d7beacc2-90da-46fc-bc98-bb2b490ff721 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A858-2869/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00070-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.1.; 15.2.3.2. (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 18 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui M.

S. (M. S.),vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų J. R. ir M. S. (M. S.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų J. R. ir M. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I. PareiÅ¡kėjai J. R. ir M. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) kreipėsi į teismÄ skundu (t. I, b. l. 47-49), praÅ¡ydami priteisti kiekvienam pareiÅ¡kėjui po lygiai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) turtinės žalos, kurios dydį sudarė: 1 850 litų sumokėti UAB „Minorantė“ ir 5 procentų dydžio palÅ«kanos nuo Å¡ios sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, žemės (miÅ¡ko), kuriai nustatytas kelio servitutas, vertė: 0,0593 ha vertė sklype Nr. 1432-1 – 2 594,61 litų, 0,0356 ha vertė sklype Nr. 1432-2 – 1 355,09 litų, 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; ir 1 600 litų neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, jog NŽT 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 588 (toliau – ir Sprendimas) atkÅ«rė nuosavybės teises mirusiai J.

B. į jai tenkančiÄ buvusios savininkės R. B. nekilnojamojo turto dalį ? 1,0925 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,36 ha žemės sklypus Nr. 1432-1 (0,50 ha) Daubarų ir Nr. 1432-2 (1,86 ha) MedviediÅ¡kių kaimuose, DÅ«kÅ¡tų sen., Vilniaus r. Nurodė, jog Sprendimu neatlygintinai nuosavybėn perduoti žemės sklypai Nr. 1432-1 ir Nr. 1432-2 nėra lygiaverčiai J. B. priklausančiam grÄ Å¾inti natÅ«ra 1,0925 ha žemės sklypui. Apskaičiuojant lygiavertį grÄ Å¾intinam natÅ«ra sklypui perduotinų neatlygintinai nuosavybėn sklypų Nr. 432-1, Nr. 1432-2 plotÄ , jie buvo įvertinti kaip žemės Å«kio (miÅ¡ko) paskirties sklypų plotų dalys, kurioms Sprendimu buvo nustatyti kelio servitutai (tarnaujantis daiktas): sklype Nr. 1432-1 Å¡is plotas sudaro 0,0593 ha, o sklype Nr. 1432-2 ? 0,0356 ha.

Pabrėžė, jog, turėdami sugrÄ Å¾inti iÅ¡likusio nekilnojamojo turto (žemės) savininkės R. B. turėtÄ Å¾emę natÅ«ra arba anksčiau rinktis pageidaujamÄ lygiavertį jam sklypÄ iÅ¡ laisvos žemės fondo, kai Å¡is fondas buvo didesnis, pareiÅ¡kėjai rinktųsi sklypÄ , kuriam nebÅ«tų poreikio nustatyti kelio servituto. Be to, sklypo Nr. 1432-1 ploto dalis, kuriÄ užima griovys (iki jo centro) ? 0,0416 ha, apskaičiuojant lygiavertį grÄ Å¾intinam natÅ«ra sklypui perduotinų neatlygintinai sklypų plotÄ , buvo laikoma žeme.

PareiÅ¡kėjų nuomone, minėti plotai (iÅ¡ viso 0,1365 ha) negali bÅ«ti laikomi žemės naudmenomis ar miÅ¡ku, nes jų nebus galima naudoti nei žemės Å«kiui, nei kitiems tikslams, siekiant gauti ekonomines ar kitos asmeninės naudos. Manė, kad dėl įvardintų aplinkybių buvo pažeisti pareiÅ¡kėjų interesai ir buvo padaryta žala. Pabrėžė, jog galimybę susigrÄ Å¾inti J. B. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį natÅ«ra ar pasirinkti kitÄ , labiau natÅ«ra sugrÄ Å¾intinÄ sklypÄ atitinkantį sklypÄ iÅ¡ laisvos žemės fondo pareiÅ¡kėjai prarado dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos nepagrįstų veiksmų ir neveikimo sprendžiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo J.

B. klausimÄ . Nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus DÅ«kÅ¡tų seniÅ«nijos Žemėtvarkos skyrius (toliau ? ir Žemėtvarkos skyrius), atsakydamas į pareiÅ¡kėjų 2003 m. gegužės 26 d. praÅ¡ymÄ , 2003 m. birželio 26 d. raÅ¡te Nr. 2922, 2003 m. lapkričio 7 d. raÅ¡te Nr. 51 dėl nuosavybės teisės į R. B. nuosavybės teisėmis valdyti atkÅ«rimo nepagrįstai pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2004 m. sausio 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-9-02/04 nustatęs juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. B., mirusi 1952 m. gegužės 21 d., iki nacionalizacijos Vilniaus r., DÅ«kÅ¡tų sen., VėlybniÅ¡kių k. valdymo nuosavybės teise turėjo 1,0925 ha žemės sklypÄ , rėmėsi tais pačiais dokumentais, kurie buvo pateikti Žemėtvarkos skyriui, todėl tokiÄ iÅ¡vadÄ turėjo padaryti pats ir Žemėtvarkos skyrius. Nurodė, jog dėl prieÅ¡ingos iÅ¡vados pareiÅ¡kėjai neteko teisės dalyvauti nuosavybės teisės atkÅ«rimo procedÅ«rose.

Ä® jų 2005 metų sausio mėnesio praÅ¡ymus grÄ Å¾inti žemę atkuriant nuosavybės teisę pasirinktame ir praÅ¡ymuose konkrečiai nurodytame laisvos žemės plote Žemėtvarkos skyrius 2007 m. birželio 13 d. raÅ¡tu Nr. SR-213-(1.12) atsakė, kad, kol nėra atnaujintas terminas dokumentų pateikimui, Žemėtvarkos skyrius Å¡io klausimo nespręs. PareiÅ¡kėjai nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2008 m. gegužės 9 d. pažymoje konstatuota, kad visi bÅ«tini reikalingi dokumentai Žemėtvarkos skyriui buvo pateikti įstatymų nustatytais terminais ir 2007 m. birželio 13 d. raÅ¡tas Nr. SR-2132-(1.12) vertintas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnio reikalavimų.

Pažymėjo, jog Žemėtvarkos skyrius 2007 m. gruodžio 5 d. parengė pažymÄ Nr. 9101 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų J. B. vardu ir Å¡iÄ pažymÄ 2007 m. gruodžio 18 d. perdavė DÅ«kÅ¡tų kadastro žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui – UAB „Minorantė“, bet Å¡is pavedimas dėl neaiÅ¡kių priežasčių liko neįvykdytas. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2008 m. gegužės 9 d. iÅ¡vadoje konstatuota, kad nuo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo praėjo daugiau kaip ketveri metai, tačiau nuosavybės teisės neatkurtos iki Å¡iol, toks pareigÅ«nų elgesys pripažintas biurokratiÅ¡ku.

Taigi nuosavybės teisės į 2005 metais pareiÅ¡kėjų pasirinktÄ sklypÄ liko neatkurtos dėl nepagrįstų Žemėtvarkos skyriaus veiksmų.Pabrėžė, jog pareiÅ¡kėjams aktualu susigrÄ Å¾inti žemę natÅ«ra ar jai lygiavertį sklypÄ kuo arčiau jos, nes Å¡i žemė yra greta sklypo, į kurį Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1998 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 41-4376 buvo atkurtos nuosavybės teisės J. B., ir kurioje buvo jos sodyba, Å¡iuo metu nuosavybės teise priklausanti pareiÅ¡kėjui M.

S.. Todėl susigrÄ Å¾intÄ Å¾emę bÅ«tų patogiau naudoti ir prižiÅ«rėti. Nurodė, jog dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę) atkÅ«rimo J. B. sprendimo vilkinimo pareiÅ¡kėjams atsirado papildomos žemės sklypų paženklinimo vietovėje, kadastrinių matavimų ir nuosavybės teisės atkÅ«rimui reikalingų bylų parengimo iÅ¡laidos. Pagal su UAB „Minorantė“ 2010 m. vasario 26 d. sudarytÄ sutartį Nr. 2010/02-33 pareiÅ¡kėjai už minėtus darbus sumokėjo 1 850 litų.PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija neatsakė į pareiÅ¡kėjo 2008 m. sausio 25 d. praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kėjų 2003 m. gegužės 26 d. raÅ¡to, adresuoto Žemėtvarkos skyriui, kopijos pateikimo, taip pat nepateikė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui jo praÅ¡omų dokumentų ir paaiÅ¡kinimų reikalingų tyrimui.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ sprendė daug metų iÅ¡ eilės priimdama nepagrįstus sprendimus ar delsdama juos priimti, dėl to pareiÅ¡kėjai prarado pasitikėjimÄ valdžios institucijomis, turėjo raÅ¡yti raÅ¡tus, praÅ¡ymus, skundus, ieÅ¡kinius, dalyvauti teismo ir biurokratinėse procedÅ«rose, kas kėlė įtampÄ , pyktį dėl nereikalingų darbų, iÅ¡laidų ir prarandamo laiko. Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjai mano, kad jie patyrė neturtinę žalÄ .Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atsiliepimu į pareiÅ¡kėjų skundÄ (t.

I, b. l. 107-112) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, jog Žemėtvarkos skyrius nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras vykdė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais ir juose nustatytomis procedÅ«romis, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimų priteisti žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės institucijų galimai neteisėtų veiksmų. Pabrėžė, jog Sprendimas Å¡iuo metu yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl teisėtas. PareiÅ¡kėjai aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, t. y. abu yra pasirašę ant 2010 m. kovo 20 d.

žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1432-1, 2010 m. kovo 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1432-2. Å iuose aktuose yra parodyti visi žemės sklypams Nr. 1432-1 ir Nr. 1432-2 nustatyti žemės servitutai bei nurodyta, kokių specialiųjų žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių naudojimo sÄ lygų turi bÅ«ti laikomasi naudojant Å¡iuos žemės sklypus. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjai taip pat yra pasirašę nurodytų žemės sklypų planus bei abrisus.

NŽT Sprendimo projektas taip pat raÅ¡tu su jais suderintas. PareiÅ¡kėjai sutiko su jiems suprojektuotais žemės sklypais ir neturėjo jokių pastabų bei pretenzijų. Nurodė, jog 2010 m. vasario 26 d. sklypų suformavimo ir bylų parengimo sutarties Nr. 2010/02-033 nėra Žemėtvarkos skyriuje esančioje Nuosavybės teisės atkÅ«rimo byloje (buvęs savininkas R. B., savininkas J. B.). Tokio pobÅ«džio sutartis nebuvo bÅ«tina, pareiÅ¡kėjai jÄ sudarė savo nuožiÅ«ra. Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti atlikti kadastrinius matavimus formuojant valstybinės žemės sklypus, įsigaliojo tik nuo 2012 m. sausio 1 d., todėl pareiÅ¡kėjai, savo nuožiÅ«ra sudarę 2010 m. vasario 26 d. sutartį Nr. 2010/02-033 ir pirkę žemės sklypų kadastrinių matavimų paslaugas, neturi teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, atlyginti jų turėtas iÅ¡laidas.

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 2.2 papunktyje nustatyta, kad asmenys, jeigu pageidauja, savo lėšomis gali sumokėti už šiuos žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus.

Atsižvelgiant į tai, neaiÅ¡kus pareiÅ¡kėjų turtinės žalos kildinimo pagrindas, o jų reikalavimai nepagrįsti. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jie bÅ«tų patyrę pakankamai intensyvius moralinio pobÅ«džio nepatogumus, už kuriuos jiems turėtų bÅ«ti priteista neturtinė žala. Neturtinę žalÄ jie kildina iÅ¡ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos specialistų 2008 metais ir dar ankstesniais metais atliktų veiksmų. Atsakovas teigė, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma „Dėl M.

S. skundo prieÅ¡ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ â€œ Nr. 4D-2007/3-1402 parengta 2008 m. gegužės 9 d., o skunde minimi Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos raÅ¡tai parengti dar anksčiau. PareiÅ¡kėjai sutiko ir neskundė patikslintame skunde minimo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2003 m. birželio 26 d. raÅ¡to Nr. 2922, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2003 m. lapkričio 7 d. praneÅ¡imo Nr. 51, kuriais buvo siÅ«loma kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Taigi pareiÅ¡kėjai yra praleidę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl reikalavimo priteisti jiems neturtinės žalos atlyginimÄ . II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu (t. II, b. l. 106-112) pareiÅ¡kėjų J. R. ir M. S. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėjų senelė R. B. (mirusi 1952 m. gegužės 21 d.) ir jos vyras K.

B. (miręs 1935 m. lapkričio 5 d.) iki santuokos sudarymo 1925 m. rugpjūčio 6 d. kiekvienas turėjo po 4 deÅ¡imtines žemės. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 1998 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 41-4376 atkurtos nuosavybės teisės į dalį (4,40 ha) R. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės VėlybniÅ¡kių kaime, Vilniaus r., o nuosavybės teisės į jos po vyro mirties paveldėtus 1,0925 ha atkurtos NŽT Sprendimu natÅ«ra kitoje vietoje. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija vilkino nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , be pagrindo nurodė kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, nes buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusia savininke.

Atsakovas netinkamai suformavo žemės sklypus, nepagrįstai į jų plotÄ Ä¯traukė griovį, sklypuose nustatė servitutus, dėl ko pareiÅ¡kėjai prarado dalį žemės ir nuvertėjo jų sklypai. Manė, kad jiems atitekę žemės sklypai nelygiaverčiai nuosavybės teise turėtam žemės sklypui. Be to, atsakovas neatliko žemės sklypų matavimų, dėl ko pareiÅ¡kėjai buvo priversti patys sudaryti 2010 m. vasario 26 d. sutartį Nr. 2010/02-33 su UAB „Minorantė“ ir dėl to turėjo 1 850 litų iÅ¡laidų.Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjų motina J.

B. 1991 m. spalio 17 d. pateikė Vilniaus r. DÅ«kÅ¡tų apylinkės agrarinės reformos tarnybai praÅ¡ymÄ sutuoktinio S. B. vardu atkurti nuosavybės teises į 7 ha žemės sklypÄ VėlybniÅ¡kių k., MaiÅ¡iagalos valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje. 1993 m. rugpjūčio 18 d. parengta Vilniaus rajono DÅ«kÅ¡tų apylinkės agrarinės reformos tarnybos iÅ¡vada, kad J. B. tikslinga atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės R. B. (S. B. motinos) nuosavybės teisėmis valdytÄ 4,40 ha žemės ploto VėlebniÅ¡kių kaime, Vilniaus r.

Vilniaus rajono komisija, nagrinėjanti žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančius papildomus dokumentus, 1998 m. kovo 4 d. pasiÅ«lyme nutarė, kad esamų dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės R. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ 4,37 ha žemės sklypÄ VėlybniÅ¡kių k., DÅ«kÅ¡tų sen., MaiÅ¡iagalos valsčiuje, Vilniaus apskrityje, o dėl likusio ploto pretendentei buvo siÅ«loma kreiptis į teismÄ . Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 41-4376 J.

B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusios savininkės R. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ 4,40 ha, grÄ Å¾inant žemės sklypÄ natÅ«ra VėlybniÅ¡kių kaime, DÅ«kÅ¡tų sen., Vilniaus r. Nurodė, jog Žemėtvarkos skyrius, 2003 m. birželio 26 d. raÅ¡tu Nr. 2922 atsakydamas į pareiÅ¡kėjų 2003 m. gegužės 26 d. praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į likusiÄ R. B. iki nacionalizacijos valdytÄ (po vyro mirties paveldėtÄ ) žemę, nurodė, kad manydami, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 41-4376 nuosavybės teisės į R.

B. valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkurtos nevisiÅ¡kai, pareiÅ¡kėjai gali kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Žemėtvarkos skyriaus 2003 m. lapkričio 7 d. pažymoje Nr. 51 nurodoma, kad Vilniaus rajono ekspertų komisija, vertinusi žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančius dokumentus, atlikusi ekspertizę pripažino, jog esamų dokumentų nepakanka patvirtinti žemės valdymo teisėtumÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į likusį R.

B. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emės plotÄ VėlybniÅ¡kių kaime, DÅ«kÅ¡tų sen. Buvo praÅ¡oma iki 2003 m. gruodžio 31 d. kreiptis į teismÄ . Nurodoma, kad nepristačius teismo sprendimo ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų iki 2003 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teisių atkÅ«rimas nebus vykdomas. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjai 2003 m. rugsėjo 2 d. ir 2003 m. lapkričio 25 d. su pareiÅ¡kimais kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir Vilniaus rajono apylinkės teismas 2004 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-02/2004 nusprendė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R.

B., mirusi 1952 m. gegužės 21 d., iki nacionalizacijos Vilniaus r., DÅ«kÅ¡tų sen., VėlybniÅ¡kių k., valdymo nuosavybės teise turėjo 1,0925 ha žemės sklypÄ . 2005 m. sausio 6 d. pareiÅ¡kėjas M. S. Žemėtvarkos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises J. B. vardu, suteikiant lygiavertį 1,0925 ha žemės sklypÄ VėlybniÅ¡kių k., DÅ«kÅ¡tų sen., Vilniaus r. Žemėtvarkos skyrius atsakydamas pareiÅ¡kėjams 2007 m. birželio 13 d. raÅ¡tu Nr. SR-213-(1.12), informavo, kad kol nėra atnaujintas terminas dokumentų pateikimui, jis negali pasakyti, ar pakanka turimų dokumentų nuosavybės teisės į valdytÄ Å¾emę atkÅ«rimui.

Žemėtvarkos skyrius 2007 m. gruodžio 5 d. parengė pažymÄ Nr. 9101 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų J. B. vardu ir 2007 m. gruodžio 18 d. jÄ perdavė DÅ«kÅ¡tų kadastro žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui UAB „Minorantė“. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-292-647/2008 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. S. ir M. S. perėmė J. B., mirusios 2003 m. balandžio 6 d., palikimÄ nuo jo atsiradimo dienos. 2008 m. liepos 26 d. buvo parengta Vilniaus apskrities iÅ¡vada dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 41-2.12-1460, kad buvusi savininkė R.

B. nuosavybės teisėmis valdė 1,0925 ha žemės Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, VėlybniÅ¡kių kaime. Pabrėžė, jog NŽT Sprendimu mirusiajai J. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusios savininkės R. B. nekilnojamojo turto dalį – 1,0925 ha žemės, perduodant neatlygintinai lygiaverčius turėtam 2,36 ha žemės sklypus Nr. 1432-1 (0,50 ha) ir Nr. 1432-2 (1,86 ha) Daubarų ir MedviediÅ¡kių kaimuose, DÅ«kÅ¡tų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių virÅ¡ininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija.

Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities virÅ¡ininko neapsvarstytų praÅ¡ymų ir skundų. Žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikoje (toliau – ir Žemėtvarkos projektų rengimo metodika) numatyta, kad žemės sklype gali bÅ«ti projektuojami kelio ir kiti servitutai, su kuriais pretendentai gauti žemės supažindinami projektavimo proceso metu (55.2, 56), į projektuojamus žemės sklypus įtraukiamas ir į suteiktas žemės Å«kio naudmenas įsiterpęs arba tarp žemės Å«kio naudmenų ir gretimo sklypo ribos esantis kitų žemės naudmenų (griovių, pelkių, medžių bei krÅ«mų želdinių ir kt.) plotas, ne didesnis kaip projektuojamame asmeninio Å«kio žemės sklype esančių žemės Å«kio naudmenų plotas ir nesuprojektuotas atskiru natÅ«ra grÄ Å¾inamu sklypu (73 p.).

Pabrėžė, jog Žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 60 punkte numatyta, kad, kai pretendentai, su kuriais derinami suprojektuoti žemės sklypai, nesutinka su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, jie savo nesutikimÄ bei pretenzijas raÅ¡tu pateikia žemėtvarkos skyriui. Pretendentams nesutinkant su žemėtvarkos skyriaus sprendimu, ginÄÄ apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento teikimu nagrinėja ir sprendimÄ priima apskrities virÅ¡ininkas. Teismas nurodė, jog pareiÅ¡kėjai pasiraÅ¡ytinai susipažino su žemės sklypų Nr. 1432-1, Nr. 1432-2 planais bei abrisais ir 2010 m. balandžio 20 d.

Å¡ių žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktais, kuriuose nurodyti žemės sklypams Nr. 1432-1, Nr. 1432-2 nustatyti žemės servitutai bei specialiosios žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių naudojimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjai sutiko su jiems suprojektuotais žemės sklypais, pastabų bei pretenzijų nepateikė. Pažymėjo, jog NŽT Sprendimo projektas taip pat raÅ¡tu suderintas su pareiÅ¡kėjais. Žemėtvarkos skyriaus atliekamų veiksmų ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese priimamų sprendinių pareiÅ¡kėjai neskundė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nesikreipė į teismÄ dėl Žemėtvarkos skyriaus neveikimo ar nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso vilkinimo.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir patikrinęs faktines bylos aplinkybes ir raÅ¡ytinius įrodymus, nenustatė, kad žemės sklypai bÅ«tų suprojektuoti netinkamai, pažeidžiant Žemėtvarkos projektų rengimo metodikos reikalavimus dėl sklypų projektavimo, formavimo, servitutų nustatymo (55.2, 56, 73 p.). Sklypų vertė nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Žemės įvertinimo metodika (toliau – ir Žemės įvertinimo metodika), pagal projektuotojo 2008 m. liepos 26 d. iÅ¡vadoje dėl žemės perdavimo nuosavybės nurodytÄ grÄ Å¾intino sklypo kainÄ .

Nurodė, jog pareiškėjų teiginiai, kad žemės sklypai nuvertėjo dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso vilkinimo, nepagrįsti įrodymais. NŽT Sprendimas nebuvo skundžiamas, nenuginčytas ir yra galiojantis. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Taisyklių 2.2 papunktyje nustatyta, kad asmenys, jeigu pageidauja, savo lėšomis gali sumokėti už žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), 15.3 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teisėms atkurti ir asmeniniam ūkiui kaimo gyvenamosiose vietovėse).

Pabrėžė, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti atlikti kadastrinius matavimus formuojant valstybinės žemės sklypus, įsigaliojo tik nuo 2012 m. sausio 1 d., todėl pareiškėjai, savo nuožiūra ir lėšomis sudarę 2010 m. vasario 26 d. sutartį Nr. 2010/02-033 dėl žemės sklypų Nr. 1432-1, Nr. 1432-2 sklypų suformavimo ir bylų parengimo, neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, atlyginti jų turėtas išlaidas.

Teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalos pareiÅ¡kėjams, sprendė, jog pareiÅ¡kėjai neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Pabrėžė, jog, nenustačius neteisėtos veikos ir pareiÅ¡kėjų patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjų naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ .Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atmetus pareiÅ¡kėjų skundÄ nėra pagrindo tenkinti jų praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nes sprendimas priimtas atsakovo naudai.

III. PareiÅ¡kėjai J. R. ir M. S. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 115-116) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ J. R., M. S. skundÄ tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir neveikimo neapskundimas neatima iÅ¡ pareiÅ¡kėjų teisės reikalauti atlyginti dėl tokių veiksmų pareiÅ¡kėjų patirtÄ Å¾alÄ .

Pareiškėjai pabrėžia, jog jie nekildino žalos atsiradimo fakto iš netinkamo žemės sklypų suprojektavimo, formavimo, servitutų nustatymo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju žala buvo kildinama iš nepagrįstų Vilniaus apskrities viršininko administracijos (jos pareigūnų) veiksmų ir neveikimo (nuosavybės teisų atkūrimo proceso vilkinimo), t. y. iš Žemėtvarkos skyriaus nepagrįsto ir neteisėto 2003 m. birželio 26 d. raštu Nr. 2922 pareiškėjams pateikto pasiūlymo dėl nuosavybės teisės į R.

B. nuosavybės teisėmis valdytÄ turtÄ atkÅ«rimo kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, dėl Žemėtvarkos skyriaus 2003 m. lapkričio 7 d. raÅ¡to Nr. 51, kuriame siÅ«loma kreiptis į teismÄ , nes ekspertų komisija atlikusi ekspertizę pripažino, jog esamų dokumentų nepakanka patvirtinti žemės valdymo teisėtumÄ . Pabrėžia, jog dėl Žemėtvarkos skyriaus veiksmų pareiÅ¡kėjai neteko teisės dalyvauti nuosavybės teisės atkÅ«rimo procedÅ«rose.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjai neteigė, kad NŽT Sprendimu susigrÄ Å¾inti žemės sklypai nuvertėjo dėl neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjai pažymi, jog dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmų nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę) atkÅ«rimo J. B. sprendimo vilkinimo jiems atsirado papildomos žemės sklypų paženklinimo vietovėje, kadastrinių matavimų ir nuosavybės teisės atkÅ«rimui reikalingų bylų parengimo iÅ¡laidos, kurių neturėtų, jeigu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija savalaikiai bÅ«tų priėmusi pagrįstÄ sprendimÄ dėl jai 2003 m. gegužės 26 d. kartu su visais bÅ«tinais ir pakankamais dokumentais pateikto praÅ¡ymo ir nebÅ«tų nepagrįstai pasiÅ«liusi kreiptis į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo.

Pabrėžia, jog reikalavimas atlikti geodezinius matavimus teisės aktuose atsirado tik nuo 2012 m. sausio 1 d., tačiau nurodyta suma susidaro ne tik dėl geodezinių matavimų. Tuo atveju, jeigu bÅ«tų vertinama, kad pareiÅ¡kėjai galėjo nepirkti geodezinių matavimų, jie turėjo rinktis, ar mokėti už dokumentų rengimÄ ir preliminarius matavimus, ar laukti kol kada nors valstybė atnaujins finansavimÄ Å¡iems darbams. Mano, kad pareiÅ¡kėjai elgėsi racionaliai dėl bÅ«tinų dokumentų rengimo ir preliminarių matavimų apmokėjimo.

Teismo nagrinėjimo dalyku turėjo bÅ«ti klausimas, kokiÄ dalį bendros sumos sudarė Å¡ios iÅ¡laidos, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės netyrė. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjai pasitikėjo kompetentingomis institucijomis ir dėl to atsargiai vertino jų veiksmus kritiÅ¡kai. PareiÅ¡kėjų vertinimu, dėl atsakovo nepagrįstų veiksmų jie patyrė neturtinę žalÄ . Pabrėžia, jog dėl pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. S. nurodytos aplinkybės, kad byloje nėra žemės sklypų savininkų sutikimų dėl servitutų nustatymo jų naudai, kurie remiantis teisės aktais turi bÅ«ti duoti iki nustatant žemės servitutus, teismas nepasisakė.

Mano, jog apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti Å¡iÄ aplinkybę. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atsiliepimu į pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ (t. II, b. l. 122-125) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir remiamasi argumentais, pateiktais atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ .

Atsakovas mano, jog pareiÅ¡kėjų nurodyti argumentai neįrodo, kad jie patyrė neturtinę žalÄ . Pažymi, jog pareiÅ¡kėjų nurodyti teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra abstraktaus pobÅ«džio ir grindžiami prielaidomis. Å iuo atveju nenustatyta nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryÅ¡io tarp valstybės institucijų veiksmų ir pareiÅ¡kėjams galimai kilusios žalos. Pažymi, jog pareiÅ¡kėjai neįrodė jiems atsiradusios neturtinės žalos dydžio, todėl nebuvo pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai netenkino pareiškėjų skunde pareikštų reikalavimų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl turtinės, neturtinės žalos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų J. R. ir M. S. skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , motyvuodamas tuo, kad byloje nebuvo nustatyta, kad žemės sklypai bÅ«tų suprojektuoti netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti atlikti kadastrinius matavimus formuojant valstybinės žemės sklypus, įsigaliojo tik nuo 2012 m. sausio 1 d., todėl pareiÅ¡kėjai, savo nuožiÅ«ra ir lėšomis sudarę 2010 m. vasario 26 d. sutartį Nr. 2010/02-033 dėl žemės sklypų Nr. 1432-1, Nr. 1432-2 sklypų suformavimo ir bylų parengimo, neturi teisinio pagrindo reikalauti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės atlyginti jų turėtas iÅ¡laidas.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , nenustatė neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalos pareiÅ¡kėjams, todėl sprendė, jog pareiÅ¡kėjai neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos – ir Å¡iuo pagrindu nepriteisė pareiÅ¡kėjams jų praÅ¡omos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės nesutinka su nurodytomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir pabrėžia, kad teismas neteisingai vertino veiksmus, iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėjai kildino jiems atsiradusiÄ Å¾alÄ , pabrėžia, kad praÅ¡oma priteisti žala buvo kildinama iÅ¡ nepagrįstų Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (jos pareigÅ«nų) veiksmų ir neveikimo nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, dėl nuosavybės teisų atkÅ«rimo proceso vilkinimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę ir padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

CK 6.271 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ir Å¡io straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pažymėtina, jog CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjų nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjams padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .

Teisėjų kolegija nurodo, jog atsakovas prašė praÅ¡omai priteisti žalai taikyti senatį, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl senaties taikymo nepasisakė ir nevertino. Teisėjų kolegija Å¡iuo aspektu nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad, nagrinėjant administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011). Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, nes kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija).

Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio senaties nustatymas yra vienas iÅ¡ asmens teisės kreiptis į teismÄ , įtvirtintos Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje, apribojimų. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti reali, tačiau tam tikri Å¡ios teisės apribojimai leidžiami. Bet koks teisės kreiptis į teismÄ apribojimas turi bÅ«ti nustatytas siekiant teisėto tikslo, teisę kreiptis į teismÄ ribojančios priemonės turi bÅ«ti proporcingos Å¡iam tikslui.

Apribojimas negali bÅ«ti toks, kad suvaržytų teisę kreiptis į teismÄ iÅ¡ esmės. Teismas savo sprendimuose yra pripažinęs, kad procesiniai terminai iÅ¡ principo yra pateisinamas teisės kreiptis į teismÄ apribojimas, tačiau tai, kaip jie taikomi konkrečiu atveju, gali sukelti EŽTK 6 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ (žr. EŽTT A. A. v. Bulgaria, Nr. 51343/99, 2007 m. vasario 15 d. sprendimÄ , p. 35-36). Pasisakant dėl ieÅ¡kinio senaties, visų pirma pažymėtina, jog CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įstatymas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su tokiais subjektyvaus pobÅ«džio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ . Todėl, spręsdamas apie ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ .

Senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgos 7.1-7.4 p.). Pastebėtina, jog ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.), Å¡iuo atveju atsakovas praÅ¡o jÄ taikyti (t. I, b. l. 107-112), todėl, vertinant pareiÅ¡kėjų praÅ¡omÄ Å¾alÄ ir veiksmus iÅ¡ kurių ji yra kildinama, bus vertinamas ir senaties taikymo klausimas, taip pat teisėjų kolegija atskirai pasisakys dėl praÅ¡omos priteisti turtinės ir neturtinės žalos.

Dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡omos priteisti turtinės žalos atlyginimo Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai turtinės žalos atsiradimÄ sieja su tuo, kad jie turėjo patys sumokėti už žemės sklypo (1,86 ha), esančio MedviediÅ¡kių k., Vilniaus rajone, žemės sklypo (0,50 ha), esančio Daubarų k., Vilniaus rajone, projektavimo, matavimo darbus, bylos parengimÄ , derinimÄ pagal 2010 m. vasario 26 d. Sklypų suformavimo ir bylų parengimo sutartį Nr. 2010/02-033 (t.

I, b. l. 86), taip pat su tuo, kad žemės sklypai, suteikti pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimÄ Nr. 588, yra nelygiaverčiai turėtam žemės sklypui. Teisėjų kolegija dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjų nurodytų aspektų pasisakys atskirai. Vertindama pareiÅ¡kėjų praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ , susijusiÄ su iÅ¡laidomis, patirtomis dėl sumokėjimo už žemės sklypo (1,86 ha), esančio MedviediÅ¡kių k., Vilniaus rajone, žemės sklypo (0,50 ha), esančio Daubarų k., Vilniaus rajone, projektavimo, matavimo darbų, bylos parengimo, derinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal iki 2009 m. liepos 9 d. galiojusiÄ Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami valstybės lėšomis, o įgyvendinami valstybės lėšomis arba fizinių ir juridinių asmenų lėšomis, jeigu jie sutinka.

Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamus žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus, jų apmokėjimo tvarkÄ ir atvejus nustato Vyriausybė. Å iuo atveju Vyriausybė, vykdydama įstatyme jai numatytus įgaliojimus, buvo patvirtinusi 2002 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ â€žDėl asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių” Nr. 241. 2009 m. birželio 22 d. priimtu Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-312 1 straipsniu buvo pakeista 19 straipsnio 2 dalis ir ji iÅ¡dėstyta taip:

„Žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais – fizinių ir juridinių asmenų lėšomis. Žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose suprojektuoti žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, fizinių asmenų pageidavimu gali būti įgyvendinami jų lėšomis.

Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė”. IÅ¡ Å¡ios įstatymo normos matyti, kad ja patikslinti Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimÄ ir įgyvendinimÄ finansuojantys subjektai. Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1067 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ pakeitimo pakeitė Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimÄ Nr. 241 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ ir iÅ¡dėstė jį nauja redakcija.Pagal Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1067 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ pakeitimo“ 2.2 punktÄ asmenys, jeigu pageidauja, savo lėšomis gali sumokėti už kaimo gyvenamojoje vietovėje suprojektuotų natÅ«ra grÄ Å¾inamų žemės sklypų, perduodamų ar suteikiamų nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų, taip pat naudojamų asmeninio Å«kio žemės sklypų paženklinimÄ vietovėje, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates grafiÅ¡kai pagal naujausiÄ kartografinę medžiagÄ , ir kadastro duomenų bylos parengimÄ Å½emės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207, nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad bendrasis principas yra tai, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai piliečių nuosavybės teisėms atkurti rengiami, įgyvendinami valstybės lėšomis, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kurie yra numatyti teisės aktuose, t. y. kai asmenys sutinka, kad darbai bÅ«tų įgyvendinami fizinių ar juridinių asmenų lėšomis. Pažymėtina, jog, atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent atsakovui tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti, kad asmuo pageidavo laisva valia sumokėti savo lėšomis už žemės reformos žemėtvarkos projektų įgyvendinimÄ .

Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis matyti, kad pareiÅ¡kėjas laisva valia neprisiėmė įsipareigojimo sumokėti už nurodytus darbus pagal 2010 m. vasario 26 d. Sklypų suformavimo ir bylų parengimo sutartį Nr. 2010/02-033 (t. I, b. l. 85-86), kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju buvo pažymėta, kad nurodytiems darbams atlikti finansavimas yra neskiriamas, Å¡iÄ aplinkybę pripažino ir atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. II, b. l. 101-104). Pažymėtina, jog atsakovas taip pat nepagrindė ir neįrodė, kad pareiÅ¡kėjas savo laisva valia sutiko finansuoti už nurodytų darbų atlikimÄ , todėl Å¡iuo atveju valstybė turi atlyginti pareiÅ¡kėjui iÅ¡laidas, kurių apmokėjimÄ ji buvo prisiėmusi pagal priimtÄ teisinį reguliavimÄ .

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog egzistuoja visos trys kumuliatyviosios sÄ lygos vieÅ¡ajai atsakomybei kilti: nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, žala (1 850 litų, kurių sumokėjimÄ patvirtina byloje esantys įrodymai (t. I, b. l. 87-88), be to, byloje pakanka ir duomenų, kad bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilo žala, kuri pasireiÅ¡kė tuo, jog atsakovui įvykdžius įstatyme numatytÄ pareigÄ , pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų patyręs papildomų iÅ¡laidų.

Atsižvelgusi į tai, kad yra nustatytos visos CK 6.271 straipsnyje numatytos vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti atlyginamos iÅ¡laidos, kurias atsakovas pagal įstatymus turėjo atlyginti, bet nepagrįstai atsisakė Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdyti, t. y. 1 850 litų (t. I, b. l. 87-88).Pabrėžtina, jog nors byloje esantys įrodymai rodo, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas M. S. sumokėjo 1 850 litų (t. I, b. l. 87-88), tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Å¡ie darbai buvo vykdomi siekiant atkurti nuosavybės teises, kurios buvo atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 48S-588 J.

B., mirusiai 2003 m. balandžio 6 d., kurios teisių perėmėjai yra J. R. (S.) ir M. S. (t. I, b. l. 173-174), abu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti lygiomis dalimis, vadovaudamasi protingumo, teisingumo principais, nurodo, kad pareiÅ¡kėjams J. R. (S.) ir M. S. po lygiai priteistina po 925 litus turtinės žalos. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senatis nėra suėjusi, kadangi nurodyta sutartis buvo sudaryta 2010 m. vasario 26 d. (t. I, b. l. 85-86), pagal jÄ 1 850 litai sumokėti 2010 m. vasario 26 d. ir 2010 m. birželio 9 d. (t.

I, b. l. 87-88), o pareiÅ¡kėjai su skundu dėl praÅ¡omos priteisti turtinės žalos kreipėsi į teismÄ 2011 m. sausio 15 d. (t. I, b. l. 1-2). Vertindama pareiÅ¡kėjų praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , susijusiÄ su tuo, kad žemės sklypai, suteikti pagal Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimÄ Nr. 588, yra nelygiaverčiai J. B. priklausančiam grÄ Å¾inti natÅ«ra 1,0925 ha žemės sklypui, teisėjų kolegija pabrėžia, kad žemės vertė, atkuriant nuosavybės teises perduodant neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Žemės įvertinimo metodika (2010 m. gruodžio 29 d. redakcija) (toliau – ir Žemės įvertinimo metodika).

Žemės įvertinimo metodikoje yra nurodyta žemės įvertinimo tvarka ir kriterijai, kurie yra vertinami apskaičiuojant žemės vertę. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjams atkuriant nuosavybės teisę turėjo bÅ«ti taikomas negrÄ Å¾inamo ir perduodamo turto lygiavertiÅ¡kumo principas ir atsižvelgiama į negrÄ Å¾inamo turto vertę perduodant jiems kitÄ tokios pačios vertės turtÄ . Pažymėtina, jog žemė atkuriama ne pagal plotÄ , o pagal sklypų vertę. Å iuo atveju remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjams perduotų žemės sklypų vertės dydis yra apskaičiuotas, laikantis minėtuose teisės aktuose numatytų reikalavimų, ir visiÅ¡kai sutampa su Vilniaus apskrities 2008 m. liepos 26 d. pažymoje Nr. 41-212-1460 nurodyta priklausiusios žemės verte (1 308 litų) (b. l. 127).

Be to, bylos medžiagoje yra nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 1432-1 vertė yra 685 litai (t. I, b. l. 139), žemės sklypo Nr. 1432-2 vertė yra 623 litai (t. I, b. l. 140), t. y. bendrai paėmus gaunama žemės sklypų vertė yra 1 308 litai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinių aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti atliktais žemės sklypo vertės skaičiavimais, todėl negalima teigti, kad atsakovas Å¡iuo atveju atliko neteisėtus veiksmus, pareiÅ¡kėjams grÄ Å¾indamas nelygiaverčius žemės sklypus.

Remdamasi tuo, teisėjų kolegija nurodo, kad nėra konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo ir nesant visų deliktinės atsakomybės sÄ lygų CK 6.271 straipsnio pagrindu priteisti Å¡iuo aspektu praÅ¡omÄ turtinę žalÄ . Dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atlyginimo Teisėjų kolegija nurodo, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmeniui priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį (CK 6.250 str.) – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimÄ ir pan.

Materialios kompensacijos už moralinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). Tačiau kita vertus, pabrėžtina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/2007). Kiek tai yra susiję su pareiÅ¡kėjų praÅ¡oma priteisti neturtine žala, teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant klausimus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad turtinės žalos padarymas nėra bÅ«tina sÄ lyga konstatuoti neturtinės žalos atsiradimÄ (žinoma, nustačius visas kitas civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygas), tai, kad netinkamas valstybės institucijų elgesys atkuriant nuosavybės teises dažniau nei kitose srityse gali sukelti neigiamus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005), taip pat tai, kad dėl neturtinės žalos buvimo įrodinėjimo ir jos dydžio pagrindimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2008 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14) laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai.Pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjai skunde (t. I, b. l. 37-39), apeliaciniame skunde (t. II, b. l. 115-116), apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad neturtinės žalos atsiradimÄ jie sieja su Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmais, vykdant jiems nuosavybių teisių atkÅ«rimÄ , dėl jos vilkinimo atlikti įstatymais priskirtas funkcijas, kad Å¡i be pagrindo nurodė jiems kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, termino atnaujinimo nuosavybės teisių atkÅ«rimui reikalingiems dokumentams pateikti, neveikimo nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio.Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjų nurodomų aspektų, visų pirma pažymi, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (Nacionalinės žemės tarnybos), kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, veikla turėjo atitikti teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant, ar yra pagrindas priteisti žalÄ dėl atkÅ«rimo procedÅ«rų vilkinimo, turi bÅ«ti nustatyta, ar buvo visos įstatymų numatytos sÄ lygos, kurioms esant gali bÅ«ti priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, t. y. nustatytina, jog buvo pateikti ir parengti visi dokumentai, be kurių sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo negali bÅ«ti priimtas, taip pat turi bÅ«ti nustatyta, dėl kokių priežasčių tam tikrÄ laikotarpį buvo nepriimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, t. y. ar sprendimas buvo nepriimamas dėl to, kad pati institucija, nagrinėjanti piliečių praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, vilkino jos kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimÄ , ar dėl to, kad kita institucija neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kurių neatlikus negali bÅ«ti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, ar dėl pačių pareiÅ¡kėjų veiksmų.

Pažymėtina, jog, kadangi pareiÅ¡kėjai, praÅ¡ydami priteisti žalos atlyginimÄ , jos atsiradimÄ kildina iÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso vilkinimo bei dėl netinkamo nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę vykdymo, bÅ«tina byloje įvertinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (Nacionalinės žemės tarnybos) veiksmų teisėtumÄ t. y. bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjų nurodytas vieÅ¡ojo administravimo subjektas veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, ar Å¡ios institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiÅ¡kėjų teisėms, laisvėms ir interesams ir kada pareiÅ¡kėjams tapo žinoma apie galimai neteisėtus veiksmus ir jų teisių pažeidimÄ .Teisėjų kolegija nurodo, jog, remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų senelė R.

B. (mirusi 1952 m. gegužės 21 d.) ir jos vyras K. B. (miręs 1935 m. lapkričio 5 d.) iki santuokos sudarymo 1925 m. rugpjūčio 6 d. kiekvienas turėjo po 4 deÅ¡imtines žemės. 2003 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kėjų motina J. B. 1991 m. spalio 17 d. pateikė Vilniaus r. DÅ«kÅ¡tų apylinkės agrarinės reformos tarnybai praÅ¡ymÄ sutuoktinio S. B. vardu atkurti nuosavybės teises į 7 ha žemės sklypÄ VėlybniÅ¡kių k., MaiÅ¡iagalos valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje (t. II, b. l. 43-44). 1993 m. rugpjūčio 18 d. buvo parengta Vilniaus rajono DÅ«kÅ¡tų apylinkės agrarinės reformos tarnybos iÅ¡vada, kad J.

B. tikslinga atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės R. B. (S. B. motinos) nuosavybės teisėmis valdytÄ 4,40 ha žemės ploto VėlebniÅ¡kių kaime, Vilniaus r. (t. II, b. l. 27). Vilniaus rajono komisija, nagrinėjanti žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančius papildomus dokumentus, 1998 m. kovo 4 d. pasiÅ«lyme nutarė, kad esamų dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės R. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ 4,37 ha žemės sklypÄ VėlybniÅ¡kių k., DÅ«kÅ¡tų sen., MaiÅ¡iagalos valsčiuje, Vilniaus apskrityje, o dėl likusio ploto pretendentei buvo siÅ«loma kreiptis į teismÄ (t.

II, b. l. 68). Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 41-4376 J. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusios savininkės R. B. nuosavybės teisėmis valdytÄ 4,40 ha, grÄ Å¾inant žemės sklypÄ natÅ«ra VėlybniÅ¡kių kaime, DÅ«kÅ¡tų sen., Vilniaus r. (t. I, b. l. 172). Pažymėtina, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos žemėtvarkos skyrius 2003 m. birželio 26 d. raÅ¡tu Nr. 2922, atsakydamas į pareiÅ¡kėjų 2003 m. gegužės 26 d. praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į likusiÄ R.

B. iki nacionalizacijos valdytÄ (po vyro mirties paveldėtÄ ) žemę, nurodė, kad manydami, jog Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 41-4376 nuosavybės teisės į R. B. valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atkurtos nevisiÅ¡kai, pareiÅ¡kėjai gali kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (t. I, b. l. 57). Žemėtvarkos skyriaus 2003 m. lapkričio 7 d. pažymoje Nr. 51 nurodoma, kad Vilniaus rajono ekspertų komisija, vertinusi žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančius dokumentus, atlikusį ekspertizę pripažino, jog esamų dokumentų nepakanka patvirtinti žemės valdymo teisėtumÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į likusį R.

B. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å¾emės plotÄ VėlybniÅ¡kių kaime, DÅ«kÅ¡tų sen. PraÅ¡oma iki 2003 m. gruodžio 31 d. kreiptis į teismÄ (t. I, b. l. 59). PareiÅ¡kėjai 2003 m. rugsėjo 2 d. ir 2003 m. lapkričio 25 d. su pareiÅ¡kimais kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (t. I, b. l. 53-55, t. II, b. l. 71-72) ir Vilniaus rajono apylinkės teismas 2004 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9-02/2004 nusprendė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R.

B., mirusi 1952 m. gegužės 21 d., iki nacionalizacijos Vilniaus r., DÅ«kÅ¡tų sen., VėlybniÅ¡kių k. valdymo nuosavybės teise turėjo 1,0925 ha žemės sklypÄ (t. I, b. l. 169-171). Po 2004 m. sausio 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo 2005 m. sausio 6 d. pareiÅ¡kėjas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos žemėtvarkos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises J. B. vardu, suteikiant lygiavertį 1,0925 ha žemės sklypÄ VėlybniÅ¡kių k., DÅ«kÅ¡tų sen., Vilniaus r. (t.

I, b. l. 125), Å¡iuo atveju žemėtvarkos skyrius pareiÅ¡kėjus tik 2007 m. birželio 13 d. raÅ¡tu Nr. SR-213-(1.12), informavo, kad kol nėra atnaujintas terminas dokumentų pateikimui, jis negali pasakyti, ar pakanka turimų dokumentų nuosavybės teisės į valdytÄ Å¾emę atkÅ«rimui. 2007 m. birželio 13 d. raÅ¡tu Nr. SR-2132-(1.12) pareiÅ¡kėjams buvo nurodyta, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 10 straipsnio 1, 4 dalimis, kreiptis dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos žemėtvarkos skyrius 2007 m. gruodžio 5 d. parengė pažymÄ Nr. 9101 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų J. B. vardu (t. II, b. l.

82) ir 2007 m. gruodžio 18 d. jÄ perdavė DÅ«kÅ¡tų kadastro žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui UAB „Minorantė“. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-292-647/2008 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. S. ir M. S., perėmė J. B., mirusios 2003 m. balandžio 6 d., palikimÄ , nuo jo atsiradimo dienos (t. II, b. l. 84). 2008 m. liepos 26 d. buvo parengta Vilniaus apskrities iÅ¡vada dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 41-2.12-1460, kad buvusi savininkė R.

B. nuosavybės teisėmis valdė 1,0925 ha žemės Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, VėlybniÅ¡kių kaime (t. I, b. l. 127). Vėliau buvo sudaryta 2010 m. vasario 26 d. Sklypų suformavimo ir bylų parengimo sutartis Nr. 2010/02-033 ir buvo atliekami pagal jÄ numatyti darbai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 48S-588 mirusiajai J. B. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusios savininkės R. B. nekilnojamojo turto dalį – 1,0925 ha žemės, perduodant neatlygintinai lygiaverčius turėtam 2,36 ha žemės sklypus Nr. 1432-1 (0,50 ha) ir Nr. 1432-2 (1,86 ha) Daubarų ir MedviediÅ¡kių kaimuose, DÅ«kÅ¡tų seniÅ«nijoje, Vilniaus rajone (t.

I, b. l. 115).Atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pabrėžia, kad apie tai, kad galimai nepagrįstai pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, kad 2005 m. sausio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio atsakovas nepagrįstai vilkino nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjams procesÄ , nepagrįstai pareiÅ¡kėjams nurodė kreiptis dėl termino nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentams pateikti atnaujinimo, pareiÅ¡kėjams vėliausiai tapo žinoma susipažinus su 2008 m. gegužės 9 d.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma „Dėl M. S. skundo prieÅ¡ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ â€ Nr. 4D-2007/3-1402 (t. I, b. l. 75-78), kuria remdamiesi iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjai ir grindžia savo patirtÄ neturtinę žalÄ . Tada iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjai tikrai suvokė arba, bÅ«dami pakankamai apdairÅ«s ir rÅ«pestingi, turėjo suvokti apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ . Å iuo atveju kitų laikotarpių ar veiksmų, priklaususių nuo atsakovo valios ir veiksmų, kurie bÅ«tų buvę neteisėti ir dėl kurių nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas užsitęsė, byloje nėra nustatyta ir jų nenurodė pareiÅ¡kėjai, todėl Å¡iuo atveju byloje nėra pagrindo traktuoti atsakovo galimai neteisėtų veiksmų taip pat kaip tęstinio pažeidimo.

Teisėjų kolegija nurodo, jog dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos, susijusios su tuo, kad jiems nepagrįstai buvo nurodyta kreiptis į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, termino nuosavybės teisėms pateikti atnaujinimo, atsakovo neveikimo nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio, pareiÅ¡kėjai į teismÄ kreipėsi tik 2012 m. sausio 5 d. (t. I, b. l. 1-2), t. y. praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kaip minėta, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, Å¡iuo atveju byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių buvimo Å¡is terminas bÅ«tų buvęs sustabdytas ar nutrauktas (CK 1.129 str., 1.130 str.).

Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl žalos priteisimo taikytina ieÅ¡kinio senatimi. Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus ir tai reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, skundas atmetamas nepaisant galimų ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio senaties termino taikymas nulemtas siekio užtikrinti susiklosčiusių santykių stabilumÄ . Tačiau teisinių santykių stabilumas turi bÅ«ti derinamas su kitomis vertybėmis, todėl pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Pabrėžtina, jog Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007, 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Ä®statymo nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas privalo pateikti praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino atnaujinimo (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Å iuo atveju praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjai nepateikė, tačiau, remiantis pirmiau pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, šį klausimÄ sprendžia ex officio.Teisėjų kolegija nurodo, jog, spręsdamas tokio pobÅ«džio klausimus, teismas turi atsižvelgti į tai, kokia vertybė pažeista, kiek ilgai praleistas terminas, kokios priežastys objektyviai trukdė kreiptis į teismÄ (pavyzdžiui, tokiomis aplinkybėmis gali bÅ«ti pripažintas kreipimasis dėl žalos atlyginimo į valstybės institucijas ir tikėjimasis kompensacijos skyrimo, nes žalos padarymo aplinkybės ypatingos dėl specifinės ligos ir jos padarinių) bei į kitas aktualias aplinkybes (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , nurodo, kad bylos medžiagoje nėra nurodyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas pareiÅ¡kėjams turėtų bÅ«ti atnaujintas ir tokių aplinkybių pareiÅ¡kėjai taip pat nepateikė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kitų neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėjai kildintų neturtinę žalÄ ir Å¡iems reikalavimams nebÅ«tų taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, nagrinėjamoje byloje nebuvo nurodyta.

Be to, pastebėtina, jog pareiÅ¡kėjų nurodomi teiginiai, kad jie patyrė žalÄ , kadangi užsitęsus nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesui, jie turėjo rinktis iÅ¡ likusių žemės sklypų, pasirinkti žemės sklypai yra toli nuo kito jiems priklausančio žemės sklypo ir jeigu nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas nebÅ«tų užsitęsęs jie bÅ«tų galėję atsikurti nuosavybės teises Å¡alia jų pageidaujamo žemės sklypo, yra grindžiami prielaidomis. Å iuo atveju byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių vertinti, kad tokios objektyvios galimybės egzistavo ir pareiÅ¡kėjai nepagrįstai bÅ«tent dėl atsakovo nepagrįstų veiksmų neteko galimybės atsikurti nuosavybės teises Å¡alia jų pageidaujamo žemės sklypo ir dėl to patyrė žalÄ .

Remdamasi tuo, kas nurodyta teisėjų kolegija pažymi, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstÄ . Dėl procesinių teisės normų pažeidimo Teisėjų kolegija pareiÅ¡kėjų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. S. nurodytų aplinkybių, susijusių su tuo, kad byloje nėra žemės sklypų savininkų sutikimų dėl servitutų nustatymo jų naudai, kurie remiantis teisės aktais turi bÅ«ti duoti iki nustatant žemės servitutus, atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi (t. I, b. l. 92-95) buvo nutarta laikyti nepaduotais M. S. ir J. R. skundų, teisme gautų 2012 m. sausio 5 d. ir 2012 m. sausio 24 d., dalį dėl reikalavimų priimti sprendimÄ dėl dalies vandens telkinio perdavimo sprendimu privatiems asmenims nuosavybės teise teisėtumo bei kelio servitutų gretimų sklypų naudai nustatymo teisėtumo ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ iÅ¡ 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 588 bei jo priedų paÅ¡alinti griovio planÄ bei pakeisti sprendimÄ , panaikinant sprendime nustatytus kelio servitutus gretimų sklypų naudai, taip pat atsisakyti priimti M.

S. ir J. R. skundo, teisme gauto 2012 m. vasario 17 d., dalį dėl reikalavimo teismo nuožiÅ«ra spręsti klausimÄ dėl informacijos apie Nr. 1432-1 plane pažymėto griovio tapatumo su upe Ringys perdavimo teisę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ turinčiai Vilniaus rajono apylinkės prokuratÅ«rai, kaip nenagrinėtinÄ teismų. Nurodytoje nutartyje pareiÅ¡kėjams buvo iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė atskųsti priimtÄ Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį Å¡ioje dalyje atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau, remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai Å¡ios teismo nutarties atskiruoju skundu neskundė.Atsižvelgusi į tai, kad nurodyta pareiÅ¡kėjų skundo dalis nebuvo priimta nagrinėti, teisėjų kolegija vertina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M.

S. nurodytų aplinkybių, susijusių su tuo, kad byloje nėra žemės sklypų savininkų sutikimų dėl servitutų nustatymo jų naudai, kurie remiantis teisės aktais turi bÅ«ti duoti iki nustatant žemės servitutus. Å iuo atveju nurodytos aplinkybės nebuvo susijusios su byloje pareikÅ¡tais ir priimtais nagrinėti pareiÅ¡kėjų reikalavimais. Teisėjų kolegija pastebi, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjų suformuluoto skundo pagrindas ir dalykas ir priimti nagrinėti reikalavimai apsprendžia pareiÅ¡kėjų ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylÄ .Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne visai tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinus teisės aktus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas, nurodant, kad pareiÅ¡kėjų skundas yra tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjams yra priteistina po 925 litus turtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodo, jog, vadovaujantis CK 6.2 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, numatančia, kad tokio pobÅ«džio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-355/2011), priteistina pareiÅ¡kėjams iÅ¡ atsakovo po 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2012 m. vasario 21 d. (t.

I, b. l. 92-95), iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjai apeliaciniame skunde pateikė abstraktų praÅ¡ymÄ jiems priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. II, b. l. 115-116), tačiau Å¡is pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas paliktinas nenagrinėtu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 45 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alies teisė į teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pabrėžtina, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos iÅ¡laidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos bÅ«tent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas bÅ«tent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje.

PraÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai nenurodė konkrečiai kokių bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo jie siekia, nepateikė dėl jų įrodymų, tačiau jie tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo Å¡io teismo sprendimo paskelbimo, paduodami praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu apeliacinės instancijos teismui (ABTÄ® 45 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: pareiÅ¡kėjų J. R. ir M. S. (M. S.) apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinės dalies pirmÄ dalį iÅ¡dėstyti taip:„PareiÅ¡kėjų J. R. ir M. S. (M. S.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti kiekvienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, po 925 (devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis) litus turtinės žalos atlyginimo, taip pat po 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ â€œ.LikusiÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                     Laimė BaltrÅ«naitė                                                                  Anatolijus Baranovas                                                                  Irmantas Jarukaitis