d7c11a77-db9d-4789-8bbe-e5da1c5f91e9 · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ŠiekÅ¡telis“ ir atsakovų A.

K., E. K. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ŠiekÅ¡telis“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A. K., E. K. ir V. K. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas kilo dėl juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės, kai juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių dėl juridinio asmens dalyvių nesÄ Å¾iningų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 str. 3 d.).

IeÅ¡kovas BUAB „ŠiekÅ¡telis“ (toliau – ir bendrovė) nurodė, kad bendrovė vertėsi prekyba naudotais automobiliais. Dėl nuostolingos veiklos dauguma bendrovės akcininkų: L. G., R. K., A. K., A. K., E. K. ir V. K., 2008 m. gruodžio 29 d. nutarė bendrovę likviduoti, likvidatoriumi paskirti V. K., iki tol visÄ laikÄ buvusį bendrovės vadovu. 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovė turėjo 12 053 Lt vertės ilgalaikio turto ir 1 433 844 Lt vertės trumpalaikio turto, iÅ¡ kurio 1 214 856 Lt sudarė atsargos (perparduoti skirti pirkti naudoti automobiliai), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 1 278 224 Lt, todėl, ieÅ¡kovo teigimu, bendrovė buvo nemoki ir jai turėjo bÅ«ti inicijuotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas, o ne likvidavimas.

Bendrovės 2009 m. vasario 2 d. visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo nurodyti akcininkai, vienbalsiai nutarė sudaryti atsargų inventorizacijos komisijÄ , paskirti komisijos pirmininku A. K., nariais – L. G., R. K. ir E. K.. Tos pačios sudėties bendrovės 2009 m. vasario 6 d. visuotinis akcininkų susirinkimas vienbalsiai nutarė bendrovės atsargų inventorizacijos metu surastÄ trÅ«kumÄ nuraÅ¡yti į sÄ naudas savikainos kainomis, o 2009 m. kovo 6 d. visuotinis akcininkų susirinkimas – 9 178,22 Lt vertės nudėvėtÄ bei sugadintÄ turtÄ nuraÅ¡yti į sÄ naudas likutine verte. 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės ilgalaikio turto vertė sudarė tik 93 Lt, o trumpalaikio turto – 11 442 Lt; atsargų nebeliko. 2010 m. gegužės 24 d. teismas iÅ¡kėlė atsakovo bankroto bylÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, balsavimas už bendrovės 1 214 856 Lt vertės atsargų ir 9 187,22 Lt vertės ilgalaikio turto nuraÅ¡ymÄ Ä¯ sÄ naudas buvo nesÄ Å¾iningas. 2009 m. vasario 6 d. ir 2009 m. kovo 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pagrindu bendrovė neteko 1 224 043,22 Lt vertės turto. Å ių nutarimų priėmimo metu bendrovė turėjo likviduojamos įmonės statusÄ , buvo nemoki, nevykdė jokios veiklos, ko nutarimus priėmę akcininkai negalėjo nežinoti, tačiau be jokio pagrindo nutarė didelės vertės bendrovės turtÄ nuraÅ¡yti į sÄ naudas (iÅ¡braukti iÅ¡ balanso).

Å ie akcininkai žinojo, kad, nuraÅ¡ius į sÄ naudas aptariamÄ turtÄ , bendrovė jokio turto nebeturės; bankroto administratoriui buvo perduotas tik 93 Lt likutinės vertės kasos aparatas. Akcininkai, be jokio pagrindo į sÄ naudas nuraÅ¡ydami bendrovės turtÄ , bendrovei ir jos kreditoriams padarė 1 224 043,22 Lt dydžio žalÄ , todėl privalo atsakyti už bendrovės prievoles (CK 2.50 str. 3 d.). IeÅ¡kovas, remdamasis iÅ¡dėstytu, pradiniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ bendrovės akcininkų L.

G., R. K., A. K., A. K., E. K. ir V. K. 1 244 043,22 Lt nuostoliams atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas su L. G., R. K. ir A. K. sudarė taikos sutartį ir Å¡i bylos dalis buvo nutraukta. Atsižvelgdamas į tai, ieÅ¡kovas sumažino praÅ¡omų atlyginti nuostolių sumÄ per pusę ir prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. K., E. K. ir V. K. 612 021,61 Lt nuostoliams atlyginti ir procesines palÅ«kanas.     II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Teismas nurodė priteisiantis ieÅ¡kovui subsidiariai ir solidariai iÅ¡ atsakovų 125 397 Lt žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Teismas nustatė, kad bendrovė buvo įregistruota 2003 m., pagrindinė veikla buvo prekyba naudotais automobiliais. Bendrovės vadovu nuo įregistravimo iki 2009 m. sausio 13 d. ir likvidatoriumi nuo 2009 m. sausio 13 d. iki 2010 m. birželio 8 d. buvo atsakovas V. K.; akcininkais buvo E. S., A. K., L. G., R. K., A. K., A. K., E. K. ir V.

K.. Bendrovės 2008 m. gruodžio 29 d. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo pripažinta, kad bendrovę bÅ«tina likviduoti, nes ji dirba nuostolingai, nėra galimybių pagerinti finansinės padėties; likvidatoriumi paskirtas V. K.. 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, bendrovė turėjo ilgalaikio turto už 12 053 Lt, trumpalaikio – už 1 433 844 Lt, iÅ¡ kurio 1 214 856 Lt sudarė atsargos; iÅ¡ viso į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė siekė 1 445 897 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 278 224 Lt, per 2008 m. bendrovė patyrė 386 528 Lt nuostolių.

IÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) specialisto 2012 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡vados matyti, kad bendrovė 2008 m. tapo nemokia. Bendrovės 2009 m. vasario 2 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė atsargų inventorizacijos komisijos pirmininku paskirti A. K., nariais – L. G., R. K. ir E. K.. Nors Å¡ios komisijos suraÅ¡ytas atsargų trÅ«kumo aktas ar apraÅ¡as (inventorizavimo aktas) bankroto administratoriui neperduotas ir į bylÄ nepateiktas, tačiau iÅ¡ 2009 m. vasario 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad inventorizacijos metu buvo surastas bendrovės turto – atsargų – trÅ«kumas.

Bendrovės 2009 m. kovo 6 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė nudėvėtÄ (kompiuteris, spausdintuvas, fotoaparatas) ir sugadintÄ (konteineris, duÅ¡o kabina) ilgalaikį turtÄ nuraÅ¡yti į sÄ naudas likutine verte; pagal pagrindinių priemonių nuraÅ¡ymo aktÄ nuraÅ¡omo ilgalaikio turto likutinė vertė buvo 9 187,22 Lt. Bylos nagrinėjimo metu Å¡is 300 Lt vertės turtas, iÅ¡skyrus 4 479,45 Lt likutinės vertės duÅ¡o kabinÄ ir 4 207,04 Lt vertės konteinerį, buvo perduotas administratoriui, jis pardavinėjamas kreditorių nustatyta tvarka, kas patvirtina, jog aptariamas turtas turėjo vertę, galėjo bÅ«ti realizuojamas ar naudojamas pagal paskirtį ir jo nuraÅ¡yti nebuvo pagrindo.

Nei nuraÅ¡yto ilgalaikio turto kortelių, nei sugadinimo aktų, nei kitų nuraÅ¡ymÄ pagrindžiančių dokumentų atsakovas V. K. bankroto administratoriui neperdavė. 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, bendrovė valdė tik 93 Lt vertės kasos aparatÄ , trumpalaikio turto vertė sudarė 11 442 Lt, o prekių nebeliko. Todėl, teismo nuomone, atsakovų veiksmus, kai jie visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsavo už bendrovės 1 214 856 Lt vertės atsargų ir 9 187,22 Lt vertės ilgalaikio turto nuraÅ¡ymÄ Ä¯ sÄ naudas, nors neturėjo patikimų įrodymų apie tai, kur, pas kÄ , kokios bÅ«klės yra minėtas turtas, yra pagrindas pripažinti nesÄ Å¾iningais.

IÅ¡ nurodytos FNTT specialisto iÅ¡vados matyti, kad 199 automobiliai, kurių įsigijimo vertė yra 649 114,27 Lt, o transportavimo iÅ¡laidos – 162 775 Lt, 2009 m. vasario 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nutarimu buvo nutarta nuraÅ¡yti į sÄ naudas savikainos kainomis, tuo bendrovei buvo padaryta 811 889,27 Lt nuostolių, o bendrovės nemokumui 2009 m. turėjo įtakos 1 214 856 Lt vertės atsargų nuraÅ¡ymas į sÄ naudas, neapskaitytos pajamos, gautos už automobilius. Taigi, teismo vertinimu, dėl atsakovų (bei kitų akcininkų, kurių atžvilgiu byla nutraukta dėl taikos sutarties sudarymo) nesÄ Å¾iningų veiksmų bendrovė tapo visiÅ¡kai nemoki, neteko ženklios vertės savo turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galėjusi vykdyti prievoles kreditoriams.

Todėl atsakovai privalo atsakyti savo turtu už bendrovės nebegalimas įvykdyti prievoles, ir atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikyti reikalingas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų ir pagrindinio skolininko nemokumo įrodytas.Teismas pažymėjo, kad, pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas vertinant atsakovų nesÄ Å¾iningus veiksmus, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sÄ Å¾iningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas nesÄ Å¾iningu, jeigu jis žinojo, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimÄ vykdyti savo prievoles.

Atsakovų visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtų sprendimų pagrindu bendrovė neteko 1 224 043,22 Lt vertės turto, nors atsakovai neabejotinai žinojo, kad bendrovė yra nemoki, veiklos nebevykdo, kad nuo 2008 m. gruodžio 29 d. bendrovei suteiktas likviduojamos įmonės statutas, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 1 278 224 Lt. Atsakovai žinojo, kad, nuraÅ¡ius į sÄ naudas aptariamÄ turtÄ , bendrovė jokio turto nebeturės; po bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovas V. K. bankroto administratoriui perdavė tik 93 Lt likutinės vertės kasos aparatÄ .

Atsakovai, be jokio pagrindo nuraÅ¡ydami į sÄ naudas turtÄ , bendrovei ir jos kreditoriams padarė 1 224 043,22 Lt dydžio žalÄ , iÅ¡ kurios 612 021,61 Lt praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų. Todėl, teismo nuomone, darytina iÅ¡vada, kad atsakovai, kaip bendrovės dalyviai, atliko nesÄ Å¾iningus ir kaltus veiksmus bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu. Atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų pagrindu bendrovė ir jos kreditoriai patyrė žalÄ , todėl atsakovai privalo atsakyti savo turtu už bendrovės prievoles subsidiariai. Teismas sutiko su atsakovais, kad pats bendrovės turto inventorizacijos atlikimas buvo teisėtas veiksmas, tačiau sprendimas nuraÅ¡yti nustatytÄ didelės vertės atsargų trÅ«kumÄ ir ilgalaikį turtÄ neturint įrodymų apie tikrÄ jÄ turto vertę ir stovį, buvimo vietÄ , nesiimant jokių veiksmų ir nededant pastangų surasti turtÄ ar kaltus dėl jo dingimo asmenis, yra nesÄ Å¾iningas.

Atsakovai, elgdamiesi sÄ Å¾iningai, nustačius tokios vertės turto nebuvimÄ ir sugadinimÄ , turėjo pasinaudoti bendrovės įstatų suteikta teise skirti ekspertÄ veiklai ir apskaitos dokumentams patikrinti, aiÅ¡kintis, ar nėra tyčinio nemokumo požymių, ar neÅ¡vaistomas bendrovės turtas ir pan. Tai, kad sprendimų priėmimo dienÄ turto faktiÅ¡kai nebuvo arba jis jau buvo sugadintas, o sprendimais tik buvo konstatuoti minėti faktai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo netenkinti ieÅ¡kinio, nes bÅ«tent aptariami bendrai atlikti ir nesÄ Å¾iningi akcininkų veiksmai sudarė sÄ lygas paslėpti galimÄ turto iÅ¡Å¡vaistymÄ , vagystę, pasisavinimÄ ir sudarė galimybes neieÅ¡koti nesančio turto ir kaltų dėl jo praradimo ir sugadinimo asmenų.

Tokia atsakovų veikla neatitiko strateginio bendrovės valdymo principų ir tikslų, kuriuos įgyvendina juridinių asmens dalyvių susirinkimas. Bendrovės 2009 m. kovo mėn. pagrindinės priemonės nuraÅ¡ymo akte Nr. 1 nurodytÄ ilgalaikį turtÄ nuraÅ¡yti visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiÅ«lė likvidatorius V. K., kuris ir konstatavo, kad Å¡is ilgalaikis turtas yra sugadintas ir nusidėvėjęs, tačiau nei akcininkams tuo metu, nei bankroto administratoriui, nei į bylÄ nepateikti įrodymai, patvirtinantys turto nusidėvėjimo faktÄ , dydį, vertę.

Byloje nėra duomenų, kad likvidatorius V. K. turėjo specialių žinių kompetentingai nustatyti kilnojamojo turto vertę, nusidėvėjimo lygį, netinkamumÄ tolesniam naudojimui ir priskyrimÄ ilgalaikiam turtui. Tačiau Å¡iuo atveju galutinį sprendimÄ dėl inventorizacijos rezultatų įraÅ¡ymo į buhalterinę apskaitÄ priėmė ne vienas V. K., kaip bendrovės vadovas, bet bÅ«tent visi atsakovai, visuotiniame akcininkų susirinkime balsuodami už tokį sprendimÄ . Todėl, teismo vertinimu, atsakovai nepagrįstai nurodo, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai neturėjo įtakos bendrovės turto nuraÅ¡ymui ir tam, jog bendrovė nebegalėjo vykdyti prievolių kreditoriams, kad atsisakymas nuraÅ¡yti susidariusį atsargų trÅ«kumÄ visiÅ¡kai nebÅ«tų įtakojęs to fakto, jog toks trÅ«kumas yra, ir kad tai tebuvo nesvarbus „buhalterinis“ trÅ«kumų įforminimas.

Teismas nurodė, kad Å¡io sprendimo priėmimo dienÄ nepatenkintų bendrovės kreditorių reikalavimų dydis yra 341 327,36 Lt. Todėl didžiausia suma, kurios pagrindinis skolininkas (bendrovė) negali sumokėti kreditoriams dėl to, kad atsakovai atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus, siekdami iÅ¡vengti atsiskaityti su kreditoriais, yra ne 612 021,61 Lt, bet 341 327, 36 Lt. Nustatant pinigų sumÄ , kuri solidariai priteistina iÅ¡ atsakovų byloje nustatytu faktiniu ir teisiniu pagrindu, atsižvelgtina į tai, kad iÅ¡ Å¡ios bylos buvusių atsakovų A.

K., L. G., R. K. žalai atlyginti ieÅ¡kovui sumokėta 50 000 Lt, o įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-314-280/2012 iÅ¡ atsakovo V. K., kaip įmonės likvidatoriaus, yra priteista 216 252,16 Lt, todėl Å¡iomis sumomis priteisiamų nuostolių dydis mažinamas. IeÅ¡kovo argumentas, kad priteistos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ V. K. gali bÅ«ti apsunkintas, nesudaro pagrindo priteisti didesnį žalos atlyginimÄ , negu iÅ¡ viso nustatytas nuostolių dydis, tuo labiau, kad atsakovų atsakomybė yra subsidiari.

IÅ¡ kitos pusės, juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės kreditoriams, kaip CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lyga, negali bÅ«ti laikoma kreditoriaus patirta žala, nes Å¡iuo atveju dar nėra tiksliai žinoma, kokia apimtimi prievolės kreditoriui neįvykdys pagrindinis skolininkas (bendrovė), nes likvidavimo, turto pardavimo, skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros nebaigtos. Tačiau bet kokiu atveju prievolė nebus didesnė, negu ji nustatyta įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, kuriomis patvirtintas kreditorių sÄ raÅ¡as ir jų finansiniai reikalavimai.

Teismas taip pat nurodė, kad kreditorių reikalavimų patenkinimas iÅ¡ visų bendrovės gautų lėšų sumažėja tiek, kiek reikia lėšų neatlygintoms administravimo iÅ¡laidoms padengti, nes jos apmokamos pirmiausia. Taigi sprendimo priėmimo dienÄ esančias neapmokėtas administravimo iÅ¡laidas yra pagrįsta laikyti sudėtine prievolės, kurios negali įvykdyti bendrovė dėl nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų, dalimi; bylos duomenimis, tokia administravimo iÅ¡laidų dalis yra 50 322 Lt.

Todėl iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteistina 125 397 Lt nuostoliams atlyginti CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes įrodyta, kad atsakovai atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus siekdami iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais ir kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų veiksmų ir pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti nurodyto dydžio prievolių kreditoriams. Teismas sprendė, kad pagrįsta atsakovams taikyti solidariÄ civilinę atsakomybę, kadangi žala yra visų atsakovų bendrų veiksmų padarinys – nors atsakovai ir turėjo skirtingÄ akcijų skaičių, bet buvo artimi giminaičiai, veikė vienijami to paties tikslo, vieninga tyčia (CK 6.279 str. 1 d.).

Teismas pažymėjo, kad atsakovas V. K. buvo ir įmonės vadovas, ir dalyvis, tačiau nurodytus neteisėtus, kaltus, žalos sukėlusius veiksmus atliko kaip juridinio asmens dalyvis, todėl jo atsakomybė pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ nustatoma solidari kaip juridinio asmens dalyvio. Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 6.279 straipsnio 4 dalį, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir Å¡ie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimÄ , tačiau nustatoma, kad iÅ¡ tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iÅ¡ tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, iÅ¡skyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo bÅ«ti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.

Teismo nuomone, nei vienas iÅ¡ atsakovų Å¡ios sÄ lygos neįrodė. Byloje konstatuoti bendri nesÄ Å¾iningi atsakovų veiksmai, turėję įtakos bendrovės nemokumui ir negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais, todėl jie tarpusavyje laikytini solidariaisiais skolininkais. Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje situacijoje iÅ¡ieÅ¡kojimas visų pirma turi bÅ«ti nukreiptas į bendrovės turtÄ , o tuo atveju, jeigu iÅ¡ bendrovės turto reikalavimai nebÅ«tų visiÅ¡kai patenkinti, – solidariai į atsakovų turtÄ .

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai IeÅ¡kovas BUAB „ŠiekÅ¡telis“ praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.279 straipsnio 1 dalies normÄ . IeÅ¡kinys buvo grindžiamas CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ Å¾ala suprantama kaip įmonės negalėjimas įvykdyti prievolių savo kreditoriams (kaip įmonės kreditorių reikalavimų suma).

Bendrovė savo prievolių kreditoriams negali įvykdyti tiek dėl šioje byloje nagrinėtų atsakovų kaltų veiksmų, tiek ir dėl V. K. kitų neteisėtų veiksmų, nagrinėtų Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-314-280/2012, kurioje iš jo buvo priteista 216 252,16 Lt. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys atsako solidariai; bendrai žala gali būti padaroma ir keliomis skirtingomis veikomis. Todėl tiek šios bylos atsakovai, įskaitant V.

K., už kreditorių atžvilgiu nesÄ Å¾iningus veiksmus, tiek V. K. už kitoje byloje nagrinėtus neteisėtus veiksmus atsako solidariai. Dėl Å¡ios priežasties teismas visiÅ¡kai nepagrįstai priteistinos žalos dydį sumažino kitoje byloje priteista 216 252,16 Lt suma. To pasėkoje atsakovai A. K. ir E. K. nepagrįstai atleisti nuo solidarios atsakomybės bendrovės (bendrovės kreditorių) atžvilgiu, o kreditoriai paranda įstatyme įtvirtintÄ apsaugÄ ir galimybę atgauti savo skolų apmokėjimÄ iÅ¡ visų kaltų asmenų.

Tuo atveju, jei atsakovas V. K. neatlygins visų nuostolių, kreditorių reikalavimai nebus patenkinti, nors už jų patenkinimÄ yra atsakingi ir atsakovai A. K. bei E. K..2. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė subsidiarios atsakomybės institutÄ (CK 6.245 str. 5, 6 d.). Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje numačius, kad priteisiama subsidiariai, buvo bÅ«tina nurodyti ir pagrindinį skolininkÄ (pagrindinę prievolę), už kuriÄ atsakomÄ papildomai, tačiau to nebuvo padaryta, dėl ko ateityje gali kilti problemų vykdant sprendimÄ .

Subsidiariai atsakingas asmuo atsakingas tik tiek, kiek pagrindinis skolininkas. Nagrinėjamu atveju teismas subsidiariai priteisė iÅ¡ atsakovų tik 125 397 Lt, kas reiÅ¡kia, kad tik Å¡ioje dalyje atsakovai, kaip bendrovės dalyviai, yra atsakingi už bendrovės prievoles kreditoriams, nors pati bendrovė kreditoriams skolinga 341 327,36 Lt. Jeigu iÅ¡ V. K. pagal kitoje byloje priimtÄ sprendimÄ bus iÅ¡ieÅ¡kota 125 397 Lt suma ir ji bus iÅ¡mokėta bendrovės kreditoriams, pagrįsta teigti, kad atitinkama prievolė pasibaigtų ir visų kitų Å¡ios bylos atsakovų atžvilgiu.

Antstolis, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ subsidiariai atsakingo asmens, privalės nustatyti, kokia apimtimi yra neįvykdyta subsidiari prievolė ir atitinkama pagrindinio skolininko įvykdyta prievolės dalimi mažinti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ subsidiariai atsakingo asmens. Taigi, teismui priteisus visÄ skolÄ subsidiariai, o vėliau paaiÅ¡kėjus, kad dalis yra įvykdyta, antstolis ir iÅ¡ieÅ¡kotų mažesnę sumÄ . Dėl Å¡ios priežasties teismas visiÅ¡kai nepagrįstai mažino priteistos žalos dydį.

Jeigu teismas bÅ«tų priteisęs visÄ nesumažintÄ sumÄ , atitinkamai iÅ¡ atsakovų nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota daugiau, nei jie yra skolingi. Be to, net jei ir bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota, Å¡ie pinigai atitektų tiems patiems atsakovams kaip akcininkams. Atsakovai A. K., E. K. ir V. K. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ .Atsakovų teigimu, pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio atsakomybė negali bÅ«ti didesnė negu juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams, tuo tarpu ieÅ¡kovas reikalauja daugiau, nei pats yra skolingas savo kreditoriams.

Atsakovai pažymi, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, tačiau teismas nemotyvuotai atsisakė įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, visus bendrovės akcininkus. Teismo sprendimas gali turėti įtakos neįtrauktų į bylÄ akcininkų teisėms ir interesams, todėl skundžiamas sprendimas turi bÅ«ti panaikintas ir bylÄ gražinta nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsakovai taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu su kitais trimis akcininkais buvo sudaryta taikos sutartis, kurios pagrindu buvo sumokėta 50 000 Lt.

Atsakovai taip pat siÅ«lė 50 000 Lt, vėliau – 100 000 Lt, tačiau taikos sutartis su jais nebuvo sudaryta. Tai įrodo, kad ieÅ¡kovas yra nesÄ Å¾iningas atsakovų atžvilgiu, o nesÄ Å¾ininga Å¡alis negali sulaukti teisinės gynybos. Jeigu ieÅ¡kovas kitų trijų akcininkų pasiÅ«lytÄ 50 000 Lt dydžio kompensacijÄ laikė sÄ Å¾ininga, tai teismas turėjo bÅ«ti lygiai teisingas ir nepriteisti iÅ¡ atsakovų analogiÅ¡kos sumos. Skundžiamas sprendimas iÅ¡ esmės pažeidžia teisingumo principÄ .

Atsakovai A. K., E. K. ir V. K. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad egzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos CK 2.50 straipsnio 3 daliai taikyti:1.1. Dėl nesÄ Å¾iningų (neteisėtų ir kaltų) veiksmų. IeÅ¡kovas nenurodė, o teismas nenustatė, kokius neteisėtus ir kaltus veiksmus atliko atsakovai. Bendrovės turto inventorizacija buvo atlikta ir jos rezultatai visuotiniame akcininkų susirinkime atsakovų buvo patvirtinti vadovaujantis ir vykdant tesės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, kitų teisės aktų), todėl atsakovai, nuraÅ¡ydami inventorizacijos metu aptiktus atsargų trÅ«kumus ir ilgalaikį nudėvėtÄ ir sugedusį turtÄ Ä¯ sÄ naudas, ne tik kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o, prieÅ¡ingai, vykdė imperatyvias įstatymų normas ir veikė teisėtai.

Teismo iÅ¡vada, kad, nuraÅ¡ius turtÄ , bendrovė neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais, neatitinka tikrovės ir yra neteisėta, nes byloje įrodyta, jog atsakovai bendrovės turto nepradangino, o nurašė jau nebeesantį turtÄ . Dėl Å¡ios priežasties deliktinė atsakomybė atsakovams, kaip bendrovės akcininkams, negalėjo atsirasti. Bendrovės bankroto administratorius pats privalo kreiptis į teismÄ ir ginčyti bendrovei žalos padariusius sandorius. Bendrovė neprašė pripažinti aptariamų visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo negaliojančiais, todėl jų teisėtumas yra preziumuojamas.1.1.1.

