2023-04-19 Nr. AB-8441-3-61-3-04792-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-314-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04792-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Vilniaus pataisos namų teisių ir pareigų perėmėja), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba), trečiajam suinteresuotam asmeniui Laisvės atėmimo vietų ligoninei (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. T. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. buvo laikomas Vilniaus PN gyvenamojoje patalpoje. 2021 m. lapkričio 12 d. apie 20.30 min. jis kreipėsi į Vilniaus PN pareigūną, prašydamas iškviesti medicinos seselę ar greitąją medicinos pagalbą (toliau – ir GMP) dėl (duomenys neskelbtini) skausmo, tačiau jo buvo paprašyta palaukti. Tą pačią dieną 22 val., 23.30 min. ir 00.10 min. jis kreipėsi į pareigūnus su pakartotiniais prašymais, tačiau jam nebuvo iškviesti medikai.

Lapkričio 13 d. ryte jis informavo pamainos pareigūną, jog (duomenys neskelbtini) skausmai tebesitęsia. Apie 20 val. atvykusi medicinos seselė informavo, kad vaistų skirti negali, nes nėra gydytoja, prašė laukti pirmadienio. Pareiškėjo teigimu, tą pačią dieną apie 22.30 min. (duomenys neskelbtini) skausmas dar sustiprėjo, todėl pakvietė pareigūną ir paprašė jo iškviesti GMP. Pareigūnas GMP kviesti atsisakė, liepė jam eiti miegoti. Pareiškėjas 23 val. ir 00.40 min. pakartotinai paprašė pareigūno kviesti GMP, nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) skausmą kenčia jau antrą parą ir negali dėl to užmigti, tačiau medikai nebuvo iškviesti.

Lapkričio 14 d. ryte jis informavo kitos pamainos pareigūną, kad antrą parą yra nemiegojęs, nes skauda (duomenys neskelbtini), todėl prašė informuoti medicinos seselę. Medicinos seselė atėjo po kelių valandų, pasiūlė (duomenys neskelbtini), nurodė, kad vaistų skirti negali, siūlė laukti šeimos gydytojo. Kai skausmas tapo nepakeliamas, pareiškėjas vėl prašė pareigūnų kviesti GMP, bet buvo atsakyta, kad reikia laukti šeimos gydytojo. Pareiškėjo tvirtinimu, analogiška situacija pasikartojo ir lapkričio 15 d., tačiau tą dieną medicinos seselė net neatėjo po pirmo prašymo, pareigūnas liepė rašyti prašymą dėl gydytojo apžiūros.

Pareiškėjas nurodė, kad prašymą pas gydytoją rašė lapkričio 9 d., tačiau jo Vilniaus PN administracija neregistravo. Pakartotinai prašymą rašė lapkričio 15 d. Po antro prašymo jį išsikvietė šeimos gydytoja ir apžiūrėjusi skubiai išrašė siuntimą pas (duomenys neskelbtini) gydytoją į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir Ligoninė), skyrė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN nurodytu laikotarpiu sąmoningai vengė suteikti jam medicininę pagalbą, kviesti GMP. Dėl Vilniaus PN neveikimo jis patyrė kančias, neigiamus išgyvenimus ir sveikatos pablogėjimą, dėl (duomenys neskelbtini) skausmo nemiegojo apie penkias paras, sutriko koordinacija, nebuvo apetito.

Dėl patirto fizinio ir dvasinio skausmo neteko apie 7 kg svorio.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka.

5. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN nėra struktūrinio padalinio, atsakingo už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, ir nėra etatinio medicinos personalo. Sveikatos priežiūros paslaugas suimtiesiems ir nuteistiesiems centralizuotai teikia Ligoninė, t. y. kitas juridinis asmuo. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d. pareiškėjo rašytinių prašymų iškviesti jam medicinos pagalbą nebuvo registruota. Atsakovas pažymėjo, kad nuteistųjų ir suimtųjų žodiniai prašymai nėra registruojami.

6. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas dėl (duomenys neskelbtini) skausmo Ligoninės šeimos gydytojo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus PN teritorijoje. Pacientui buvo nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) bei sudarytas tyrimų ir konsultacijų planas. Kito ambulatorinio vizito pas šeimos gydytoją metu (2021 m. lapkričio 23 d.) pacientas nusiskundimų dėl (duomenys neskelbtini) skausmo neišreiškė.

7. Atsakovas pažymėjo, kad dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos sveikatai atlyginimo yra Komisija, veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog jis laikėsi šios privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Atsakovo teigimu, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turėjo atsisakyti priimti skundą.

8. Dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovas pažymėjo, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ligoninė atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Ligoninė paaiškino, kad Ligoninės padaliniuose, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas organizuojamas vadovaujantis Ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-36 patvirtintu Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) bei kitais sveikatos sistemos teisės aktais. Ligoninė vadovavosi Aprašo 8–11 punktais ir vertino, kad pareiškėjo reikalavimai atsakovui yra nepagrįsti.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas atmetė pareiškėjo skundą kitoje dalyje.

11. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN rašto Nr. 42-3796 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ turinys patvirtina skunde nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 12, 13 ir 14 d. kreipėsi į Vilniaus PN pareigūnus dėl medicininės pagalbos suteikimo (skundėsi (duomenys neskelbtini) skausmu). Rašte teigiama, kad 2021 m. lapkričio 12 d. apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skausmą buvo informuotas skyriaus budintis specialistas, tačiau tuo metu sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos kitiems asmenims ir iki 22.00 val. pareiškėjas nebuvo apžiūrėtas. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas vėl kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) skausmo. Skyriaus specialistas informavo, jog reikės palaukti, kol įstaigoje bus šeimos gydytojas, kuris galės pareiškėją apžiūrėti. Tą pačią dieną, nakties metu, pareiškėjas vėl kreipėsi į pareigūnus dėl (duomenys neskelbtini) skausmo, tačiau skyriaus budinčio specialisto darbo laikas jau buvo pasibaigęs, todėl nakties metu jis nebuvo apžiūrėtas. Rašte nurodyta, kad skyriaus specialistas 2021 m. lapkričio 14 d. dienos metu pareiškėjui davė vaistų nuo skausmo bei informavo, jog yra būtina laukti šeimos gydytojo, kad jį apžiūrėtų. Rašte taip pat nurodyta, jog duomenų apie tai, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 14 d. nakties metu vėl kreipėsi į pareigūnus, kad pastarieji iškviestų skyriaus budintį specialistą, kaip teigiama skunde, nėra gauta. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. buvo apžiūrėtas šeimos gydytojo, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini).

12. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 iki 2021 m. lapkričio 15 d. neužtikrino pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, nors jis kreipėsi su prašymais į Vilniaus PN pareigūnus, nes skaudėjo (duomenys neskelbtini). Rašte nurodyta aplinkybė, kad skunde nurodytomis dienomis pareiškėjas dažniausiai kreipdavosi dėl skausmo jau pasibaigus skyriaus budinčio specialisto darbo laikui, teismo vertinimu, nepašalina Vilniaus PN administracijos pareigos užtikrinti nuteistajam sveikatos priežiūrą. Teismas nurodė, kad pagal nustatytą tvarką po Ligoninės skyriaus specialisto darbo valandų, esant būtinybei, nuteistajam GMP turi iškviesti budintis Vilniaus PN pareigūnas. Įvertinęs tai, kad 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), bei tai, kad pareiškėjas net keletą kartų per parą kreipėsi į pareigūnus dėl medicinos pagalbos suteikimo, teismas konstatavo, kad medicininė pagalba pareiškėjui buvo būtina.

13. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju Vilniaus PN neužtikrino sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. Atsižvelgdamas į pažeidimų pobūdį ir trukmę, teismas konstatavo, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.

14. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visų pirma, atsižvelgė į pažeidimų pobūdį bei trukmę – pareiškėjui nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 15 d. nebuvo užtikrinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, taigi, pareiškėjo teisių pažeidimas nebuvo atsitiktinis ar epizodinis. Teismas vertino ir tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, kad padaryti pažeidimai sukėlė jam nepataisomų padarinių, be to, skunde pareiškėjas minėjo, kad paskyrus medikamentinį gydymą, jo sveikatos būklė pagerėjo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 2 000 Eur suma akivaizdžiai viršija jo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs pirmiau minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatavo, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 400 Eur suma.

15. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą už ilgesnį laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 18 d., kadangi pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos 2021 m. lapkričio 16 d. ambulatorinio apsilankymo pas šeimos gydytoją metu, paskirtas gydymas. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų neužtikrinus jam sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo patyrė neturtinę žalą ir 2021 m. lapkričio 16–18 d.

III. 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

17. Atsakovas nurodo, kad teismas sprendime nepagrįstai pažymi, kad medicininė pagalba pareiškėjui buvo būtina dėl to, jog jis keletą kartų per parą kreipėsi į pareigūnus dėl šios pagalbos suteikimo. Atsakovo teigimu, šis teismo teiginys nėra paremtas jokiais objektyviais kriterijais, iš sprendimo nėra aišku, kodėl, teismo vertinimu, Vilniaus PN pareigūnų pasirinktas elgesio modelis nebuvo adekvatus siekiant užtikrinti pareiškėjo sveikatą ir gerovę. Atsakovas pažymi, kad teismas sprendime nepateikia argumentų, jog pareiškėjui dėl nagrinėjamo ginčo aplinkybių tikrai buvo atsiradusios tokio masto pasekmės, laikytinos neturtine žala, atlygintina pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Atsakovo teigimu, teismas sprendime iš esmės remiasi prielaida, jog ginčo laikotarpiu egzistavo būtinybė dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skausmo iškviesti nuteistajam greitąją pagalbą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas nemotyvavo, kodėl būtent 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas laikytinas teisinga satisfakcija pareiškėjui.

18. Pareiškėjas M. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą. Pareiškėjas nurodo, kad jam padarytos neturtinės žalos dydis prilygsta nurodytai sumai jo skunde. Pareiškėjo teigimu, valstybė turi pareigą ne tik nepažeisti piliečio teisių, bet ir teisėtų lūkesčių. Pareiškėjas akcentuoja, kad kuo svarbesnė ir aiškesnė yra teisinė vertybė, tuo stipriau ji ginama.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ligoninė atsiliepimu į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

20. Ligoninė atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimo bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Ligoninės vertinimu, pareiškėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti. Ligoninė nurodo, kad palaiko atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Atsakovas pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laiko nepagrįstu bei vertina kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

22. Pareiškėjas M. T. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos nesusijusios su byla aplinkybės (nukopijuotas tekstas iš kitos, ne pareiškėjo bylos).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (neveikimo), atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, kad Vilniaus PN neužtikrino pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo nuo 2021 m. lapkričio 12 iki 2021 m. lapkričio 15 d., dėl to pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją. Teismas pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisė 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Pareiškėjas su pirmosios instancijos sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad jo skundas turėtų būti tenkinamas ir jam priteisiamas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

26. Atsakovas taip pat pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepateikė argumentų, jog pareiškėjui dėl nagrinėjamo ginčo aplinkybių tikrai buvo atsiradusios tokio masto pasekmės, laikytinos neturtine žala, atlygintina pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nuo 2021 m. lapkričio 12 iki 2021 m. lapkričio 15 d. pareiškėjui nebuvo užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

27. Byloje nustatyta, kad Vilniaus PN teises ir pareigas nuo 2023 m. sausio 1 d. perėmė Lietuvos kalėjimų tarnyba, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamas apeliacinis skundas, paduotas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai, jog 2021 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), bei tai, kad pareiškėjas net keletą kartų per parą kreipėsi į pareigūnus dėl medicinos pagalbos suteikimo, patvirtina, jog medicininė pagalba pareiškėjui buvo būtina. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, jog pareigūnų pasirinktas elgesio modelis buvo adekvatus siekiant užtikrinti pareiškėjo sveikatą ir gerovę, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra nepagrįsti.

30. Vertinant apeliacinių skundų argumentus, kuriais iš esmės yra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjui priteistinos kompensacijos už jo patirtą neturtinę žalą, teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

31. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

32. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

33. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).

34. Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytą pareiškėjo subjektinės teisės būti laikomam tinkamomis sąlygomis pažeidimą, jo trukmę ir mastą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta pinigais, t. y. kad nepakanka apsiriboti pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu.

35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo argumentus dėl per mažos priteistos kompensacijos, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo pažeistų teisių pobūdžiu, trukme ir mastu, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nepripažįsta pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad jam turėjo būti priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

36. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (Vilniaus pataisos namų teisių ir pareigų perėmėja), apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis