2022-07-21 Nr. AB-19099-4-68-3-00547-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3436-502/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00547-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiams S. K., S. O., jų atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Gedminienei,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečių S. K., S. O. ir jų nepilnamečio vaiko R. S., atstovaujamo tėvų pagal įstatymą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiams S. K., S. O. ir jų nepilnamečiam vaikui R. S..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu, kuriuo prašė (duomenys neskelbtini) piliečiams S. K., S. O. ir jų nepilnamečiam vaikui R. S. (toliau – ir užsieniečiai) skirti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – ir Centras), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad VSAT pareigūnai sulaikė užsieniečių grupę, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pėsčiomis, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Sulaikytų asmenų grupėje buvo ir (duomenys neskelbtini) piliečiai S. K., S. O., R. S.. Užsieniečiai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė juos į užkardą. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą nesuteikti minėtiems (duomenys neskelbtini) piliečiams prieglobsčio, išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsieniečiai šį Migracijos departamento sprendimą apskundė Migracijos departamento komisijai, prašydami jį panaikinti. Migracijos departamento komisija 2021 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 6K-1351 užsieniečių skundą atmetė. Užsieniečiai komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. vasario 28 d. sprendimu pakeitė Migracijos departamento sprendimą ir jį išdėstė taip: „uždrausti minėtiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Dėl priimto sprendimo pasikeitė užsieniečių teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, jie nebėra prieglobsčio prašytojai.

II. 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo teikimą tenkino ir 6 (šešiems) mėnesiams, bet ne ilgiau iki užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini) piliečiams S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) S. O., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnamečiam vaikui R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

4. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – Įstatymas) 115 straipsnyje yra numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, tarp kurių yra ir alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ar užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

5. Teismas nustatė, kad S. K., S. O., R. S. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, be tam reikalingų privalomų dokumentų, ne per pasienio kontrolės postą kirsdami valstybės sieną su (duomenys neskelbtini). Užsieniečiai pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė juos į užkardą. Šiuo metu galioja galutinis Migracijos departamento priimtas sprendimas (iš dalies pakeistas) ir patvirtintas teismų įsiteisėjusiais sprendimais dėl to, kad prieglobstis (duomenys neskelbtini) piliečiams S. K., S. O., R. S. Lietuvos Respublikoje nebus suteikiamas. Dėl to asmenys netenka teisės likti Lietuvos Respublikoje ir bus išsiųsti į (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti, kad minėtų užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje nėra teisėtas.

6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje užsieniečiai neturi nei ekonominių, nei socialinių ryšių, neturi pagrindo jų įgyti ar kurti, nes turi išvykti iš Lietuvos Respublikos. Su sprendimu nesuteikti prieglobsčio užsieniečiai nesutiko, sprendimą jie skundė teismams, prašydami sprendimą panaikinti. Užsieniečių nenoras susitaikyti su priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu, siekis likti Europos Sąjungos erdvėje yra pagrindas manyti, kad turėdami laisvę užsieniečiai gali vengti sprendimo įvykdymo, gali slėptis ar siekti savarankiškai išvykti į kitą šalį piktnaudžiauti jiems išreikštu pasitikėjimu, jei teismas neapribotų jų laisvės judėti.

7. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog neskyrus užsieniečiams alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jų judėjimo laisvės yra pagrindas manyti, kad jie gali bandyti savavališkai neteisėtu būdu įgyvendinti savo siekį likti Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, tokiu atveju kelti nelegalios migracijos grėsmę ne tik šaliai, kurioje jie yra šiuo metu, bet ir visai Europos Sąjungos teritorijai. Dėl to teismas pripažino, kad egzistuoja ir turi būti taikomi prievartos pagrindai, numatyti Įstatymo 115 straipsnyje, nes užsieniečių tapatybė nustatyta, o jiems taikant prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę nekiltų grėsmė valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

8. Teismas, įvertinęs užsieniečių, kaip šeimos vieneto santykius, nepilnamečio asmens priklausomybę nuo tėvų, kuriems yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, dėl ko ir nepilnametis asmuo turės išvykti iš Lietuvos, įžvelgė pagrindą prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę taikyti ir nepilnamečio asmens atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad toks sprendimas nereiškia, kad užsieniečiai neturi teisės gauti psichologinės pagalbos, medicinos, socialinių, švietimo, maitinimo ar kitų paslaugų už apgyvendinimo vietos ribų.

III. 9. Užsieniečiai apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą, pareiškėjo teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant užsieniečiams kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsieniečius VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Užsieniečiai nurodo, kad jiems atsisakyta suteikti prieglobstį ir jie išsiunčiami į kilmės valstybę. Vadinasi, jų atžvilgiu gali būti taikoma Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

11. Užsieniečiai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2595-602/2022, tarptautinės teisės aktais, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir teigia, kad jų atveju nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į jų nepilnamečio vaiko interesus, nepilnamečio vaiko interesai apskritai nevertinti. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie užsieniečių keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, asmenų judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje, tarp jų ir nepilnamečio vaiko, varžoma nuo daugiau nei pusę metų, jų tapatybė nustatyta. Įvertinus prioritetinį nepilnamečio vaiko interesą, itin ilgą laiką ribojamą jų judėjimo laisvę (daugiau nei 10 mėnesių), - laikytina, kad alternatyvios sulaikymui priemonės ribojant užsieniečių judėjimo laisvę taikymas šiuo atveju nėra proporcingas siekiamiems tikslams. Užsieniečiams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, turėtų būti pakeista į alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Pareiškėjas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. liepos 7 d. S. K., S. O. ir R. S., būdami apgyvendinti Naujininkų pabėgėlių priėmimo centre su teise judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, savavališkai pasišalino iš Centro, tačiau 2022 m. liepos 12 d. buvo sulaikyti kelyje Gražiškiai–Kalvarija, apie 8 km nuo valstybės sienos. Apklausos metu automobilio vairuotojas (duomenys neskelbtini) pilietis paaiškino, kad pareiškėjus paėmė Vilniuje ir vežė automobiliu į užsienį, tikslios vietos nenurodė, nes tai turėjo nurodyti pareiškėjai.

14. Pareiškėjas pažymi, kad užsieniečiai į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini), neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. neturėjo jokių asmens tapatybę ir / ar pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Jie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi pagrindo jų įgyti ar kurti, nes turi išvykti iš Lietuvos Respublikos. 2022 m. balandžio 6 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1808-789/2022, kuri yra galutinė ir neskundžiama, todėl pasikeitė minėtų užsieniečių teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje teritorijoje. Užsieniečiai yra linkę pažeidinėti įstatymus, bandė neteisėtai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, tai parodo, kad jie nėra linkę laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, taip pat, kad jų kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, todėl nustojus taikyti minėtiems užsieniečiams judėjimo laisvės suvaržymą, atsirastų reali galimybė pasinaudojus laisvų asmenų judėjimų Šengeno erdvėje ir toliau neteisėtai migruoti Šengeno erdvėje, siekiant išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

15. Pareiškėjas nurodo, kad Centre yra sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina jų teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, vyksta užsieniečių užimtumo veiklos, skirtos tiek visoms vaikų amžiaus grupėms, tiek suaugusiems vyrams ir moterims. Ikimokyklinio amžiaus vaikai lanko neformalaus ugdymo užsiėmimus už stovyklos ribų, suaugusiems sudarytos galimybės mokytis lietuvių ir anglų kalbos organizuojamuose kursuose, lankyti šokių ir sporto užsiėmimus, vykdoma meno ar rankdarbių terapija. Bendravimas su visais Centre gyvenančiais užsieniečiais neribojamas, centro teritorija yra pakankamai erdvi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje ginčas kilo dėl užsieniečių judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje ribojimo pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be kelionės dokumentų, Lietuvoje neturi ekonominių ar socialinių ryšių, yra pagrindas manyti, kad turėdami laisvę užsieniečiai gali vengti sprendimo įvykdymo, gali slėptis ar siekti savarankiškai išvykti į kitą šalį, piktnaudžiauti jiems išreikštu pasitikėjimu, jei teismas neapribotų jų laisvės judėti, todėl tenkino pareiškėjo teikimą ir skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Alternatyvi sulaikymui priemonė skirta ir užsieniečių S. K. ir S. O. nepilnamečiam vaikui R. S..

18. Apeliaciniame skunde užsieniečiai nurodo, jog atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, jiems pagrįstai gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės ribojimų, o nepilnamečio vaiko interesai apskritai nebuvo įvertinti.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta. Todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

21. Pagal Įstatymo 112 straipsnį, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

22. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

23. Pagal šio straipsnio 2 dalį, 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

24. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiams prieglobsčio, išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsieniečiai šį Migracijos departamento sprendimą apskundė Migracijos departamento komisijai, prašydami jį panaikinti. Migracijos departamento komisija 2021 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 6K-1351 užsieniečių skundą atmetė. Užsieniečiai komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. vasario 28 d. sprendimu pakeitė Migracijos departamento sprendimą ir jį išdėstė taip: „uždrausti minėtiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1808-789/2022, kuria pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

25. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Pagal to paties straipsnio 64 dalį, galutinis sprendimas – Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti.

26. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, užsieniečių prieglobsčio byloje galutinis sprendimas yra priimtas, todėl užsieniečiai nebėra prieglobsčio prašytojai. Dėl to pagal Įstatymo 14019 straipsnio 2 dalį, užsieniečių atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė: apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; o sulaikymo priemonės asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriamos tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas, tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).

28. Spręsdama dėl užsieniečių prašymo apgyvendinti juos VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų, teisėjų kolegija, pirmiausiai pabrėžia pakankamai ilgą laiką užsieniečių atžvilgiu taikomą judėjimo ribojimą (faktiškai nuo jų atvykimo į Lietuvos Respubliką 2021 m. liepos 19 d.). Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl užsieniečių prašymo suteikti prieglobstį priimtas 2022 m. balandžio 6 d., t. y. praėjo jau pakankamas laikotarpis įvykdyti užsieniečių išsiuntimą.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

30. Pagal Įstatymo 112 straipsnį, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

31. Nagrinėjamu atveju, nors užsieniečiai ir buvo pasišalinę iš Centro, tačiau nėra duomenų, kad jie keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat atsižvelgiant į užsieniečių nepilnamečio vaiko interesus, ilgą laiką užsieniečiams taikomą judėjimo ribojimų trukmę, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga skirti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad užsieniečiams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, netaikant jiems judėjimo laisvės apribojimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečių S. K., S. O. ir jų nepilnamečio vaiko R. S., atstovaujamo tėvų pagal įstatymą, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„(duomenys neskelbtini) piliečiams S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) S. O., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir jų nepilnamečiam vaikui R. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų 6 (šešiems) mėnesiams, bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė