d7bce11d-a770-49c9-9ee2-4e6f9eed3812 · Kauno apygardos administracinis teismas

Test Word DocumentAdministracinė byla Nr. I-2498-644/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00309-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 22 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas R. B. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde ir jo patikslinimuose (I t. b. l. 4-7, 85, 94) nurodė, kad nuo 2003 m. gruodžio 6 d. yra kalinamas Marijampolės pataisos namuose netinkamomis sÄ lygomis. PaaiÅ¡kino, kad yra paskirtas gyventi į 22 bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 2, kurios plotas 30 kv. m., gyvena 60 asmenų ir jam teko mažiau gyvenamojo ploto, nei nustatyta teisės aktuose.

Pažymėjo, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas apie 40 kv. m., juo gali naudotis 70 lokalinio sektoriaus nuteistųjų. Gyvenimo sÄ lygos buvo netinkamos ne tik 22 bÅ«ryje, bet visuose kituose bÅ«riuose, kur pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas. Gyvenamosiose patalpose ir koridoriuose beveik visi rÅ«ko, atskirų patalpų nerÅ«kantiems, arba patalpų rÅ«kantiems su tinkama ventiliacija nėra. Sanitariniame mazge, kuriuo naudojasi visas bÅ«rys, įrengtos 3 praustuvės, 2 pisuarai, 3 klozetai. DuÅ¡o patalpa, kur teikiamas tik Å¡altas vanduo, yra 20 kv.m. ploto, įrengtos atviros prausyklos.

KarÅ¡tu duÅ¡u leidžiama naudotis tik kartÄ per savaitę. Tualetai neatitverti sienelėmis, nėra durų, neįrengta atskira ventiliacija. Tualetinio popieriaus iÅ¡duodama asmeniui vienas ruloniukas per mėnesį. Nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje nėra tinkamos ventiliacijos, trÅ«ksta oro, kaupiasi drėgmė, Å¡alta, veisiasi tarakonai, graužikai, čiužiniuose daugybė parazitų. Draudžiama su savimi turėti kompiuterius, Å¡iltus pledus. Maisto energetinė vertė tik 1300 – 1500 kcal., giminės negali perduoti maisto iÅ¡ laisvės. Nesuteikiamas užimtumas, nėra jokių programų.

Ä® bibliotekÄ leidžia tik vienÄ kartÄ per savaitę, sportuoti - du kartus. PareigÅ«nai netinkamai elgiasi - neneÅ¡ioja kortelių, per kratas laužo daiktus, neleidžia, neregistruoja praÅ¡ymų. Neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ konfliktų, kurie vyko 2006 m., 2010 m., 2014 m., kai pareiÅ¡kėjas buvo sumuÅ¡tas ir turėjo pereiti gyventi į baudos izoliatorių. Pažymėjo, kad jam tik kartÄ per mėnesį parduotuvėje leidžiama nusipirkti higienos priemonių. Dėl minėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) patyrė neturtinę žalÄ - pablogėjo sveikata, patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, jaučia baimę ir apatijÄ .

PatirtÄ Å¾alÄ vertina 100 000 Eu, praÅ¡o skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime (I t. b. l. 10-18) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Marijampolės pataisos namus atvyko 2003 m. gruodžio 11 d. Ä® bÅ«rį Nr. 22 pirmÄ kartÄ buvo paskirtas Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 7/07-32. Gyvenamosios patalpos Nr. 2 plotas 144,92 kv. m. 22 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengti 3 klozetai su pertvaromis, 2 pisuarai.

Prausykloje įrengtas duÅ¡as, pastatyta skalbimo maÅ¡ina, įrengti 5 Å¡alto vandens čiaupai. Sanitarinis mazgas vėdinamas per langÄ , todėl ventiliacija užtikrinama ir nesikaupia drėgmė. IÅ¡ nuteistųjų nebuvo gauta skundų, jog kyla problemų dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, kad reikia laukti eilėje. KartÄ savaitėje nuteistiesiems leidžiama nusiprausti po karÅ¡tu duÅ¡u. Teisės aktai nenumato duÅ¡o su Å¡iltu vandeniu kiekviename bÅ«ryje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta norma, t.y. vienam asmeniui išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus. Teisės aktai nenumato būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Tabako kontrolės įstatymas draudžia rūkyti patalpose, kur nerūkantys asmenys gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Marijampolės pataisos namų administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose. 2014 m. gruodžio 3 d.

Marijampolės pataisos namuose lankėsi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai ir pažeidimų nenustatė. BÅ«rys, kuriame pareiÅ¡kėjas gyvena, susideda iÅ¡ eilės patalpų ir erdvaus kiemo (apie 170 kv. m.), kur nuteistieji turi teisę vaikščioti gryname ore. Nuteistieji turi galimybę sportuoti, lankyti pataisos namuose veikiančiÄ vidurinę ar profesinę mokyklas, bibliotekÄ , koplyčiÄ , lankyti socialinės reabilitacijos programas ir pan. Maitinimas organizuojamas pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ .

Atlikti tyrimai parodė, kad Marijampolės PN valgykloje pagaminti patiekalai atitiko nustatytus reikalavimus. Nuteitiesiems nėra draudžiama gauti maisto produktų iÅ¡ laisvėje esančių asmenų, iÅ¡skyrus produktus, kuriuos draudžiama perduoti. PareiÅ¡kėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, po kurias galima laisvai judėti dienos metu. Patalpų atitikimas higienos normoms periodiÅ¡kai tikrinamas valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Pataisos namų duomenimis, pareiÅ¡kėjas į institucijas dėl higienos ir sanitarinių sÄ lygų nesikreipė.

Visi pareigÅ«nai neÅ¡ioja identifikacines korteles. Pataisos namų administracija nėra užfiksavusi sadistinių pareigÅ«nų veiksmų. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo buitinės sÄ lygos ar patalpų užpildymas. Dėl pablogėjusios psichinės sveikatos ryÅ¡ium su laikymo sÄ lygų pažeidimais į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ ar bÅ«rio virÅ¡ininkÄ nesikreipė.

Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose netinkamomis sÄ lygomis.Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2003 m. gruodžio 12 d.

Ginčui aktualiais laikotarpiais galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

PareiÅ¡kėjas skundo patikslinime (I t. b.l. 85, 94) nurodė, kad Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas senaties terminas, nes jis buvo kankinamas, o pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnį nėra jokio senaties termino. Tačiau teismas pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties klausimų, o Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽŽT) yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiÅ«ros laisvė žalÄ atlyginti pagal savo teisinę sistemÄ bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje Å¡alyje (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ byloje Scordino prieÅ¡ ItalijÄ ).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose ne kartÄ yra nurodęs, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimų pobÅ«dį, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Marijampolės pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei antisanitarinių sÄ lygų į Marijampolės PN administracijÄ .

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ Marijampolės PN administracijos, be to, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismÄ kreipėsi tik 2015 m. kovo 9 d. (I t. b. l. 8), todėl praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo.CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (kuriame praÅ¡oma taikyti sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senatį), neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, nenurodė ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2003 m. gruodžio 12 d. iki 2012 m. kovo 8 d., atmestinas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Atitinkamai nevertinamos ir su minėtu laikotarpiu susijusios bylos faktinės aplinkybės.Taigi, nagrinėjamu atveju ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2015 m. kovo 9 d.Europos Žmogaus Teisių Teismas (Toliau tekste – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytose patalpose.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv.m. Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“. Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino patalpos. Bylos duomenimis, pareiškėjas į Marijampolės pataisos namus atvyko 2003 m. vasario 11 d. (I t. b.l. 100-102). 2010 m. rugpjūčio 25 d.

Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 16 bÅ«rio 161 brigadÄ (I t. b.l. 23-24), 2012 m. birželio 27 d. įsakymu - 22 bÅ«rio 221 brigadÄ (I t. b.l. 25-26), 2012 m. rugsėjo 18 d. įsakymu - 21 bÅ«rio 211 brigadÄ (I t. b.l. 27-28), 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu - 22 bÅ«rio 221 brigadÄ (I t. b.l. 29), 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymu - 21 bÅ«rio 211 brigadÄ (I t. b.l. 30). IÅ¡ Marijampolės pataisos namų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ viso 210 parų, t.y. laikotarpiais nuo 2012 m. kovo 9 d. iki 2012 m. gegužės 3 d., nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2013 m. kovo 14 d. ir nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. balandžio 22 d. (I t. b.l. 100-102).PareiÅ¡kėjas buvo baustas uždarant į kameras: 2012 m. birželio 26 d. 6 mėnesiams į kamerÄ Nr. 20, 2013 m. lapkričio 4 d. - 15 parų į kamerÄ Nr. 25, 2014 m. gegužės 8 d. - 15 parų į kamerÄ Nr. 25, 2014 m. liepos 30 d. - 15 parų į kamerÄ Nr. 16, 2014 m. rugpjūčio 14 d. - 15 parų į kamerÄ Nr. 16, 2014 m. rugpjūčio 29 d. - 15 parų į kamerÄ Nr. 16, 2014 m. rugsėjo 13 d. - 15 parų į kamerÄ Nr. 16, 2014 m. rugsėjo 18 d. - 15 parų į kamerÄ Nr. 16, 2014 m. spalio 3 d. - 12 parų į kamerÄ Nr. 16, 2014 m. spalio 15 d. - 15 parų į kamerÄ Nr. 16, 2014 m. lapkričio 12 d. - 15 parų į kamerÄ Nr. 16, 2014 m. spalio 30 d. - 13 parų į Nr. 16, 2014 m. lapkričio 28 d. - 2 mėn. į Nr. 23, 2015 m. sausio 28 d. - 1 mėn. į Nr. 19, 2015 m. vasario 3 d. - 15 parų į Nr. 19 (I t. b.l. 100-102).Kadangi objektyvių duomenų apie Marijampolės PN konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikrame kambaryje (gyvenamojoje patalpoje, baudos izoliatoriaus kameroje) metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkretaus kambario, kuriame laisvės atėmimo bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.Kaip jau buvo minėta, nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 16 bÅ«rio 161 brigadÄ , tačiau atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė duomenų apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Nuo 2012 m. birželio 27 d. - 22 bÅ«rio 221 brigados 2 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 144,92 kv.m., įrengta 46 miegamosios vietos, taigi pareiÅ¡kėjui teko 3,15 kv.m. Nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. - 21 bÅ«rio 211 brigadÄ , tačiau duomenų apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Ä¯ bylÄ taip pat nepateikta. Laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. pareiÅ¡kėjui buvo paskirta 22 bÅ«rio 221 brigados 2 patalpa, kurios plotas 144,92 kv.m., įrengta 46 vietos, taigi pareiÅ¡kėjui teko 3,15 kv.m.

Nuo 2014 m. gruodžio 1 d. pareiÅ¡kėjui paskirta 21 bÅ«rio 211 brigada, tačiau duomenų apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Ä¯ bylÄ nepateikta. Taigi, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, gyvenant 22 bÅ«rio 221 brigadoje pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, tačiau duomenų apie kitas gyvenamÄ sias patalpas atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė. Baudos izoliatoriaus kameros Nr. 20 plotas 20,39 kv.m., įrengtos 5 gyvenamosios vietos, taigi pareiÅ¡kėjui teko 4,08 kv.m. ploto.

Kameros Nr. 25 plotas 34,83 kv.m., 9 vietos, pareiškėjui teko 3,87 kv.m ploto. Kameros Nr. 16 plotas 20,20 kv.m., 5 vietos, taigi pareiškėjui teko 4,09 kv.m. ploto. Kameros Nr. 23 plotas 16,37 kv.m., įrengtos 4 vietos, pareiškėjui teko 4,04 kv.m. Kameros Nr. 19 plotas 16,50 kv.m., įrengtos 4 vietos, taigi pareiškėjui teko 4,12 kv.m. (I t. b.l. 100-102). Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, gyvenant kamerose Nr. 20, Nr. 25, Nr. 16, Nr. 23, Nr. 19 pareiškėjui buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma.

Nors 2015 m. balandžio 17 d. teismo nutartimi atsakovo atstovas buvo įpareigotas pateikti konkrečius duomenis apie patalpų, į kurias pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi, plotus, kartu su pareiÅ¡kėju buvusių asmenų skaičių, tačiau Å¡ių duomenų atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė.Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas), kuri pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims (ABTÄ® 57 str. 4 d.).

Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomų aplinkybių. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas) (žr. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Tai, kad asmens laisvė yra ribojama, administracinių teismų praktikoje atsižvelgiama taikant įrodinėjimo naÅ¡tos dėl reikalavimų atlyginti kalinimo metu kilusiÄ neturtinę žalÄ taisykles (žr.

LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) formuojamÄ praktikÄ , renkant įrodymus apie kalinimo sÄ lygas, bÅ«tina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus, griežtai negalima laikytis principo, jog tam tikros aplinkybės buvimÄ turi įrodyti asmuo, kuris ja remiasi, taigi pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie higienos normų laikymÄ si tenka atsakovui (žr. EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimas Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Kadangi atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl jo laikymo perpildytose bendrabučio tipo patalpose Å¡i aplinkybė laikytina įrodyta. Atėmus laikotarpius kai pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į kameras ar iÅ¡vykęs, nustatyta, kad 16 bÅ«rio 161 brigadoje pareiÅ¡kėjas praleido 53 paras, 21 bÅ«rio 211 brigadoje – 195. Vadinasi, iÅ¡ viso 248 paras pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad beveik visi asmenys gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose rÅ«ko, o nerÅ«kantiems asmenims ar rÅ«kantiems su tinkama ventiliacija patalpų nėra.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkte. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Teismas pažymi, kad administracinėje byloje nepaneigti atsakovo argumentai, jog Marijampolės PN visų bÅ«rių kiemeliuose yra įrengtos ir pažymėtos rÅ«kymo vietos.

PareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į Marijampolės PN administracijÄ dėl to, kad kiti nuteistieji rÅ«ko gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiÅ¡kėjas nesikreipė su praÅ¡ymu perkelti jį į kitas patalpas, kuriose bÅ«tų laikomas su nerÅ«kančiais asmenimis. Ä® bylÄ pateikti R. B. PraÅ¡ymai leisti pirkti maisto produktus (I t. b.l. 110, 111, 112, 113, 115, 116, 180, 179) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Marijampolės PN parduotuvės reguliariai įsigyja tabako gaminių. 2014 m. gruodžio 3 d.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus atliktas Faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-205 patvirtina, kad Marijampolės PN gyvenamuosiuose būriuose ir kitose patalpose rūkančiųjų nepastebėta, patalpose iškabinti draudžiantys rūkyti ženklai, kiemeliuose įrengtos rūkymo vietos su nuorodomis „Rūkymo vieta“ (I t. b.l. 41-42). Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 57 str.).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės PN sanitarinėse patalpose. Nurodo, kad 22 bÅ«rio sanitarinėse patalpose nėra ventiliacijos, o 6 kv.m. patalpoje įrengti 3 klozetai, 2 pisuarai, 5 praustuvės. Minėtu inventoriumi naudojasi visas bÅ«rys.Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintuose AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprÅ«pinimo normatyvuose (toliau – Materialinio buitinio aprÅ«pinimo normatyvai) nustatyta, kad 1 praustuvė turi bÅ«ti skiriama deÅ¡imčiai asmenų, 1 klozetas/unitazas - dvylikai asmenų, 1 pisuaras - dvylikai asmenų, (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“).Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė detalius 2012-2014 m. duomenis apie nuteistųjų skaičių 22 bÅ«ryje, t.y. 2012 m.

II ketv. 22 bÅ«ryje buvo apgyvendinti 56 nuteistieji, 2012 m. III ketv. – 46, 2013 m. III ketv. – 32, 2013 m. IV ketv. – 34, 2014 m. I ketv. – 39, 2014 m. II ketv. – 46, 2014 m. III ketv. – 42, 2014 m. IV ketv. – 47 (I t. b. l. 55-56). Ä® bylÄ pateiktos 22 bÅ«rio sanitarinių patalpų nuotraukos patvirtina, kad minėtoje patalpoje yra įrengti 3 klozetai, 2 pisuarai, 5 praustuvės, 1 duÅ¡as (I t. b.l. 79-80). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Taigi, atsakovo atstovo į bylÄ pateikti įrodymai apie sanitarinių patalpų įrengimÄ duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog sanitarinio mazgo įrenginių skaičius, atsižvelgiant į bÅ«ryje esamÄ nuteistųjų skaičių, nevisiÅ¡kai atitinka nustatytas normas.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Teismo vertinimu, vien tik abstraktÅ«s teiginiai apie sanitarinių patalpų bÅ«klę negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas pažymėjo, kad iÅ¡ nuteistųjų nebuvo gauta skundų, jog kyla problemų dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, kad reikia laukti eilėje ir pan, be to, nuteistieji gali naudotis kitais sektoriuje esančiais sanitariniais mazgais.

Teismas akcentuoja, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja sanitarinių patalpų plotų bei konstrukcinių ypatumų. Pagal į bylÄ pateiktas 22 bÅ«rio patalpų schemas, sanitarinis mazgas yra įrengtas atskirai nuo miegamųjų patalpų (I t. b. l. 19). Sanitarinių patalpų nuotraukos patvirtina, kad klozetai yra atskirti pertvaromis, sanitarinis mazgas vėdinamas per langÄ (I t. b. l. 79-80). Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad karÅ¡tu duÅ¡u leidžiama naudotis tik kartÄ per savaitę, o tualetinio popieriaus iÅ¡duodamas vienas ruloniukas per mėnesį. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, kas yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte. IÅ¡ į bylÄ pateikto Pataisos įstaigos duÅ¡inės darbo grafiko (I t. b. l.

37) matyti, kad 22 bÅ«rio nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos naudotis duÅ¡u penktadieniais nuo 9.30 val. iki 12.00 val. Ä® bylÄ atsakovo pateikti Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (2012 m. kovo 22 d. patikrinimo aktas Nr. Pa-65, 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo aktas Nr. PT-342) patvirtina, kad nuteistiesiems yra sudaryta galimybė prausti kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u kartÄ per savaitę (I t. b. l. 31-35). Teisės aktai nenumato duÅ¡o su Å¡iltu vandeniu kiekviename bÅ«ryje dažniau nei kartÄ per savaitę, taigi pareiÅ¡kėjo skundo argumentai Å¡ioje dalyje taip pat atmestini kaip nepagrįsti.Vadovaujantis minėtais Materialinio buitinio aprÅ«pinimo normatyvais, vienam vyrui mėnesiui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus.

Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistiesiems higienos priemonių. Atsakovas atsiliepime patvirtino, jog nustatytų priemonių iÅ¡davimo tvarkos laikomasi nuolat, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtÄ aplinkybę. Be to, esant didesniam poreikiui ar siekiant naudoti aukÅ¡tesnės kokybės higienos priemones, jas galima įsigyti už asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas. Taigi, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl nepakankamo aprÅ«pinimo higienos priemonėmis (tualetiniu popieriumi) atmestinos ir negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atsirasti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl tarakonų, kitų parazitų buvimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su UAB „Dezinfa“ yra sudaręs dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ Marijampolės pataisos namų patalpose atliekamos dezinsekcijos ir deratizacijos procedÅ«ros (I t. b.l. 57-61). Byloje nėra pateikta duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi, be to, Higienos normos HN 76:2010 58 punktas įpareigoja nuteistuosius (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis gyvenamosios aplinkos Å¡vara.

PareiÅ¡kėjo teiginius apie parazitų buvimÄ paneigia Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012 m. kovo 22 d. patikrinimo aktas Nr. Pa-65 (I t. b.l. 31-32), kuriame nurodyta, kad asmenys patekę į pataisos namus yra tikrinami ar neapsikrėtę parazitais, niežais. Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie parazitų, graužikų buvimÄ nepateikė, taigi pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl netinkamos ventiliacijos ir susikaupusios drėgmės gyvenamosiose patalpose.

Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 24 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. PareiÅ¡kėjas savo teiginiams patvirtinti jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie ventiliacijos nebuvimÄ ir oro drėgnumÄ , nepateikė. Atsakovo į bylÄ pateikti Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (I t. b.l. 31-35) patvirtina, kad Marijampolės PN laikomiems asmenims yra sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (atitinka HN 76:2010 6 p.), gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (atitinka HN 76:2010 24 p.).

Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teigimu, Pataisos įstaigos teikiamas maistas yra nepilnavertis, jo energetinė vertė nuo 1300 iki 1500 kcal., o giminėms neleidžiama perduoti maisto iÅ¡ laisvės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punkte numatyta, jog areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas.

Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimo centras tikrina maisto, tiekiamo į pataisos įstaigÄ , kokybę. Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimo centro 2014 m. balandžio 11 d. tyrimų protokolas (I t. b.l.

43) patvirtina, kad maisto dienos patiekalų energetinė vertė atitinka nustatytus reikalavimus. Ä® bylÄ atsakovo atstovo pateikti Maisto tvarkymo subjekto 2013 m. lapkričio 25 d. ir 2014 m. lapkričio 20 d. patikrinimo aktai patvirtina, kad higienos-sanitarijos pažeidimų Marijampolės pataisos namuose nenustatyta (I t. b.l. 44-52). Kadangi pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl maisto neteikimo ar jo blogos kokybės, o pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovų veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisės aktų reikalavimams, todėl darytina iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus.

Atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl draudimo su savimi turėti pledus, kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194, 173.16 punktÄ , nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, leidžiama naudotis įsigyta ar perduota patalyne (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raÅ¡tu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. PareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių atvejų, susijusių su Å¡io pobÅ«džio pažeidimais.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog 22 bÅ«rio pasivaikščiojimo kiemelio teritorija užima apie 40 kv. m. ir juo gali naudotis 70 nuteistųjų. Atsakovo teigimu pasivaikščiojimo kiemelio plotas 170 kv.m. PareiÅ¡kėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelio ploto paneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateikta patalpų schema (b.l. 108). Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai, o sportuoti nuteistiesiems pataisos namuose yra įrengtas sporto aikÅ¡tynas, kuriame yra futbolo, krepÅ¡inio, įrengta treniruoklių salė ir visi nuteistieji grafike nustatytu laiku gali sportuoti (I t. b.l. 38-39).

Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius dėl mažo kiemelio nepateikė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pataisos namuose nėra jokių užsiėmimų, tačiau pareiÅ¡kėjo argumentus paneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateiktas platus socialinės reabilitacijos programų sÄ raÅ¡as (I t. b. l. 40), taip pat, kaip jau buvo minėta, nuteistieji gali, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ grafikÄ , sportuoti, lankytis bibliotekoje. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia aplinkybe, kad jam buvo leidžiama apsipirkti parduotuvėje tik kartÄ per mėnesį.

Tačiau pareiÅ¡kėjo argumentus paneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai dėl leidimo pirkti maisto produktus ir bÅ«tiniausias reikmes (I t. b. l. 109-119), pagal kuriuos 2015 m. sausio mėnesį jam buvo leista apsipirkti 4 kartus - 2015 m. sausio 2 d., 2015 m. sausio 16 d., 2015 m. sausio 23 d. ir 2015 m. sausio 30 d, (I t. b. l. 113-116), 2015 m. vasarį 2 kartus – 2015 vasario 20 d. ir 2015 m. vasario 27 d. (I t. b. l. 111-112). Pagal Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraÅ¡tį (b. l. 121) 2013 m. gruodžio mėnesį pareiÅ¡kėjas prekes iÅ¡ parduotuvės pirko du kartus - 2013 m. gruodžio 5 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio (neneÅ¡ioja kortelių, turi sadistinį polinkį, laužo daiktus kratų metu, naudoja fizinį smurtÄ , neregistruoja praÅ¡ymų), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t.y. nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio provokuojant nuteistuosius, yra atmestini.PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde (I t. b. l. 85, 94) nurodo, kad 2014 metais dėl kilusio konflikto buvo privestas atsisakyti gyventi 22 bÅ«ryje ir jam buvo skirta drausminė nuobauda – 15 parų baudos izoliatoriuje.Bylos duomenimis, 2014 m. liepos 29 d. pareiÅ¡kėjas Marijampolės pataisos namų direktoriui pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kad atsisako gyventi Marijampolės pataisos namų 22 bÅ«ryje dėl asmeninių aplinkybių, kurių pasakyti negalėjo (I t. b. l. 107).

Dėl minėto įvykio Marijampolės pataisos namuose buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. 2014 m. liepos 31 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. 36/06-83 (I t. b. l. 105) nurodyta, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai apklausė nuteistÄ jį R. B., tačiau pastarasis atsisakė nurodyti aplinkybes, priežastis ar nuteistuosius, dėl kurių negali atlikti bausmės paskirtame bÅ«ryje. PareigÅ«nai taip pat apklausė ir 22 bÅ«rio nuteistuosius, tačiau jie nurodė, kad nežino dėl kokių priežasčių R.

B. atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad R. B. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, taigi buvo nubaustas 15 parų į baudos izoliatorių. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta nuteistųjų pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Pataisos įstaigų taisyklių 73 punkte taip pat nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių.

Pabrėžtina, kad bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. PareiÅ¡kėjas atsisakė vykdyti teisėtÄ pareigÅ«nų reikalavimÄ â€“ eiti į 22 bÅ«rį nenurodydamas jokių priežasčių. Å iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtina pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimas (I t. b. l. 107) ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada (I t. b.l. 105), taigi, teismo vertinimu, nuobauda pareiÅ¡kėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Pagal į bylÄ pateiktÄ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijÄ , ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi dėl traumos, nemigos, dirglumo ir pan. (II t. b. l. 18-40), tačiau teismas pažymi, kad medicinos istorijos duomenimis, dirglumas, nerimas ir miego sutrikimai yra susiję su abstinencija nuo opiatų.

Teismo vertinimu, į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, jos pablogėjimÄ , kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl per mažo gyvenamojo ploto, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose, kurių plotas mažesnis, nei nustatyta minimali ploto norma buvo kalinamas gana ilgÄ laikotarpį - 248 paras, tačiau pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius – kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę. Pataisos namų teritorijoje yra galimybė užsiimti sportu, nuteistieji, turi galimybę dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.

Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal darbotvarkę skirtu miegui laiku. Byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, jos pablogėjimÄ , kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Taigi įvertinus faktines bylos aplinkybes, teismo vertinumu, pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos Marijampolės pataisos namuose negali bÅ«ti laikomos kaip kankinančios.Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Ä®vertinęs nustatytas bylos faktines aplinkybes - pažeidimo trukmę, bendrÄ sias kalinimo Marijampolės PN sÄ lygas, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kur nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę, gali sportuoti, eiti pasivaikščioti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, nesant byloje duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas (teisės aktais reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotÄ ), pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas (teisės aktais reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotÄ ), o reikalavimas dėl 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista R. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo R. B. reikalavimÄ dėl 100 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Audrius Grauželis