Legislator Case Law & Legislation
d7b4b007-4d74-4e8e-93d4-5e9650f6c1cf AI generated

d7b4b007-4d74-4e8e-93d4-5e9650f6c1cf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number d7b4b007-4d74-4e8e-93d4-5e9650f6c1cf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Panevėžio AVMI sprendimas); panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. vasario 4 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir VMI sprendimas).PareiÅ¡kėjas nurodo, jog Panevėžio AVMI sprendimu už 2010 – 2012 metus jam buvo papildomai priskaičiuota 48 261,13 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 9 195,44 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 2 897,07 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos (toliau – ir PSDÄ®) ir 9 175,46 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – ir VSDÄ®) ir apskaičiavo 4 149,73 GPM delspinigių, 25 067,30 Eur PVM delspinigių bei paskyrė 919 Eur GPM baudÄ , 4 826 Eur PVM baudÄ , 1 448 Eur PSDÄ® baudÄ , 4 587 Eur VSDÄ® baudÄ .

Legislator headnote

AI generated

d7b4b007-4d74-4e8e-93d4-5e9650f6c1cf · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo faktiÅ¡kai gautos pajamos Å¡iuo atveju buvo apskaičiuotos pagal žemės sklypus įsigijusių bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus bei vadovaujantis fizinių asmenų mokestinio patikrinimo metu teikiamais paaiÅ¡kinimais. Pajamų objektui Panevėžio AVMI priskyrė ne visas sumas, gautas iÅ¡ žemės sklypų pirkėjų, bet iÅ¡ Å¡ių sumų atėmė žemės sklypų pardavėjų paaiÅ¡kinimuose nurodytas sumas, tuo sumažindama pareiÅ¡kėjo mokestinės nepriemokos sumas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-6685-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01302-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.9.1.1.1; 1.9.1.1.2; 1.9.3.1; 1.9.8.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo D. S. atstovui (advokatui) Kęstučiui Jonaičiui ir atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei M. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas D. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Panevėžio AVMI sprendimas);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. vasario 4 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir VMI sprendimas).PareiÅ¡kėjas nurodo, jog Panevėžio AVMI sprendimu už 2010 – 2012 metus jam buvo papildomai priskaičiuota 48 261,13 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 9 195,44 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 2 897,07 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos (toliau – ir PSDÄ®) ir 9 175,46 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – ir VSDÄ®) ir apskaičiavo 4 149,73 GPM delspinigių, 25 067,30 Eur PVM delspinigių bei paskyrė 919 Eur GPM baudÄ , 4 826 Eur PVM baudÄ , 1 448 Eur PSDÄ® baudÄ , 4 587 Eur VSDÄ® baudÄ .

Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VMI, kuri skundžiamu VMI sprendimu pareiÅ¡kėjo skundo netenkino.Su minėtais Panevėžio AVMI ir VMI sprendimais pareiÅ¡kėjas nesutinka ir nurodo, jog 2015 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas) nepagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad 2010 – 2012 metais, sudarydamas Akte nurodytus sandorius pareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ tarpininkavimo veiklÄ . Su tokia iÅ¡vada pareiÅ¡kėjas nesutinka motyvuodamas tuo, kad iÅ¡ Akte nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad jis fizinių asmenų vardu ir interesais atkuriant nuosavybės teises į turtÄ ir vėliau minėtÄ turtÄ perduodant veikė pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotų įgaliojimų pagrindu, t. y. buvo susiklostę teisiniai pavedimo santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.756 straipsnio 1 dalis).

Pažymi, jog pavedimo sutartys vadovaujantis CK 6.758 straipsnio 1 dalimi buvo neatlygintinės. Taigi, už minėtų įgaliojimų vykdymÄ pareiÅ¡kėjas pajamų negavo. Šį faktÄ patvirtina tai, kad pagal įgaliojimus suteikusių asmenų nekilnojamojo turto pardavimo pirkimo – pardavimo sandorius kaip pirkimo kaina gautos visos lėšos yra laikytinos įgaliojimus pareiÅ¡kėjui suteikusių fizinių asmenų pajamomis. Atsižvelgiant į tai, nors jį įgaliojusiems asmenims už parduotÄ jų nekilnojamÄ jį turtÄ pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai sumokėjo mažesnes sumas, nesumokėtų sumų likučiai ir toliau iÅ¡lieka įgaliojimus suteikusių asmenų, o ne pareiÅ¡kėjo nuosavybe, todėl apmokestinti Å¡ias sumas nėra pagrindo.

Net jei ir bÅ«tų laikoma, kad pareiÅ¡kėjas įgaliojimų pagrindu vykdė individualiÄ tarpininkavimo veiklÄ , vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 16 straipsnio 1 dalimi bei 17 straipsniu, skirtumas tarp pareiÅ¡kėjui kaip įgaliotiniui iÅ¡mokėtos turto pirkimo kainos ir pareiÅ¡kėjo įgaliotojams už turtÄ faktiÅ¡kai sumokėtos sumos nepagrįstai vertinamos kaip pareiÅ¡kėjo iÅ¡ tarpininkavimo gautos pajamos. TokiÄ savo iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, jog nei vienas iÅ¡ VMI paaiÅ¡kinimus teikusių asmenų nepatvirtino, kad bÅ«tų mokėjęs pareiÅ¡kėjui už suteiktų įgalinimų vykdymÄ .

PareiÅ¡kėjas pažymi, jog Panevėžio AVMI, apskaičiuodama pareiÅ¡kėjo mokėtinas sumas vadovavosi vien tik pareiÅ¡kėjui įgaliojimus davusių asmenų paaiÅ¡kinimais, o be to, tokius paaiÅ¡kinimus teikė ne visi įgaliojimus pareiÅ¡kėjui davę asmenys. PareiÅ¡kėjo manymu, tokie duomenys nelaikytini patikimais ir pakankamais nustatyti pareiÅ¡kėjui mokėtinas sumas.PareiÅ¡kėjo teigimu VMI, patvirtindama Panevėžio AVMI sprendimÄ vadovavosi ne visais pareiÅ¡kėjo teiktais įrodymais.

Šį argumentÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad nebuvo vertintos sudarytos preliminariosios sutartys, kuriose atsispindi avansu sumokėtos turto pirkimo kainos dydis. Ä®vertinus minėtų dokumentų turinį matyti, kad fizinių asmenų pasiraÅ¡ytinai nurodyta informacija apie už parduotÄ turtÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gautas pinigų sumas prieÅ¡tarauja mokestinio patikrinimo metu teiktuose minėtų asmenų paaiÅ¡kinimuose nurodytiems duomenims, tačiau VMI Å¡ios aplinkybės nevertino. Be kita ko, pareiÅ¡kėjas teigia, jog jo vykdyta veikla laikytina PVM objektu, o tokiÄ pozicijÄ grindžia PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalimi.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, jog turėdamas įgaliojimus fizinių asmenų vardu pareiÅ¡kėjas vykdė sandorius kaip pardavėjų atstovas.

Už tai gavo lėšas, kurias jis turėjo atiduoti įgaliotojams, todėl tai nėra jo gautos ir apmokestinamosios pajamos. Taip pat, pažymėjo, jog mokesčių administratorius apklausė ne visus įgaliojimus davusius asmenis, o tik dalį iÅ¡ jų. Pažymėjo, jog mokesčių administratorius apmokestino sumų skirtumÄ ,susidariusį tarp pareiÅ¡kėjui sumokėtos ir įgaliotojams atiduotos sumos, tačiau Å¡ios lėšos civiline teisine prasme laikytinos pardavėjų lėšomis nepaisant to, kad jos jiems nėra atiduotos.

Mokesčių administratorius neatsižvelgė į tai, kad įgaliotojai savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad pinigų už tarpininkavimÄ pareiÅ¡kėjui nemokėjo. Pagal sudarytus sandorius pasekmės atsirado pardavėjui ir pirkėjui, o pareiÅ¡kėjas veikė kaip tarpininkas sudarant Å¡ias sutartis, t. y. visos sumos priklauso pardavėjams. Net nustačius, kad pardavėjams pareiÅ¡kėjas sumokėjo mažesnes sumas nei gavo iÅ¡ pirkėjų, Å¡ių sumų negalima apmokestinti. Tokiu atveju galima bÅ«tų daryti tik iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas pažeidė įgaliojimų sÄ lygas, tačiau Å¡ios lėšos vis tiek priklauso pirkėjams.

