Legislator Case Law & Legislation
2020-04-29 Nr. CB-4934-2-55-3-00321-2018-2 AI generated

2020-04-29 Nr. CB-4934-2-55-3-00321-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2020-04-29 Nr. CB-4934-2-55-3-00321-2018-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

susipažinusi su 2020 m. balandžio 15 d. gautu ieškovės D. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo, Ieškovė D. G. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo ir Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-04-29 Nr. CB-4934-2-55-3-00321-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2020 m. balandžio 15 d. gautu ieškovės D. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo, Ieškovė D. G. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo ir Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-1867

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00321-2018-2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. balandžio 15 d. gautu ieškovės D. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė D. G. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas, kuriuo atmestas jos ieškinys atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo ir Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės D. G. paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai nepasisakė dėl Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies normos pažeidimo, kurioje įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai; 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijai, o apeliacinės instancijos teismas šio ieškovės prašymo iš viso nenagrinėjo; 3) teismai nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad priverstinė narystė Lietuvos advokatūroje galimai prieštarauja Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos „Dėl advokatų veiklos pagrindinių principų“ 24 punktui, pažeidžia 2000 m. spalio 25 d. Europos Tarybos rekomendacijos Nr. R(2000)21 „Pagrindiniai advokatų vaidmens principai“ V skyriaus 1 punktą, Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 4 dalis prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio 1 daliai; ieškovės nuomone, teismai privalėjo sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo dėl Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies taikymo asmenis, užsiimantiems advokato veikla; 4) teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, dėl to neatskleidė bylos esmės; teismai sprendė, kad Lietuvos advokatūrai patikėta vykdyti viešąsias funkcijas, tačiau nenustatė, kokios jos, t. y. kontrolės, priežiūros, viešųjų paslaugų administravimo ar administracinės paslaugos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti L. R. (a. k. duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškovę 2020 m. balandžio 14 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 1129

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Andžej Maciejevski

Donatas Šernas