d7b6fe24-7e40-40dd-93f2-c4da2a25ba00 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-280-955/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05572-2022-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.3; 3.2.6.1; 3.1.7.; 3.1.7.6. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 13 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Gretai StankevičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų Å«kis“ atstovei N. V., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų Å«kis“, trečiajam asmeniui R.

B. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : I. IeÅ¡kovės reikalavimai ir argumentai 1. Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieÅ¡kovė) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų Å«kis“ (toliau – atsakovė) 575,00 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 13,00 Eur kompensacines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo reikalavimo įvykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala vonios kambario sienoms ir luboms. Ä®vykio metu minėtas butas ieÅ¡kovės buvo apdraustas BÅ«sto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė pagal lokalinę sÄ matÄ apskaičiavo, kad jos apdrausto turto remonto kainÄ sudaro 575,00 Eur ir kompensavo atsiradusiÄ Å¾alÄ iÅ¡mokėdama tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovės apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens pratekėjimo iÅ¡ bendro naudojimo vamzdžio. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiÅ«rėti jos administruojamo pastato bendruosius inžinerinius tinklus, organizuoti jų remontÄ . Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ) ir turi pareigÄ atlikti daugiabučio namo techninės priežiÅ«ros pagrindinius darbus.

3. IeÅ¡kovės atstovė nurodė, kad atsakovės teismui pateiktas statinio apžiÅ«ros aktas ir iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ techninės priežiÅ«ros žurnalo, iÅ¡ kurių matyti, kad buvo atliekamos tik kasmetinės bendro naudojimo objektų apžiÅ«ros, nepatvirtina, kad atsakovė vykdė pareigÄ organizuoti bendro naudojimo objektų nuolatines apžiÅ«ras bei stebėjimus. Be to, nėra duomenų, kad atsakovė bandė patekti į butus, siekdama apžiÅ«rėti per juos einančius bendro naudojimo vamzdynus, įvertinti jų bÅ«klę, o negalint to padaryti, fiksavo atitinkamas aplinkybes.

IeÅ¡kovo atstovė nesutinka su atsakovės nuomone, jog žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas sÄ matoje nurodytu sienų ir lubų aptaisymu dailylentėmis, kadangi jomis buvo uždengtas patekimas prie bendro naudojimo vamzdyno ir ardymo darbai buvo bÅ«tini siekiant pakeisti stovÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovės apdraustame bute vamzdynai dailylentėmis buvo apkalti aklinai, nesudarant priėjimo prie stovo. Kaip matyti iÅ¡ turto sugadinimo, sunaikinimo akto, jos buvo nuardytos siekiant pakeisti vamzdį, tačiau buvo iÅ¡mestos dėl spalvos pakitimų, t. y. joms buvo padarytas poveikis vandeniu, kadangi patalpos lubos ir siena tose vietose buvo sulietos.

Taigi, visa ieÅ¡kovės apskaičiuota ir iÅ¡mokėta žala buvo pagrįsta. II. Atsakovės argumentai 4. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi ieÅ¡kovė neįrodė civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų, t. y. neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar netinkamai atliktos administratoriaus pareigos, todėl neegzistuoja ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų bei atsiradusios žalos. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė bei jos atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsakovės avarinėje tarnyboje iÅ¡kvietimas registruotas 2019 m. rugsėjo 26 d., nustatyta, kad bute Nr. 69 Å¡lampa WC patalpos lubos, virÅ¡utiniame bute Nr. 93 namo bendrojo naudojimo inžinerinė įranga uždengta buto apdaila, gyventojas informuotas, kad turi nusiardyti plyteles. 2019 m. spalio 2 d. atsakovė avarijÄ likvidavo - pakeitė dalį WC stovo tarp 3 ir 4 aukÅ¡tų (tarp butų Nr. 69 ir 93). 2019 m. birželio 28 d. atsakovei atlikus statinio apžiÅ«rÄ nebuvo nustatytų namo vamzdynų defektų, gyventojai prieÅ¡ įvykį taip pat nebuvo pateikę jokių praneÅ¡imų apie netinkamÄ jų bÅ«klę, todėl atsakovė neturėdama jokių duomenų apie tai, neturėjo objektyvių priežasčių remontuoti Å¡iÄ namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos dalį.

Ginčo atveju avarija namo inžineriniame įrenginyje, kuris buvo uždengtas buto Nr. 93 apdaila, įvyko netikėtai.

5. Atsakovė savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigas atliko tinkamai: ji, laikydamasi Daugiabučio namo administravimo nuostatų, Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017, Civilinio kodekso nuostatų, nuolat tikrina namo būklę, nustato defektus bei juos šalina, informacija yra pildoma Statinio apžiūros žurnale, statinio apžiūros aktuose, bendrovės pastatų ūkio valdymo sistemoje (PUV), atliktų darbų aktuose ir kituose dokumentuose. Atsakovės pateiktas 2019 m. birželio 28 d. statinio apžiūros aktas Nr.KA-771-2019 įrodo, kad prieš įvykį atsakovė įvertinusi statinio techninę būklę, nenustatė jokių bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos - vamzdynų defektų ar blogos jų būklės, dėl kurios būtų sutrikusi jų funkcinė paskirtis.

Atsakovė vykdė namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimÄ raÅ¡tu dėl elektros instaliacijos remonto darbų, taip pat 2019 m. gegužės mėn. Å¡aukė namo gyventojų susirinkimÄ , kas rodo, jog atsakovė buvo aktyvi vykdydama savo kaip namo administratoriaus pareigas: prižiÅ«rėjo statinį, įvertino jo bÅ«klę, fiksavo defektus bei organizavo jų Å¡alinimÄ .

6. Atsakovė nurodo, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiÅ«rėti atsakovei, savaime nepaÅ¡alina butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybės už pastato trÅ«kumus. Atsakovė neturi teisės valdyti pastato kaip savininkė, kadangi negali be savininkų sutikimo ar tiesioginio nurodymo pastatui daryti Å«kinio ar fizinio poveikio. Iki įvykio nebuvo gauta jokių nusiskundimų iÅ¡ butų Nr. 69 ar Nr. 93 gyventojų: vandens pratekėjimus, blogÄ kvapÄ butuose ar kitas aplinkybes, kurias nustačius buvo galima įtarti blogÄ vamzdyno bÅ«klę ir organizuoti jo remontÄ (gauti butų savininkų sutikimus tokius darbus atlikti).

Taip pat atsakovė atkreipė dėmesį, kad nustatytas gedimas buvo namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos dalyje, prie kurios priėjimas galimas tik iÅ¡ privataus buto (Nr. 93), tačiau Å¡iuo atveju priėjimas net ir nebuvo galimas, nes gyventojas stovÄ buvo uždengęs buto apdaila. Ir tik atlaisvinus priėjimÄ - vamzdyno dalis esanti perdangoje tarp aukÅ¡tų buvo sutvarkyta.

7. Atsakovė nurodo, kad ji vizualiai nematomų vamzdžių, esančių gyventojams privačios nuosavybės teise priklausančiose patalpose, keitimo savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavus pačių butų ir kitų patalpų savininkų praneÅ¡imÄ apie pastebėtus defektus bei gavus daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus tokius darbus atlikti.

8. Taip pat atsakovė nesutinka ir su ieÅ¡kovės paskaičiuotu žalos atlyginimo dydžiu, kadangi į jį įeina 113,00 Eur už lubų ir sienų aptaisymÄ medžio dailylentėmis/keitimÄ , kadangi jomis buvo uždengta priėjimo prie remontuojamo vamzdžio vieta, kuriÄ gyventojas buvo įsirengęs pats ir privalėjo nusiardyti, kad atsakovės darbuotojai galėtų prieiti prie avarijos vietos iÅ¡ Å¡io buto bei pakeisti trÅ«kusį vamzdį, esantį perdangoje tarp 3 ir 4 aukÅ¡tų (butų Nr.69 ir Nr.93).

O tai reiÅ¡kia, kad Å¡ie nuostoliai (medžio dailylenčių nuėmimas) buvo neiÅ¡vengiami ir neturėtų bÅ«ti priskirti atsakovės atsakomybei. III. Trečiojo asmens pozicija 9. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, byla iÅ¡nagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkinamas. IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. buvo apdraudusi nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 26 d. ieÅ¡kovė registravo įvykį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini)apliejimo. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad draudėjo atstovė pranešė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. bute skverbiasi vanduo vonioje pro lubas. Taip pat atsirado dėmė gretimame kambaryje ant sienų. Kad patikrinti pro kur skverbiasi vanduo buvo nuardyta dalis lubų ir sienų lentelių vonios kambaryje.

Akte taip pat nurodyta, jog butų Å«kis nustatinės avarijos vietÄ , kol kas priežastis neaiÅ¡ki, galima bendrų vamzdynų avarija. Akte nurodyta, kad kambaryje remontas darytas 2017 metais, vonios kambaryje – apie 2020 metais. Nustatyti sugadinimai – vonios kambaryje lubos po lentelėmis 3,2 m2 dėmėtos, siena apie 1,5 m2 dėmėta, nuardyta apie 1 m2 medinių lentelių nuo lubų ir apie 0,6 m2 medinis vamzdžių uždengimas. Draudėjos teigimu lentelės iÅ¡mestos, nes pakeitė spalvÄ ; kambaryje sienos - dažyti tapetai, ant jų matosi dėmės (19,10 m2), taip pat dėmės matosi ant lubų (15 m 2), patalpose juntama drėgmė.

Kadangi įvykio metu butas buvo apdraustas ieÅ¡kovės, todėl buto savininkui buvo iÅ¡mokėtas 575,31 Eur žalos atlyginimas pagal remonto sÄ matÄ . Ä® Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina lubų perdažymas 60,72 Eur, lubų tapetų dažymas 73,62 Eur, lubų aptaisymas medžio dailylentėmis/keitimas 78,51 Eur, Å¡viestuvų permontavimas 18,17 Eur, sienų perdažymas 22,36 Eur, sienų tapetų dažymas 93,25 Eur, sienų aptaisymas MPP arba medžio dailylentėmis/keitimas 34,49 Eur, kiti darbai – plėvelinės apsaugos /grindų ir kt. dangų 12,42 Eur, patalpų valymas ir Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimas 54,46 Eur, baldų ir kt. daiktų iÅ¡neÅ¡imas - įneÅ¡imas 26,54 Eur, drėgmės surinkėjo nuoma 46,88 Eur, drėgmės surinkėjo transportavimas 53,89 Eur. pastato, esančio Plento g. 5, Kaune, administratore įvykio metu buvo atsakovė.

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų ir daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybės 11. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo ir žalos dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai).

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimÄ .

Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ .

Ä®rodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieÅ¡kovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotÄ teismų praktikÄ nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalÄ ir bÅ«tent tokio dydžio, kiek buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡mokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovė yra atsakinga dėl vandens prasiskverbimo į draudėjo patalpas ir jo padarinių, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, kuri neprižiūrėjo pastato bendro naudojimo konstrukcijų (bendro naudojimo vamzdžių) ir neorganizavo jų remonto, tokiu būdu elgėsi nerūpestingai, ko pasekoje, dėl trūkusio bendro naudojimo vamzdžio ieškovės apdraustam turtui atsirado žala, kuri yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo rezultatas.

15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo užlietas dėl šiame name trūkusio bendro naudojimo WC stovo, kuris yra šio namo bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių dalis, o įvykio metu atsakovė buvo minėto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorė. Nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo teikti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas.

16. Teismas pažymi, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius (nagrinėjamu atveju – atsakovė) objektÄ administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčui aktuali 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ (4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planÄ (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiÅ«ros Å«kinį ir finansinį planÄ , kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiÅ«ros, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiÅ«ros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir iÅ¡laidas;

Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu bÅ«du jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiÅ«lymų teikimo terminÄ (4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiÅ«ros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė (7.7 punktas).

Nuolatiniai gyvenamojo namo, kuriame įvyko draudiminis įvykis, inžinerinės įrangos priežiÅ«ros darbai turėjo bÅ«ti atliekami pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintÄ Statybos techninį reglamentÄ STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, pagal kurio 34 p. nuolatiniai statinio bÅ«klės stebėjimai turi bÅ«ti atliekami ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį, o pagal 35 p. nuolatiniai statinio bÅ«klės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartÄ per mėnesį, kai: pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) bÅ«klės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja Naudotojas.

17. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir konstatavus, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto avarijos, bÅ«tent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji pagal kompetencijÄ Ä—mėsi visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta tokios žalos.

18. Atsakovė į bylÄ pateikė 2019 m. birželio 28 d. statinio apžiÅ«ros aktÄ Nr. KA-771-2019 bei iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ statinio apžiÅ«ros žurnalų, kurie, atsakovės manymu, turėtų įrodyti, kad ji savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigas atliko tinkamai, kadangi ji prieÅ¡ įvykį buvo įvertinusi statinio techninę bÅ«klę ir nenustatė jokių bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos – vamzdynų defektų ar blogos jų bÅ«klės, dėl kurios bÅ«tų sutrikusi jų funkcinė paskirtis.

Atsakovė nurodo, kad minėtos apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad name, adresu (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos bÅ«klė neatitinka elektros saugos reikalavimų, todėl 2019 m. vasario mėn. atsakovė vykdė namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimÄ raÅ¡tu dėl elektros instaliacijos remonto darbų, taip pat 2019 m. gegužės mėn. atsakovė Å¡aukė namo gyventojų susirinkimÄ . Atsakovės vertinimu, Å¡ios faktinės aplinkybės parodo, kad ji buvo aktyvi vykdydama savo kaip namo administratorės pareigas, nes prižiÅ«rėjo statinį, įvertino jo bÅ«klę, fiksavo defektus bei organizavo jų Å¡alinimÄ .

19. Su tokiais atsakovės argumentais teismas nesutinka. Pagal jau minėtÄ Ä¯vykio metu galiojusiÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) redakcijÄ , privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai iÅ¡laikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamÄ jį namÄ ir jo aplinkÄ naudoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti taip, kad patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebÅ«tų pažeisti esminiai architektÅ«ros, aplinkos, kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai ir nebÅ«tų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sÄ lygos.

Gyvenamojo namo bÅ«klė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumÄ per visÄ ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ gyvenamojo namo naudojimo trukmę (Reglamento 84 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turėjo bÅ«ti užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos bÅ«klės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiÅ«ra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais (Reglamento 86.1 punktas).

Vamzdyno bÅ«klę vienÄ kartÄ per metus, vykdydamas pastato profilaktinę techninę priežiÅ«rÄ , tikrina namo administratorius.

20. Taigi, atsakovė, bÅ«dama namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdytoja, yra saistoma pareigos organizuoti daugiabučio namo techninę vamzdynų priežiÅ«rÄ ir už jÄ atsakyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. birželio 28 d. buvo atlikta namo kasmetinė apžiÅ«ra, tikslu įvertinti statinio techninę bÅ«klę. Buvo atlikta bendrojo naudojimo konstrukcijų, bendrųjų inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų apžiÅ«ra. 2019 m. birželio 28 d. statinio apžiÅ«ros akte Nr. KA-771-2019 be kita ko nurodyta, kad vandentiekio, lietaus nuotekų, nuotekų sistemos vamzdynų bÅ«klė patenkinama.

Nei ankstesnių, nei vėlesnių metų kasmetinių apžiÅ«ros aktų į bylÄ nėra pateikta. Tačiau iÅ¡ atsakovės pateikto namo, esančio (duomenys neskelbtini) techninės priežiÅ«ros žurnalo matyti, kad namo nuotekų vamzdynas nebuvo geros bÅ«klės, nes tik 2008 m. dalis jo buvo perklota, o vėliau buvo atliekamas tik dalinis jų remontas, vamzdynai buvo pakeisti 9 buto sandėlyje, 60, 84, 109, 111 butuose. Taigi, atsakovė žinojo ir suprato, kad namas yra senos statybos, per ilgÄ laikÄ atsiranda vamzdynų korozija, todėl atsakovė privalo užtikrinti intensyvesnį jų tikrinimÄ , priežiÅ«rÄ , inicijuoti remontÄ ir taip užkirsti keliÄ avarinėms situacijoms.

21. IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad atsakovė trečiojo asmens R. B. bute esančių bendrųjų inžinerinių sistemų iki 2019 m. rugsėjo 23 d. įvykio neapžiÅ«rėjo, taip pažeisdama aukščiau paminėtus Reglamento 88.1, 91 punktų reikalavimus. NežiÅ«rint to, kad į gyventojų butus atsakovės darbuotojai gali pateikti tik butų savininkų leidimu, byloje nenustatyta, kad atsakovė iki 2019 m. rugsėjo 23 d. įvykio apskritai bÅ«tų dėjusi kokias nors pastangas patekti į trečiojo asmens butÄ tikslu įvertinti bendrųjų pastato inžinerinių sistemų bÅ«klę, o trečiasis asmuo R.

