d7c6da75-d175-4f08-8dcd-1b4c170792ac · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-495/2018   Teisminio proceso Nr.1-01-1-29667-2016-2    Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.2.; 1.2.3.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.;2.1.7.4.4.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018m. kovo 19d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

V. skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.A. V. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.IÅ¡ A. V. nukentėjusiajam D. Å . priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ A. V. Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteista 111,75 Eur nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. A. V. nuteistas už tai, kad jis 2016-06-24 apie 23.30 val., savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, grasindamas užmuÅ¡ti ir taikydamasis suduoti kirviu į galvÄ , sudavė ne mažiau kaip 3 smÅ«gius kirvio aÅ¡menimis nukentėjusiajam D. Å . į galvos sritį, kairę rankÄ ir kairę kojÄ , padarydamas kirstines žaizdas virÅ¡ugalvyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje ir kairiame kelyje, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino nužudyti D. Å ., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes smÅ«giuojant kirviu nukrito metalinė kirvio galva, tuomet nukentėjusysis besigindamas atėmė kirvakotį ir pabėgo iÅ¡ buto.

2. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nuosprendį, jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, nesant nukentėjusiojo skundo.2.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje.

Teismas netinkamai taikė BK 22 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, neteisingai nustatė tyčios turinį. Be to, teismas nenustatė nei tikslo, nei motyvo, dėl ko jis galėjo norėti nužudyti D. Å .. Jų santykiai buvo draugiÅ¡ki, teismas Å¡ios aplinkybės neįvertino.2.1.1. Apeliantas nurodo, jog gerai neprisimena aplinkybių, dėl ko įvykio vakarÄ Ä¯vyko konfliktas, bet konfliktas prasidėjo dėl ausinukų. D. Å ., bÅ«damas pas jį svečiuose, per ausinukus klausėsi muzikos, su juo nebendravo, todėl jis įsižeidė, galėjo jam pasakyti „užmuÅ¡iu“.

Tačiau tai tėra kalėjimo žargonas, reiškiantis, kad gali būti suduoti smūgiai. 2.1.2. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog jie su nukentėjusiuoju susimušė. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti jam (apeliantui) padaryti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti grumtynių metu. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. Š. kirstinės žaizdos padarytos trimis trauminiais poveikiais, kas leidžia teigti, kad muštynes pradėjo D.

Š.. 2.1.3. Liudytoja N. R. teisme taip pat parodė, kad D. Š. pirmas prišoko prie jo (apelianto) ir, jam pargriuvus, keliais užšoko ant krūtinės bei šokinėjo ant jo. Tai, kad D. Š. stumdėsi ir mušėsi su juo, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytoja D. K.. Pats nuo teismo pasislėpęs nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nepatikėjo, kad jis (apeliantas) ketina jį nužudyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui remtis tik liudytojos D. K. duotais parodymais, prieštaraujančiais liudytojos N. R., nukentėjusiojo parodymams, nebuvo pagrindo.2.1.4.

D. K. parodė, kad jis (apeliantas) buvo atsinešęs iÅ¡ virtuvės peiliukÄ , tik paskui pasiėmė kirvį, kuriuo pradėjo kapoti grindis. D. Å . tokių aplinkybių apklausoje neminėjo, jis paaiÅ¡kinime nurodė, kad jis (apeliantas) tik pradėjus gerti, puolė jį kirviu, kad tai buvo nuo atvažiavimo praėjus apie 5 minutėms. Tačiau tai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole neužfiksuotas naujai padarytas grindų sukapojimas. Nustatyta, kad įvykis įvyko apie 23 val. 30 min.

IÅ¡ Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įraÅ¡o matyti, kad jis (apeliantas) skambino2016-06-24 23:32:40 val., pirmas kreipėsi pagalbos. Liudytojas T. J. paaiÅ¡kino, kad A. V. jam paskambino apie 21 val. ir po 15 min. važiavo paimti Å .. N. R. nurodė, kad apie 20 val. 30 min. iÅ¡važiavo. Pas apeliantÄ grįžo apie 10 val. 2.1.5. Be to, jam niekas neparodė nusikaltimo įrankio. Mano, kad prie bylos prijungtas ne tas kirvis. Kirvakočio apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad ant kirvakočio galo ties galvos tvirtinimo vieta matyti neseniai nulūžusių medžio atplaišų vietos, tačiau nei nukentėjusysis, nei kiti liudytojai nenurodė, kad kirvis bÅ«tų nulūžęs.2.1.6.

Nors nusikaltimo padarymo įrankis buvo kirvis, tačiau teismas neatsižvelgė į nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , nukentėjusiajam buvo suduoti trys smÅ«giai ir tik vienas iÅ¡ jų į galvÄ . Teismas, be kita ko, neįvertino, kad jo veiksmai buvo spontaniÅ¡ki, konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo kilo staiga, neatsižvelgė į jo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius. Jis su D. Å . buvo pažįstami anksčiau, kartu atliko bausmę. Jis pasikvietė D. Å . į svečius iÅ¡gerti, o Å¡is sutiko.

Bevažiuojant vartojo alkoholį, jokių pykčių tarp jų nebuvo. Šios aplinkybės patvirtina, jog jis nepyko ant D. Š., neturėjo pagrindo ir jam keršyti. Nebuvo išsamiai įvertintas jo ir nukentėjusiojo elgesys įvykio metu, taip pat ir po jo. Jis nukentėjusiojo, išbėgusio iš buto, nesivijo. Neieškojo nukritusio kirvio ar kokio kito įrankio, kuriuo būtų galėjęs jį užmušti. Jis labai išsigando, supratęs, kad sužalojo D. Š., todėl policijos pareigūno teiravosi, ar jis gyvas.

Tiek jis, tiek jo sugyventinė kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad jis nesiekė D. Å . mirties. Policijos pareigÅ«nams jis nesiprieÅ¡ino. Liudytojas V. O. teisme paaiÅ¡kino, kad jis (apeliantas) kalbėjo neriÅ¡liai, vis kitaip atsakinėjo į klausimus. Å ios aplinkybės patvirtina, kad jis buvo susijaudinęs.2.1.7. Taip pat, apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai vertino jo asmenybę, visiÅ¡kai nevertino nukentėjusiojo asmenybės (praeityje teistas, pasislėpė nuo teismo Å¡ioje byloje bei ikiteisminio tyrimo, kuriame jis įtariamas plėšimo padarymu).

Neatsižvelgė, kad D. Å . įvykio metu taip pat buvo neblaivus, todėl visų aplinkybių galėjo tiksliai ir neprisiminti, neadekvačiai jas vertinti. Be to, jo parodymai nebuvo patikrinti teisme.2.1.8. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) D. Å . padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymÄ numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pagal BPK 407 straipsnio nuostatas bylos dėl Å¡ių nusikaltimų nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka.

Tuo tarpu nukentėjusiajam pasislėpus nuo teismo, jo pozicijos dėl privataus kaltinimo iÅ¡siaiÅ¡kinti nėra galimybės.2.1.9. Apeliantas pastebi ir tai, kad teismas pats sau prieÅ¡taraudamas, kvalifikuodamas jo veikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad jis D. Å . sudavė stiprius smÅ«gius, kad padaryti pavojingi sveikatai sužalojimai, tačiau pasisakydamas dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio, jau nurodė, kad D. Å . padarytas sužalojimas vertinamas tik kaip nežymus.

Apeliantas nurodo, kad jo smÅ«giai D. Å . buvo nestiprÅ«s, jis jo nužudyti tikrai nenorėjo, todėl ir padaryti sužalojimai nežymÅ«s.2.2. Be to, teismas, apelianto manymu, skyrė jam per griežtÄ bausmę. Neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas neįvertino, kad jis dirbantis. Nors nuosprendyje nurodė, kad jis buvo rastas neblaivus, kai svečiavosi jo vaikai, tačiau neįvertino, jog tuo metu buvo Naujųjų metų Å¡ventės, kad teismas pakeitė savo sprendimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu iÅ¡ nuolatinio į laikinÄ .

Apeliantas nurodo, jog jis lanko vaikus globos namuose, vaikai atostogauja pas jį. Jis nukentėjusiojo atsiprašė ir labai gailisi dėl jam padaryto sužalojimo.3. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. V. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo A. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jo tyčios turinį, ko pasėkoje netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliantas nurodo, kad jis neturėjo tikslo atimti D. Å . gyvybę, todėl jo veika turėjo bÅ«ti kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius, tai yra kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Be to, apelianto įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė. Sutikti su Å¡iais apelianto skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.4.1. Pasikėsinimas nužudyti yra padaromas tik tiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:

1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti;

2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Subjektyvusis veikos požymis – tiesioginė tyčia pasikėsinant nužudyti konstatuojama nustačius, kad kaltininkas supranta, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali jÄ atimti, ir to siekia. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 straipsnio 1 dalis).4.1.1.Apeliantas viso proceso metu neigė norėjęs D.

Å . nužudyti, tačiau apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir atsižvelgdamas į visas padarytos veikos aplinkybes: asmens atliktus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankį, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie A.

V. tyčios turinį kaip tik ir pagrindė visų padaryto nusikaltimo aplinkybių įvertinimu.4.1.2. IÅ¡ apelianto bei nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad A. V. ir D. Å . buvo pažįstami, toje pačioje įkalinimo įstaigoje atlikinėjo jiems paskirtas bausmes. Atliekant bausmes, tarp jų nebuvo kilę jokių konfliktų. Taip pat tarp jų nebuvo konfliktų ir išėjus iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Kaltinime nurodytÄ dienÄ pastarieji susitarė pas A. V. namuose iÅ¡gerti alkoholinių gėrimų.

A. V., paprašęs byloje liudytoju apklausto T. J., nuvyko pastarojo automobiliu į (duomenys neskelbtini), kur susitiko D. Š.. Prieš susitinkant, tiek A. V., tiek D. Š. jau buvo vartoję alkoholinių gėrimų. A. V. ir D. Š. nusipirkus parduotuvėje alkoholinių gėrimų, T. J. juos parvežė į A. V. namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur juos paliko. Liudytojas T. J. apklausiamas patvirtino, jog važiuojant iš (duomenys neskelbtini) A. V. su D. Š. gėrė degtinę. Kelionės metu, juos apie 22 val. paleidus prie A.

V. namų, jokių konfliktų tarp A. V. ir D. Š. nebuvo. Tai, kad atvykę į A. V. namus, A. V. ir D. Š. nekonfliktavo, matyti ir iš įvykio vietoje buvusių, byloje liudytojomis apklaustų D. K., N. R. parodymų. Byloje nustatytos aplinkybės iš tikrųjų patvirtina apelianto skundo argumentus, kad iki kaltinime nurodytos dienos vakaro pastarasis su D. Š. nebuvo susipykę, A. V. neturėjo pagrindo ant nukentėjusiojo pykti ar jam keršyti. Kita vertus, vien tik ši aplinkybė ir motyvo, patvirtinančio, kad A.

V. iki iÅ¡gertuvių jo namuose pradžios bÅ«tų ruošęsis D. Å . nužudyti, nebuvimas nepaneigia to, kad apeliantas siekė atimti nukentėjusiajam gyvybę iÅ¡gertuvių metu. Juolab, kad motyvas nėra bÅ«tinas nužudymo sudėties požymis, kurį reikėtų įrodinėti ir privalomai nustatinėti, norint veikÄ kvalifikuoti kaip pasikėsinimÄ padaryti nužudymÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2014).4.1.3. A. V. apklausiamas parodė, jog jis dėl girtumo (praėjus maždaug pusantros valandos po įvykio apeliantui nustatytas 2,53 ‰ girtumas) gerai neprisimena įvykio aplinkybių, neprisimena, dėl kokių priežasčių prasidėjo konfliktas.

