2020-11-11 Nr. AB-21148-3-61-3-00611-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1792-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00611-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. birželio 22 d. iki 2019 m. vasario 20 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose numatytas vienam asmeniui skiriamo gyvenamojo ploto normas. Kamerose nėra užtikrinta efektyvi ventiliacija, šiltuoju metų laiku būna karšta, šaltuoju – šalta. Atidarius langus šiltuoju metų laiku, oras kameroje nejuda, o šaltuoju metų laiku dėl šalčio, diskomforto atidaryti lango negalima. Šaltuoju metų laiku, Lukiškių TI-K kamerose oro temperatūra niekada nebūna aukštesnė kaip +14 C laipsnių, dėl ko naktimis miegoti tenka su drabužiais. Žiemos metu įkalinimo įstaigos administracija kamerų langus užkala celofano plėvele, dėl ko iš lauko į kamerą oras išvis nepatenka. Kamerose esantys tualetai neturi atskiros oro šalinimo sistemos.

3. Visi kamerose esantys metaliniai paviršiai nuo drėgmės yra surūdiję. Ant kamerų sienų veisiasi grybelis, pelėsiai, nuo lubų byra tinkas, nuo sienų atsilupę dažai. Pasivaikščiojimo kiemeliuose (stogeliuose nuo lietaus) naudojamas asbesto šiferis (statybinė medžiaga), kuris yra nuodingas/žalingas žmogaus sveikatai. Kamerose pilna tarakonų, nariuotakojų kitokių parazitų, kurių yra ir Lukiškių TI-K išduotame čiužinyje, kuris neatitinka sanitarijos, higienos reikalavimų. Lukiškių TI-K išduodama patalynė yra tiek susidėvėjusi, o užvalkalai antklodei Lukiškių TI-K išvis neišduodami. Kamerose nėra pakankamai užtikrinamas nei natūralus, nei dirbtinis apšvietimas. Dėl kamerų langų mažumo bei dėl languose įstatytų grotų ir metalinių tinklų, į kamerą natūrali dienos šviesa išvis beveik nepatenka. Dirbtinė šviesa kamerose kenksminga akims ir nuo jos neretai pradeda skaudėti akis bei galvą.

4. Kamerose neveikė signalinė prižiūrėtojo iškvietimo sistema, dėl to per visą kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjas patyrė įtampą bei išgyveno baimės ir nesaugumo jausmus, kadangi kameroje įvykus kanalizacijos avarijai, sutrikus sveikatai, ūmiam skausmui, įvykus konfliktinėms situacijoms/problemoms su kitais kartu kameroje laikomais asmenims, niekada laiku negalėdavo išsikviesti Lukiškių TI-K apsaugos priežiūros administracijos ar personalo darbuotoją. Iki šiol nėra įrengti iškvietimo sistemos įrengimai pasivaikščiojimo kiemeliuose, kuriuose reikia vaikščioti 1,5 valandos, o jei nori į tualetą ar pradeda lyti, norint eiti į kamerą, prisišaukti pareigūno neįmanoma.

5. Dušu leidžiama pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę ir ne ilgiau kaip 15 minučių, šiltu dušu pasinaudoti po sporto Lukiškių TI-K negalima, į kameras šiltas vanduo netiekiamas. Vieną kartą per savaitę valandai išveda pažaisti stalo tenisą ir į jogos užsiėmimus.

6. Maitinimas Lukiškių TI-K menkavertis, monotoniškas, neatitinka energetinės vertės (kaloringumo) suaugusiam vyrui. Lukiškių TI-K nėra sudaryta išvis jokių galimybių nei suimtiesiems, nei nuteistiesiems (išskyrus Lukiškių TI-K ūkio darbams paliktus nuteistuosius) patiems nei gamintis maistą, nei kur jį laikyti pvz., įsigijus Lukiškių TI-K parduotuvėje už savo asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus gendančius mėsos, pieno ir kt. produktus. Visą kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjui nei vieno karto nebuvo išduotos būtinos asmens higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi reikmenys, drabužių skalbimo, indų plovimo priemonės). Per minėtą laikotarpį vieną kartą per mėnesį išduodamas tik vienas ritinėlis nekokybiško tualetinio popieriaus bei vienas vienetas ūkinio muilo. Nurodyto išduodamų higienos priemonių kiekio, norint palaikyti visavertę, reikalingą higieną, nepakanka. Lukiškių TI-K nėra sudarytos sąlygos nei skalbti, nei džiovinti drabužius, nemokamai Lukiškių TI-K viršutinių drabužių neskalbia. Nemokamai Lukiškių TI-K laikomiems (suimtiesiems) skalbia tik apatinius drabužius ir patalynę tik vieną kartą per savaitę.

7. Lukiškių TI-K nepalaiko pareiškėjo bendravimo su laisvėje jo esančia šeima, artimaisiais, draugais, pažįstamais, organizacijomis, kitais asmenimis ir varžo šias pareiškėjo teises, kadangi, leidžia jam ne daugiau kaip du kartus per savaitę (15 min.) paskambinti telefonu. Nors pareiškėjo materialinė padėtis sunki, Lukiškių TI-K administracija visą laikotarpį, kol pareiškėjas yra kalinamas Lukiškių TI-K, nei vieno karto jam nėra išdavusi vokų, popieriaus laiškams rašyti, rašymo priemonių, pašto ženklų. Dėl neproporcingo, nepagrįsto ir neadekvataus bendravimo ribojimo su šeima bei artimaisiais giminaičiais pareiškėjas patyrė didelę žalą, kadangi pablogėjo santykiai su šeima, atšalo (buvo prarastas) emocinis ryšys, pablogėjo santykiai.

8. Per visą kalinimo Lukiškių TI-K pareiškėjui nebuvo galimybės nei dirbti, nei užsiimti bet kokia prasminga, pozityvia ir naudinga veikla tiek kameroje, tiek už jos ribų. Dėl to, kad Lukiškių TI-K nesudaroma galimybė dirbti, pareiškėjas neturi galimybės mokėti teismo priteistą nukentėjusiems išmokėti žalą. Taip pat nepagrįstai ir neteisėtai yra ribojama galimybė žiūrėti televizijos kanalus ir/ar programas. Lukiškių TI-K išvis nevyko informacijos sklaidos dėl susirgimų onkologinėmis ligomis, tuberkulioze, užkrečiamosiomis ir kt. ligomis; nesiūloma pasinaudoti valstybės finansuojamomis profilaktinėmis (prevencinėmis) sveikatos tikrinimo programomis.

9. Lukiškių TI-K vidaus teisės aktuose nurodytos socialinės reabilitacijos ir kitos pozityvios veiklos programos faktiškai nevykdomos. Neskatinamas savarankiškumas, nevykdomas Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 8 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas; nevykdomas teisinis švietimas. Lukiškių TI-K nepagrįstai draudžiama gauti ir naudotis elektroninėmis knygų skaityklėmis. Pareiškėjas kalinamas rakinamoje kameroje 24 valandas per parą, išskyrus 1,5 valandos pasivaikščiojimus vieną kartą per dieną. Dėl ilgalaikio kankinančio, gniuždančio vienatvės ir visiškos izoliacijos poveikio ir jų sukeltų kančių pareiškėjas tapo paranojiškai įtarus, pradėjo nebepasitikėti savimi ir kitais žmonėmis. Nurodytos kalinimo sąlygos pareiškėjui sukėlė daug kančių, gilią depresiją ir skriaudą, dėl kurios pablogėjo pareiškėjo fizinė sveikata: sutriko organizmo medžiagų apykaita, sutriko kraujo spaudimas, miegas, apetitas, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, reputacija. Be to, Lukiškių TI-K veiksmai/neveikimas, nesuteikiant pareiškėjui galimybės dalyvauti socialinės reabilitacijos, resocializacijos, integracijos, reintegracijos į visuomenę programose, kelia susirūpinimą būsimomis pasekmėmis.

10. Atsakovas, atstovaujamas Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti bei reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

11. Lukiškių TI-K paaiškino, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atsakovo atstovas išvardino kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, konkrečius laikotarpius, jų plotus ir asmenų skaičių kamerose. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjui tekęs plotas kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus.

12. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Įstaiga pagal sudarytas sutartis atlieka kenkėjų stebėjimą ir naikinimą.

13. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) reikalavimus. Kamerų langų angose įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerų apšvietimas įrengtas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkto reikalavimus. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.

14. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama galimybė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais šių teisių nepažeidžia.

15. Pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas, į kurį įeina rankšluostis (1 vnt.), tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis (1 vnt.) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml). Jei suimtasis (nuteistasis) su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių jis neturi. Vėliau higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Pareiškėjas buvo mokus, todėl higienos priemonių galėjo nusipirkti Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje.

16. Visi suimtieji ir nuteistieji, kurie neturi nuosavo patalynės komplekto, yra aprūpinami patalynės komplektu, kurį sudaro užvalkalas antklodei, užvalkalas pagalvei ir paklodė. Visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Grafike nustatytą išvedimo nusiprausti į dušą dieną suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti ir skalbimo paslauga. Lukiškių TI-K suimtųjų ir nuteistųjų patalynė, apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai, ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Suimtųjų ir nuteistųjų viršutiniai drabužiai į skalbyklą priimami vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr.1-144 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Suimtieji ir nuteistieji teikiama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną.

17. Lukiškių TI-K laikomi asmenys maitinami dienotvarkėje numatytu metu, pagal Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintus valgiaraščius. Šie valgiaraščiai suderinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis fiziologinėmis mitybos normomis.

18. Asmeniui, norint pasinaudoti tualetu pasivaikščiojimo metu, yra suteikiama tokia galimybė, t. y. asmeniui paprašius, jis išvedamas iš pasivaikščiojimo ir nuvedamas į tualetą, o paskui grąžinamas atgal į pasivaikščiojimą. Šiuo atveju Lukiškių TI-K pareigūnai vadovaujasi žmogiškuoju faktoriumi. Lukiškių TI-K I–III gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Šiferio lakštais yra padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi.

19. Lukiškių TI-K 2016–2017 metais buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pareiškėjas skunde nenurodė nei vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo išsikvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba.

20. Nuo atvykimo į Lukiškių TI-K iki 2019 m. vasario 12 d. perkėlimo į Marijampolės pataisos namus, tęsti bausmės atlikimo, pareiškėjas dalyvavo šiose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse: Naujai atvykusių į Lukiškių TI-K nuteistųjų adaptacijos programoje; Kompiuterinio raštingumo programoje; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėje; Pozityvaus užimtumo priemonėse; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje. Pareiškėjas buvo išvedamas žaisti stalo tenisą, į lauką žaisti krepšinį bei tinklinį, į Šv. mišias, į koncertus ir renginius. Darbo, poilsio ir švenčių dienomis buvo išvedamas į Laisvalaikio užimtumo patalpas, dalyvavo nevyriausybinės organizacijos rengiamose programose, kituose pozityviuose užsiėmimuose (sporto, šachmatų būreliuose ir pan.).

21. Pareiškėjas turėjo teisę į pasimatymą su artimaisiais, paskambinti telefonu, susitikti su advokatais, nueiti pas gydytojus, kiekvieną dieną turėjo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore, mokėsi Vilniaus mokymo centre, tai vyko už kameros ribų. Nuteistajam buvo sudarytos sąlygos kiek įmanoma daugiau laiko praleisti už kameros ribų. Dėl darbo suteikimo valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ į Lukiškių TI-K administraciją pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas buvo įtrauktas į nemokamų darbų sąrašą, 2015 m. birželio 23 d. nuteistasis buvo atsisakęs dirbti nemokamus darbus. Lukiškių TI-K administracija geranoriškai sudaro galimybę žiūrėti visose kamerose įrengtą kabelinę televiziją analoginio signalo pagalba. Elektroninių knygų skaityklės nėra įtrauktos į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašą. Pareiškėjas turėjo teisę skambinti telefonu, kaip tai numatyta BVK 85 straipsnyje bei šia teise naudojosi.

22. Pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 28 d. sprendimu bylą dalyje dėl pareiškėjo J. D. reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvenamojo ploto ir privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2017 m. kovo 2 d., dėl socialinės reabilitacijos ir užimtumo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. nutraukė, o likusią skundo dalį atmetė.

24. Teismas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2016 m. vasario 12 d. pareikšti pritaikė 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, kančias, pažeminimą, todėl akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galbūt pažeidžiamas teises, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2019 m. vasario 12 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas taip pat tokių aplinkybių nenustatė, todėl nenustatė pagrindo atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą ir analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas tik nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2019 m. vasario 11 d. (pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. išvyko iš Lukiškių TI-K).

25. Byloje buvo nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3025-473/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01613-2018-5) pareiškėjo J. D. skundą tenkino iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 1 992 Eur žalos atlyginimą, už tai, jog pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. kovo 2 d. teisė į privatumą buvo pažeista, skundo dalį dėl kameros ploto atitikimo teisės aktų reikalavimams už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. kovo 2 d. atmetė; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-508-244/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03284-2017-0) atmetė pareiškėjo J. D. skundą, kuriuo prašė teismo neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, už tai, jog nuteistiesiems nėra jokios socialinės reabilitacijos, kad nuteistieji visą laiką praleidžia kamerose, kad nėra jokių užimtumo programų. Teismas minėtame 2018 m. sausio 17 d. sprendime pritaikęs trejų metų ieškinio senatį, dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių pasakė už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d.

26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 straipsnio 2 puntu ir atsižvelgęs į tai, jog teismas išnagrinėtose administracinėse bylose vertino pareiškėjo kalinimo sąlygas dėl kamerų ploto atitikties teisės aktų reikalavimams laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. kovo 2 d., dėl socialinės reabilitacijos, užimtumo laikotarpiu – nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d., todėl teismas bylą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl gyvenamojo ploto pažeidimo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2017 m. kovo 2 d., dėl socialinės reabilitacijos ir užimtumo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. nutraukė.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas vertinamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 81 (plotas – 7,94 kv. m) ir Nr. 215 (plotas 6,96 kv. m); kameroje Nr. 81 pareiškėjas buvo laikomas vienas arba dar su vienu asmeniu, o kameroje Nr. 215 – vienas. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl kameros ploto trūkumo, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktu ir nurodė, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Įvertinęs bylos duomenis apie kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, plotą ir juose gyvenusių asmenų skaičių, teismas konstatavo, kad nei nacionalinių aktų, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) atsakovo atstovas nepažeidė.

28. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl karšto vandens tiekimo į kameras ir nepakankamai dažnai sudarytų galimybių nusimaudyti duše. Teismas nurodė, kad pagal higienos normą 134:2015 karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, Lukiškių TI-K pateikti įrodymai patvirtino, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, aks atitiko minėtos higienos normos reikalavimus. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas nenustatė, kad byloje yra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad po sporto nesudaroma galimybė nusiprausti duše, kadangi pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad lanko sporto salę ir kad jam paprašius Lukiškių TI-K pareigūnų ši galimybė nebuvo suteikta.

29. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl higienos sąlygų kamerose (ventiliacijos, vėdinimo ir kondicionavimo sistemos neįrengimo, oro temperatūros, kenkėjų, apšvietimo, pelėsio), teismas vadovavosi higienos norma 134:2015. Įvertinęs Lukiškių TI-K pateiktus paaiškinimus, kad kameros vėdinamos per langus, kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui, tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo, teismas darė išvadą, kad atskira vėdinimo sistema, kaip ir savarankiška oro šalinimo sistema sanitariniame mazge, veikiančiam Lukiškių TI-K neturėjo būti įrengta ir pareiškėjo pretenzijas dėl nepakankamo patalpos vėdinimo atmetė kaip nepagrįstas.

30. Teismas nurodė, kad higienos normos HN 134:2015 suimtiesiems (nuteistiesiems) privaloma užtikrinti natūralaus apšvietimo norma nėra įtvirtinta, be to, byloje nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie natūralaus apšvietimo trūkumą. Teismas pažymėjo, kad natūralaus apšvietimo trūkumą pareiškėjui galėjo kompensuoti dirbtinė apšvieta, kuri, teismo vertiniu, buvo įrengta pagal teisės aktų reikalavimus.

31. Teismo vertinimu, atsakovo atstovas pagrindė, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje kiekvieną darbo dieną, o nariuotakojai ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami.

32. Teismas nenustatė pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateiktais paaiškinimais bei įrodymais dėl kamerų vėdinimo, temperatūros, drėgmės, pelėsio, nariuotakojų buvimo kamerose bei kamerų apšvietimo ir nurodė, jog pareiškėjas, teigdamas, kad kamerose buvo drėgmė, pelėsis, grybelis, parazitai ar kad buvo netinkama temperatūra, nenurodė nei konkrečių kamerų, kuriose buvo parazitų, drėgmė, grybelis ar pelėsis nei laikotarpių, kada pareiškėjas buvo laikomas jose. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjas aiškiai neišdėstė su galimais pažeidimais susijusių aplinkybių, o apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginių išdėstymu, teismų praktikos citavimu. Atsižvelgęs į tai, teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus nepripažino pagrįstais.

33. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl menkaverčio, monotoniško, nekaloringo maitinimo, teismas vadovavosi BVK 173 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, bei šias nuostatas įgyvendinančiais teisės aktais. Teismas nenustatė, kad Sveikatos priežiūros tarnyba ginčo laikotarpiu būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas. Konstatavęs, kad skunde nedetalizuota, kada ir kokių maisto produktų, nustatytų valgiaraštyje, trūko pareiškėjui, teismas pažymėjo, jog subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgęs į tai, teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertino kaip abstrakčius ir atmetė.

34. Teismas akcentavo, jog teisės aktai, nustatantys reikalavimus tardymo izoliatoriaus kamerų įrengimui, neįtvirtina pareigos Lukiškių TI-K kameroje įrengti buitinį šaldytuvą – kameroje turi būti įrengta spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose taip pat nenustatyta, kad kamerose turi būti sudaryta galimybė patiems gamintis maistą, todėl pareiškėjo argumentas dėl tokios galimybės nesudarymo atmetė.

35. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl nepakankamo kiekio ir kokybės išduodamų higienos priemonių ir šių reikmenų neišdavimo, susidėvėjusios patalynės, užvalkalo antklodei, teismas nurodė, kad pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas, vėliau higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

36. Įvertinęs Lukiškių TI-K paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kokius higienos ir valymo (plovimo) reikmenis išduoda nuteistiesiems, taip pat, kad vietoj užvalkalo antklodei Lukiškių TI-K išduoda dvi paklodes, aplinkybę, kad pareiškėjas buvo mokus, į atsakovo atstovą dėl higienos priemonių išdavimo nesikreipė, teismas skundo teiginius dėl higienos priemonių neišdavimo ir dėl to patirtų didelių kančių atmetė kaip neįrodytus.

37. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 258 punktą nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, ir pažymėjo, kad ši nuostata Lukiškių TI-K yra įgyvendinama, įstaigos vadovas 2013 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatęs viršutinių drabužių skalbimo tvarką ir periodiškumą. Pažymėjęs, kad teismų praktikoje vertinama, jog viršutinių drabužių skalbimo paslaugų apmokestinimas nėra neteisėtas, o lėšų neturintiems nuteistiesiems skalbimo paslauga teikiama nemokamai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neneigė, jog jam buvo sudarytos galimybės skalbti rūbus Lukiškių TI-K nustatyta tvarka, todėl šias pareiškėjo pretenzijas atmetė.

38. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl nesudarytų galimybių dirbti, užsiimti pozityvia ir prasminga veikla už kameros ribų, teismas apžvelgė BVK nuostatas dėl nuteistojo apmokamo ir neapmokamo darbo bei pažymėjo, jog įstatymų leidėjas pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą. Byloje nustatęs, jog pareiškėjas dėl darbo suteikimo valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, pareiškėjas buvo įtrauktas į nemokamų darbų sąrašą, tačiau 2015 m. birželio 23 d. buvo atsisakęs dirbti nemokamus darbus, įkalinimo įstaiga neturi pareigos priimti į atitinkamas darbo vietas visų norinčių dirbti, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

39. Teismas nurodė, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama vadovaujantis BVK 136, 137 ir 1371 straipsnių reikalavimais. Iš Lukiškių TI-K pateiktų įrodymų teismas nustatė, jog pareiškėjas dalyvavo: Naujai atvykusių į Lukiškių TI-K nuteistųjų adaptacijos programoje; Kompiuterinio raštingumo programoje; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėje; Pozityvaus užimtumo priemonėse; Kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas išvedamas žaisti stalo tenisą, į lauką žaisti krepšinį bei tinklinį, į Šv. mišias, į koncertus ir renginius; darbo, poilsio ir švenčių dienomis buvo išvedamas į Laisvalaikio užimtumo patalpas, dalyvavo Lietuvos kalinių globos draugijos organizuojamoje programoje „Eik į savo kambarėlį“, „Biblijos valanda“, šachmatų būrelio, dailės būrelio, muzikos būrelio, anglų kalbos, meditacijos, jogos užsiėmimuose; turėjo teisę į pasimatymą su artimaisiais, paskambinti telefonu, susitikti su advokatais, mokėsi Vilniaus mokymo centre, tai vyko už kameros ribų; bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus dėl darbo, socialinės reabilitacijos, užimtumo neorganizavimo.

40. Teismas kaip nepagrįstus ir nedetalizuotus atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis kameroje negalėjo išsikvieti pareigūnų specialios įrangos pagalba. Teismo vertinimu, pareiškėjas į bylą nepateikė jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl neveikiančio signalizacijos mygtuko, be to Lukiškių TI-K patvirtino, jog nuo 2016 metų visose kamerose buvo sumontuota nauja aliarmo iškvietimo sistema ir ji yra veikianti.

41. Teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų pasivaikščiojimo gryname ore sąlygų. Teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką reglamentuojantys ar kiti teisės aktai nenustato reikalavimų pasivaikščiojimo kiemelio dydžiui, taip pat reikalavimo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukus. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti, todėl sprendė, kad Lukiškių TI-K veikė pagal teisės aktų reikalavimus. Kaip apibendrintus ir deklaratyvius teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl asbesto buvimo Lukiškių TI-K konstrukcijose. (ploto) bei vienam asmeniui tenkančio ploto tokiame kiemelyje.

42. Teismas pažymėjo, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

43. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo bei atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą argumentus, teismas darė išvadą, kad byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Nenustatęs Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sąlygų, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 44. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

45. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas, nutraukęs bylos dalį už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. kovo 2 d. dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge visiškai nenagrinėjo šių aplinkybių likusiu skundžiamu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. kovo 2 d. iki 2019 m. vasario 12 d. Teismas nesivadovavo teismų praktika ir nenustatė pažeidimo, todėl jo sprendimas nelaikytinas teisingu.

46. Pareiškėjo teigimu, teismas nevertino, kad vieną kartą per savaitę nusimaudyti duše nepakanka, nes Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį, žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) rekomendacijose nurodoma, kad kalinamiems asmenims ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę turi būti sudarytos sąlygos nusiprausti duše. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu higienos sąlygų (langų, grotų, apsauginių tinklų, mechaninės ventiliacijos nebuvimo) vertinimu ir nurodo, kad teismas nesivadovavo tarptautinės teisės aktais. Teismas taip pat nevertino, kad pareiškėjas negalėjo ilgiau kameroje laikyti greitai gendančių produktų, nes neturėjo šaldytuvo ir dėl to parytė nepatogumų.

47. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl prasto maitinimo, teismas netyrė, kad nuteistiesiems skirtuose daviniuose faktiškai nėra vaisių (skiria tik 100 g obuolio 4 kartus per mėnesį). Pareiškėjo teigimu, pakankamas vaisių ir daržovių kiekis yra svarbus sveikai mitybai palaikyti.

48. Pareiškėjas nurodo, kad teismas visiškai netyrė, kiek pareiškėjas per dieną laiko praleisdavo už kameros ribų, nesivadovavo tarptautine teise (CPT standartais, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. 2006(2) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės)), kad prasmingas užimtumas už kameros ribų turi būti vykdomas 8 valandas. Teismas netikrino, ar socialinės reabilitacija buvo vykdoma laikantis BVK 136, 137 straipsnių reikalavimų. Užimtumas buvo vykdomas aplaidžiai.

49. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, kad atsakovo atstovas, nesuteikdamas jam darbo, veikė aplaidžiai, nes valstybė privalo užtikrinti, kad nuteistajam būtų sudaryta galimybė dirbti. Teismas tinkamai netyrė skundo argumentų dėl pareigūnų iškvietimo signalizacijos neįrengimo pasivaikščiojimo kiemeliuose; kameroje pareiškėjas turėjo belsti į duris, kad išsikviestų pareigūną. Teismas nevertino aplinkybės, kad kameroje nebuvo sudaryta galimybė skalbti viršutinius drabužius, o mokama drabužių skalbimo paslauga taip pat buvo ribojama (ši paslauga užsakoma tik kartą per mėnesį).

50. Dėl visų nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė valstybės atstovo daromų pažeidimų, kurie pasireiškė tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, o byla turi būti išnagrinėta pilnai, taikant tarptautinės teisės aktus ir atsižvelgiant į EŽTT praktiką.

51. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai taikė teisės aktus ir atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių. Lukiškių TI-K teisių perėmėjo Vilniaus pataisos namų teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nenustatytas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atsiradimo faktas, kaip viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, yra teisėta ir pagrįsta.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 53. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

54. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė – teismas pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl kalinimo sąlygų iki 2016 m. vasario 12 d. taikė sutrumpintą 3 metų senaties terminą, o įvertinęs nuo 2016 m. vasario 13 d. iki skundo padavimo dienos buvusias pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas (kamerų plotą, atitiktį higienos ir įrengimo reikalavimams, pareiškėjo buitinį, materialinį aprūpinimą, galimybes praustis duše, skalbti drabužius, dalyvauti darbinėje, pozityvioje užimtumo veikloje, būti gryname ore ir kt.), konstatavo kad vertintu laikotarpiu atsakovo atstovas Lukiškių TI-K veikė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, teismas nusprendė, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį negalėjo būti tenkinamas.

55. Nustatęs, kad tarp tų pačių šalių jau buvo išnagrinėtas analogiško pobūdžio ginčas, teismas bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvenamojo ploto ir privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2017 m. kovo 2 d., dėl socialinės reabilitacijos ir užimtumo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. nutraukė.

56. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad jo skundas turėjo būti tenkintas. Pareiškėjo teigimu, teismas nevertino skunde nurodytų aplinkybių dėl privatumo sanitariniame mazge pažeidimo, kitas gyvenimo, buities sąlygas, užimtumą vertino netinkamai, kadangi nesivadovavo tarptautiniais teisės aktais (Konvencija, Europos kalėjimų taisyklėmis, CPT standartais).

57. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

58. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

59. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

60. Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo byloje nustatyti pažeidimą dėl privatumo neužtikrinimo pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu nuo 2017 m. kovo 2 d., teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016; 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016).

61. Pareiškėjas skunde reikalavimą atlyginti 8 000 Eur neturtinę žalą grindė tuo, kad atsakovo atstovas neužtikrino pakankamo kameros ploto; pareiškėjas skundėsi higienos sąlygomis kameroje – nebuvo ventiliavimo ir kondicionavimo sistemos, atskiros oro šalinimo sistemos iš sanitarinio mazgo, kamerose buvo drėgna, trūko natūralaus apšvietimo, nepalaikoma tinkama temperatūra, veisėsi kenkėjai. Pareiškėjas taip pat skundėsi netinkamu maitinimu, kitomis sąlygomis, susijusiomis su asmeninės higienos ir švaros palaikymu, dalijamu minkštuoju inventoriumi, laisvalaikio ir užimtumo programų organizavimu pataisos įstaigoje. Apibendrindamas skundo argumentus (skundo 27 psl.) pareiškėjas nurodė, kad žalą, be kita ko, kėlė nuolatinis privatumo jausmo pažeidinėjimas.

62. Įvertinusi skundo pirmosios instancijos teismui turinį, teisėjų kolegija nenustatė, kad jame pareiškėjas nurodomą neturtinę žalą kildino dėl to, kad kameroje buvo priverstas naudotis privatumo neužtikrinančiu sanitariniu mazgu. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų ir nekonkretizavo aplinkybių, kaip jo privatumas buvo pažeidinėjamas – ar dėl nepakankamo sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo likusios kameros erdvės, ar, pavyzdžiui, kad jį galėjo stebėti kiti asmenys. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas šioje byloje nekėlė ginčo dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimo, iš tokių sąlygų neturtinės žalos nekildino, todėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo.

63. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas neišnagrinėjo visų aplinkybių ir dėl to, kaip galima suprasti, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

64. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas netenkintas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti visi skunde išvardinti pareiškėjo nusiskundimai dėl netenkinusių kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

65. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad minėti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas.

66. Atsakydama į apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų tarptautinių aktų prasme, teisėjų kolegija pažymi, jog nei Europos kalėjimų taisyklėse, nei CPT rekomendacijose nėra įtvirtintos jokios valstybėms narėms privalomos taisyklės, organizuojant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors CPT nurodė manantis, kad derėtų siekti užtikrinti, jog nuteistieji galėtų atitinkamą (anglų kalba – reasonable) dienos dalį (8 val. ar ilgiau) praleisti už kameros ribų, užsiimdami įvairaus pobūdžio naudinga veikla, taip pat užtikrinti, kad būtų sudarytos galimybės nusiprausti ne rečiau nei du kartus per savaitę, tačiau tokie pasvarstymai tėra rekomendacinio pobūdžio ir nesuponuoja atsakovui (jo atstovui) imperatyvios pareigos, kurią pažeidus pareiškėjui kiltų teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Taigi pareiškėjo teiginiai šiuo aspektu atmestini.

67. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesutiktina su argumentu, kad šiuo atveju būtina vadovautis ne Lietuvos Respublikos teisės aktais, kurie, anot pareiškėjo, pažeidžia tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuteistųjų teises.

68. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 str. 1 d.), nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.), o tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (Lukiškių TI-K teisių perėmėjo), negali būti tenkinamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

69. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde nepateikia jokių savarankiškų argumentų dėl teismo sprendimo dalių, kuria dalis jo skundo reikalavimų buvo atmesta pritaikius senaties terminą ir nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto pagrindu dėl to, kad teismas išnagrinėjo analogiškus ginčus.

70. Byloje buvo nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3025-473/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01613-2018-5) iš dalies tenkino pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame pareiškėjas neturinę žalą siejo su netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto ir privatumo naudojantis sanitariniu mazgu nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. kovo 2 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-508-244/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03284-2017-0) atmetė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, nes nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjui, jo teigimu, atsakovas netaikė jokių reabilitacijos programų, neorganizavo užimtumo.

71. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatė, kad pareiškėjo skundo priėmimo dieną (teisėjos 2019 m. vasario 14 d. rezoliucija) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3025-473/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01613-2018-5) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-508-244/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03284-2017-0) buvo apskųsti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, t. y. nurodyti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai nebuvo įsiteisėję ir laikytina, kad administraciniai ginčai dar nagrinėjami teisme.

72. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 105 straipsnio 4 punktą teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio įstatymo 105 straipsnyje nurodytos aplinkybės (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).

73. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylos dalį (žr. šios nutarties 55 p.) nepagrįstai nutraukė, kadangi skundas šioje dalyje turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Todėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo dalis keistina ir pareiškėjo skundas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta byla dėl pareiškėjo J. D. reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvenamojo ploto ir privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2017 m. kovo 2 d., taip pat dėl socialinės reabilitacijos programų netaikymo ir nepakankamo užimtumo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d., pakeisti nurodant, kad minėtose dalyse pareiškėjo skundas paliekamas nenagrinėtu.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė