d7b4b007-4d74-4e8e-93d4-5e9650f6c1cf · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti PanevÄžio apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos (toliau â ir PanevÄžio AVMI) 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau â ir PanevÄžio AVMI sprendimas); panaikinti ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau â ir VMI) 2016 m. vasario 4 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau â ir VMI sprendimas).PareiÅ¡kÄjas nurodo, jog PanevÄžio AVMI sprendimu už 2010 â 2012 metus jam buvo papildomai priskaiÄiuota 48 261,13 Eur pridÄtinÄs vertÄs mokesÄio (toliau â ir PVM), 9 195,44 Eur gyventojų pajamų mokesÄio (toliau â ir GPM), 2 897,07 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos (toliau â ir PSDÄ®) ir 9 175,46 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau â ir VSDÄ®) ir apskaiÄiavo 4 149,73 GPM delspinigių, 25 067,30 Eur PVM delspinigių bei paskyrÄ 919 Eur GPM baudÄ , 4 826 Eur PVM baudÄ , 1 448 Eur PSDÄ® baudÄ , 4 587 Eur VSDÄ® baudÄ .
Legislator headnote
AI generatedd7b4b007-4d74-4e8e-93d4-5e9650f6c1cf · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pažymi, kad pareiÅ¡kÄjo faktiÅ¡kai gautos pajamos Å¡iuo atveju buvo apskaiÄiuotos pagal žemÄs sklypus įsigijusių bendrovių buhalterinÄs apskaitos dokumentus bei vadovaujantis fizinių asmenų mokestinio patikrinimo metu teikiamais paaiÅ¡kinimais. Pajamų objektui PanevÄžio AVMI priskyrÄ ne visas sumas, gautas iÅ¡ žemÄs sklypų pirkÄjų, bet iÅ¡ Å¡ių sumų atÄmÄ Å¾emÄs sklypų pardavÄjų paaiÅ¡kinimuose nurodytas sumas, tuo sumažindama pareiÅ¡kÄjo mokestinÄs nepriemokos sumas.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-6685-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01302-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.9.1.1.1; 1.9.1.1.2; 1.9.3.1; 1.9.8.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjÅ«Äio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Donatas VanseviÄius, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo D. S. atstovui (advokatui) KÄstuÄiui JonaiÄiui ir atsakovÄs ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei M. M.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. S. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, treÄiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant PanevÄžio apskrities valstybinei mokesÄių inspekcijai, dÄl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas D. S. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas:
1) panaikinti PanevÄžio apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos (toliau â ir PanevÄžio AVMI) 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau â ir PanevÄžio AVMI sprendimas);
2) panaikinti ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau â ir VMI) 2016 m. vasario 4 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau â ir VMI sprendimas).PareiÅ¡kÄjas nurodo, jog PanevÄžio AVMI sprendimu už 2010 â 2012 metus jam buvo papildomai priskaiÄiuota 48 261,13 Eur pridÄtinÄs vertÄs mokesÄio (toliau â ir PVM), 9 195,44 Eur gyventojų pajamų mokesÄio (toliau â ir GPM), 2 897,07 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos (toliau â ir PSDÄ®) ir 9 175,46 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau â ir VSDÄ®) ir apskaiÄiavo 4 149,73 GPM delspinigių, 25 067,30 Eur PVM delspinigių bei paskyrÄ 919 Eur GPM baudÄ , 4 826 Eur PVM baudÄ , 1 448 Eur PSDÄ® baudÄ , 4 587 Eur VSDÄ® baudÄ .
Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į VMI, kuri skundžiamu VMI sprendimu pareiÅ¡kÄjo skundo netenkino.Su minÄtais PanevÄžio AVMI ir VMI sprendimais pareiÅ¡kÄjas nesutinka ir nurodo, jog 2015 m. rugsÄjo 24 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau â ir Aktas) nepagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad 2010 â 2012 metais, sudarydamas Akte nurodytus sandorius pareiÅ¡kÄjas vykdÄ individualiÄ tarpininkavimo veiklÄ . Su tokia iÅ¡vada pareiÅ¡kÄjas nesutinka motyvuodamas tuo, kad iÅ¡ Akte nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad jis fizinių asmenų vardu ir interesais atkuriant nuosavybÄs teises į turtÄ ir vÄliau minÄtÄ turtÄ perduodant veikÄ pareiÅ¡kÄjui iÅ¡duotų įgaliojimų pagrindu, t. y. buvo susiklostÄ teisiniai pavedimo santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.756 straipsnio 1 dalis).
Pažymi, jog pavedimo sutartys vadovaujantis CK 6.758 straipsnio 1 dalimi buvo neatlygintinÄs. Taigi, už minÄtų įgaliojimų vykdymÄ pareiÅ¡kÄjas pajamų negavo. Šį faktÄ patvirtina tai, kad pagal įgaliojimus suteikusių asmenų nekilnojamojo turto pardavimo pirkimo â pardavimo sandorius kaip pirkimo kaina gautos visos lÄÅ¡os yra laikytinos įgaliojimus pareiÅ¡kÄjui suteikusių fizinių asmenų pajamomis. Atsižvelgiant į tai, nors jį įgaliojusiems asmenims už parduotÄ jų nekilnojamÄ jį turtÄ pareiÅ¡kÄjas faktiÅ¡kai sumokÄjo mažesnes sumas, nesumokÄtų sumų likuÄiai ir toliau iÅ¡lieka įgaliojimus suteikusių asmenų, o ne pareiÅ¡kÄjo nuosavybe, todÄl apmokestinti Å¡ias sumas nÄra pagrindo.
Net jei ir bÅ«tų laikoma, kad pareiÅ¡kÄjas įgaliojimų pagrindu vykdÄ individualiÄ tarpininkavimo veiklÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridÄtinÄs vertÄs įstatymo (toliau â ir PVM įstatymas) 16 straipsnio 1 dalimi bei 17 straipsniu, skirtumas tarp pareiÅ¡kÄjui kaip įgaliotiniui iÅ¡mokÄtos turto pirkimo kainos ir pareiÅ¡kÄjo įgaliotojams už turtÄ faktiÅ¡kai sumokÄtos sumos nepagrįstai vertinamos kaip pareiÅ¡kÄjo iÅ¡ tarpininkavimo gautos pajamos. TokiÄ savo iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kÄjas grindžia tuo, jog nei vienas iÅ¡ VMI paaiÅ¡kinimus teikusių asmenų nepatvirtino, kad bÅ«tų mokÄjÄs pareiÅ¡kÄjui už suteiktų įgalinimų vykdymÄ .
PareiÅ¡kÄjas pažymi, jog PanevÄžio AVMI, apskaiÄiuodama pareiÅ¡kÄjo mokÄtinas sumas vadovavosi vien tik pareiÅ¡kÄjui įgaliojimus davusių asmenų paaiÅ¡kinimais, o be to, tokius paaiÅ¡kinimus teikÄ ne visi įgaliojimus pareiÅ¡kÄjui davÄ asmenys. PareiÅ¡kÄjo manymu, tokie duomenys nelaikytini patikimais ir pakankamais nustatyti pareiÅ¡kÄjui mokÄtinas sumas.PareiÅ¡kÄjo teigimu VMI, patvirtindama PanevÄžio AVMI sprendimÄ vadovavosi ne visais pareiÅ¡kÄjo teiktais įrodymais.
Šį argumentÄ pareiÅ¡kÄjas grindžia tuo, kad nebuvo vertintos sudarytos preliminariosios sutartys, kuriose atsispindi avansu sumokÄtos turto pirkimo kainos dydis. Ä®vertinus minÄtų dokumentų turinį matyti, kad fizinių asmenų pasiraÅ¡ytinai nurodyta informacija apie už parduotÄ turtÄ iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo gautas pinigų sumas prieÅ¡tarauja mokestinio patikrinimo metu teiktuose minÄtų asmenų paaiÅ¡kinimuose nurodytiems duomenims, taÄiau VMI Å¡ios aplinkybÄs nevertino. Be kita ko, pareiÅ¡kÄjas teigia, jog jo vykdyta veikla laikytina PVM objektu, o tokiÄ pozicijÄ grindžia PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi.Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjo atstovas nurodÄ, jog turÄdamas įgaliojimus fizinių asmenų vardu pareiÅ¡kÄjas vykdÄ sandorius kaip pardavÄjų atstovas.
