d7c28b2e-1670-46f7-bfa8-e3027ed6a49d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Nuorašas Byla Nr. II-24-486/2022 Proceso Nr. 4-68-3-01989-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2022 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. K. (toliau ir – pareiškėjas), pareiškėjo atstovui advokatui Arvydui Ražauskui, vertėjai Anai Grečišnikovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D.

K. skundÄ dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-20115-2021, panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : D. K. 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20115-2021 buvo pripažintas kaltu įvykdęs administracinį nusižengimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, o bÅ«tent tai, jog jis 2021 m. rugpjūčio 29 d., apie 00 val. 45 min., Vilniuje, Ukmergės g., vairuodamas automobilį Range Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rodė savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams pavojingai bei chuliganiÅ¡kai manevruodamas keitė eismo juostas kirsdamas iÅ¡tisines horizontaliojo ženklinimo linijas nerodydamas posÅ«kių signalų bei priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį.

Å iais savo veiksmais padarė nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Dėl aukščiau iÅ¡dėstyto, D. K. paskirta 450 eurų bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiu. Nesutikdamas su Å¡iuo nutarimu, pareiÅ¡kėjas jį skundžia teismui. Skunde nurodo, kad priimtas nutarimas yra nemotyvuotas, neindividualizuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais, priimant nutarimÄ visiÅ¡kai nebuvo atliekamas joks administracinėje byloje surinktų įrodymų tyrimas ir vertinimas, niekaip nebuvo analizuojamos bylai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, todėl nutarimas teismine tvarka turi bÅ«ti panaikintas.

Mano, kad priimant skundžiamÄ nutarimÄ , kaip matyti iÅ¡ jo turinio, nėra įvertinti ir niekaip neaptariami bei neanalizuojami nei D. K. pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriais jis nesutinka su jam suraÅ¡ytu protokolu bei pateikia savo paaiÅ¡kinimus, nei administracinėje byloje esantys įrodymai - vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ Policijos automobilio, taip pat 2021-08-29 Policijos vyriausiosios patrulės S. Ž. tarnybinis praneÅ¡imas. Pažymima ir tai, kad dar daugiau, nors nutarime teigiama, kad D. K. neva rodė savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams pavojingai bei chuliganiÅ¡kai manevruodamas keitė eismo juostas kirsdamas iÅ¡tisines horizontaliojo ženklinimo linijas nerodydamas posÅ«kių signalų bei priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį (citata), tačiau tokie D.

K. tariamai neteisėti veiksmai nutarimo motyvuojamojoje dalyje niekaip nėra analizuojami, aptariami bei susiejami su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. nutarime nėra niekaip pasisakoma, kaip konkrečiai pasireiškė D. K. išskirtinumo demonstravimas, kokias konkrečiai ir kuriose kelio vietose D. K. neva kirto horizontaliojo ženklinimo linijas, kiek kartu ir kur D. K. nerodė posūkių signalų, kur ir kokius konkrečiai kitus eismo dalyvius D. K. neva privertė staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog policija, turėdama įstatymais jai suteiktÄ kompetencijÄ nagrinėti administracinių nusižengimų bylas, negali to daryti atmestinai ir (ar) mechaniÅ¡kai, tiesiog į nutarimÄ perkopijuojant pareigÅ«no suraÅ¡ytÄ protokolÄ bei visiÅ¡kai nesigilinant į bylos aplinkybes, nevertinant ir neaptariant surinktų bei pateiktų įrodymų, neindividualizuojant pažeidimo ir jo faktinių aplinkybių, nesivadovaujant kertiniais administracinių nusižengimų teisenos principais (įskaitant, bet, neapsiribojant, teisėtumo, nekaltumo prezumpcijos), nevertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės ir kitų administracinės atsakomybės sÄ lygų, priimame nutarime netgi nesusiejant inkriminuojamo nusižengimo sudėties su konkrečiais nustatytais faktais bei įrodymais.

Akcentuoja ir tai, kad iš vaizdo įrašo, kurio kokybė gana prasta, be to, kuris įrašytas esant tamsiam paros metui, matyti tik vienas aiškus faktas - kaip policijos patruliai privažiuoja iš galo prie nutarime nurodyto automobilio, kuri vairavo D. K., pastarajam aiškiai rodant posūkį į dešinę ir iš Ukmergės g. sukant Fabijoniškių g. link, bei ši automobilį, įjungus švyturėlius, pradeda stabdyti, ko pasėkoje stabdomas automobilis nedelsiant paklūsta reikalavimams bei sustoja, įjungdamas avarinius stovėjimo žibintus.

PareiÅ¡kėjas nurodo ir tÄ aplinkybę, kad iÅ¡ minėto vaizdo įraÅ¡o visiÅ¡kai nesimato, kad koks nors vaizdo įraÅ¡e matomas ir eisme dalyvaujantis automobilis, policijos ekipažui važiuojant Ukmergės gatve, atitiktų Protokole bei nutarime nurodytus požymius bei aplinkybes - neva važiuodamas Ukmergės g. rodytų savo iÅ¡skirtinumÄ ir nepagarbÄ kitiems eismo dalyviams, pavojingai bei chuliganiÅ¡kai manevruotų, keistų eismo juostas kirsdamas iÅ¡tisines horizontaliojo ženklinimo linijas, nerodytų posÅ«kių signalų, priverstų kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį (kaip yra teigiama protokole bei nutarime).

Kitaip tariant, vaizdo įraÅ¡u nėra niekaip užfiksuojama, jog iki sustabdymo D. K. vairuotas automobilis ar koks nors kitas eisme tuo metu buvęs automobilis bÅ«tų atlikęs kokius nors protokole bei nutarime nurodytus manevrus ir (ar) veiksmus, kurių pagrindu buvo konstatuotas KET 4, 8, 82 punktų reikalavimų nesilaikymas, taip pat ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nurodyto administracinio nusižengimo padarymas. Teigiama, kad policijos pareigÅ«nas, priimdamas nutarimÄ , privalėjo aiÅ¡kiai ir neabejotinais įrodymais pagrįsti tiek D.

K. tiesioginę tyčiÄ , tiek chuliganiÅ¡kas paskatas, tiek ir pavojaus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui sukėlimÄ , t. y. Policija privalėjo neabejotinai įrodyti, kad nutarime tariamus KET pažeidimus D. K. padarė sÄ moningai siekdamas tai daryti aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, atviro iÅ¡Å¡Å«kio visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save prieÅ¡prieÅ¡iais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį bei tokiu bÅ«du sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Taip pat mano, kad specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių yra neadekvati, neprotinga, neproporcinga ir neteisinga bausmė. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti jo atžvilgiu priimtÄ nutarimÄ , o jeigu visgi teismas nuspręstų, kad D. K. kaltas, bent neskirti specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti terminÄ . Atsiliepime į skundÄ , Institucija nurodė, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįsta, kaltė grindžiama D. K. paaiÅ¡kinimu, pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu, vaizdo medžiaga.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas Arvydas Ražauskas paaiÅ¡kino, kad esminiai momentai yra tokie, 2021 m rugsėjo 30 dienÄ policija priėmė nutarimÄ jo kliento atžvilgiu, skyrė baudÄ , atėmė teises 12 mėnesių. Jie su Å¡iuo nutarimu nesutinka. Pats nutarimas neatitinka jam įstatyme keliamų reikalavimų. Priimat nutarimÄ , nebuvo iÅ¡klausyta D. K. nuomonė. Nebuvo akcentuojama kaip pasireiÅ¡kia chuliganiÅ¡kos paskatos ir negalima suprasti, kokiais įrodymais jis buvo priimtas.

Kur D. K. kirto iÅ¡tisinę linijÄ , kur nerodė posÅ«kio signalÄ ir t. t., todėl procedÅ«ra vyko itin pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Kita argumentų grupė, kÄ akcentuojame skunde, kad nėra įrodyti esminiai požymiai, kurie leistų identifikuoti kokį nors KET pažeidimo padarymÄ , kuris lemtų chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ . PareiÅ¡kėjo atstovas peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä ir nieko nematė, tik matė policijos Å¡vyturėlius, pasuka link FabijoniÅ¡kių gatvės ir vyksta protokolo suraÅ¡ymas.

Tai iki to momento atstovas nesupranta to vaizdo įraÅ¡o įrodomosios reikÅ¡mės. Apie kokį posÅ«kio rodymÄ , apie kokį iÅ¡tisinių linijų kirtimÄ eina kalba. Susipažinus su administracine medžiaga, yra patrulės S. Ž. tarnybinis praneÅ¡imas, kad važiavo su patruliu T. pastebėjo automobilį, kuris dideliu greičiu tolo nuo jų. Tai peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä nematyti tokio automobilio, kuris važiavo 160 km/h greičiu. Tai jeigu toks greitis buvo, tai ar jo kliento automobilis, ar kitas, tai turi bÅ«ti patikimi įrodymai, kad Å¡tai toks automobilis, toks radaras, Å¡tai jų automobilis.

Toks tarnybinis praneÅ¡imas atstovo manymu, yra neprofesionalus. Å is tarnybinis praneÅ¡imas niekaip nesutampa su vaizdo įraÅ¡u. Skaitant nutarimÄ nėra įrodyta, kad padarytas pažeidimas. D. K. aiÅ¡kino, kad jis nesuprato, dėl ko jį sustabdė. Jis sakė, kad važiavo 80-85 km/h greičiu, tai jis buvo nustebęs, kad už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ buvo sustabdytas, todėl Å¡ios aplinkybės nėra įrodytos ir nėra galimybės kvalifikuoti pagal šį straipsnį KET pažeidimo. Čia labai rimtas pažeidimas, žmogus netektų teisių, darbo, todėl manoma, kad nutarimas neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas.

Tai pat prašoma teismo neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi tai neadekvati, neproporcinga bausmė. Jeigu vien tik remtis policijos pareigūnų parodymais, tai kam tada reikalingas teismas. Turi būti remiamasi indube proreo principu. Tai niekas nėra saugus, bet kas važiuodamas automobiliu gali būti patrauktas, jeigu tikėti tik policijos pareigūnų akimis, nes jie pasakė, kad taip ir buvo. Policijos pareigūnų parodymus pareiškėjo atstovas prašo vertinti kritiškai, nes jie irgi tik žmonės, o kitų įrodymų byloje nėra.

Institucijos atstovo taip pat posėdyje nedalyvauja, nors galėjo pateikti savo įrodymus. Esant Å¡ioms aplinkybėms pareiÅ¡kėjo atstovas praÅ¡o jų skundÄ tenkinti ir administracinio nusižengimo bylÄ D. K. atžvilgiu nutraukti. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas D. K. parodė, kad visiÅ¡kai palaiko savo atstovo pozicijÄ . PaaiÅ¡kino, kad tuo metu jis važiavo Ukmergės gatve, nusuko į FabijoniÅ¡kių gatvę į kolonėlę ir ten sustabdė pareigÅ«nai. Jis tikrai negalėjo važiuoti 160 km/h greičiu, per miestÄ neįmanoma tiek važiuoti.

PareiÅ¡kėjas net nebandė persirikiuoti, stabdyti ar kliudyti kitam eismo dalyviui, tikrai to nebuvo. Su juo kartu važiavo liudytojas O. V. kuris viskÄ gali paliudyti. O. V. taip pat surašė protokolÄ , baudÄ yra sumokėjęs. Jam pareigÅ«nas pasakė, kad nelipti iÅ¡ automobilio, o jis iÅ¡lipo, nes skubėjo namo, tai ir jam surašė, matyt, už tai, kad iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio be leidimo. Jis Å¡vyturėlius pamatė tik prie degalinės. Nesuprato, ar jį stabdo, ar reikia praleisti ir jis tada iÅ¡ karto sustojo.

Jis važiavo apie 80 km/h greičiu, o leistinas greitis 60 km/h. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. V. parodė, kad įvykio metu jis su D. K. važiavo kartu į Å eÅ¡kinės įkalnę, kalbėjosi. Kai tik pasuko į deÅ¡inę, kur kolonėlė ties „Rimi“ parduotuvės, pamatė Å¡vyturėlius. Tai buvo naktis, pakeliui nebuvo jokios policijos visiÅ¡kai, kelyje buvo kažkur 3 maÅ¡inos buvo. Jis paprašė D. K., kad jį nuvežtų namo, nes paskambino žmona. Jie nei manevravo, nei kirto kokiÄ linijÄ , ten iÅ¡ viso nebuvo maÅ¡inų.

Å vyturėliai įsijungė prie iÅ¡važiavimo iÅ¡ „Macdonaldo“, jie važiavome gal apie 80-85 km/h. Važiuojant jie tikrai nieko nelenkė kelyje, jokios maÅ¡inos. Liudytojas abejoja, ar galėjo D. džipas važiuoti 160 km/h, tai nerealu. Džipas sveria 3 tonas, tai kur ten gali manevruoti su tokiu automobiliu. Dėl ko jam surašė protokolÄ , tai tas pareigÅ«nas buvo kaip neadekvatus, ant jų rėkė. Po to, pradėjo ant jo rėkti „asmens dokumentÄ â€œ. Jis tada rėkė ant D., „aÅ¡ tau teises atimsiu“.

O. V. tada pasakė, kad eis namo, ir net nespėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, net ant važiuojamosios dalies nespėjo atsistoti, kai policijos pareigÅ«nas jam pradėjo raÅ¡yti protokolÄ . Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. Ž. parodė, kad ji dirba policijos pareigÅ«ne. Ä®vykio dienÄ , važiuojant policijos automobiliu ir kylant į Å¡eÅ¡kinės kalnÄ , pastebėjo vienintelį automobilį „Range Rover“. Atkreipė dėmesį į tÄ automobilį. Ukmergės gatvėje yra stacionarus greičio matuoklis, jį pravažiavęs, tas automobilis iÅ¡ karto padidino greitį.

Jie pradėjo važiuoti paskui. Po to tas automobilis iÅ¡ pirmos juostos persirikiavo į trečiÄ , važiavo be posÅ«kių, po to važiavo iÅ¡ trečios į pirmÄ , kirsdamas iÅ¡tisinę juostÄ ir įsukinėjo į FabijoniÅ¡kių gatvę, ten jį sustabdė. Priėjus prie automobilio, jautėsi kaladėlių svilimo kvapas, kas akivaizdu, kad greitai stabdė. Ji patikrino dar blaivumÄ , vairuotojas buvo blaivas. Vairuotojas važiavo su draugu. Asmenys buvo nemandagÅ«s, pradėjo filmuoti. PasiraÅ¡yti protokole, kiek pamena, vairuotojas atsisakė.

Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad važiavo 160 km/h greičiu. Tai, jie ne iÅ¡karto pagavo tÄ greitį, automobilis vis tiek tolo ir tarp tų juostų, be posÅ«kių važinėjo. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad tas automobilis važiuoja tiesiai, bet kameros kokybė nėra gera, tai vaizdo įraÅ¡e gal nesimato, tačiau plika akimi tada geriau buvo matyti. Tas vairuotojas pasakė, kad važiavo Å¡iek tiek didesniu greičiu negu leistinas. Ä® Å eÅ¡kinės kalnÄ kylant iÅ¡tisinių linijų nėra, yra A juosta, o jos kirsti negalima.

Už greičio virÅ¡ijimÄ Å¾mogaus nebaudė, kadangi neturėjo greičio matuoklio. Tarnybinį automobilį vairavo jos kolega E. T., automobilio modelis „VW Cadi“ .Tiksliai negali pasakyti kokiu greičiu jie važiavo, bet tas vairuotojas vairavo apie 160-170 km/h. Matė tokį greitį spidometre, kaip kolega vairavo. Policijos automobilio greičio nefiksuoja joks įrenginys. Ji dabar neatsimena, kurioje vietoje atsirado toks greitis 160 km/h. Buvo tamsus paros metas, tačiau matomumas geras, rÅ«ko nebuvo, lietaus taip pat.

Automobilyje įrengtos filmavimo kameros iš priekio ir iš galo. Byloje esantis vaizdo įrašas buvo filmuotas iš tarnybinio automobilio kameros. D. K. automobilio numerį kur pamatė, ji šiuo metu neatsimena. Vytis pradėjo už stacionaraus greičio matuoklio. Ar vejantis buvo įjungti švyturėliai, tai ji neatsimena. Nežino kokiu greičiu važiavo D. K. automobilis ir turbūt greitis skirtingose atkarpose keitėsi. Jeigu vairuotojas nerodo posūkio signalo, kerta ištisines linijas, tai ir yra išskirtinumas to važiavimo.

ChuliganiÅ¡kas manevravimas tai kai iÅ¡ pirmos eismo juostos persirikiuoja į trečiÄ , iÅ¡ trečios į pirmÄ , vairavimas be posÅ«kių. Kiek kartų D. K. keitė eismo juostas, tai daugiau negu vienÄ , horizontalias eismo linijas kirto. Žmogus turi suprasti, kad turi vairuoti atsakingai. Kiek ženklinimo linijų turi Ukmergės gatvė, nepasakys. Kuriose vietose ir kur D. K. nerodė posÅ«kio signalų, tai nepamena. Nuotraukomis niekur nebuvo fotografuojama, tik yra vaizdo įraÅ¡as, kurį turi teismas.

Kitų eismo dalyvių nebuvo fiksuojama, ar buvo skundų dėl tokio vairavimo, nežino. Jeigu kamerose neatsispindi kokiu greičiu važiavo, tai, liudytojos manymu, teks pasitikėti pareigūnų akimis. D. K. stabdant, sustojo. D. K. automobilyje buvo ne vienas, nežino kas tas žmogus. Tas žmogus buvo išlipęs iš transporto priemonės tuo metu, kai pareigūnas to neleido daryti. Jis nepakluso, nors buvo įspėtas ir piktybiškai išlipo, pradėjo filmuoti. Pasitaiko atvejų, kad keleiviams taip pat surašomas protokolas.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. T. parodė, kad įvykio dienÄ jie su kolega važiavo Geležinio Vilko gatve link Ukmergės gatve, kilo į Å eÅ¡kinės kalnÄ . Geležinio Vilko gatve nuo viaduko, jiems iÅ¡ deÅ¡inės važiavo automobilis „Range Rover“. Vos tik pravažiavo greičio matuoklį, tas automobilis pradėjo didinti greitį, rikiavosi iÅ¡ pirmos į trečiÄ juostÄ , be posÅ«kio signalų. Jiems bandant vytis, greitis padidėjo iki 160-170 km/h. Pasiekus stabilų greitį, automobilis toliau tolo nuo jų.

Važiuodamas iÅ¡ trečios juostos nerodė posÅ«kio signalų į pirmÄ juostÄ . Privertė kitas transporto priemones stabdyti joms bÅ«nant antroje juostoje. Paskui, suko į deÅ¡inę, į FabijoniÅ¡kių gatvę, ten ir sustabdė. Jie neturi greičio matuoklio. Dėl vaizdo įraÅ¡o, tai filmuota buvo iÅ¡ automobilio kameros. Gatvėje buvo (peržiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as) Å¡eÅ¡i automobiliai. Ä® Å eÅ¡kinės kalnÄ kylant automobilių nebuvo. Jis vairavo automobilį „VW Cadi“, 2020 m.

Įrodymas toks, kad tas automobilis važiavo 160 km/h greičiu, yra jo kaip pareigūno priesaika. Tuo metu buvo geras matomumas, giedra, tamsus paros metas. Valstybinį numerį užfiksavo išvažiavus iš Geležinio Vilko gatvės, kur atstumas buvo mažiausias ir greitis identiškas, ne daugiau 60 km/h. Valstybinį numerį pastebėjo prieš stacionarų greičio matuoklį, vytis pradėjo po stacionaraus greičio matuoklio. Buvo įjungti švyturėliai. D. K. vairuojamas automobilis nebuvo dingęs iš matomumo zonos.

Akivaizdu, kad už greitį protokolo nesurašė. IÅ¡skirtinumas ir nepagarba pasireiÅ¡kė tuo, kad padaromi keli pažeidimai, įstatyminė tvarka, kurių laikosi kiti vairuotojai, o Å¡is vairuotojas ne. Kiekviena situacija yra individuali. ChuliganiÅ¡kas manevravimas, tai keisdamas eismo juostas, važiavo be posÅ«kio signalų iÅ¡ pirmos į trečiÄ , kai paprastai vairuotojas važiuotų (persirikiuotų) iÅ¡ pirmos į antrÄ , paskui į trečiÄ . Ukmergės gatvėje kiek yra iÅ¡tisinių linijų, negali pasakyti, didelė ji.

IÅ¡ pirmos į trečiÄ yra iÅ¡tisinė linija, prieÅ¡ rikiuojantis į FabijoniÅ¡kių gatvę. Tai dvi iÅ¡tisinės horizontalios ženklinimo linijos, liudytojas jas dabar mato vaizdo įraÅ¡e. Automobilis kirto dvi iÅ¡tisines, ir nusuko į deÅ¡inę. Kur ir kuriose vietose D. K. nerodė posÅ«kio signalo, dabar neprisimins, gal du kartus nerodė. Kuo remiantis D. K. automobilis užkirto keliÄ , tai kad keitė eismo juostÄ , stabdė. Kodėl buvo pasirinktas chuliganiÅ¡kas vairavimas, nes čia kiti straipsniai netinka.

