d7be5dc6-0502-4e5b-b284-73bb897349f0 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-142-491/2019 Proceso Nr. 1-01-1-51758-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 13 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Donatai Petraško, dalyvaujant : prokurorei Linai Šimonienei, nuteistajam R.

Å ., gynėjui advokatui Jonui Milčiui, gestų kalbos vertėjai Birutei Å imkienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. Å . gynėjo advokato Ričardo MakÅ¡telės apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2019 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. Å . buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 80 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Å¡i bausmė subendrinta su to paties teismo 2019 m. sausio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtu areÅ¡tu, Å¡ias bausmes iÅ¡ dalies sudedant, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – areÅ¡tas 90 parų.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaityta jo viena laikino sulaikymo para ir bausmės laikas, atliktas pagal to paties teismo 2019 m. sausio 14 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ . Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. R. Å . buvo nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 26 d. apie 21.30 val., Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo antro aukÅ¡to laiptinėje kilusio konflikto metu tyčia sudavė smÅ«gį ranka į nukentėjusiosios V. B. kairį petį, nustÅ«mė jÄ nuo laiptų ir taip jÄ nežymiai sužalojo, padarydamas poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, krÅ«tinėje, odos nubrozdinimÄ nugaroje.

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. Å . gynėjas advokatas R. MakÅ¡telė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – R. Å . iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skunde jis nurodo, kad : 2.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios V. B., liudytojos R. B. parodymais, kadangi jie yra nepatikimi, prieÅ¡taringi, todėl negali bÅ«ti pripažįstami įrodymais.

Be to, jos buvo neblaivios, todėl klaidingai vertino įvykio aplinkybes. 2.2. Byloje nebuvo surinkti jokie kiti R. Š. kaltę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį patvirtinantys įrodymai. Nenustatyta, kad R. Š. savo veiksmais padarė kokius nors sužalojimus nukentėjusiajai V. B., nenustatytas jos kritimo mechanizmas įvykio vietoje, priežastinis ryšys tarp R. Š. ir nukentėjusiajai padaryto sužalojimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, priėmė nuosprendį, kuris neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia nuteistojo R. Å . gynėjas. Jis skunde nurodo, kad R. Å . turi bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi :

1) pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pakankamai nuteistojo kaltę dėl Å¡io nusikaltimo patvirtinančių įrodymų; 2) nukentėjusiosios V. B. ir liudytojos R. B. parodymai nėra patikimi, todėl jais pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis pripažindamas nuteistÄ jį kaltu dėl Å¡io nusikaltimo;

3) pirmosios instancijos teismas neatskleidė nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmo bei priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių;

4) pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys neatitinka jam keliamų reikalavimų.

6. Patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal šį apeliacinį skundÄ kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trÅ«kumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti šį nuosprendį, neturi, skundžiamas nuosprendis yra aiÅ¡kus, logiÅ¡kas ir motyvuotas. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo iÅ¡vadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais bÅ«dais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek nuteistÄ jį R. Å . teisinančius (jo paties bei liudytojos R. B. parodymus teisiamajame posėdyje), tiek ir kaltinančius įrodymus (nukentėjusiosios V. B., teisiamajame posėdyje pagarsintus liudytojos R. B. parodymus ikiteisminiame tyrime, raÅ¡ytinius bylos įrodymus, tarp jų ir specialisto iÅ¡vadÄ apie nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobÅ«dį), kitus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę, nė vienam įrodymų Å¡altiniui neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. PrieÅ¡ingai apelianto skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo R.

Å . kaltę, taip pat aptarė jo iÅ¡keltas gynybos versijas, kad jis jokio smÅ«gio nukentėjusiajai nesudavė ir ji pati nugriuvo nuo laiptų ar kad tik nežymiai jÄ galėjo kliudyti praeidamas pro Å¡alį, ir jas motyvuotai atmetė. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, todėl jam pritaria ir toliau iÅ¡samiai nebekartoja.

7. Byloje nustatyta ir niekas to neginčija, kad 2018 m. spalio 26 d. apie 21.30 val. savo namų laiptinėje konflikto su R. Å . metu V. B. griuvo nuo laiptų, po ko teismo medicinos specialistė jai nustatė sužalojimus, kuriuos įvertino kaip nežymiai sutrikdžiusius jos sveikatÄ . Nuteistasis R. Å . ikiteisminio tyrimo metu, jo pradžioje (apklaustas 2018-10-19 (1 t., 112 – 113 b. l.); 2018-11-19 (1 t., 119 b. l.) ir apklausiamas teisiamajame posėdyje neigė smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , t. y. jÄ stÅ«męs nuo laiptų.

Apklaustas tyrimo metu 2018-12-06 (1 t., 125 b. l.) jis kaltę pripažino ir parodė stÅ«męs nukentėjusiÄ jÄ V. B. nuo laiptų, nes ji liepė jam eiti namo, o jis dar norėjo pabÅ«ti su R. B. R. to nematė, jis jai bijojo prisipažinti. Apeliaciniame skunde ir toliau teigiama, kad R. Å . nuosprendyje nustatytu laiku ir aplinkybėmis nukentėjusiosios V. B. nemušė, jos nuo laiptų nenustÅ«mė ir savo veiksmais jos nesužalojo. Su tokia nuteistojo pozicija negalima sutikti jau vien tik dėl to, kad R.

Š. savo parodymuose apie įvykį nebuvo nuoseklus, esmingai keitė parodymus. Kita vertus, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas R. Š. kaltę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstai nustatė iš esmės nuosekliais nukentėjusiosios V. B. parodymais bei iš dalies liudytojos R. B. parodymais (duotais tyrimo metu), specialisto išvada bei kitais byloje surinktais įrodymais, jų visuma.

8. Apeliantas skunde siūlo nukentėjusiosios V. B. parodymus vertinti kaip neobjektyvius, prieštaringus ir dėl to nepatikimus. Kolegija tam nepritaria. Visų pirma, pažymėtina, kad įvykio vietoje buvo tik nukentėjusioji ir nuteistasis. R. B. paties stūmimo momento nematė – buvo kitame kambaryje, iš kurio ji negalėjo nei matyti, nei girdėti (buvo be klausos aparato), kas vyko laiptinėje, todėl kitų tiesiogiai įvykį mačiusių ir nešališkai galinčių įvertinti įvykį liudytojų byloje nėra.

Todėl tokiais atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiÅ¡kai analizuojant įvykių eigÄ , kÄ bÅ«tent pirmosios instancijos teismas ir padarė. Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti R. Å . ir V. B. parodymų teisingumÄ ir patikimumÄ , pirmosios instancijos teismas vertino juos byloje surinktų įrodymų visumoje. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad vienas iÅ¡ pagrindinių nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų yra pačios nukentėjusiosios parodymai, kurie, prieÅ¡ingai paties nuteistojo parodymams, esminėse aplinkybėse buvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s tiek tyrimo metu, tiek ir apklausus jÄ pirmosios instancijos teisme.

IÅ¡tyręs juos, pirmosios instancijos teismas jais nesuabejojo, pagrindo jais abejoti nerado ir byloje surinktus duomenis dar kartÄ Ä¯vertinusi kolegija. NežiÅ«rint to, kad nukentėjusioji įvykio metu ragino R. Å . iÅ¡eiti iÅ¡ jos namų ir tarp jų dėl to kilo konfliktas, byloje nėra jokių kitų duomenų apie galimÄ V. B. suinteresuotumÄ bylos baigtimi ir jos siekį nepagrįstai apkaltinti R. Å . nusikaltimo padarymu. Tokių duomenų skunde nenurodė ir nuteistojo gynėjas, tiesiog deklaratyviai teigdamas, kad nukentėjusios parodymai nepatikimi.

9. Visų apklausų metu nukentėjusioji V. B. iÅ¡ esmės vienodai parodė, kad R. Å . svečiavosi pas jos anÅ«kę R. B.; jai paraginus R. Å . iÅ¡eiti iÅ¡ jos namų, pastarasis jÄ keikė ir laiptų virÅ¡uje jai smÅ«giavo per kairį petį, po ko ji nugriuvo nuo laiptų. Kad nukentėjusioji nugriuvo nuo laiptų parodė ir netrukus į įvykio vietÄ iÅ¡ kito kambario atėjusi liudytoja R. B. KitÄ dienÄ , nepraėjus skausmui, nukentėjusioji pasipasakojo R. B., kad tai R. Å . jÄ nustÅ«mė nuo laiptų, kÄ liudytoja ir patvirtino vienoje iÅ¡ apklausų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 65-66 b. l.).