Už tai gavo lÄÅ¡as, kurias jis turÄjo atiduoti įgaliotojams, todÄl tai nÄra jo gautos ir apmokestinamosios pajamos. Taip pat, pažymÄjo, jog mokesÄių administratorius apklausÄ ne visus įgaliojimus davusius asmenis, o tik dalį iÅ¡ jų. PažymÄjo, jog mokesÄių administratorius apmokestino sumų skirtumÄ ,susidariusį tarp pareiÅ¡kÄjui sumokÄtos ir įgaliotojams atiduotos sumos, taÄiau Å¡ios lÄÅ¡os civiline teisine prasme laikytinos pardavÄjų lÄÅ¡omis nepaisant to, kad jos jiems nÄra atiduotos.
MokesÄių administratorius neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad įgaliotojai savo paaiÅ¡kinimuose nurodÄ, kad pinigų už tarpininkavimÄ pareiÅ¡kÄjui nemokÄjo. Pagal sudarytus sandorius pasekmÄs atsirado pardavÄjui ir pirkÄjui, o pareiÅ¡kÄjas veikÄ kaip tarpininkas sudarant Å¡ias sutartis, t. y. visos sumos priklauso pardavÄjams. Net nustaÄius, kad pardavÄjams pareiÅ¡kÄjas sumokÄjo mažesnes sumas nei gavo iÅ¡ pirkÄjų, Å¡ių sumų negalima apmokestinti. Tokiu atveju galima bÅ«tų daryti tik iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas pažeidÄ Ä¯galiojimų sÄ lygas, taÄiau Å¡ios lÄÅ¡os vis tiek priklauso pirkÄjams.
Taigi, mokesÄių administratorius apmokestino tas lÄÅ¡as, kurios priklauso pardavÄjams, o ne pareiÅ¡kÄjui. MokesÄių administratorius skaiÄiuodamas mokestinÄ prievolÄ rÄmÄsi tik asmenų raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, taÄiau pareiÅ¡kÄjas pateikÄ preliminariųjų sutarÄių nuoraÅ¡us, kurie nebuvo vertinti. MokesÄių administratorius neįvertino PVM įstatymo nuostatų dÄl žemÄs perleidimo sandorių, kurie yra neapmokestinami PVM, todÄl netinkamai taikÄ PVM nuostatas skirtas statyboms ir nepagrįstai nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo veikla yra apmokestinama PVM.AtsakovÄ VMI su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 87â89).AtsakovÄ paaiÅ¡kina, kad mokesÄių administratorius nesprendžia dÄl pavedimo sutarties teisinio galiojimo, nepasisako, ar Å¡i sutartis Å¡iuo atveju yra atlygintinÄ bei dÄl iÅ¡ Å¡ios sutarties kylanÄių civilinių teisinių pasekmių, o vertina susiklosÄiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais.
MokesÄių administratorius nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjui, kaip pardavÄjo atstovui, buvo iÅ¡mokama nekilnojamojo turto kaina, Å¡ių lÄšų pareiÅ¡kÄjas pardavÄjams neperleisdavo, todÄl buvo konstatuota, kad 2010 â 2012 metais tarpininkaudamas nekilnojamojo turto pirkimo â pardavimo sandorių sudaryme jis gavo pajamų iÅ¡ vykdytos individualios veiklos. IÅ¡ pareiÅ¡kÄjo skundo turinio matyti, kad jis neginÄija, jog jam tarpininkaujant iÅ¡ sudarytų pirkimo â pardavimo sutarÄių faktiÅ¡kai buvo gautos didesnÄs pajamos nei buvo perduota fiziniams asmenims, taÄiau kvestionuoja apskaiÄiuotÄ pajamų dydį bei kam pajamos priklausytų civiline teisine prasme.