Taigi, mokesčių administratorius apmokestino tas lėšas, kurios priklauso pardavėjams, o ne pareiÅ¡kėjui. Mokesčių administratorius skaičiuodamas mokestinę prievolę rėmėsi tik asmenų raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, tačiau pareiÅ¡kėjas pateikė preliminariųjų sutarčių nuoraÅ¡us, kurie nebuvo vertinti. Mokesčių administratorius neįvertino PVM įstatymo nuostatų dėl žemės perleidimo sandorių, kurie yra neapmokestinami PVM, todėl netinkamai taikė PVM nuostatas skirtas statyboms ir nepagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjo veikla yra apmokestinama PVM.Atsakovė VMI su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 87–89).Atsakovė paaiÅ¡kina, kad mokesčių administratorius nesprendžia dėl pavedimo sutarties teisinio galiojimo, nepasisako, ar Å¡i sutartis Å¡iuo atveju yra atlygintinė bei dėl iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančių civilinių teisinių pasekmių, o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais.

Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiÅ¡kėjui, kaip pardavėjo atstovui, buvo iÅ¡mokama nekilnojamojo turto kaina, Å¡ių lėšų pareiÅ¡kėjas pardavėjams neperleisdavo, todėl buvo konstatuota, kad 2010 – 2012 metais tarpininkaudamas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorių sudaryme jis gavo pajamų iÅ¡ vykdytos individualios veiklos. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jis neginčija, jog jam tarpininkaujant iÅ¡ sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių faktiÅ¡kai buvo gautos didesnės pajamos nei buvo perduota fiziniams asmenims, tačiau kvestionuoja apskaičiuotÄ pajamų dydį bei kam pajamos priklausytų civiline teisine prasme.

Pažymi, kad pareiškėjo faktiškai gautos pajamos šiuo atveju buvo apskaičiuotos pagal žemės sklypus įsigijusių bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus bei vadovaujantis fizinių asmenų mokestinio patikrinimo metu teikiamais paaiškinimais. Pajamų objektui Panevėžio AVMI priskyrė ne visas sumas, gautas iš žemės sklypų pirkėjų, bet iš šių sumų atėmė žemės sklypų pardavėjų paaiškinimuose nurodytas sumas, tuo sumažindama pareiškėjo mokestinės nepriemokos sumas.

Atsakovė pažymi, jog nesivadovavo pareiÅ¡kėjo pateiktų preliminariųjų sutarčių kopijomis, nes Å¡ie dokumentai yra sunkiai įskaitomi, fizinių asmenų raÅ¡ysena skiriasi nuo tÄ pačiÄ dienÄ suraÅ¡ytuose įgaliojimuose raÅ¡ysenos. PareiÅ¡kėjas viso mokestinio tyrimo metu nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negali pateikti praÅ¡omų dokumentų originalų, jokių kitų savo pozicijÄ pagrindžiančių dokumentų taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo pateiktos preliminariųjų sutarčių kopijos nevertintos kaip objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai.

Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika pirminiai fizinių asmenų paaiÅ¡kinimai apie faktiÅ¡kai gautas pajamas yra objektyvesni, neįtakoti siekio iÅ¡vengti pareiÅ¡kėjui mokestinės prievolės. Atsakovė akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas pirkimo – pardavimo sandorius sudarinėjo sistemingai pagal vienÄ veiklos modelį, o pajamos iÅ¡ tarpininkavimo veiklos perkant ir parduodant žemės sklypus buvo pagrindinis pareiÅ¡kėjo pajamų Å¡altinis: su darbo santykiais susijusios pajamos atskaičius mokesčius 2010 metais sudarė tik 12 855 Lt, 2011 metais – 13 132 Lt, 2012 metais 10 908 Lt.

Mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatė, kad pareiÅ¡kėjas veikė kaip tarpininkas sudarant pirkimo – pardavimo sutartis, o ne įgijo ir pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl pareiÅ¡kėjo gautos pajamos nelaikytinos PVM objektu PVM įstatymo 32 straipsnio 2 dalies prasme. Kai tarpininkas kito vardu ir sÄ skaita teikia tarpininkavimo paslaugas, PVM objektas yra atsiskleidusio tarpininko gautas atlygis.Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal LVAT praktikÄ mokesčių administratorius vertina veiklÄ mokestiniais aspektais, o ne vertina teisinius santykius civiline prasme.

Å iuo atveju buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo veikloje yra individualios veiklos požymių ir iÅ¡ Å¡ios veiklos pareiÅ¡kėjas gavo pajamas. Mokesčių administratorius neginčija nuosavybės teises į pajamas įgijusio asmens, tačiau pagal GPM įstatymo nuostatas asmuo privalo mokėti GPM nuo pajamų gavimo momento. LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jei vėliau iÅ¡reiÅ¡kiami paaiÅ¡kinimai, kurie prieÅ¡tarauja pirminiams duomenims, turi bÅ«ti vadovaujamasi pirminiais duomenimis, todėl mokesčių administratorius kritiÅ¡kai vertino preliminariÄ sias sutartis, kurias pateikė pareiÅ¡kėjas.

Skundas atmestinas. Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl Panevėžio AVMI ir VMI sprendimų, kuriais pareiÅ¡kėjui priskaičiuota 48 261,13 Eur PVM, 9 195,44 Eur GPM, 2 897,07 Eur PSDÄ® ir 9 175,46 Eur VSDÄ® ir 4 149,73 GPM delspinigių, 25 067,30 Eur PVM delspinigių bei skirta 919 Eur GPM bauda, 4 826 Eur PVM bauda, 1 448 Eur PSDÄ® bauda, 4 587 Eur VSDÄ® bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.Ginčo, jog 2007 m., 2008 m. ir 2011 m. gyventojai pareiÅ¡kėjui suteikė įgaliojimus atstovauti juos tvarkant nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemės sklypus dokumentus ir įforminant nekilnojamojo turto nuosavybės atkÅ«rimÄ bei parduodant Å¡iuos sklypus, t. y. kad pareiÅ¡kėjas teikė tarpininkavimo paslaugas byloje nėra, todėl teismas Å¡iuo aspektu nepasisako.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės teigia, jog tarpininkavimo paslaugos buvo teikiamos neatlygintinai, jo tarpininkavimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip individuali veikla, mokesčių administratoriaus vertinti duomenys yra prieÅ¡taringi, o pareiÅ¡kėjo teikti dokumentai buvo neįvertinti. Taigi, visų pirma teismas turi nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ veiklÄ , kurios apibrėžimas yra pateikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPM įstatymas) 2 straipsnio 7 dalyje, nustatančioje, jog individuali veikla – savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ;

2) savarankiÅ¡ka kÅ«ryba, profesinė ir kita panaÅ¡aus pobÅ«džio savarankiÅ¡ka veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ;

3) savarankiška sporto veikla;

4) savarankiÅ¡ka atlikėjo veikla.LVAT 2006 m. birželio 6 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, aiÅ¡kindama minėtoje įstatymo nuostatoje pateikiamÄ individualios veiklos sÄ vokÄ , pažymėjo, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip individuali veikla, bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimÄ , o taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ iÅ¡vardytoms veiklos rūšims (nagrinėjamu atveju – savarankiÅ¡kai bet kokio pobÅ«džio komercinei arba gamybinei veiklai (GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 1 punktas).IÅ¡ byloje esančios medžiagos teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjas buvo sudaręs eilę sutarčių su fiziniais asmenimis, kurių pagrindu pagal įgaliojimÄ tvarkė su nuosavybės teisių atkÅ«rimu susijusius dokumentus (pvz.: 1 t., b. l. 186–190, 192–193, 195–200, 2 t., b. l. 1-2, 4, 6–9, 11–19, 22–24, 26–27, 45–47, 68, 104, 136, 148, 175 ir kt.).

Sutvarkęs nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentus, nekilnojamÄ jį turtÄ parduodavo juridiniams asmenims (pvz.: 2 t., b. l. 33–37, 51–54, 59–62, 72–84, 107–109, 112–117, 139–142, 157–159, 161–162, 164–167, 179–180 ir kt.), o pardavėjams perduodavo ne visÄ gautų piniginių lėšų sumÄ . Å ie faktai neginčytinai įrodyti iÅ¡analizavus įmonių, su kuriomis buvo pasiraÅ¡ytos pirkimo – pardavimo sutartys, buhalterinius duomenis (pvz.: 2 t., b. l. 40, 49–50, 85, 111, 144, 160, 170, 188 ir kt.) bei fizinių asmenų, su kuriais buvo pasiraÅ¡omos įgaliojimo sutartys, paaiÅ¡kinimus (pvz.: 2 t., b. l. 29–32, 48, 70–71, 106, 138, 150–151, 154, 177–178 ir kt.), kuriuose nurodyta, jog pirkėjai sutartas sumas už žemės sklypus pervedė tiesiogiai į pardavėjų sÄ skaitas arba pareiÅ¡kėjas sumokėdavo grynaisiais pinigais visÄ sutartÄ sumÄ , o už nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentų tvarkymÄ ir nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡laidas apmokėjo pirkėjai.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad pareiÅ¡kėjas kiekvienu atveju veikė tuo pačiu modeliu, t. y. susirasdavo sklypų pardavėjus, sudarydavo su jais įgaliojimus, atkÅ«rus teisę į žemės sklypus surasdavo pirkėjÄ ir įforminęs sandorius tikrųjų pardavėjų vardu, jiems perduodavo mažesnes lėšas. Jokių įrodymų, kad visos gautos lėšos buvo perduotos pardavėjams, pareiÅ¡kėjas nepateikė, todėl abejoti byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo.

Taigi, darytina iÅ¡vada, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ veiklÄ kaip ji apibrėžta GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje ir gaudavo lėšas už tarpininkavimÄ , todėl mokestiniam ginčui neturi jokios reikÅ¡mės, ar pavedimo sutartys vadovaujantis CK 6.758 straipsnio 1 dalimi buvo neatlygintinės. Atsižvelgiant į tai, jog kiekvienu konkrečiu atveju buvo veikiama tuo pačiu elgesio modeliu, veikla yra tęstinio pobÅ«džio, t. y. truko ilgÄ laikÄ (2007 m., 2008 m. ir 2011 m.) bei įrodžius, jog pareiÅ¡kėjas pardavėjams atiduodavo ne visÄ už sandorius gautÄ pinigų sumÄ , darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ veiklÄ .

Konstatavęs, jog buvo vykdoma individuali veikla, nagrinėjamu atveju, teismas iÅ¡ esmės turi nustatyti, ar lėšų dalys, kurių pareiÅ¡kėjas neperleisdavo pardavėjams (jį įgaliojusiems asmenims), gali bÅ«ti laikomos apmokestinamomis pareiÅ¡kėjo pajamomis.Visų pirma pareiÅ¡kėjas teigia, jog civiline teisine prasme fiziniams asmenims kaip pardavėjams neperduotos lėšų, gautų už nekilnojamojo turto pardavimÄ , sumos civiline teisine prasme laikytinos pardavėjų nuosavybe, todėl negali bÅ«ti apmokestinamos kaip pareiÅ¡kėjo gautos pajamos.Atsakant į šį argumentÄ teismas pažymi, jog kaip teisingai savo atsiliepime nurodė VMI, vieningoje teismų praktikoje teigiama, jog kai patikrinimo metu iÅ¡kyla pagrįstų abejonių, ar juridinę galiÄ turintys dokumentai atspindi tikrÄ jį įvykdytų Å«kinių operacijų turinį, mokesčių administratorius privalo mokesčių bazę nustatyti netiesiogiai pasirinkęs mokesčio bazės nustatymo metodus, o ne taikyti CK įtvirtintas sandorių negaliojimo taisykles (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-60/2004).

Nors minėtos lėšos civiline teisine prasme galėtų bÅ«ti laikomos pardavėjų lėšomis, tačiau pažymėtina, jog Å¡iomis lėšomis disponuoja pareiÅ¡kėjas, jokių pretenzijų į minėtas lėšas nėra pareikÅ¡ta. Kaip minėta, iÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad už nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentų tvarkymÄ ir nekilnojamojo turto pardavimo iÅ¡laidas apmokėjo pirkėjai, todėl darytina iÅ¡vada, kad sumos, gautos iÅ¡ pirkėjų ir sumos, atiduotos pardavėjams skirtumas yra minėtos iÅ¡laidos už nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentų tvarkymÄ ir nekilnojamojo turto pardavimÄ , t. y. tarpininkavimo mokestis.

Be kita ko, pagal GPM įstatymo nuostatas – lėšos apmokestinamos nuo jų gavimo momento. Taigi, šiuo aspektu, pareiškėjo pardavėjams neperduotos lėšos laikytinos pareiškėjo pajamomis.Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog buvo nevertintos pareiškėjo pateiktos preliminariosios sutartys, iš kurių turinio matyti, jog skiriasi fizinių asmenų paaiškinimuose ir preliminariosiose sutartyse nurodytos sumos. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.Pagal šiame MAĮ straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai.Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus.Nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius vienareikÅ¡miÅ¡kai įrodė, jog pareiÅ¡kėjas gavo apmokestinamÄ sias pajamas, todėl pareiÅ¡kėjui kilo pareiga paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotas sumas, tačiau, pareiÅ¡kėjas pateikė tik preliminariųjų sutarčių kopijas, kurios, teismo vertinimu, pagrįstai kėlė abejonių mokesčių administratoriui, nes preliminariosiose sutartyse ir įgaliojimuose tarp tų pačių asmenų, skiriasi raÅ¡ysena.

Abejones dėl jų tikrumo kelia vien tas faktas, kad pareiÅ¡kėjas buvo praÅ¡omas pateikti Å¡ių sutarčių originalus, tačiau pateikė tik jų kopijas bei nepaaiÅ¡kino kodėl negali pateikti sutarčių originalų. Net ir konstatavus, jog Å¡ios sutartys yra autentiÅ¡kos, pažymėtina, kad jokių kitų įrodomÄ jÄ galiÄ turinčių duomenų pareiÅ¡kėjas nepateikė, todėl vien preliminariųjų sutarčių patvirtintos kopijos negali bÅ«ti laikomos pakankamais įrodymais paneigti mokesčių administratoriaus iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas yra gavęs apmokestinamÄ sias pajamas.

Be to, vadovaujantis nuoseklia LVAT praktika, pirminiai fizinių asmenų (pardavėjų) paaiÅ¡kinimai laikytini objektyvesniais (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-301/2007, 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-979/2014). PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog jo gautos pajamos nėra laikytinos gautomis iÅ¡ tarpininkavimo paslaugų, nes fiziniai asmenys nurodė, jog už tarpininkavimÄ pareiÅ¡kėjui nemokėjo.PVM įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsiskleidusio tarpininko teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė yra atlygis už atstovavimÄ (komisiniai), apskaičiuotas Å¡io įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsakant į minėtÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ pažymėtina, jog visi fiziniai asmenys nurodė, kad už dokumentų tvarkymÄ ir nekilnojamojo turto pardavimÄ patirtas iÅ¡laidas apmokėjo pirkėjai. Atsižvelgiant į tai, darytina loginė iÅ¡vada, kad skirtumÄ tarp pirkėjų sumokėtų sumų ir pardavėjams perduotų sumų, sudaro bÅ«tent tarpininkavimo mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡ surinktų duomenų nėra galimybės nustatyti kokias konkrečias sumas pareiÅ¡kėjas gavo, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomas PVM įstatymo 17 straipsnis, kuris nustato, jog tais atvejais, kai mokesčio administratoriui kyla pagrįstų įtarimų, kad tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė yra dirbtinai sumažinta arba padidinta, jis turi teisę apmokestinamÄ jÄ vertę apskaičiuoti pats.

Tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos apmokestinamoji vertė gali bÅ«ti laikoma dirbtinai sumažinta arba padidinta tuo atveju, jeigu ji, įvertinus visas sandorio sÄ lygas, neatitinka prekės arba paslaugos rinkos kainos (yra nustatyta atsižvelgiant į konkretų pirkėjÄ â€“ susijusį asmenį ar kt.).Be to, MAÄ® 70 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. 2004 m. gegužės 24 d.

VMI virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-103 buvo patvirtintos Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklės, kurių trečiojoje dalyje nustatyti mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ pagrindiniai principai. IÅ¡ teismui pateikto Akto turinio matyti, jog mokesčių administratorius pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus kaip buvo apskaičiuojamos konkretaus mokesčio sumos, pateiktos skaičiavimo formulės bei nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis buvo vadovaujamasi (1 t., b. l. 76–80).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo mokėtinos sumos apskaičiuotos tinkamai, jokių kitų, Å¡iame sprendime neaptartų, argumentų dėl netinkamo sumų apskaičiavimo pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė, todėl pareiÅ¡kėjui apskaičiuotos mokėtinos sumos laikytinos apskaičiuotomis tinkamai.Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, jog jo vykdyti sandoriai priskirtini PVM įstatymo 32 straipsnio 2 daliai teismas pažymi, jog patys sandoriai pripažintini minėto straipsnio objektu, tačiau Å¡iuo atveju buvo apmokestinti ne sandoriai, o individuali tarpininkavimo sudarant sandorius veikla, iÅ¡ kurios buvo gautos pajamos.Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994-04-19 sprendimÄ byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus).Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo panaikinti pareiÅ¡kėjo skundžiamus Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. vasario 4 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                      Donatas Vansevičius