d7c415dc-1650-4f91-badc-797948daa2fe · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1936-555/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00395-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.3.7.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.;(S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1776-920/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dartolitas“ ieÅ¡kinį atsakovui R. K. dėl darbuotojo padarytos materialinės žalos atlyginimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Dartolitas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo R. K. priteisti 3 897,73 Eur (13 458,11 Lt) ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2015 m. lapkričio 24 d. gautas ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų sumažinimo, kuriuo ieÅ¡kovė UAB „Dartolitas“ prašė iÅ¡ atsakovo R.

K. priteisti 2 843,48 Eur, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra pasirašęs tik ant dalies važtaraščių ir sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriomis remiantis yra susidaręs prekių trÅ«kumas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad jai priklauso parduotuvė ir prekių sandėliavimui skirta patalpa (patalpos nuomojamos), esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurioje prekiaujama mėsos gaminiais. IeÅ¡kovės Kauno parduotuvėje (centrinė įmonės bÅ«stinė yra Vilniuje) yra patalpa, kurioje sandėliuojami mėsos gaminiai ir prekybos salė.

Prekes į sandėlį priimdavo atsakovas R. K. (dirbęs pas ieÅ¡kovę nuo 2013 m. balandžio 17 d. iki 2013 m. lapkričio 7 d.). Atsakovas vienintelis turėjo raktÄ nuo sandėliavimo patalpos, kurioje laikomi mėsos gaminiai. Raktus nuo prekybos salės turėjo ne tik atsakovas, bet ir E. A. K.. Atsakovas R. K. pas ieÅ¡kovę įdarbintas pagal 2013 m. kovo 17 d. darbo sutartį Nr. 115, sandėlininko pareigose. 2013 m. rugpjūčio 29 d. atlikus inventorizacijÄ UAB „Dartolitas“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 5 3336,02 Eur (18 424,22 Lt) trÅ«kumas.

Papildomai iÅ¡nagrinėjus buhalterinės apskaitos duomenis, klaidų buhalterinės apskaitos programoje nenustatyta, 2013 m. rugpjūčio 29 d. pridedamame akte nustatytas trÅ«kumas yra teisingas. Su atsakovu 2013 m. kovo 18 d. buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. 2013 m. kovo 18 d. atsakovas R. K. supažindintas pasiraÅ¡ytinai su pareigine instrukcija. IeÅ¡kovė 2014 m. lapkričio 13 d. kreipėsi su praÅ¡ymu į Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijÄ , kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo R.

K. priteisti materialinės žalos atlyginimÄ (Darbo byla Nr. APS-2-21037) – ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atmestas, kadangi laikė, jog ieÅ¡kovas praleido DK 289 straipsnyje nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ ir Å¡io termino neatnaujino. DGK sprendime taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovei UAB „Dartolitas“ neiÅ¡nyko teisė į ieÅ¡kininės pažeistos teisės gynybÄ , kadangi bendrasis senaties terminas – 3 metai. Atsakovas R. K. atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka, be to negali spręsti apie ieÅ¡kinio reikalavimÄ atlyginti 3 897,73 Eur (13 458,11 Lt) materialinę žalÄ neturėdamas jokių tai pagrindžiančių įrodymų, iÅ¡skyrus nepagrįstus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio teiginius. 2015 m. gruodžio 14 d. atsiliepimu į ieÅ¡kinio reikalavimų sumažinimÄ atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi trijų mėnesių senaties terminÄ kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ , neskundė teismui Darbo ginčų komisijos sprendimo, pažeidė CPK 177 straipsnio 3 dalį bei Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 5 punkto nuostatas, nes nepateikė tinkamo įrodymo, t. y. inventorizacijos akto.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, iÅ¡ atsakovo R. K. ieÅ¡kovės UAB „Dartolitas“ naudai priteisė 2 843,48 Eur materialinės žalos atlyginimo, 1 170 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 63,98 Eur ieÅ¡kovo sumokėto žyminio mokesčio.Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių nekyla ginčas dėl to, kad atsakovÄ Ä¯darbinus ieÅ¡kovės įmonėje pagal 2013 m. kovo 17 d. darbo sutartį Nr. 115 sandėlininko pareigose, su juo 2013 m. kovo 18 d. buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kuriÄ jis prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už darbdavio perduotas prekes, t. y. mėsos gaminius, jų rÅ«Å¡iavimÄ sandėlyje, o taip pat atsakovas buvo supažindintas su pareigine instrukcija.

Dėl to teismas laikė, kad tas faktas, jog raktas nuo sandėlio jam nebuvo perduotas rašytiniu dokumentu, nėra svarbus dėl to, kad protingas ir apdairus darbuotojas, susipažinęs su pareigine instrukcija ir pasirašydamas materialinės atsakomybės sutartį, privalo suprasti jam tenkančias pareigas ir atsakomybę dėl jam patikėtų prekių ir materialinių vertybių saugumo. Be to, bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai taip pat patvirtino aplinkybę, kad sandėlio raktus turėjo tik atsakovas.

Teismas pažymėjo, jog atsakovui dirbant pas ieÅ¡kovę sandėlininku, jis nesikreipė į įmonės administracijÄ dėl netinkamai vykdomos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties, t. y. nereiÅ¡kė pastabų, kad jam nesudaromos tinkamos sÄ lygos saugoti patikėtas materialines vertybes, nepranešė apie jokias kitas aplinkybes ar įvykius, jog mėsos produktų dingimo faktÄ galėjo lemti trečiųjų asmenų neteisėti veiksmai. Teismas nurodė, kad prekių trÅ«kumas yra nustatytas santykinai dideliais kiekiais, tokių apimčių produkcijos negalėjo susidaryti prekybos salėje pavogtų prekių sÄ skaita, nes vagysčių atvejai galėjo bÅ«ti tik smulkiomis apimtimis.

Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė jo pasiraÅ¡ytuose dokumentuose numatytos atsakomybės už jam patikėtų prekių bei materialinių vertybių neiÅ¡saugojimÄ . Teismas nurodė, kad patikrinimo metu Kauno padalinyje buvo nustatyta 5 336,02 Eur (18 424,22 Lt) vertės prekių trÅ«kumas, tačiau bylos nagrinėjimo metu reikalavimai sumažinti iki 2 843,48 Eur sumos, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra pasirašęs tik ant dalies važtaraščių ir sÄ skaitų faktÅ«rų, kuriomis remiantis yra susidaręs prekių trÅ«kumas.

Teismas taip pat nurodė, kad Kauno padalinyje buvo atskiros prekių grupės: sandėlyje saugomos prekės, tiekiamos pagal sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡ Lenkijos įmonių, kurias priimdavo atsakovas, bei prekybos salėje esančios prekės, tiekiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės Vilniaus padalinio, kurias priimdavo S. M.. Teismas laikė, kad aplinkybė, jog prekių trÅ«kumo kiekis užfiksuotas kitokiu nei inventorizacijos aktu, t. y. patikrinimo aktu, nesudaro pagrindo abejoti sandėlio patikrinimo rezultatų tikrumu, kurio tikrumÄ patvirtino ir ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti važtaraščių ir sÄ skaitų faktÅ«rų nuoraÅ¡ai.

Tuo tarpu, įvertinęs atsakovo pozicijÄ dėl jo parašų tikrumo, teismas nurodė, kad atsakovas savo pozicijÄ keitė kelis kartus, o jos nepagrįstumÄ patvirtino ir tas faktas, kad savo parašų autentiÅ¡kumo neginčijo iki teismo posėdžių, kurių metu ir pakeitė savo pozicijÄ . Teismas nustatė ir tai, kad prekių trÅ«kumas susidarė bÅ«tent iÅ¡ prekių perduotų atsakovo žinion 2013 m. gegužės 23 d. – 2013 m. rugpjūčio 27 d. laikotarpiu, tuo tarpu atsakovo argumentas, jog prekių trÅ«kumas susidarė dėl neteisingai vykdytos ieÅ¡kovės apskaitos, t. y. kasos operacijų duomenų klastojimo, prekių grÄ Å¾inimų, etikečių perklijavimo prekėms ir pan., neįrodytas jokiais byloje esančiais įrodymais, tuo tarpu ieÅ¡kovė įrodė visas atsakovo materialinės atsakomybės sÄ lygas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:2013 m kovo 17 d. darbo sutartyje R. K. buvo priimtas sandėlininku, buvo supažindintas su sandėlininko pareigine instrukcija, tuo tarpu pagal visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį 2013 m. kovo 18 d.

R. K. turėjo atsakyti kaip darbuotojas, einantis Kauno padalinio direktoriaus pavaduotojo/direktoriaus pareigas. Pirmosios instancijos teismas nevertino visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties ir nenustatė, ar jis turėjo pareigÄ tokiÄ sutartį sudaryti ir įgyti pagal jÄ neribotÄ materialinę atsakomybę prieÅ¡ darbdavį. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo vertinama tik atsakovo kaip sandėlininko visiÅ¡ka materialinė atsakomybė, tačiau su atsakovu kaip sandėlininku ieÅ¡kovė nebuvo apibrėžusi jo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės, o tik nustatė jam sandėlininko pareigas pagal pareiginę instrukcijÄ , atsakovas nebuvo ir negalėjo bÅ«ti laikomas materialiai atsakingu asmeniu.

Be to, buvo pažeistos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos taisyklės, kadangi atsakovo darbo pradžiai nebuvo perduoti prekių ar bet kokių materialinių vertybių likučiai. Atsakovas nebuvo įgijęs materialiai atsakingo asmens statuso, t. y. visiškos materialinės atsakomybės, kadangi pagal ieškovės sandėlininko instrukcijų nuostatas jis negalėjo būti tik ribotai atsakingu asmeniu. Pirmosios instancijos teismo vertinti duomenys, t. y. 2013 m. rugpjūčio 29 d. Kauno sandėlio patikrinimo rezultato aktas, UAB „Dartolitas“ vyr. buhalterės 2013 m. rugpjūčio 29 d. pažyma dėl sandėlininko R.

K. atsakomybėje esančio Kauno sandėlio patikrinimo rezultato ir mėnesio likučiai (2013 m. rugpjūčio 29 d.), pasiraÅ¡yti UAB „Dartolitas“ S. M., R. K. ir A. M., visiÅ¡kai nepatvirtina atsakovo materialinės atsakomybės fakto, be to yra visiÅ¡kai netinkami įrodymai nei pagal turinį, nei pagal formÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , t. y. neobjektyviai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , nepaisė liudytojų duotų paaiÅ¡kinimų keitimo fakto, o taip pat atsakovui buvo užkirstas kelias iÅ¡reikalauti įrodymus, t. y. ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Nr. 26-AT-01701-13, buvo pažeisti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir asmenų lygybės teismui principai.IeÅ¡kovė UAB „Dartolitas“ atsiliepimu į atsakovo R.

K. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Klaida sudarytoje tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje jos nedaro negaliojančia, juolab, kad prekių trÅ«kumas buvo nustatytas atsakovo sandėlyje, t. y. tiesioginėje jo darbo vietoje, tuo tarpu pagal visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį iÅ¡ atsakovo reikalaujama atsakomybės, kaip iÅ¡ asmens, kuriam buvo patikėtos darbdaviui priklausančios prekės. Be to, atsakovės nurodytų argumentų, t. y. sudarytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos tesime metu neginčijo.

Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat neginčijo fakto, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis jo vykdytoms darbo funkcijoms buvo sudaryta, kad jo darbas buvo susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu. Tai patvirtina paties atsakovo pasirašyta sandėlininko pareiginė instrukcija, kurioje aiškiai nurodyta, kad atsakovo darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinėmis vertybėmis. Analogiškas funkcijas atkartoja ir pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Kadangi atsakovas pradėjo dirbti kaip sandėlininkas naujai pradėjusiame veikti sandėlyje, t. y. tiek sandėlininko pareigybė, tiek Kauno padalinys buvo įsteigti naujai, kuriame ir buvo nustatytas prekių trÅ«kumas, o jame veikla buvo pradėta vykdyti pirmÄ jÄ atsakovo darbo dienÄ , o jokie atsakingi asmenys nesikeitė. Tuo tarpu prekių trÅ«kumas yra nustatytas pagal sÄ skaitas faktÅ«ras ir važtaraščius, kuriuos atsakovas yra pasirašęs, t. y. atsakovas savo paraÅ¡u yra patvirtinęs, kad prekės pagal Å¡ias sÄ skaitas faktÅ«ras ir važtaraščius jam buvo perduotos, o tai buvo tiesioginė jo darbo funkcija – priimti prekes.

Taip pat nurodo, kad jokie įstatymai nedraudžia įrodinėti prekių trÅ«kumo kitokio pavadinimo dokumentais nei inventorizacijos aktu, pats atsakovas dalyvavo patikrinimo akto sudarymo metu, sveriant ir skaičiuojant sandėlyje esančiÄ produkcijÄ , todėl iÅ¡ esmės jis atitinka inventorizacijos aktÄ . Atsakovas praÅ¡oma prijungti ikiteisminio tyrimo medžiaga ketino įrodinėti aplinkybę, jog Kauno padalinio darbuotojas S. M. pasiraÅ¡ydavo prekių priėmimo-iÅ¡siuntimo važtaraščius, o atsakovas pasiraÅ¡ydavo tik kai kuriuos iÅ¡ jų, tačiau Å¡i aplinkybė buvo iÅ¡nagrinėta pirmosios instancijos teismo metu, ir buvo nustatyta, kad S. M. buvo atsakingas už prekybos salėje esančias prekes, kurios buvo tiekiams iÅ¡ UAB „Dartolitas“ Vilniaus padalinio, tuo tarpu atsakovas buvo atsakingas už sandėlyje saugomas prekes, tiekiamas iÅ¡ Lenkijos, kurias ir paimdavo.

Dėl to S. M. pasiraÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros bei važtaraščiai niekaip nepaneigia atsakovo atsakomybės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡imtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis, ir šį įrodymÄ priimti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005).Apeliacinės instancijos teisme 2016 m. lapkričio 29 d. gautas apelianto (atsakovo) R.

K. praÅ¡ymas priimti papildomus įrodymus: atsakovo E. M. 2016 m. lapkričio 6 d. praÅ¡ymÄ Lietuvos teismo ekspertizės centrui dėl informacijos suteikimo ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. lapkričio 16 d. atsakymÄ â€žDėl informacijos suteikimo“ Nr. S-933. Å iais raÅ¡ytiniais įrodymais apeliantas siekia paneigti jo, kaip ieÅ¡kovės buvusio darbuotojo materialinę atsakomybę už prarastas prekes. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad apelianto praÅ¡omi prijungti raÅ¡ytiniai įrodymai neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsižvelgusi į tai, kad nauji raÅ¡ytiniai įrodymai buvo pateikti pavėluotai, apelianto praÅ¡ymas prijungti nurodytus įrodymus netenkintinas.

Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo apeliantui (atsakovui) taikyta visiÅ¡ka materialinė darbuotojo atsakomybė. Apeliantas teigia, kad su juo nebuvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, be to, darbdavio pateikti duomenys nepatvirtina reikalaujamos atlyginti žalos dydžio.Pagal Darbo kodekse įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ darbuotojas už darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ paprastai atsako ribotai – jis privalo darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ atlyginti visiÅ¡kai, tačiau ne daugiau kaip trijų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžių sumÄ (DK 254 straipsnis).

VisiÅ¡ka materialinė darbuotojo atsakomybė taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais, įtvirtintais DK 255 straipsnyje: darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 straipsnio 3 punktas).VisiÅ¡kos darbuotojo materialinės atsakomybės institutas nustatytas visų pirma darbdavio interesais, siekiant apsaugoti jo turtÄ nuo aplaidžiais ar nesÄ Å¾iningais darbuotojų veiksmais daromos žalos. Darbo sutarties Å¡alių interesų proporcingumo principas užtikrinamas įtvirtinant darbuotojų interesų apsaugai skirtas nuostatas, reglamentuojančias reikalavimus visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties sudarymui:

DK 256 apibrėžti darbuotojai, su kuriais dėl jų darbo pobÅ«džio gali bÅ«ti sudaroma visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis: tai darbuotojai, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe; konkrečių darbų ir pareigų sÄ raÅ¡as nustatomas kolektyvinėje sutartyje ar vidaus darbo taisyklėse. Å iame įstatymo straipsnyje taip pat įtvirtinti reikalavimai visiÅ¡kos materialinės sutarties formai – Å¡i sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu, bei bÅ«tinosios sutarties sÄ lygos – joje turi bÅ«ti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žalos neatsirastų.Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 256 straipsnio nuostatos, jog konkrečių darbų ir pareigų, dėl kurių gali bÅ«ti sudaromos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys su darbuotojais, sÄ raÅ¡as nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra-darbo tvarkos taisyklėse reikÅ¡mė buvo aiÅ¡kinta kasacinio teismo.

Jo praktikoje Å¡iuo klausimu pasisakyta, kad tais atvejais, kai darbovietėje nėra sudarytos kolektyvinės sutarties arba joje ar darbo taisyklėse tokių konkrečių darbų ar pareigų sÄ raÅ¡as nenurodytas, tačiau yra sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, tokia sutartis turėtų bÅ«ti taikoma. Ginčo atveju nustatyta, kad apeliantas 2013 m. kovo 17 d. sudarė darbo sutartį Nr. 115, kurios pagrindu buvo priimtas į darbÄ sandėlininku. Su atsakovu 2013 m. kovo 18 d. buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kuriÄ atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už darbdavio perduotas prekes, t. y. mėsos gaminius, jų rÅ«Å¡iavimÄ sandėlyje.

Atsakovo 2013 m. kovo 18 d. pareiginėje instrukcijoje nurodyta, kad sandėlininkas priima, iÅ¡duoda ir saugoja prekes ir materialines vertybes, tvarkingai jas iÅ¡dėsto patalpose ar aikÅ¡telėse; sandėlininkas atsako už prekių ar materialinių vertybių trÅ«kumÄ , atsiradusį dėl jo tyčinės kaltės ar neatsargumo.Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos atveju aiÅ¡kinosi Å¡alių darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnis), darbo sutarties sÄ lygas (DK 95 straipsnis), Å¡alių valiÄ sudarant visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį ir pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendė, kad apelianto darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu.

Vien tik pareigų nenurodymas atsakovės vidaus darbo taisyklėse neturi nulemti asmens, dirbančio su jam darbdavio patikėtomis materialinėmis vertybėmis, atsakomybės apimties. Kita vertus, byloje surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad (darbuotojo) darbo pobÅ«dis, nepaisant klaidingai nurodytų atsakovo pareigų visiÅ¡koje materialinės atsakomybės sutartyje, atitiko DK 256 straipsnį ir visiÅ¡kos materialinės atsakomybės ribos (sÄ lygos) buvo aiÅ¡kiai įtvirtintos ginčo Å¡alių sudarytoje visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje.

DK 95 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Å¡alių susitarimu gali bÅ«ti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sÄ lygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ar kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti. Taigi darbdavys ir darbuotojas sudarydami darbo sutartį gali sulygti dėl materialinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Nodora“ v. P. K., bylos Nr. 3K-3-340/2012).

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ DK 256 straipsnio norma, kad konkrečių darbų ir pareigų, dėl kurių gali bÅ«ti sudaromos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys su darbuotojais, sÄ raÅ¡as nustatomas kolektyvinėje sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse, nėra imperatyvi, o tokio sÄ raÅ¡o nebuvimas nedaro individualios visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties neteisėtos, jeigu ji atitinka pirmiau aptartus įstatymo reikalavimus. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ir nustatinėti kaip Kauno padalinio vadovo darbas buvo susijęs su materialinių vertybių saugojimu, apskaita, priėmimu ir kt., kadangi byloje, kaip minėta anksčiau, yra nustatyta, kad ieÅ¡kovas dirbo ne Kauno padalinio vadovu, o sandėlininku, todėl apelianto argumentai dėl su juo sudarytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties neteisėtumo nepagrįsti.Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog darbdaviui nenustačius prekių ar bet kokių materialinių vertybių likučių ieÅ¡kovo darbo pradžios momentu, ieÅ¡kovas neįgijo materialiai atsakingo asmens statuso taip pat nepagrįsti, kadangi byloje nustatytos aplinkybės įgalina spręsti, jog poreikio nustatinėti materialinių vertybių likučius, ieÅ¡kovui pradėjus dirbti sandėlininku nebuvo, kadangi UAB „Dartolitas“ Kaune veiklÄ vykdė 2013 m. kovo 13 d. nuomos bei 2013 m. kovo 18 d. subnuomos pagrindu naudojamose patalpose, t. y. naujai įsteigtoje prekybos ir sandėliavimo vietoje, be to, byloje nėra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl žalos atlyginimo už menamai gautas vertybes Kauno padalinyje iki ieÅ¡kovo darbo pradžios.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui prekės buvo perduotos pagal sÄ skaitas–faktÅ«ras ir važtaraščius, kuriose jis pasirašė, kad jose nurodytas prekes (vertybes) gavo. Taigi Å¡iuo atveju, gautas vertybių kiekis yra aiÅ¡kus, bei byloje nėra ginčijamas. Gavęs prekes atsiskaitytinai pagal sÄ skaitas–faktÅ«ras ar važtaraščius, darbuotojas turi pagal Å¡iuos dokumentus atsiskaityti su darbdaviu, t. y. atsakovas turėjo perduoti įmonei visas pagal Å¡iuos dokumentus gautas prekes, iki jų perdavimo užtikrinti jų saugumÄ , o to nepadarius darbuotojui atsiranda visiÅ¡ka materialinė atsakomybė.BylÄ nagrinėjęs teismas, spręsdamas ar nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovui taikytina materialinė atsakomybė pagrįstai aiÅ¡kinosi ar darbdavys tinkamai organizavo darbÄ â€“ visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojas tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarkÄ .

Nustatyta, kad darbdavys atsakovÄ supažindino su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės apraÅ¡ymais ir nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229–232 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad raktus nuo prekių saugojimo patalpų turėjo tik atsakovas, prekių (vertybių) trÅ«kumas nustatytas per santykinai trumpÄ atsakovo darbo laikÄ , t. y. nuo 2013 m. kovo 17 d. (priėmimo į darbÄ diena) iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. (trÅ«kumo nustatymo diena), įrodymų, kad Å¡iuo laikotarpiu apeliantas buvo iÅ¡leistas atostogų, ar, kad jam tam tikrais laikotarpiais nebÅ«nant darbe ieÅ¡kovė tęsė veiklÄ ir todėl prekės į sandėlį buvo priimamos bei iÅ¡duodamos kitų asmenų, t. y., kad buvo poreikis prekes perduoti kitam asmeniui, o vėliau atsakovui, byloje nėra pateikta.

Nenustačius aplinkybių, jog be atsakovo už prekes buvo atsakingi ir kiti asmenys, apeliacinio skundo argumentai, jog nustatydamas žalos dydis pirmosios instancijos teismas grindė tai netinkamomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis), teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti.Apeliaciniame skunde akcentuojamas pačios atsakovės netinkamas elgesys organizuojant inventorizacijas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad faktinis materialinių vertybių sutikrinimas su apskaitos duomenimis (inventorizacija) buvo atlikta 2013 m. rugpjūčio 29 d.

Atliekant faktinį materialinių vertybių sutikrinimÄ buvo pasverti rasti maisto prekių kiekiai (tiek prekybos salėje, tiek sandėlyje), jų duomenys (kiekiai) suraÅ¡yti į parengtÄ lentelę. Byloje ginčas, jog sutikrinimÄ atliko trys asmenys, tarp jų ir už vertybes (prekes) atsakingas asmuo, nekyla. Apeliacinio skundo argumentai, jog byloje nesant įrodymų, jog inventorizacijai atlikti darbdavys priėmė sprendimÄ , kuriame turėjo bÅ«ti nurodoma inventorizacijos terminai, komisijos sudėtis, tarp jų ir pirmininkas, patikrinimo akto turinys prieÅ¡tarauja Inventorizacijos taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepagrįsti.

Byloje ginčas dėl akte nurodytų matavimo vienetų, skaičių, kuriais nustatyti vertybių kiekiai, nekyla, be to Å¡iame akte identifikuotos gautos prekės ne tik jų skaitine iÅ¡raiÅ¡ka, bet ir nurodant prekių asortimentÄ . Pripažintina, kad egzistuoja tam tikri apeliaciniame skunde nurodyti inventorizavimo tvarkos pažeidimai, tačiau jie, teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad gautų ir rastų vertybių kiekis nėra ginčijamas, bei byloje pateikus duomenis, jog buvo analizuojami ir kiti įmonės buhalteriniai duomenys, nepateikus įrodymų, jog atsakovas nėra kaltas už jam perduotų vertybių praradimÄ , nesudaro pagrindo atleisti atsakovÄ nuo atsakomybės, ar dėl to mažinti atlygintinos žalos dydį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nustatęs prekių trÅ«kumus, darbdavys privalėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas bei nustatinėti kitus galimai žalÄ padariusius asmenis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ , todėl ieÅ¡kovės neveikimas, nustatant kitus žalÄ padariusius asmenis, apelianto atsakomybės taip pat nepaÅ¡alina. Apelianto teigimu, bylÄ nagrinėjęs teismas neužtikrino jo teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ (pažeidė sudėtines Å¡ios teisės dalis – Å¡alių lygybės ir rungimosi principus), teismui netenkinus apelianto (atsakovo) praÅ¡ymų dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo.

Å alių lygybės principas reiÅ¡kia, kad kiekvienai Å¡aliai turi bÅ«ti suteikta pagrįsta (protinga) galimybė pristatyti savo bylÄ â€“ įskaitant įrodymus – sÄ lygomis, kurios nepastatytų jos kur kas nepalankesnę nei prieÅ¡ingos Å¡alies padėtį. Proceso rungimosi principas apima Å¡alių galimybę pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti. Apeliantas kaip įrodinėjimo proceso apsunkinimus įvardija tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti įrodymus apie UAB „Dartolitas“ prekių judėjimÄ , pardavimų ataskaitas, mėnesių likučius, esančius ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

Pasisakydama dėl įrodymų išreikalavimo aspekto, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde nepaaiškinta, kokias konkrečiai aplinkybes atsakovo reikalaujami dokumentai galėjo paneigti ar patvirtinti, nenurodyta, kaip pateikti duomenys įtakotų 2013 m. rugpjūčio 29 d. ieškovės akte (t. y. oficialiame ieškovės sudarytame dokumente) nurodytus rastus vertybių kiekius sandėlyje. Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl apelianto prašymo išreikalauti dokumentus iš nurodytos ikiteisminio tyrimo medžiagos reikšmingumo.

Pažymėtina ir tai, kad apelianto galimybės gauti jo praÅ¡omus ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentus nebuvo apsunkintos, nes pats apelianto atstovas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos turinys jam buvo žinomas, Å¡i medžiaga buvo prijungta prie kitos civilinės bylos, kurioje dalyvauja tos pačios Å¡alys. Be to, vertinat procesÄ pirmosios instancijos teisme, spręstina, kad papildomų įrodymų pateikimo galimybė atsakovui buvo suteikta teismo posėdyje, vykusiame 2016 m. kovo 17 d., atsakovui Å¡ia teise nepasinaudojus, pakartotinas praÅ¡ymas dėl įrodymų pateikimo, kaip vilkinantis procesÄ (CPK 181 straipsnio 2 dalis) buvo atmestas teismo posėdyje, vykusiame 2016 m. gegužės 2 d.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į ieÅ¡kovės argumentus, jog kitas UAB „Dartolitas“ darbuotojas buvo atsakingas už prekes gaunamas iÅ¡ UAB „Dartolitas“ Vilniaus padalinio, o žala byloje kildinama už prekes gautas iÅ¡ Lenkijos, sprendžia, kad apelianto teiktas praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti duomenis apie kito darbuotojo prekių priėmimÄ , bÅ«tų buvęs perteklinis ir bÅ«tų nepagrįstai užvilkinęs procesÄ .Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, dėl to jo apeliacinis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad ieÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 600,00 Eur, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus.

Kadangi ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, nevirÅ¡ija nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.11 p.), todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 600,00 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dartolitas“, j. a. k. 125838343, naudai 600,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Raimondas Buzelis                                                                               Albina Rimdeikaitė                                                                               Egidijus Tamašauskas