Pažymi, kad pareiÅ¡kÄjo faktiÅ¡kai gautos pajamos Å¡iuo atveju buvo apskaiÄiuotos pagal žemÄs sklypus įsigijusių bendrovių buhalterinÄs apskaitos dokumentus bei vadovaujantis fizinių asmenų mokestinio patikrinimo metu teikiamais paaiÅ¡kinimais. Pajamų objektui PanevÄžio AVMI priskyrÄ ne visas sumas, gautas iÅ¡ žemÄs sklypų pirkÄjų, bet iÅ¡ Å¡ių sumų atÄmÄ Å¾emÄs sklypų pardavÄjų paaiÅ¡kinimuose nurodytas sumas, tuo sumažindama pareiÅ¡kÄjo mokestinÄs nepriemokos sumas.
AtsakovÄ pažymi, jog nesivadovavo pareiÅ¡kÄjo pateiktų preliminariųjų sutarÄių kopijomis, nes Å¡ie dokumentai yra sunkiai įskaitomi, fizinių asmenų raÅ¡ysena skiriasi nuo tÄ paÄiÄ dienÄ suraÅ¡ytuose įgaliojimuose raÅ¡ysenos. PareiÅ¡kÄjas viso mokestinio tyrimo metu nenurodÄ priežasÄių, dÄl kurių jis negali pateikti praÅ¡omų dokumentų originalų, jokių kitų savo pozicijÄ pagrindžianÄių dokumentų taip pat nepateikÄ. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo pateiktos preliminariųjų sutarÄių kopijos nevertintos kaip objektyvÅ«s ir neginÄijami įrodymai.
Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) praktika pirminiai fizinių asmenų paaiÅ¡kinimai apie faktiÅ¡kai gautas pajamas yra objektyvesni, neįtakoti siekio iÅ¡vengti pareiÅ¡kÄjui mokestinÄs prievolÄs. AtsakovÄ akcentuoja, kad pareiÅ¡kÄjas pirkimo â pardavimo sandorius sudarinÄjo sistemingai pagal vienÄ veiklos modelį, o pajamos iÅ¡ tarpininkavimo veiklos perkant ir parduodant žemÄs sklypus buvo pagrindinis pareiÅ¡kÄjo pajamų Å¡altinis: su darbo santykiais susijusios pajamos atskaiÄius mokesÄius 2010 metais sudarÄ tik 12 855 Lt, 2011 metais â 13 132 Lt, 2012 metais 10 908 Lt.
MokesÄių administratorius patikrinimo metu nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjas veikÄ kaip tarpininkas sudarant pirkimo â pardavimo sutartis, o ne įgijo ir pardavÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , todÄl pareiÅ¡kÄjo gautos pajamos nelaikytinos PVM objektu PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalies prasme. Kai tarpininkas kito vardu ir sÄ skaita teikia tarpininkavimo paslaugas, PVM objektas yra atsiskleidusio tarpininko gautas atlygis.AtsakovÄs atstovÄ teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad pagal LVAT praktikÄ mokesÄių administratorius vertina veiklÄ mokestiniais aspektais, o ne vertina teisinius santykius civiline prasme.
Å iuo atveju buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjo veikloje yra individualios veiklos požymių ir iÅ¡ Å¡ios veiklos pareiÅ¡kÄjas gavo pajamas. MokesÄių administratorius neginÄija nuosavybÄs teises į pajamas įgijusio asmens, taÄiau pagal GPM įstatymo nuostatas asmuo privalo mokÄti GPM nuo pajamų gavimo momento. LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad jei vÄliau iÅ¡reiÅ¡kiami paaiÅ¡kinimai, kurie prieÅ¡tarauja pirminiams duomenims, turi bÅ«ti vadovaujamasi pirminiais duomenimis, todÄl mokesÄių administratorius kritiÅ¡kai vertino preliminariÄ sias sutartis, kurias pateikÄ pareiÅ¡kÄjas.
Skundas atmestinas. GinÄas Å¡ioje byloje kilo dÄl PanevÄžio AVMI ir VMI sprendimų, kuriais pareiÅ¡kÄjui priskaiÄiuota 48 261,13 Eur PVM, 9 195,44 Eur GPM, 2 897,07 Eur PSDÄ® ir 9 175,46 Eur VSDÄ® ir 4 149,73 GPM delspinigių, 25 067,30 Eur PVM delspinigių bei skirta 919 Eur GPM bauda, 4 826 Eur PVM bauda, 1 448 Eur PSDÄ® bauda, 4 587 Eur VSDÄ® bauda, teisÄtumo ir pagrįstumo.GinÄo, jog 2007 m., 2008 m. ir 2011 m. gyventojai pareiÅ¡kÄjui suteikÄ Ä¯galiojimus atstovauti juos tvarkant nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo į žemÄs sklypus dokumentus ir įforminant nekilnojamojo turto nuosavybÄs atkÅ«rimÄ bei parduodant Å¡iuos sklypus, t. y. kad pareiÅ¡kÄjas teikÄ tarpininkavimo paslaugas byloje nÄra, todÄl teismas Å¡iuo aspektu nepasisako.
PareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs teigia, jog tarpininkavimo paslaugos buvo teikiamos neatlygintinai, jo tarpininkavimas neturÄtų bÅ«ti vertinamas kaip individuali veikla, mokesÄių administratoriaus vertinti duomenys yra prieÅ¡taringi, o pareiÅ¡kÄjo teikti dokumentai buvo neįvertinti. Taigi, visų pirma teismas turi nustatyti, ar pareiÅ¡kÄjas vykdÄ individualiÄ veiklÄ , kurios apibrÄžimas yra pateikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesÄio įstatymo (toliau â ir GPM įstatymas) 2 straipsnio 7 dalyje, nustatanÄioje, jog individuali veikla â savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominÄs naudos per tÄstinį laikotarpį:
1) savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinÄ arba gamybinÄ veikla, įskaitant tÄ , kuria verÄiamasi turint verslo liudijimÄ ;
2) savarankiÅ¡ka kÅ«ryba, profesinÄ ir kita panaÅ¡aus pobÅ«džio savarankiÅ¡ka veikla, įskaitant tÄ , kuria verÄiamasi turint verslo liudijimÄ ;
3) savarankiška sporto veikla;
4) savarankiÅ¡ka atlikÄjo veikla.LVAT 2006 m. birželio 6 d. sprendime, priimtame administracinÄje byloje Nr. A5-902/2006, aiÅ¡kindama minÄtoje įstatymo nuostatoje pateikiamÄ individualios veiklos sÄ vokÄ , pažymÄjo, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip individuali veikla, bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tÄstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo â ekonominÄs naudos siekimo â buvimÄ , o taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ iÅ¡vardytoms veiklos rūšims (nagrinÄjamu atveju â savarankiÅ¡kai bet kokio pobÅ«džio komercinei arba gamybinei veiklai (GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 punktas).IÅ¡ byloje esanÄios medžiagos teismas nustatÄ, jog pareiÅ¡kÄjas buvo sudarÄs eilÄ sutarÄių su fiziniais asmenimis, kurių pagrindu pagal įgaliojimÄ tvarkÄ su nuosavybÄs teisių atkÅ«rimu susijusius dokumentus (pvz.: 1 t., b. l. 186â190, 192â193, 195â200, 2 t., b. l. 1-2, 4, 6â9, 11â19, 22â24, 26â27, 45â47, 68, 104, 136, 148, 175 ir kt.).
SutvarkÄs nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo dokumentus, nekilnojamÄ jį turtÄ parduodavo juridiniams asmenims (pvz.: 2 t., b. l. 33â37, 51â54, 59â62, 72â84, 107â109, 112â117, 139â142, 157â159, 161â162, 164â167, 179â180 ir kt.), o pardavÄjams perduodavo ne visÄ gautų piniginių lÄšų sumÄ . Å ie faktai neginÄytinai įrodyti iÅ¡analizavus įmonių, su kuriomis buvo pasiraÅ¡ytos pirkimo â pardavimo sutartys, buhalterinius duomenis (pvz.: 2 t., b. l. 40, 49â50, 85, 111, 144, 160, 170, 188 ir kt.) bei fizinių asmenų, su kuriais buvo pasiraÅ¡omos įgaliojimo sutartys, paaiÅ¡kinimus (pvz.: 2 t., b. l. 29â32, 48, 70â71, 106, 138, 150â151, 154, 177â178 ir kt.), kuriuose nurodyta, jog pirkÄjai sutartas sumas už žemÄs sklypus pervedÄ tiesiogiai į pardavÄjų sÄ skaitas arba pareiÅ¡kÄjas sumokÄdavo grynaisiais pinigais visÄ sutartÄ sumÄ , o už nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo dokumentų tvarkymÄ ir nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡laidas apmokÄjo pirkÄjai.