Dėl 9 187,22 Lt ilgalaikio turto nuraÅ¡ymo į sÄ naudas. Teisės aktai nustato, kad ilgalaikis turtas yra nuraÅ¡omas, jeigu jis nebeatitinka turto priskyrimo ilgalaikiam turtui požymių. NuraÅ¡ytas ilgalaikis turtas iÅ¡ esmės buvo kompiuterinė technika, kurios nusidėvėjimo normatyvas pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymÄ yra 3 metai. Kompiuterinė technika buvo įsigyta 2004 m., todėl teisėtai galėjo bÅ«ti nuraÅ¡yta kaip nusidėvėjusi. Atsakovai priėmė sprendimÄ nuraÅ¡yti ilgalaikį turtÄ Ä¯ sÄ naudas remdamiesi likvidatoriaus V.

K. nustatytu turto sugadinimo ir nusidėvėjimo faktu, t. y. tuo, kad Å¡is turtas nebeatitiko teisės aktuose nustatytų turto priskyrimo ilgalaikiam turtui požymių. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, o ne atsakovai turėjo įrodyti, kad turto nuraÅ¡ymui nebuvo pagrindo, kad turtas buvo geros bÅ«klės ir galėjo bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį arba parduotas rinkoje.1.1.2. Dėl 1 214 856 Lt atsargų trÅ«kumo nuraÅ¡ymo į sÄ naudas. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinko sprendime nuraÅ¡yti atsargų trÅ«kumÄ nebuvo nei pasisakyta, kad nerastas turtas yra prarastas teisėtai, nei kad bendrovė neieÅ¡kos trÅ«kstamo turto, o tik sutvarkyta bendrovės dokumentacija.

BÅ«tent bankroto administratorius privalėjo ieÅ¡koti trÅ«kstamo turto, o ne reikalauti apmokėti už kitų asmenų (bendrovės darbuotojų) netinkamai vykdytas pareigas. Akcininkai nėra bendrovės valdymo organas, jie nenusprendė atsisakyti nerasto turto. Tam, kad bÅ«tų konstatuota, jog atsargų trÅ«kumas atsirado dėl atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų, turėjo bÅ«ti įrodytos konkrečios priežastys, dėl kurių atsirado atsargų trÅ«kumas, ir kad Å¡ias priežastis sukėlė atsakovai.

Tai, kad akcininkai neieÅ¡kojo kaltų darbuotojų, savaime nereiÅ¡kia, jog tarp nesančio turto ir akcininkų sprendimo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Atsakovai, kaip bendrovės akcininkai, nebuvo ir nėra materialiai atsakingi už bendrovės atsargas. IeÅ¡kovas net nenurodė, koks konkrečiai turtas dingo, be to, pripažino, jog ginčijamų sprendimų priėmimo metu bendrovėje turto jau nebuvo. 1.2. Dėl bendrovės negalėjimo įvykdyti prievolių. Teismas nenustatė, kaip akcininkų sprendimai užkirto keliÄ bendrovei įvykdyti savo prievoles, kai tais sprendimais buvo tik buhalteriÅ¡kai įformintas turto nebuvimo faktas.

Teismas taip pat nenustatė, kaip akcininkų sprendimai jų priėmimo metu pažeidė dabar bendrovės kreditoriais esančių kreditorių teises ir interesus, t. y. kokių prievolių ir kokiems kreditoriams. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad akcininkų sprendimai jų metu pažeidė teises ir interesus tuo metu buvusių bendrovės kreditorių, kurie ir Å¡iÄ dienÄ yra bendrovės kreditoriai su reikalavimais, kilusiais iki ginčijamų sprendimų sudarymo dienos. Teismas privalėjo nustatyti, kada, kaip ir dėl kieno kaltės dingo bendrovės turtas, kurį vėliau nurašė akcininkai.

O jau tada turėjo nustatyti, kokių prievolių negalėjo įvykdyti bendrovė tuo metu, kai tas turtas dingo. 1.3. Dėl priežastinio ryÅ¡io. Priežastinis ryÅ¡ys tarp ginčijamų akcininkų sprendimų ir ieÅ¡kovo nurodomos žalos yra neįrodytas. Aptariami akcininkų sprendimai, net jeigu juos ir bÅ«tų galima pripažinti netinkamais ar nesÄ Å¾iningais, patys savaime nedaro bendrovei žalos, nes nuo jų bendrovės turtas nei atsirado, nei dingo, nei buvo pasisavintas. Turėjo bÅ«ti įrodyta, kad iki ginčijamų akcininkų sprendimų bendrovė galėjo atsiskaityti su kreditoriais, o po jų – jau ne.

To nebuvo padaryta.

2. Teismas atsakomybę už bendrovės patirtus nuostolius pritaikė netinkamiems subjektams. Byloje nustatyta, kad ne nuo ginčijamų akcininkų sprendimo priėmimo momento bendrovė neteko turto. Kaip bendrovės turtas buvo apskaitomis ir kur jis dingo, atsako bendrovės valdymo organai, t. y. vadovas ir vyriausiasis finansininkas, bei materialiai atsakingi darbuotojai, tačiau ne akcininkai. FNTT specialisto išvadoje konstatuota, kad bendrovė buvo nemoki dar 2008 m., todėl ir akcininkų sprendimų priėmimo metu ji negalėjo atsiskaityti su kreditoriais.

IÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad visi automobiliai, apie kurių dingimÄ (nuraÅ¡ymÄ ) kalbėjo ieÅ¡kovas, buvo parduoti, todėl bÅ«tent bendrovės atsakingi darbuotojai, direktorius, buhalteris, vadybininkai atliko veiksmus – vienas pardavė, o kitas netinkamai įformino bendrovės dokumentacijÄ arba pasisavino turtÄ . Bendrovės darbuotojai, o ne akcininkai buvo atsakingi už automobilių pardavimÄ . Bendrovės vadovas, pateikdamas balansus, anksčiau duomenų akcininkams nepateikė, tai padarė tik 2009 m., kai nuraÅ¡ytinų daiktų jau nebuvo arba jie buvo sugadinti.

Baudžiamosios bylos medžiaga įrodo, kad ne akcininkai pasisavino turtÄ . Teismas taip pat nepasisakė, ar turto nuraÅ¡ymas po inventorizacijos apskritai buvo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimas. Tai nėra akcininkų kompetencija. Nerasto turto nuraÅ¡ymas buvo buhalterijos sprendimas. IÅ¡vada, kad atsakovai yra susiję giminystės ryÅ¡iais, o V. K. buvo bendrovės vadovu, dar nereiÅ¡kia, jog jie visi turi kaip akcininkai atlyginti žalÄ už akcininkų sprendimus pareikÅ¡to ieÅ¡kinio kontekste.

3. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kaip ir kada atsakovai atsako solidariai, o kada subsidiariai, todėl sprendimo vykdymas yra neaiÅ¡kus, ir dėl Å¡ios priežasties jis naikintinas. IeÅ¡kovas BUAB „ŠiekÅ¡telis“ praÅ¡o atmesti atsakovų apeliacinį skundÄ . IeÅ¡kovo teigimu, teismas visiÅ¡kai pagrįstai tenkino ieÅ¡kinį CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes buvo nustatytos visos sÄ lygos Å¡ios normos taikymui. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindoNagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkintas remiantis CK 2.50 straipsnio 3 dalies norma.

Å i norma nustato, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Teismas sprendė, kad egzistuoja visos bÅ«tinosios Å¡ios atsakomybės taikymo atsakovams A. K., E. K. ir V. K., kaip bendrovės akcininkams, sÄ lygos. Teismas taip pat sutiko su ieÅ¡kovu, kad atsakovai, nepaisant subsidiarios atsakomybės bendrovės atžvilgiu, tarpusavio atžvilgiu už bendrovės neįvykdytas prievoles atsako solidariai, t. y. iÅ¡ esmės kaip vienas subsidiarus skolininkas.Bylos duomenimis, pradinis ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas Å¡eÅ¡iems bendrovės akcininkams:

L. G., R. K., A. K., A. K., E. K. ir V. K., priėmusiems visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, su kuriais ieÅ¡kovas siejo žalos bendrovei ir jos kreditoriams atsiradimÄ (t. 1, b. l. 2-5). Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas su trimis iÅ¡ pradinių atsakovų – L. G., R. K. ir A. K. – sudarė taikos sutartį (t. 2, b. l. 72, 73), teismas jÄ patvirtino ir bylos dalį Å¡ių atsakovų atžvilgiu nutraukė (t. 2, b. l. 83-85). Vėliau ieÅ¡kovas patikslino ieÅ¡kinį, reikalaujamus atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro viso nuraÅ¡yto bendrovės turto vertė, sumažindamas per pusę (t. 3, b. l. 156, 157).

Po taikos sutarties patvirtinimo L. G., R. K. ir A. K. nebuvo įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis ir tolimesniame bylos nagrinėjime ir teismo procese nedalyvavo (pvz., t. 3, b. l. 2, b. l. 101, 102). Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, jog dėl atsakovų bei kitų akcininkų, kurių atžvilgiu byla nutraukta dėl taikos sutarties sudarymo, nesÄ Å¾iningų veiksmų bendrovė tapo visiÅ¡kai nemoki, neteko ženklios vertės savo turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galėjusi vykdyti prievoles kreditoriams.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Taigi įstatymas įtvirtina, kad nurodytu atveju tarp solidariųjų skolininkų atsiranda dalinė prievolė, o skolininkų dalys Å¡ioje prievolėje, kaip matyti tiek iÅ¡ nurodytos normos, tiek iÅ¡ CK 6.5 straipsnio normos, preziumuojamos esančios lygiomis. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos taisyklės yra įtvirtintos ir CK 6.279 straipsnio 2 dalyje bei 6.280 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ .Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ir pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieÅ¡kovo įrodinėtÄ Å¾alÄ apskritai lėmė visų akcininkų (pradinių atsakovų) nesÄ Å¾iningas elgesys, po taikos sutarties patvirtinimo ir bylos dalies nutraukimo likę trys atsakovai A.

K., E. K. ir V. K., atlyginę skundžiamu sprendimu priteistus nuostolius, įgytų teisę regreso tvarka kreiptis į kitus pradinius atsakovus L. G., R. K. ir A. K. dėl atlygintų nuostolių paskirstymo tarp visų už juos atsakingų asmenų. Pažymėtina, kad, nors ieškovas, kaip galima suprasti iš jo pozicijos (t. 2, b. l. 74, 75), sudarius taikos sutartį, reikalavimus atsakovams A. K., E. K. ir V. K. sumažino pradiniams atsakovams L. G., R. K. ir A. K. tenkančiomis dalimis, t. y. laikė, kad tarp visų pradinių atsakovų, kaip solidarių skolininkų, galinčios atsirasti dalinės prievolės dalys yra lygios, lygių dalių principas tėra preziumuojamas ir gali būti paneigtas.

CK 6.279 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad, nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iÅ¡ jų kaltę, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai numato kÄ kita. Pagal CK 6.280 straipsnio 2 dalį atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi teisę iÅ¡ kiekvieno reikalauti jų iÅ¡mokėtos žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei; kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalÄ turi atlyginti lygiomis dalimis.

Taigi, kolegijos nuomone, atsakovai A. K., E. K. ir V. K., atlyginę skundžiamu sprendimu priteistus nuostolius, turėtų teisę įrodinėti, kad akcininkų, priėmusių sprendimus, su kuriais pirmosios instancijos teismas siejo žalos atsiradimÄ (pradinių atsakovų), dalys tarpusavio dalinėje prievolėje nėra lygios ir reikalauti pripažinti L. G., R. K. ir A. K. atsakingais už nustatytÄ Å¾alÄ didesne apimtimi. TokiÄ aptariamų atsakovų regreso teisę visų pirma suteikia minėta sprendimo iÅ¡vada, kad bendrovės nemokumÄ ir ženklios vertės turto netekimÄ , iÅ¡ kurio bendrovė bÅ«tų galėjusi vykdyti prievoles savo kreditoriams, lėmė visų akcininkų nesÄ Å¾iningas elgesys.

Nagrinėjamu atveju taikos sutarties sudarymas su vienais iÅ¡ solidarių skolininkų (atleidimas nuo prievolės įvykdymo) besÄ lygiÅ¡kai neeliminuoja Å¡ių skolininkų iÅ¡ ateityje tarp visų solidarių skolininkų galinčios atsirasti tarpusavio dalinės prievolės.Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytu, pažymi, kad atsakovai L. G., R. K. ir A. K., kurių atžvilgiu byla buvo nutraukta patvirtinus taikos sutartį, privalėjo toliau dalyvauti teismo procese trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisėmis, tačiau to pirmosios instancijos teismas neužtikrino (CPK 47 str. 2 d.).

Skundžiamame sprendime yra pasisakyta dėl Å¡ių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 329 str. 2 d. 2 p.). Dėl to sprendimas naikinamas ir perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Dėl ieÅ¡kinio pagrindoTeisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo nurodoma CK 2.50 straipsnio 3 dalies norma visų pirma skirti ginti ne juridinį asmenį nuo nesÄ Å¾iningų jo dalyvių veiksmų, o Å¡io juridinio asmens kreditorius.

Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , visiÅ¡kai pagrįstai bendrovės kreditoriams padarytiems nuostoliams prilygino bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumÄ , įvertindamas ir žinomas bankroto administravimo iÅ¡laidas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 str. 1 d.). Teismas taip pat teisingai praÅ¡omus priteisti nuostolius sumažino suma, kuri ieÅ¡kovui buvo sumokėta taikos sutarties su L. G., R. K. ir A.

K. pagrindu.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovai iÅ¡ esmės neneigia didžiosios dalies praÅ¡omų atlyginti nuostolių (dėl atsargų nuraÅ¡ymo į sÄ naudas) fakto, tačiau įrodinėja, jog ieÅ¡kinio teisinis pagrindas yra netinkamas, nes turėtų bÅ«ti keliamas ne bendrovės akcininkų, o bendrovės vadovo ir likvidatoriaus, vyriausiojo finansininko, kitų darbuotojų atsakomybė, nors kai kuriais atvejais Å¡ie asmenys ir sutampa (turi dvejopa teisinį statusÄ ). Å alys neginčija ir skundžiamame sprendime nustatyta, kad kvestionuojamų akcininkų sprendimų priėmimo metu nuraÅ¡yto turto iÅ¡ tiesų nebebuvo.

Pažymėtina, kad, teismų informacinės sistemos duomenimis, Å¡iuo metu yra įsiteisėjęs Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. baudžiamasis įsakymas (bylos Nr. 1-98-455/2014), kuriuo Å¡ios bylos bendraatsakoviu esantis V. K. (buvęs bendrovės vadovu ir likvidatoriumi) yra nuteistas už apgaulingÄ bendrovės apskaitos tvarkymÄ . Å iame nuosprendyje, be kita ko, nustatytos aplinkybės, susijusios ir su tikrosiomis priežastimis, kodėl ir nuo kada bendrovė nedisponuoja vėlesniais akcininkų sprendimais nuraÅ¡ytu turtu; tokias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina ir nagrinėjamoje byloje apklaustų liudytojų parodymai.

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyta turėtų bÅ«ti įvertinta iÅ¡ naujo nagrinėjant grÄ Å¾intÄ bylÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas turi teisę tikslinti ieÅ¡kinį, o teismas, atsižvelgdamas į byloje egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , sÄ lygojamÄ ieÅ¡kovo statuso, – laikydamasis procesinių taisyklių peržengti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ribas. Pripažinus, kad egzistuoja skundžiamo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas, kolegija dėl kitų apeliacinių skundų argumentų nepasisako.  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Danguolė Martinavičienė Vigintas ViÅ¡inskis