Tuo tarpu iÅ¡ įvykio vakarÄ Ä¯vykio vietoje buvusių liudytojų D. K., N. R., taip pat nukentėjusiojo parodymų matyti, jog konflikto iniciatoriumi buvo bÅ«tent apeliantas. Pastarasis iÅ¡ pradžių supyko ant nukentėjusiojo, kad Å¡is per ausinukus buvo pasileidęs muzikÄ , paėmė iÅ¡ jo grotuvÄ su ausinėmis, kuris beje buvo rastas įvykio vietos apžiÅ«ros metu. Vėliau gi, sprendžiant iÅ¡ liudytojos D. K. parodymų, A. V. apie kalėjimÄ metu, pakeltu balsu pradėjo D. Å . priekaiÅ¡tauti, kad Å¡is, išėjęs iÅ¡ kalėjimo, jį paliko, nustojo su juo bendrauti.

Nors liudytoja N. R. apklausiama teisme parodė, jog būtent nukentėjusysis pirmas šoko prieš A. V., o šis paslydęs, nugriuvo ant nugaros netoli krosnies, po ko D. Š. keliais užšoko ant A. V. krūtinės ir šokinėjo (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantui nenustatyti sužalojimai krūtinės srityje), tačiau liudytojos D. K., o taip pat nukentėjusiojo parodymai tvirtina priešingai. Tiek liudytoja D. K., tiek nukentėjusysis patvirtino, jog apeliantas konflikto metu grasino nukentėjusįjį užmušti.

Atsinešė iÅ¡ koridoriuje esančios spintos kirvį. IÅ¡ D. Å . parodymų matyti, jog A. V., laikydamas rankoje kirvį, jo klausė „ar nori, kad tave su kirviu sukapočiau“, taip pat pasakė „aÅ¡ tave sukaposiu, o gabalus iÅ¡mėtysiu po kaimÄ â€œ. Apeliantas apklausų metu, apeliaciniame skunde taip pat neneigė galėjęs pasakyti D. Å . „užmuÅ¡iu“, iÅ¡sakyti kitus panaÅ¡ius, taip pat ir necenzÅ«rinius žodžius. Ir nors pastarasis teigia, jog tai tebuvo kalėjimo žargonas, reiÅ¡kiantis, kad gali bÅ«ti suduoti smÅ«giai, iÅ¡ liudytojos, jo dukros D.

K. parodymų, o taip pat byloje nustatytų apelianto atliktų smurtinių veiksmų akivaizdu, jog tai nebuvo vien pagÄ sdinimas suduoti smÅ«gius. Liudytoja D. K. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , dalyvaujant taip pat ir apeliantui, parodė, jog tėvo D. Å . iÅ¡sakyti žodžiai buvo grasinantys, ji pati, matydama kas vyksta, patikėjo, kad tėtis gali kirviu D. Å . užmuÅ¡ti.4.1.4. Atskleidžiant apelianto tyčios turinį, itin svarbiÄ reikÅ¡mę, nagrinėjamu atveju, turi nusikaltimo padarymo įrankis, D.

Å . sužalojimo bÅ«das ir padarytų sužalojimų pobÅ«dis, nuteistojo elgesys įvykio metu ir po nusikaltimo padarymo, taip pat A. V. nusikalstamų veiksmų nutraukimo priežastys. 4.1.5. Nukentėjusysis D. Å . apelianto buvo sužalotas kirviu, t.y. pavojingu, kertančių savybių turinčiu įrankiu, kuriuo neabejotinai galėtų bÅ«ti padaryti ir mirtini sužalojimai. Nors apeliantas, siekdamas sumenkinti nusikaltimo padarymui panaudoto įrankio pavojingumÄ , nurodo, jog tai tebuvo nedidelis kirvukas balanoms (skaloms) skelti, tačiau iÅ¡ įvykio vietoje aptiktų kirvio dalių (koto ir galvos) apžiÅ«ros protokolo, fotolentelėje, CD diske prie apžiÅ«ros protokolo esančių fotonuotraukų matyti, jog tai nebuvo mažas kirvukas.

Nustatyta, jog kirvio galvos plotis 14 cm, aÅ¡menų ilgis 11 cm, tuo tarpu medinio kirvakočio ilgis 36 cm. Apeliantas skunde bando įteigti, jog prie bylos prijungtas ne tas kirvis, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis. Kita vertus, abejoti, jog bÅ«tent įvykio vietoje aptiktu kirviu buvo sužalotas D. Å ., nėra jokio pagrindo. D. Å . apklausiamas parodė, jog pabėgęs iÅ¡ apelianto namų, kirvakotį iÅ¡sinešė kartu su savimi ir numetė lauke Å¡alia laiptinės, bÅ«tent ten apžiÅ«rint įvykio vietÄ jis ir buvo rastas.

Kirvio galva buvo rasta apelianto bute, koridoriuje, ties įėjimu į miegamÄ jį, esančioje spintoje. Tiek ant kirvio koto, tiek ant kirvio galvos buvo aptiktos į kraujÄ panaÅ¡ios dėmės. Svarbu pažymėti ir tai, jog įvykio vietoje kitų kirvių nebuvo rasta. Be to, apie tai, kad bÅ«tent rastu kirviu buvo sužalotas nukentėjusysis, galima spręsti ir iÅ¡ pastarajam galvoje bei kairės rankos plaÅ¡takoje padarytų žaizdų ilgio, kuris iÅ¡ esmės atitinka kirvio galvos aÅ¡menų ilgį.

Be kita ko, Å¡iame kontekste pažymėtina, jog įvykio vietoje skirtingose vietose rastos kirvio dalys, kirvio apžiÅ«ros protokole nurodyta aplinkybė, kad „<...> koto gale, ties galvos tvirtinimo vieta, matyti neseniai nulūžusių medžio atplaišų vietos <...>“, tik patvirtina nukentėjusiojo apklausos metu nurodytÄ aplinkybę, jog A. V. bandant suduoti D. Å . ketvirtÄ smÅ«gį kirviu, kirvio galva nukrito (dėl ko ir buvo aptiktos Å¡viežiai atsipleišėjusios medžio nuoplaiÅ¡os kirvakotyje, galvos tvirtinimo vietoje), o nukentėjusysis, atėmęs iÅ¡ apelianto kirvakotį, iÅ¡ pastarojo buto pabėgo.

Pastebėtina tuo pačiu ir tai, kad kirviu D. Å . buvo sužalotas ne abipusių grumtynių metu ir kirvis po apelianto ranka atsirado neatsitiktinai, jis nebuvo numestas kažkur netoli kambaryje, iÅ¡gertuvių vietoje. A. V. sÄ moningai jį atsinešė iÅ¡ koridoriuje esančios spintos ir juo smogė nukentėjusiajam. 4.1.6. Byloje specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) kÅ«no sužalojimai konstatuoti ir A. V. (muÅ¡tinės žaizdos virÅ¡ugalvyje, kaktos deÅ¡inėje, odos nubrozdinimai kairiame žaste, deÅ¡iniame petyje).

Kita vertus, iÅ¡ tos pačios specialisto iÅ¡vados matyti, jog tyrimÄ atlikęs teismo medicinos ekspertas atmetė galimybę, jog paminėti sužalojimai apeliantui galėjo bÅ«ti padaryti kumščiais, mažai tikėtina, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti ir kirvio aÅ¡menimis. Liudytojos N. R., D. K., apklausiamos patvirtino, jog A. V. įvykio metu buvo nugriuvęs. Liudytojos N. R. teigimu, apeliantas nugriuvo paslydęs ant maisto, tuo tarpu keldamasis į krosnies durelių rankenÄ prasirėžė kaktÄ . Be kita ko, nukentėjusysis apklausiamas taip pat neslėpė, jog po to, kai A.

V. sudavė jam į galvÄ ketvirtÄ smÅ«gį ir nukrito kirvio galva, tarp judviejų buvo grumtynės, jis norėjo iÅ¡ apelianto atimti kirvakotį, stÅ«mė nuo savęs pastarÄ jį, po ko Å¡is nugriuvo. IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantas įvykio metu taip pat patyrė sužalojimus, tačiau pastarieji atsirado ne dėl D. Å . smurtinių veiksmų.4.1.7. Byloje specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo parodymais neginčijamai nustatyta ir tai, jog D. Å . apeliantas kirviu sudavė tris smÅ«gius.

Nukentėjusiajam buvo padaryta apie 10 cm ilgio, 0,5 cm gylio kirstinė žaizda virÅ¡ugalvyje, apie 10 cm ilgio, 1 cm gylio kirstinė žaizda kairėje plaÅ¡takoje (specialisto iÅ¡vadoje, o taip pat ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida, nurodant „deÅ¡inėje“), taip pat apie 7 cm ilgio, 2 cm pločio ir 1 cm gylio kirstinė žaizda kairiame kelyje. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, jog pirmÄ jį smÅ«gį kirvio aÅ¡menimis apeliantas jam sudavė į galvÄ .

SmÅ«giuodamas kirviu antrÄ kartÄ , A. V. taip pat taikėsi į galvÄ , tačiau D. Å . gindamasis užsidengė kairia ranka, dėl ko ir buvo padaryti sužalojimai kairės plaÅ¡takos delne. Dar vienas, sprendžiant pagal žaizdos gylį, pakankamai stiprus smÅ«gis kirviu nukentėjusiajam buvo suduotas į kojÄ . Be kita ko, nukentėjusysis parodė, jog A. V. vėlgi taikydamas į galvÄ tuo pačiu įrankiu jam norėjo suduoti ir ketvirtÄ smÅ«gį, tačiau smÅ«gio metu nukrito kirvio galva, po ko grumtynių metu nukentėjusysis, stumdamas nuo savęs apeliantÄ , atėmė iÅ¡ pastarojo kirvakotį ir pabėgo iÅ¡ buto.4.1.8.

Taigi, nukentėjusiajam stipriai žalojančio įrankio aÅ¡menimis buvo suduotas ne vienkartinis smÅ«gis. DidžiÄ jÄ dalį smÅ«gių buvo siekiama suduoti bÅ«tent į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ . Pirmuoju iÅ¡ smÅ«gių ir buvo suduota nukentėjusiajam į virÅ¡ugalvį, padaryta apie 10 cm ilgio, 0,5 cm gylio kirstinė žaizda. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis bei normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010). 4.1.9. Apie tai, kad D. Š. padaryti kūno sužalojimai buvo pavojingi pastarojo gyvybei, galima spręsti ir iš byloje esančių įvykio vietos apžiūros metu padarytų fotonuotraukų, liudytojų V. O., Z. L. parodymų, kurie patvirtina, jog nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų labai stipriai kraujavo.

Tiek A. V. bute, tiek laiptinėje, tiek kieme buvo gausu kraujo. Neabejotina, jog jeigu D. Å . nebÅ«tų laiku suteikta medicininė pagalba, pastarasis dėl nukraujavimo galėjo ir mirti.4.1.10. Tokiu bÅ«du, esant nurodytoms aplinkybėms, vien tai, kad dėl ne nuo apelianto priklausančių aplinkybių jis D. Å . galvÄ pataikė vienÄ smÅ«gį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatyto pastarojo tyčios turinio. Pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad apeliantas, smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusįjį, siekė konkretaus rezultato – atimti D.

Å . gyvybę. Pastarasis puikiai suvokė, kad jo pasirinktu įrankiu suduoti smÅ«giai nukentėjusiajam gali bÅ«ti mirtini. Å iÄ iÅ¡vadÄ , kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, be kita ko, patvirtina ir apelianto įvykio vakarÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams užduotas klausimas apie tai, ar nukentėjusysis dar gyvas.4.1.11. Byloje nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina tai, jog apeliantas savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Kaip minėta, A.

V. siekiant nukentėjusiajam suduoti ketvirtÄ smÅ«gį, nukrito kirvio galva. Tuo tarpu D. Å ., nuo savęs atstumdamas apeliantÄ , atėmė iÅ¡ jo kirvakotį ir pabėgo iÅ¡ pastarojo buto. Nukentėjusysis, tik iÅ¡bėgęs iÅ¡ apelianto buto, beldėsi į kaimynų duris, praÅ¡ydamas pastarųjų pagalbos, kuriÄ jie ir suteikė. Ä® įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai V. O., Z. L. patvirtino, jog prie lauke sėdėjusio nukentėjusiojo buvo žmonių, kažkas iÅ¡ kaimynų tvarstė pastarojo žaizdas.

Taigi, vien tai, kad A. V. iÅ¡ buto iÅ¡bėgusio D. Å . nesivijo, nepaneigia jo tyčios nukentėjusįjį nužudyti. IÅ¡ paminėtų aplinkybių akivaizdu, jog tęsti jis savo pradėtų veiksmų negalėjo, nes neteko nusikalstamos veikos įrankio, be to, kieme buvo žmonių, kurie neabejotinai bÅ«tų nukentėjusįjį gynę nuo apelianto.4.1.12. Nors apeliantas skunde teigia, kad tiek jis, tiek jo sugyventinė kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kas patvirtina, jog jis D. Å . mirties nesiekė, tačiau iÅ¡ bendrojo pagalbos centro pateiktų įrašų matyti, jog pagalba buvo kviečiama ne nukentėjusiajam.

Jau Å¡io skambučio metu dėl įvykio buvo bandoma apkaltinti bÅ«tent D. Å ., o medicininė pagalba buvo kviečiama A. V.. Nukentėjusysis D. Å . iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .4.1.13. Esant pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė A. V. tyčios turinį, o tuo pačiu ir neteisingai kvalifikavo pastarojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai.

Tuo pačiu pažymi, jog apelianto nurodomos aplinkybės apie nukentėjusiojo asmenybę (beje, apeliantas nepagrįstai teigia, kad nukentėjusysis pasislėpė nuo teismo Å¡ioje byloje, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra). PaieÅ¡ka paskelbta atliekant kitÄ , su Å¡ia byla nesusijusį, ikiteisminį tyrimÄ (t. 2, b.l. 164; t. 3, b.l. 17; 29-30). Tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo vartojęs alkoholio (nukentėjusiajam nustatytas 1,17 ‰ girtumas, tuo tarpu apeliantui net 2,53 ‰ girtumas), nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės jo veiksmų kvalifikavimui. 4.1.14.

Apeliantas nurodo, jog liudytoja D. K. apklausiama taip pat parodė apie tai, kad prieÅ¡ jam panaudojant kirvį, jis į kambarį, kuriame vyko iÅ¡gertuvės, taip pat buvo atsinešęs ir peiliukÄ , kurį demonstravo nukentėjusiajam, be to, atsineÅ¡tu kirviu grasindamas nukentėjusiajam kapojo grindis. Å ių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Kita vertus, dėl to kitus liudytojos D. K. parodymus, kurie atitinka nukentėjusiojo parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus, laikyti nepatikimais ir jais nesivadovauti grindžiant kaltinamojo kaltę, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

Å iame kontekste, be kita ko, pastebėtina tai, jog nukentėjusysis apklausos metu tvirtino, jog įvykio aplinkybių neprisimena. Tuo tarpu iÅ¡ liudytojos N. R. viso proceso metu duotų parodymų akivaizdu, jog ji buvo suinteresuota bylos baigtimi, siekė savo sugyventiniui padėti iÅ¡vengti atsakomybės.4.1.15. Skunde teisingai nurodoma, jog nukentėjusysis D. Å . nebuvo apklaustas teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo imtasi priemonių, siekiant apklausti nukentėjusįjį, tačiau iÅ¡naudojus visas galimybes, to nepavyko padaryti.

BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo parodymus perskaitė BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu ir jais vadovavosi, tikrindamas kitus byloje esančius įrodymus. Beje, nukentėjusįjį apklausti teisme buvo siekiama ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau, iÅ¡naudojus visas galimybes, to padaryti nepavyko.              4.2. Be kita ko, apeliantas, kaip minėta, nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme.

Mano, jog ji yra aiÅ¡kiai per griežta. Å ie apelianto argumentai taip pat yra nepagrįsti, todėl atmetami.4.2.1. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas A. V. bausmę pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio ir kitų BK bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, įvertino visas byloje nustatytas Å¡io nusikaltimo padarymo aplinkybes. Atsižvelgė į tai, kad veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, dėl kokių priežasčių veika nebuvo baigta.

Taip pat įvertino realiai atsiradusias veikos pasekmes - nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas nustatė vienÄ apelianto atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi pastarojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas-BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).4.2.2.

Be kita ko, teismas, skirdamas apeliantui bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaip ir privalu, įvertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas, ne tik už fizinio smurto panaudojimÄ prieÅ¡ savo dukrÄ , bet taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymÄ (apipylė žmogų benzinu ir padegė), baustas administracine tvarka. Bylos duomenys, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, patvirtina, kad A. V. yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu.

BÅ«tent pavartojęs alkoholio, pastarasis linkęs konfliktuoti, tampa agresyvus, smurtauja, elgiasi neprognozuojamai, neadekvačiai vertina aplinkybes. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pastarasis vykdo individualiÄ veiklÄ . Nors yra iÅ¡siskyręs, turi gyvenimo draugę, su kuria kartu gyvena ir veda bendrÄ Å«kį. A. V. taip pat turi tris vaikus, iÅ¡ kurių du mažamečiai. Kita vertus, vaikai su apeliantu kartu negyvena. IÅ¡ byloje esančio (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡to matyti, kad apelianto mažamečiai sÅ«nÅ«s gyvena vaikų globos namuose.

Nors (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2016-10-21 sprendimu A. V. neterminuotas tėvo valdžios apribojimas sÅ«nų atžvilgiu buvo pakeistas į laikinÄ tėvo valdžios apribojimÄ , Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-11-21 sprendimu pastarajam buvo leista priimti vaikus svečiuotis savo namuose jų atostogų metu, tačiau 2017-01-02 iÅ¡ socialinių darbuotojų buvo gauta informacija, kad apsilankymo jo namuose metu Å¡is buvo rastas neblaivus. Atsižvelgus į tai bei pačių vaikų norÄ grįžti į vaikų globos namus, vaikai buvo paimti iÅ¡ Å¡eimos, taip pat buvo sustabdytas leidimas A.

V. priimti svečiuotis namuose savo sÅ«nus. Å ios aplinkybės patvirtina, jog A. V. net laikinai svečiuojantis jo vaikams pas jį namuose, nesugeba atsiriboti nuo alkoholio vartojimo ir užtikrinti savo vaikams saugiÄ aplinkÄ (beje, Å¡ventinis laikotarpis, tai nėra priežastis vartoti alkoholinius gėrimus, kaip nurodo skunde apeliantas). Be kita ko, iÅ¡ paminėto raÅ¡to matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos apie A. V. ketinimus susigrÄ Å¾inti vaikus į Å¡eimÄ ir juos auginti.4.2.3.Taigi, įvertinus visas aptartas aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu A.

V. paskirta sankcijos žemutinei ribai artima aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, negali bÅ«ti laikoma per griežta ir Å¡velninti nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              nuteistojo A. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                         Daiva Pranytė-Zalieckienė Jolanta Čepukėnienė Algimantas Valantinas