IÅ¡ byloje esanÄių įrodymų visumos matyti, kad pareiÅ¡kÄjas kiekvienu atveju veikÄ tuo paÄiu modeliu, t. y. susirasdavo sklypų pardavÄjus, sudarydavo su jais įgaliojimus, atkÅ«rus teisÄ Ä¯ žemÄs sklypus surasdavo pirkÄjÄ ir įforminÄs sandorius tikrųjų pardavÄjų vardu, jiems perduodavo mažesnes lÄÅ¡as. Jokių įrodymų, kad visos gautos lÄÅ¡os buvo perduotos pardavÄjams, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ, todÄl abejoti byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais nÄra jokio teisinio bei faktinio pagrindo.
Taigi, darytina iÅ¡vada, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kÄjas vykdÄ individualiÄ veiklÄ kaip ji apibrÄžta GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje ir gaudavo lÄÅ¡as už tarpininkavimÄ , todÄl mokestiniam ginÄui neturi jokios reikÅ¡mÄs, ar pavedimo sutartys vadovaujantis CK 6.758 straipsnio 1 dalimi buvo neatlygintinÄs. Atsižvelgiant į tai, jog kiekvienu konkreÄiu atveju buvo veikiama tuo paÄiu elgesio modeliu, veikla yra tÄstinio pobÅ«džio, t. y. truko ilgÄ laikÄ (2007 m., 2008 m. ir 2011 m.) bei įrodžius, jog pareiÅ¡kÄjas pardavÄjams atiduodavo ne visÄ už sandorius gautÄ pinigų sumÄ , darytina iÅ¡vada, jog nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas vykdÄ individualiÄ veiklÄ .
KonstatavÄs, jog buvo vykdoma individuali veikla, nagrinÄjamu atveju, teismas iÅ¡ esmÄs turi nustatyti, ar lÄšų dalys, kurių pareiÅ¡kÄjas neperleisdavo pardavÄjams (jį įgaliojusiems asmenims), gali bÅ«ti laikomos apmokestinamomis pareiÅ¡kÄjo pajamomis.Visų pirma pareiÅ¡kÄjas teigia, jog civiline teisine prasme fiziniams asmenims kaip pardavÄjams neperduotos lÄšų, gautų už nekilnojamojo turto pardavimÄ , sumos civiline teisine prasme laikytinos pardavÄjų nuosavybe, todÄl negali bÅ«ti apmokestinamos kaip pareiÅ¡kÄjo gautos pajamos.Atsakant į šį argumentÄ teismas pažymi, jog kaip teisingai savo atsiliepime nurodÄ VMI, vieningoje teismų praktikoje teigiama, jog kai patikrinimo metu iÅ¡kyla pagrįstų abejonių, ar juridinÄ galiÄ turintys dokumentai atspindi tikrÄ jį įvykdytų Å«kinių operacijų turinį, mokesÄių administratorius privalo mokesÄių bazÄ nustatyti netiesiogiai pasirinkÄs mokesÄio bazÄs nustatymo metodus, o ne taikyti CK įtvirtintas sandorių negaliojimo taisykles (LVAT iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2004 m. sausio 29 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A7-60/2004).
Nors minÄtos lÄÅ¡os civiline teisine prasme galÄtų bÅ«ti laikomos pardavÄjų lÄÅ¡omis, taÄiau pažymÄtina, jog Å¡iomis lÄÅ¡omis disponuoja pareiÅ¡kÄjas, jokių pretenzijų į minÄtas lÄÅ¡as nÄra pareikÅ¡ta. Kaip minÄta, iÅ¡ byloje esanÄios medžiagos matyti, kad už nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo dokumentų tvarkymÄ ir nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡laidas apmokÄjo pirkÄjai, todÄl darytina iÅ¡vada, kad sumos, gautos iÅ¡ pirkÄjų ir sumos, atiduotos pardavÄjams skirtumas yra minÄtos iÅ¡laidos už nuosavybÄs teisių atkÅ«rimo dokumentų tvarkymÄ ir nekilnojamojo turto pardavimÄ , t. y. tarpininkavimo mokestis.