Tyčia yra akivaizdi, didelis greitis, kurio mes neįrodysime, kertant iÅ¡tisinę horizontaliÄ linijÄ , trukdant kitiems eismo dalyviams. D. K. stabdant sustojo. PaaiÅ¡kino, kad važiavo Å¡iek tiek greičiau nei leistina. D. K. važiavo su keleiviu. Keleiviui buvo suraÅ¡ytas protokolas už tai, kad jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio tikrinančiam pareigÅ«nui neleidus. Skundas tenkintinas. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už:

1) transporto priemonės vairavimÄ vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, 2) lenkimÄ vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, 3) vairavimÄ neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, 4) pavojingÄ situacijÄ sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , 5) tokiÄ pat pavojingÄ situacijÄ sukėlusį įvažiavimÄ Ä¯ prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Å iame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius bÅ«tinus Å¡io nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formÄ ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2021-05-26 nutartis Nr. AN2-208-891/2021). ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog chuliganiÅ¡kas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, nuo septynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki vieno tÅ«kstančio eurų.

Å io administracinio nusižengimo sudėties bÅ«tinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. ChuliganiÅ¡kos paskatos, tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). EismÄ keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, Å¡viesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.

Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais (KET 8 punktas). Vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka (KET 82 punktas). Pažymėtina, kad konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad patektų duomenų visuma neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad D. K. veiksmuose buvo ANK 420 straipsnio 2 dalyje požymiai. Pats pareiÅ¡kėjas nuo pat pradžios neigė savo chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , paaiÅ¡kino, kad važiavo tuo metu Ukmergės gatve, nusuko į FabijoniÅ¡kių gatvę į kolonėlę ir ten sustabdė pareigÅ«nai. Tikrai negalėjo važiuoti 160 km/h greičiu, nebandė persirikiuoti, stabdyti ar kliudyti kitam eismo dalyviui, tikrai ne.

Jo parodymus iÅ¡ esmės patvirtino ir papildė jo bendrakeleivis teismo posėdyje apklaustas O. V., kuris parodė, kad jis su D. K. važiavo kartu į Å eÅ¡kinės įkalnę, kalbėjosi. Kai tik pasuko į deÅ¡inę, kur kolonėlė ties „Rimi“ pamatė Å¡vyturėlius. Iki to, nebuvo ten jokios policijos visiÅ¡kai. Kelyje buvo kažkur 3 maÅ¡inos. O. V. paprašė, kad jį nuvežtų namo, nes paskambino žmona. Jie nei manevravo, nei kirto kokiÄ linijÄ . IÅ¡ paties policijos pareigÅ«nų pateikto vaizdo įraÅ¡o visiÅ¡kai nesimato, protokole bei nutarime iÅ¡dėstytos aplinkybės. Vaizdo įraÅ¡e nėra niekaip užfiksuojama, jog iki pareigÅ«nų sustabdymo D.

K. vairuotas automobilis ar koks nors kitas eisme tuo metu buvęs automobilis būtų atlikęs kokius nors protokole bei nutarime nurodytus manevrus ir (ar) veiksmus, kurių pagrindu buvo konstatuotas KET 4, 8, 82 punktų reikalavimų nesilaikymas, o taip pat ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymas. Teismo posėdyje apklausti pareigūnai S. Ž. bei E. T. patikino savo akimis matė D. K. chuliganiškus veiksmus, bet tuo pačiu nurodė ir tai, kad iš tiesų pateiktame vaizdo įraše tas neatsispindi.

Be to policijos pareigūnai neišsklaidė ir abejones dėl chuliganiško vairavimo požymių, o būtent kaip konkrečiai ir kokiose vietose buvo keistos eismo juostos, kiek ir kur nebuvo rodomi posūkio signalai. Esamų aplinkybių kontekste teismas negali įsitikinti pareigūnų nurodytų aplinkybių teisingumu ir pašalinti prieštaravimus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Esant nurodytoms aplinkybėms, visi neaiÅ¡kumai vertintini D. K. naudai ir laikytina, kad neįrodytas jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, įvykis ir sudėtis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, n u t a r i a : PareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ tenkinti. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-20115-2021 ir administracinio nusižengimo teisenÄ , pradėtÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį, D.

K. atžvilgiu nutraukti. Nutarimas per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas (paraÅ¡as) NuoraÅ¡as tikras Teisėjas JeugenijuÅ¡ Jaglinski