B., bÅ«tų neleidęs jai tÄ daryti. Taip pat nenustatyta, kad atsakovė bÅ«tų pareikalavusi trečiojo asmens atidengti dailylentėmis uždengtÄ kanalizacijos vamzdynÄ , siekiant vizualiai jį apžiÅ«rėti (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-455-730/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-126-259/2017). Atsakant į argumentÄ , jog trečiasis asmuo niekada nesikreipė į atsakovę ir nepranešė apie jo patalpose esančios bendrosios inžinerinės įrangos bÅ«klę, pažymėtina, kad trečiasis asmuo nebÅ«damas Å¡ios srities specialistas, negalėjo numatyti, jog yra bÅ«tinas bendrojo naudojimo vamzdžio remontas, todėl ir galimo vamzdžio įtrÅ«kimo negalėjo numatyti.

22. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė, sÄ Å¾iningai gindamasi nuo jai reiÅ¡kiamo reikalavimo, buvo laisva pateikti įrodymus apie namo, esančio (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros faktinį vykdymÄ iki 2019 m. rugsėjo 23 d. įvykusio draudiminio įvykio, kurie, be kita ko, yra iÅ¡imtinai atsakovės dispozicijoje, sutiktina su ieÅ¡kove, kad ji, įrodydama trečiojo asmens buto apliejimo faktÄ dėl vandens pratekėjimo iÅ¡ bendro naudojimo vamzdžio, kartu įrodė atsakovės neveikimÄ , nulėmusį ieÅ¡kovės nurodomos žalos atsiradimÄ â€“ jos administruojamo daugiabučio namo bendrųjų inžinerinių tinklų nepriežiÅ«rÄ ar nepakankamÄ priežiÅ«rÄ .

Reikalauti, kad ieÅ¡kovė kažkokiu kitokiu bÅ«du įrodytų atsakovės neveikimÄ , teismas neturi pagrindo, nes pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos pasiskirstymo taisyklę asmeniui tenka pareiga įrodyti teiginį, ne neiginį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, bÅ«tent atsakovei teko pareiga paneigti minėtu bÅ«du ieÅ¡kovės įrodytÄ atsakovės neveikimÄ , ko atsakovė byloje neįvykdė. Todėl, vadovaujantis CPK įtvirtintu rungtyniÅ¡kumo principu, teismui ieÅ¡kovės pateikti įrodymai bei atsakovės pozicija neteikiant ar neturint įrodymų sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju žala atsirado bÅ«tent dėl atsakovės neteisėto neveikimo (CPK 177, 185 straipsniai).

23. Teismas konstatuoja, kad bÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rÅ«pinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrųjų inžinerinių tinklų priežiÅ«ra – sÄ lygojo žalos atsiradimÄ . Tai reiÅ¡kia, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei draudėjai atsiradusios žalos yra nustatytas. Kadangi ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui, jai perėjo teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Atsakingai elgtis yra namo administratoriaus pareiga, kurios jis nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl atsakovei tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės, t. y. atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Dėl padarytos žalos dydžio 24. ŽalÄ , padarytÄ asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 251 straipsnio 1 dalis). Ä®statymas nustato visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , kuris iÅ¡reiÅ¡kia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo.

Žala turi bÅ«ti atlyginama visiÅ¡kai, todėl žalÄ bÅ«tina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo iÅ¡laidų.

Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t. y. ieškovas (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

25. Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali bÅ«ti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Padaryta žala turi bÅ«ti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

26. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 575,00 Eur žalos atlyginimÄ . Žalos dydį byloje patvirtina ieÅ¡kovės pateikti Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, Remonto sÄ mata ir mokėjimo nurodymas. ŽalÄ ieÅ¡kovė paskaičiavo vadovaudamasi BÅ«sto draudimo taisyklėmis, pagal kurių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis suraÅ¡ytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiÅ«ra buvo vykdoma ir aktas buvo suraÅ¡ytas), gautais iÅ¡ draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, bÅ«tinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti.

Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkÅ«rimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra Å¡io turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto iÅ¡laidos, bÅ«tinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios bÅ«klės prieÅ¡ pat įvykį bei nevirÅ¡ijančios to turto atkÅ«rimo vertės, buvusios prieÅ¡ pat draudžiamÄ jį įvykį. Turto remonto kainÄ - 575,00 Eur, ieÅ¡kovė paskaičiavo pagal lokalinę sÄ matÄ , sudaromÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus” patvirtinta Sistela programa.

27. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovės sudarytoje sÄ matoje nurodytos buto remontui reikalingos, o ne faktiÅ¡kai draudėjo patirtos iÅ¡laidos; toks draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo bÅ«das yra galimas ir priklauso nuo draudėjo pasirinkimo. Pagal kasacinio teismo praktikÄ draudimo iÅ¡moka apskaičiuojama ir iÅ¡mokama draudėjui nepaisant to, ketina jis atkurti dėl draudžiamojo įvykio sugadintÄ turtÄ ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Teismų praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto sugadinimo atveju žalos dydis gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).

28. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės paskaičiuota žalos dalimi -113,00 Eur už nuardytas lubų ir sienų dailylentes, nurodydama, kad bendrojo naudojimo vamzdis buvo uždengtas medinėmis lentelėmis, dėl ko fiziÅ¡kai prie Å¡io vamzdžio prieiti nebuvo galima. Teismas Å¡iuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje esantys įrodymai – foto nuotraukos patvirtina, kad trečiojo asmens bute buvo reikalinga nuardyti medžio dailylentes tam, kad pakeisti jo bute esantį vamzdį. Å ie įrodymai patvirtina, jog bendrojo naudojimo vamzdis, buvo uždengtas lentelėmis, tačiau Å¡ios nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, neatleidžia atsakovės nuo savo pareigų vykdymo ir neÅ¡alina jos atsakomybės. Be to, byloje nėra įrodymų, jog trečiasis asmuo savavaliÅ¡kai minėtÄ vamzdynÄ užsandarino, taip pat nėra įrodymų, kad vamzdynas buvo užsandarintas aklinai ir nebuvo galima prieiti prie bendrojo naudojimo vamzdžio.

Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad nuardytos dailylentės buvo iÅ¡mestos dėl to, kad dėl drėgmės jos pakeitė spalvÄ , todėl tapo nebetinkamos naudoti. Teismas sprendžia, kad trečiojo asmens patirti nuostoliai, susiję su lubų ir sienų aptaisymu medžio dailylentėmis, yra patirti dėl draudiminio įvykio, dėl kurio nagrinėjamu atveju kalta yra atsakovė, todėl ieÅ¡kovė pagrįstai juos įtraukė į kompensuojamos žalos dydį. Atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ar dydžio teisingumo, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis galima bÅ«tų įvertinti ieÅ¡kovės paskaičiuotÄ ir draudėjai atlygintÄ Å¾alÄ už turto sugadinimÄ užliejus butÄ , todėl teismas vertina, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai yra tinkami praÅ¡omos priteisti žalos dydžiui patvirtinti.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovė privalo atlyginti ieÅ¡kovei 575,00 Eur dydžio žalÄ (CPK 178 straipsnis). Dėl kompensacinių ir procesinių palÅ«kanų priteisimo 29. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005).

30. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis).

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palÅ«kanos iÅ¡ delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuojamos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, iÅ¡skyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiÅ¡kus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo jÄ vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtÄ nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

31. Byloje nustačius, kad atsakovė neįvykdė prievolės atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ Å¡ios nurodytu terminu, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 13,00 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo reikalavimo įvykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui, tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

32. Po bylos iÅ¡kėlimo skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal LR CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. balandžio 27 d.) dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 33. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį sumokėjo 18,00 Eur žyminį mokestį, todėl ieÅ¡kinį tenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės.

34. Byloje duomenys apie ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas nėra pateikti, todėl šis klausimas nesprendžiama.

35. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos nevirÅ¡ija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų Å«kis“, juridinio asmens kodas 132532496, 575,00 Eur (penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt penkių eurų 00 ct) žalos atlyginimÄ , 13,00 Eur (trylikos eurų 00 ct) kompensacines palÅ«kanas, 6 (Å¡eÅ¡ių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 18,00 Eur (aÅ¡tuoniolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Kristina Imbrasienė