Be kita ko, pagal GPM įstatymo nuostatas â lÄÅ¡os apmokestinamos nuo jų gavimo momento. Taigi, Å¡iuo aspektu, pareiÅ¡kÄjo pardavÄjams neperduotos lÄÅ¡os laikytinos pareiÅ¡kÄjo pajamomis.PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat teigia, jog buvo nevertintos pareiÅ¡kÄjo pateiktos preliminariosios sutartys, iÅ¡ kurių turinio matyti, jog skiriasi fizinių asmenų paaiÅ¡kinimuose ir preliminariosiose sutartyse nurodytos sumos. Å iuo aspektu teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos mokesÄių administravimo įstatymo (toliau â ir MAÄ®) 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesÄių administratorius privalo pagrįsti jo mokesÄių mokÄtojui apskaiÄiuotas mokesÄio ir su juo susijusias sumas.
Å io straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesÄių mokÄtojas, nesutinkantis su mokesÄių administratoriaus apskaiÄiuotomis konkreÄiomis mokesÄio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodÄl jos yra neteisingos.Pagal Å¡iame MAÄ® straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinÄjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesÄių administratoriaus ir mokesÄių mokÄtojo. MokesÄių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesÄių mokÄtojui apskaiÄiuotas mokesÄio ir su juo susijusias sumas.
MokesÄių mokÄtojas, nesutikdamas su mokesÄių administratoriaus apskaiÄiuoto mokesÄio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodÄl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaiÄiuotos neteisingai.NustaÄius, kad mokesÄių administratorius pateikÄ pakankamai duomenų, įrodanÄių mokesÄio ir su juo susijusių sumų apskaiÄiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesÄių mokÄtojui, kuris nesutinka su mokesÄių administratoriaus apskaiÄiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesÄių administratorius neteisingai apskaiÄiavo mokesÄio ir su juo susijusias sumas.
Jeigu mokesÄių mokÄtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustaÄius, jog mokesÄių administratorius pagrindÄ mokesÄių mokÄtojui apskaiÄiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesÄių mokÄtojui atsiranda mokestinÄ prievolÄ.MokesÄių mokÄtojas, siekdamas paneigti mokesÄių administratoriaus mokesÄių ir su jais susijusių sumų apskaiÄiavimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , privalo ne tik nurodyti savo abejones dÄl mokesÄių ir su jais susijusių sumų apskaiÄiavimo teisÄtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžianÄius įrodymus.NagrinÄjamu atveju, mokesÄių administratorius vienareikÅ¡miÅ¡kai įrodÄ, jog pareiÅ¡kÄjas gavo apmokestinamÄ sias pajamas, todÄl pareiÅ¡kÄjui kilo pareiga paneigti mokesÄių administratoriaus apskaiÄiuotas sumas, taÄiau, pareiÅ¡kÄjas pateikÄ tik preliminariųjų sutarÄių kopijas, kurios, teismo vertinimu, pagrįstai kÄlÄ abejonių mokesÄių administratoriui, nes preliminariosiose sutartyse ir įgaliojimuose tarp tų paÄių asmenų, skiriasi raÅ¡ysena.
Abejones dÄl jų tikrumo kelia vien tas faktas, kad pareiÅ¡kÄjas buvo praÅ¡omas pateikti Å¡ių sutarÄių originalus, taÄiau pateikÄ tik jų kopijas bei nepaaiÅ¡kino kodÄl negali pateikti sutarÄių originalų. Net ir konstatavus, jog Å¡ios sutartys yra autentiÅ¡kos, pažymÄtina, kad jokių kitų įrodomÄ jÄ galiÄ turinÄių duomenų pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ, todÄl vien preliminariųjų sutarÄių patvirtintos kopijos negali bÅ«ti laikomos pakankamais įrodymais paneigti mokesÄių administratoriaus iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjas yra gavÄs apmokestinamÄ sias pajamas.
Be to, vadovaujantis nuoseklia LVAT praktika, pirminiai fizinių asmenų (pardavÄjų) paaiÅ¡kinimai laikytini objektyvesniais (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A556-301/2007, 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A438-979/2014). PareiÅ¡kÄjas taip pat teigia, jog jo gautos pajamos nÄra laikytinos gautomis iÅ¡ tarpininkavimo paslaugų, nes fiziniai asmenys nurodÄ, jog už tarpininkavimÄ pareiÅ¡kÄjui nemokÄjo.PVM įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsiskleidusio tarpininko teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertÄ yra atlygis už atstovavimÄ (komisiniai), apskaiÄiuotas Å¡io įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsakant į minÄtÄ pareiÅ¡kÄjo argumentÄ pažymÄtina, jog visi fiziniai asmenys nurodÄ, kad už dokumentų tvarkymÄ ir nekilnojamojo turto pardavimÄ patirtas iÅ¡laidas apmokÄjo pirkÄjai. Atsižvelgiant į tai, darytina loginÄ iÅ¡vada, kad skirtumÄ tarp pirkÄjų sumokÄtų sumų ir pardavÄjams perduotų sumų, sudaro bÅ«tent tarpininkavimo mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡ surinktų duomenų nÄra galimybÄs nustatyti kokias konkreÄias sumas pareiÅ¡kÄjas gavo, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomas PVM įstatymo 17 straipsnis, kuris nustato, jog tais atvejais, kai mokesÄio administratoriui kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekiamos prekÄs arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertÄ yra dirbtinai sumažinta arba padidinta, jis turi teisÄ apmokestinamÄ jÄ vertÄ apskaiÄiuoti pats.
Tiekiamos prekÄs arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertÄ gali bÅ«ti laikoma dirbtinai sumažinta arba padidinta tuo atveju, jeigu ji, įvertinus visas sandorio sÄ lygas, neatitinka prekÄs arba paslaugos rinkos kainos (yra nustatyta atsižvelgiant į konkretų pirkÄjÄ â susijusį asmenį ar kt.).Be to, MAÄ® 70 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai mokesÄių mokÄtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaiÄiuoti mokesÄius, bendradarbiauti su mokesÄių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dÄl to mokesÄių administratorius negali nustatyti mokesÄių mokÄtojo mokestinÄs prievolÄs dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesÄio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesÄių mokÄtojui priklausanÄiÄ mokÄti mokesÄio sumÄ mokesÄių administratorius apskaiÄiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkanÄius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinÄs prievolÄs dydžio nustatymo kriterijus. 2004 m. gegužÄs 24 d.
VMI virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-103 buvo patvirtintos MokesÄio apskaiÄiavimo pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ taisyklÄs, kurių treÄiojoje dalyje nustatyti mokesÄio apskaiÄiavimo pagal mokesÄių administratoriaus įvertinimÄ pagrindiniai principai. IÅ¡ teismui pateikto Akto turinio matyti, jog mokesÄių administratorius pateikÄ iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus kaip buvo apskaiÄiuojamos konkretaus mokesÄio sumos, pateiktos skaiÄiavimo formulÄs bei nurodytos teisÄs aktų nuostatos, kuriomis buvo vadovaujamasi (1 t., b. l. 76â80).
Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo mokÄtinos sumos apskaiÄiuotos tinkamai, jokių kitų, Å¡iame sprendime neaptartų, argumentų dÄl netinkamo sumų apskaiÄiavimo pareiÅ¡kÄjas skunde nepateikÄ, todÄl pareiÅ¡kÄjui apskaiÄiuotos mokÄtinos sumos laikytinos apskaiÄiuotomis tinkamai.DÄl pareiÅ¡kÄjo teiginio, jog jo vykdyti sandoriai priskirtini PVM įstatymo 32 straipsnio 2 daliai teismas pažymi, jog patys sandoriai pripažintini minÄto straipsnio objektu, taÄiau Å¡iuo atveju buvo apmokestinti ne sandoriai, o individuali tarpininkavimo sudarant sandorius veikla, iÅ¡ kurios buvo gautos pajamos.PažymÄtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ spendimÄ nÄra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kÄjo argumentÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994-04-19 sprendimÄ byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus).Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dÄstyta, nÄra jokio teisinio bei faktinio pagrindo panaikinti pareiÅ¡kÄjo skundžiamus PanevÄžio apskrities valstybinÄs mokesÄių inspekcijos 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. vasario 4 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86â87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kÄjo D. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄjas                                                      Donatas VanseviÄius