d7c558d6-d068-4730-bf57-e44e3fe68a68 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-10364-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-03914-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius dalyvaujant V. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V.

S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, LukiÅ¡kių TI-K) 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2011-11-25 iki 2013-04-29 LukiÅ¡kių TI-K jis buvo kalinamas perpildytose kamerose, antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis, pasivaikščiojimų kiemeliuose yra Å¡iferinis stogas, asbestas yra sienose ir kanalizacijoje, o tualetas kamerose neatskirtas nuo bendros gyvenamosios patalpos, kamerose nėra kėdžių visiems atsisėsti, todėl jis buvo priverstas valgyti atsistojęs, nebuvo sudaryta galimybė raÅ¡yti laiÅ¡kus.

Kalinimas tokiomis sÄ lygomis lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, tarp kalinamųjų dažnai kildavo konfliktai, kilo socialinė įtampa, nebuvo privatumo, pareiÅ¡kėjui kilo nepilnavertiÅ¡kumo jausmas ir baimė, tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo reputacija ir orumas, patyrė bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir dvasinius sukrėtimus. Pažymi, kad jis yra nerÅ«kantis ir dėl kalinimo su rÅ«kančiaisiais raÅ¡tiÅ¡kai yra kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , tačiau į jo praÅ¡ymus nebuvo sureaguota.

Vadovaujasi 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 p., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 ir 3 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1, 2 dalimis bei 6.271 str.

LukiÅ¡kių TI-K, kuris atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 12–19) bei taikyti 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovas vadovaujasi 2010-04-11 Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) bei Ä®sakymu ir nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo 70 str. įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .

Taip pat, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji, jiems iÅ¡duodamas visas Å¡varos palaikymui reikalingas inventorius. LukiÅ¡kių TI-K nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) bei atliekama visuomenės sveikatos priežiÅ«ra.

LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, o nuo 2013-12-30 sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus, nuo 2015 m. sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.Atsakovas vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsniu ir nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, tualetas yra atskirtas 1,5 m sienele kas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pažymi, kad kamerų plotas yra mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų. Nurodo, jog nuteistųjų (suimtųjų) skirstymas į kameras atliekamas vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u. Nurodo, jog skirstant į kameras yra atsižvelgiama į asmenų praÅ¡ymus laikyti juos atskirai nuo rÅ«kančiųjų. Asmenų apžiÅ«ra atliekama tinkamomis sÄ lygomis ir vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“.Atsakovas nurodo, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui ir atsidaro, kameros aprÅ«pintos tvarkymo inventoriumi, o suimtieji privalo tvarkyti kameras, kuriose gyvena.

Atsakovas nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K Administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota jokių pareiÅ¡kėjo skundų arba praÅ¡ymų dėl laikymo kartu su nerÅ«kančiais asmenimis. Nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K gofruoti ir kiti lakÅ¡tai iÅ¡ asbesto, panelės, plytelės ir panaÅ¡Å«s dirbiniai nenaudojami. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiÅ¡kėjui V. S., kuriÄ jis nurodo patyręs LukiÅ¡kių TI-K. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2015-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A671-575/2015 ir kt.).IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę.

CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.).

Pastebėtina, kad klausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., LVAT 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A52-858/2015).Å ioje byloje svarbu tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminas. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 m. terminÄ gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas reikalavimÄ teisme (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis LukiÅ¡kių TI-K nuo 2011-11-25 iki 2013-04-29, tačiau skundÄ pateikė tik 2015-07-30, t. y. praleidęs 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl laikotarpio iki 2012-07-30.CK 1.127 str. 1 d.

įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.Teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad yra akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl kalinimo, neatitinkančio teisės normų reikalavimų, jis patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, tarp kalinamųjų dažnai kildavo konfliktai, kilo socialinė įtampa, nebuvo privatumo, pareiÅ¡kėjui kilo nepilnavertiÅ¡kumo jausmas ir baimė, tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo reputacija ir orumas, patyrė bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir dvasinius sukrėtimus..Ä®vertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2015-07-30, o prieÅ¡ tai nesikreipė į jokias institucijas dėl pažeidžiamų teisių ir patirtos neturtinės žalos, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ ir patirtÄ neturtinę žalÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo apie patirtÄ neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2015-07-30 ir nėra pagrindo jo atnaujinti.Teismas pažymi, kad pagal CK 6.271 str. 1 d., žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 str. pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 str. požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 str. pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų, t. y. detalizuotų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (b. l. 13–15), matyti, kad, bendrai apskaičiavus nagrinėjamÄ laikotarpį (t. y. nuo 2012-07-30 iki 2013-04-29 imtinai) – iÅ¡ viso 273 dienas, 10 dienų ir 16 dienų po pusę dienos vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus, o likusiÄ laikotarpio dalį – 247 dienas ir 16 dienų po pusę dienos, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų.

Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimÄ perpildytose kamerose yra pagrįstos. Taigi, įvertinęs minėtas aplinkybes ir kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų (nuteistųjų) lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų ginčo laikotarpiu suimtiesiems (nuteistiesiems) tenkantis plotas buvo mažas, jie beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista, tačiau kalinimas tokiomis sÄ lygomis buvo trumpas, nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K, nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui kilo sveikatos sutrikimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 str. pažeidimÄ .Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto atlieka kamerų remontÄ , kamerų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas.

Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K 2012-01-03 buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (b. l. 43–46, 48), 2013 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“ (b. l. 49–52), o 2015-01-02 sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 53–55). Minėtos įmonės nuolat atliko kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ .IÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog tam tikri teisės aktų normų reikalavimų neatitikimai kai kuriose LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo nustatyti (b. l. 23–42), tačiau jie buvo nežymÅ«s ir esant galimybei paÅ¡alinami, byloje nėra duomenų, jog dėl kalinimo netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata.

Pažymėtina, jog buvo atlikti ir kai kurių kamerų, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas, patikrinimai: 2012-03-07 kameros Nr. 177 patikrinimas – jokių pažeidimų nenustatyta (b. l. 30); 2012-10-25 kameroje Nr. 177 naktinė apÅ¡vieta neatitiko reikalavimų (b. l. 32–33); 2012-08-27 kameros Nr. 291 patikrinimas – pažeidimų nenustatyta (b. l. 34); 2012-05-09 kameros Nr. 343 patikrinimas – pažeidimų nenustatyta (b. l. 36); 2013-04-23 kameros Nr. 381 patikrinimas – pažeidimų nenustatyta (b. l. 41–42)Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio apie sanitarinio mazgo buvimÄ bendroje patalpoje pažymėtina, jog remiantis LukiÅ¡kių TI-K teiginiais, sanitariniai mazgai kamerose atitverti 1,5 m aukščio sienele, kas atitinka Higienos normos 21 p. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. LukiÅ¡kių TI-K patvirtino, kad kameros įrengtos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio nuostatas.

Abejoti valstybės institucijos paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog pasivaikščiojimo kiemelių stogai yra dengti Å¡iferiu, kiemelių sienose yra asbesto, kuris kenkia sveikatai.Atsakovas patvirtino, kad LukiÅ¡kių TI-K gofruoti ir kiti lakÅ¡tai iÅ¡ asbesto, panelės, plytelės ir panaÅ¡Å«s dirbiniai nenaudojami. Abejoti valstybės institucijos paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo.PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, jog, jis buvo laikomas su rÅ«kančiaisiais nors yra teikęs raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančiųjų.

Su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo argumentu teismas nesutinka, nes byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be kita ko, atsakovas pateikė teismui LukiÅ¡kių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2015-11-12 pažymÄ Nr. 24-7868, iÅ¡ kurios turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjas dėl kalinimo su rÅ«kančiais ar nerÅ«kančiais asmenimis nėra kreipęsis su jokiais praÅ¡ymais ar skundais. Abejoti LukiÅ¡kių TI-K argumentu, jog skirstant į kameras yra atsižvelgiama į asmenų praÅ¡ymus laikyti juos atskirai nuo rÅ«kančiųjų nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju konstatuotas tik ploto, tenkančio vienam asmeniui pažeidimas bei tam tikri kameroms keliamų reikalavimų pažeidimai, tai, kad pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito.

Be to, LukiÅ¡kių TI-K nurodytos aplinkybės, kad esant perpildytoms kameroms stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, rodo, kad įstaigos administracija palaipsniui, atsižvelgdama į finansinių galimybių ribas, siekia įstaigoje laikomiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas. Byloje nenustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taip pat byloje pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai bÅ«tent dėl kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nenustatyti, o jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.Taigi teismas, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 1 580 Eur.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teisėjas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. S. 1 580 Eur (tÅ«kstantį penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                    Donatas Vansevičius