Nukentėjusiosios parodymus dėl sumuÅ¡imo aplinkybių patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kad V. B. nustatyti poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, krÅ«tinėje, odos nubrozdinimas nugaroje galėjo bÅ«ti padaryti jai nusiritus laiptais 2018 m. spalio 26 d. Å ie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t., 26 b. l.). Taigi, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, jog nukentėjusiajai tikrai buvo padaryti sužalojimai, kurių laikas ir pobÅ«dis atitinka nukentėjusiosios nurodytas jos sužalojimo aplinkybes, taip pat laikytini nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais.

10. Nors, kaip teigiama skunde, nukentėjusioji V. B. įvykio metu galėjo bÅ«ti apsvaigusi, ko ji pati ir neneigė, tačiau tai vienareikÅ¡miÅ¡kai nesudaro pagrindo jos parodymais netikėti. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų visumos matyti, kad girtumas (beje, tiksliai nenustatytas) jokios įtakos jos suvokimui bei atminčiai neturėjo, kadangi jos parodymai iÅ¡ esmės buvo nuoseklÅ«s. Ir kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo skundžiamame nuosprendyje, tam tikri neatitikimai (pvz., ar nukentėjusiajai beveik užlipus laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ , ar jai jau užlipus, R.

Å . jÄ stÅ«mė į kairį petį) neturi itin didelės reikÅ¡mės jos parodymų patikimumui ir teisingumui. Tokiu bÅ«du, apeliantas neteisus skunde tvirtindamas, kad be nukentėjusiosios parodymų, kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų nėra surinkta. PrieÅ¡ingai, kaip matyti nukentėjusiosios parodymus visiÅ¡kai patvirtino virÅ¡ paminėti kiti netiesioginiai įrodymai. Dar iÅ¡samiau juos cituoti ir analizuoti kolegija nemato pagrindo, nes jie yra pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti ir motyvuotai aptarti skundžiamame nuosprendyje.

11. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo nuteistojo R. Å . tyčios turinio. Tai nėra tiesa. Kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai dėl nustatytos nuteistojo tyčios formos. Nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Netiesiogine tyčia nusikaltimas padaromas tuomet, kai asmuo suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti jame numatyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas pagrindžiant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-151-697/2016 ir kt.).

Å ioje byloje nustatyta, kad V. B. ragino R. Å . iÅ¡eiti iÅ¡ jos namų, nes jau buvo vėlu. Nuteistasis, to neapsikentęs, laiptinėje ranka smÅ«giavo nukentėjusiajai į kairį petį, po ko ji neiÅ¡laikė pusiausvyros ir nugriuvo nuo laiptų bei dėl patirtų sužalojimų jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis norėjo, kad nukentėjusiajai atsirastų tokie padariniai. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis ir nukentėjusioji konfliktavo laiptinėje, nukentėjusioji galimai buvo neblaivi, kÄ R.

Å ., kaip pats parodė, suvokė. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad dėl prieÅ¡ tai paminėtų priežasčių (įvykio vietos, nukentėjusiosios apsvaigimo) nuteistasis R. Å . turėjo suvokti, kad laiptinėje ranka smÅ«giavus nukentėjusiajai į kairį petį, pastaroji gali neiÅ¡laikyti pusiausvyros ir nuo laiptų nugriÅ«ti, kas nagrinėjamu atveju ir įvyko. Toks nuteistojo veiksmų pobÅ«dis leidžia spręsti, jog jis suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , numatė, kad dėl tokių jo veiksmų tokie padariniai gali atsirasti ir nors tokių padarinių nenorėjo, sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Ä®vertinus Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , matyti, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai aptarė nuteistojo R. Å . tyčios turinio bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis veikė netiesiogine tyčia.

12. Tokiu bÅ«du, aukščiau aptarti duomenys rodo, kad 2018 m. spalio 26 d. vakare R. Å . smurtavo prieÅ¡ V. B., padarydamas jai sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å i jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisingas, todėl naikinti jį ar keisti apelianto skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Atmesti nuteistojo R. Å . gynėjo advokato Ričardo MakÅ¡telės apeliacinį skundÄ . Teisėjai Valdas Meidus Jolanta Raščiuvienė Daina Vaidachavičienė