atsakovas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą.

8. Teismas nurodė, kad atsakovas įvertino pareiškėjui galbūt gresiančias individualias grėsmes, rėmėsi oficialiais šaltiniais, įskaitant ir EPPB ataskaitą, kuriuoje nurodoma, jog įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. Pareiškėjas teigė, jog gyveno (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie (duomenys neskelbtini) miesto ((duomenys neskelbtini) gubernija). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisve. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė duomenų apie saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gubernijoje pasikeitimus, kurie sąlygotų poreikį koreguoti EPPB vertinimą.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, jis nepateikė jokios konkrečios informacijos, leidžiančios manyti, jog jam reikalinga tarptautinė apsauga dėl kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, nėra aiškūs pareiškėjo pagrindiniai motyvai, paskatinę jį pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Teismo vertinimu, jie galėtų būti ekonominiai arba asmeninio pobūdžio.

10. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi naujausia EPPB pateikta informacija, kitais oficialiais šaltiniais. Teismo vertinimu, surinkta informacija buvo pakankama pareiškėjo prašymui tinkamai išnagrinėti, atsakovas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kodėl pareiškėjo skundas Komisijai turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

11. Teismas nurodė, kad, nors ir nustatyta, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, Migracijos departamento nustatytas penkerių metų nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Tvarka) 10 skirsnio nuostatas, nustatomas maksimalus 3 metų draudimo atvykti terminas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, pareiškėjas praeityje nebuvo pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, nėra dar padaręs teisės pažeidimų, todėl teismas pakeitė šią Sprendimo dalį ir nustatė pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį kaip nepagrįstą, atmetė pareiškėjo išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas neįvertinus pareiškėjo paaiškinimų, jo neišklausius. Asmens teisė būti išklausytam negalėjo būti paneigta. Pareiškėjas teigia, jog jis negali būti grąžinamas į kilmės valstybę, nes kiltų grėsmė jo saugumui, gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, kuriai kilmės šalyje kyla reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, todėl yra pagrindas suteikti pareiškėjui prieglobstį. Atsakovas nesurinko aktualios, naujausios informacijos apie kilmės valstybę, apie įstatymus ir jų taikymo ypatumus, apie žmogaus teisių pažeidimų problematiką. Ekonominio pobūdžio sunkumai nėra esminė kilmės šalies palikimo priežastis. Pareiškėjas nurodė, jog didesnėje (duomenys neskelbtini) teritorijoje taikomas tiesioginis asmenų persekiojimas ir fizinis susidorojimas, atsakovas nepaneigė šių duomenų. Be kita ko, atsakovas nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, siekdamas surinkti pakankamai duomenų. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas vadovavosi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija, kuri neatspindi tikrosios (duomenys neskelbtini) situacijos.

14. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Migracijos departamentas turėjo rengti pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, tačiau to nepadarė bei nesurinko aktualios informacijos apie pareiškėjo kilmės valstybę. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas neatsižvelgė į Migracijos departamento padarytus proceso teisės normų, kurios numato žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, pažeidimus, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko objektyvios informacijos apie pareiškėjo individualią situaciją ir jo padėtį kilmės šalyje, neparengė aktualios pažymos apie kilmės valstybę, o surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos apie pareiškėjo padėtį.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuoja, kad, prieš priimant Sprendimą, pareiškėjas buvo apklaustas laikantis nustatytų procedūrų, pareiškėjas taip pat turėjo teisę pasisakyti teismo posėdžio metu, teikti įrodymus, galėjo laisva forma papasakoti apie jam kylančias grėsmes ir paaiškinti išvykimo iš kilmės valstybės priežastis. Pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, tai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Pareiškėjo istorija apie tariamus privataus asmens grasinimus savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo, o kilmės valstybės informacija nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Tvarkos aprašas neįpareigojo Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o, nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį, vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Migracijos departamentui nenustatyta pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministeriją ar Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas dėl informacijos apie kilmės valstybę pateikimo. Migracijos departamentas taip pat neturi pareigos parengti informacinės pažymos apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Atsakovas papildomai nurodo, kad EPPB 2021 m. gairės apie padėtį (duomenys neskelbtini) yra aktualus ir patikimas šaltinis, be kita ko, atsakovas rėmėsi ir kitais patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 21S31219 ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 6K-1204 pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

18. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą 5 metų terminą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl teismas sutrumpino šį terminą iki 3 metų.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo, rėmėsi selektyvia informacija, neparengė privalomos pažymos apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, bylos duomenis, tai, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka grindžiamas abstrakčiais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

24. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

25. Aiškindamas minėtas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑2557‑624/2017).

26. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

27. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

28. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą, prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis, prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galbūt vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

29. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

30. Pirminės apklausos metu 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas motyvavo tuo, kad jis nori būti Europos Sąjungoje dėl ekonominių priežasčių, nes negali rasti darbo pagal profesiją, taip pat tuo, jog kilmės šalyje yra grasinama su juo susidoroti dėl paviešintų asmeninių nuotraukų. Pakartotinės apklausos metu 2021 m. spalio 8 d. pareiškėjas nurodė, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto, kuris yra prie (duomenys neskelbtini) miesto ((duomenys neskelbtini) gubernija), o iš kilmės valstybės išvyko dėl asmens, kurio duomenų nežino, grasinimų jį nužudyti, jeigu pareiškėjas nesumokės kompensacijos. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas atlikto minėto asmens (duomenys neskelbtini) remontą, po remonto buvo išplatinti asmeniniai duomenys. Pareiškėjas pažymėjo, kad į policiją nesikreipė, nes jam ir jo šeimai buvo grasinta smurtu, nurodė, kad jo draugas gali pateikti įrodymus.

31. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamu pagrįstumą bei nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas nepasižymi nuoseklumu, informatyvumu, nebuvo paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūko konkrečių detalių, tikslumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutiko su atsakovu bei nurodė, jog pareiškėjas nedetalizavo grasinimo aplinkybių, neįvardijo asmens, dėl kurio veiksmų jam gresia pavojus, nepaneigė galimybės išvykti gyventi į kitą miestą, gauti kitokio pobūdžio darbą. Tyrimo metu Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau pareiškėjo pateikta bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę (dėl didelio regiono nedarbingumo negali rasti darbo pagal profesiją), taip pat surinkta bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje taip pat nesuponuoja išvados, jog prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl pareiškėjas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

32. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje ir individualios aplinkybės nepagrindžia realios jo persekiojimo rizikos tikimybės. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės siejo su tariamu persekiojimu dėl paviešintų asmens duomenų, su bendra padėtimi pareiškėjo kilmės valstybėje, ekonominiais tikslais, o ne su tuo, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pats pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus Migracijos departamentui ir pirmosios instancijos teismui, taip pat nenurodė minėto pobūdžio galimos persekiojimo grėsmės.

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo pasakojimas dėl grėsmės yra abstraktus, nepasižymi išsamumu ir detalumu, pareiškėjas nežino jam grasinančio asmens tapatybės, deklaratyviai, papildomai neišsiplėsdamas, nurodė priežastį, dėl kurios nesikreipė į policiją (dėl grasinimo smurtu jo šeimai), taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jam kilusią grėsmę. Teigdamas, kad gyvenamojoje vietoje negali susirasti darbo pagal profesiją, pareiškėjas siejo šią informaciją su bendra situacija (duomenys neskelbtini), nenurodė priežasčių, kodėl jis negalėtų išvykti gyventi į kitą (duomenys neskelbtini) regioną. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

34. Prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjas grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jam pagrįstai nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pareiškėjas taip pat nenurodė pagrįstos kankinimo ar mirties bausmės grėsmės. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gubernijoje beatodairiškas smurto lygis nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taip pat nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas yra darbingo amžiaus, kilmės valstybėje yra likusi pareiškėjo šeima, pareiškėjas visą gyvenimą praleido kilmės šalyje, yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

35. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑728‑415/2017).

36. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

37. Taip pat pažymėtina, jog, pagal Tvarkos aprašo 168 punktą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, atlikdamas šio aprašo 35, 115, 138 ir 150 punktuose nurodytus veiksmus, vadovaujasi įgalioto Migracijos departamento valstybės tarnautojo parengta informacinio pobūdžio pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje (jeigu tokia pažyma parengta), kuri rengiama pagal specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Tvarkos aprašas neįtvirtina Migracijos departamento pareigos kiekvienu atveju rengti pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje, todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju nepakanka Migracijos departamento surinktos informacijos. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, pareiškėjas nepateikė priešingos informacijos, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad informacija yra neaktuali, neišsami ar nepatikima.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė