2020-04-29 Nr. AB-8825-3-62-3-01027-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-673-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01027-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d. iki 2016 m. vasario 14 d., bausmę atliekant Marijampolės pataisos namuose, nebuvo išduotos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Tvirtino, kad žodžiu ne kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl šių higienos priemonių išdavimo, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinami, motyvuojant tuo, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistiesiems tokios higienos priemonės neišduodamos. Dėl neišduotų higienos priemonių pareiškėjas negalėjo palaikyti asmeninės higienos, pradėjo gesti dantys, iš burnos sklido blogas kvapas. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė neigiamus išgyvenimus, psichologines kančias, orumo pažeminimą, diskriminaciją.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normas, galiojusias iki 2016 m. gruodžio 31 d., bausmę atliekantiems nuteistiesiems kiekvieno mėnesio pradžioje mėnesiui turėjo būti išduodama: 100 g tualetinio muilo; 1 rulonas tualetinio popieriaus. Pažymėjo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. pataisos namai neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. Nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu gavo pakankamai pinigų už kuriuos galėjo įsigyti higienos priemones. Atsakovo atstovas taip pat paaiškino, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad buvo pažeista Š. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo prašymą pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senatį, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymo ir atnaujinimo institutą, nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis, kuris prasidėjo nuo 2014 m. rugpjūčio 20 d., į teismą pareiškėjas kreipėsi 2018 m. gegužės 21 d. Teismas, atsižvelgdamas į skunde nurodyto teisės pažeidimo pobūdį, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas visą jo kalinimo Marijampolės pataisos namuose laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie pažeidinėjamas jo teises, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo, teismo priėjo prie išvados, kad yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Marijampolės pataisos namuose laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. vasario 14 d.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje (akto redakcija iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad nuteistiesiems (vyrams), atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vieną kartą per mėnesį išduodami šie higienos reikmenys: 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo bei 1 rulonas tualetinio popieriaus. Minėtoje aprūpinimo normoje nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau minėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (akto redakcija nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 7 punkte buvo numatyta, kad suimtiesiems be aukščiau paminėtų higienos priemonių (skalbiamojo ir tualetinio muilo, tualetinio popieriaus) kas mėnesį papildomai išduodamos šios higienos priemonės: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Taigi, teismas pažymėjo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios teisės normos suimtiesiems ir nuteistiesiems numatė skirtingas garantijas – suimtieji buvo aprūpinami higienos priemonėmis – dantų pasta, šepetėliu, skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems šios higienos priemonės nebuvo išduodamos.

8. Teismas, išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių nuteistųjų ir suimtųjų aprūpinimo higienos normomis analizę, priėjo prie išvados, kad Marijampolės pataisos namai laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. vasario 14 d. neaprūpino pareiškėjo higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetuku, skutimosi peiliukais), todėl konstatavo, kad Marijampolės pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, kas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į aktualią EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) išdavimo į Marijampolės pataisos namų administraciją nesikreipė, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais tatmetė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 4 p.).

III. 10. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo jo skundą tenkinti ir priteisti 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Pareiškėjas nesutinka su pritaikytu ieškinio senaties terminu ir teigia, kad jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

12. Atsakovo atstovas Marijampolės PN pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovo atstovas nurodo, kad yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo bei pareiškėjo paklausimus ir teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas atsakovo atstovo prašymu taikė ieškinio senaties terminą ir apribojo ginčo laikotarpį, todėl pasisakė tik dėl pareiškėjo argumentų, nurodytų laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. vasario 14 d. Teismas pripažino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais turėjo būti tenkintas, nes atsakovo atstovas, neišduodamas higienos priemonių, pažeidė Konvencijos 3 ir 14 straipsnius.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1d.).

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo, įvertinęs, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi tik 2018 m. gegužės 21 d. ir vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, pagrįstai taikė 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose ir vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas Alytaus PN nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. vasario 14 d.

19. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti pažeidimo pripažinimu, pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas.

20. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

21. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.).

22. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, aplinkybes, sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

23. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl nepriteisė pareiškėjui piniginės kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą priėjo įvertinęs pažeidimo mastą ir trukmę, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas su skundais ar prašymais kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją.

24. Atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų teikęs atsakovo atstovo administracijai prašymą raštu dėl aprūpinimo dantų pasta, dantų šepetuku ir skutimosi peiliukais (pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių duomenų apie tokių prašymų teikimą), kurie patvirtintų, jog pareiškėjui šis klausimas būtų buvęs itin aktualus. Taip pat iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu turėjo lėšų ir galėjo įsigyti higienos reikmenų. Pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytos patirtos neigiamos pasekmės kelia pagrįstų abejonių, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje negalėjo įsigyti už savo lėšas higienos priemonių ir kad jam kilo būtent tokios neigiamos pasekmės, kurias jis nurodo savo skunde bei apeliaciniame skunde.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

26. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kai yra nustatoma, jog asmuo neteikė atsakovo atstovui prašymo išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką ir skutimosi peiliukus), asmuo turėjo galimybę įsigyti pats higienos priemones, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1597-442/2019; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-187-629/2020; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-658-1062/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-859-520/2020).

27. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo Š. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė