2016-11-30 Nr. AB-22535-3-61-3-02655-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-820-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02655-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. F. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2016 m. birželio 28 d. skundą, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos inspekcija) 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 2R-1612.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 2R-1612 ne teismo tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje, išnagrinėjo tarp pareiškėjo ir akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lesto“ kilusį ginčą dėl elektros energijos tiekimo pareiškėjo butui nutraukimo. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Energetikos inspekcijos sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Energetikos inspekcijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu.

Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas nustatė, kad S. F., nesutikdamas su priimtu Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos sprendimu atmesti jo skundą, turi teisę kreiptis bendrosios kompetencijos teismą, prašydamas iš esmės spręsti ginčą. Tai pareiškėjui nurodyta ir prašomame panaikinti Energetikos inspekcijos 2016 m. gegužės 12 d. sprendime Nr. 2R-1612. Teismas konstatavo, kad skundo reikalavimas panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos jai nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės civilinio teisinio pobūdžio ginčą ne teismo tvarka priimtą sprendimą yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl šį reikalavimą buvo atsisakyta priimti remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. S. F. buvo išaiškintina, kad dėl tarp jo ir energetikos įmonės kilusio ginčo išsprendimo iš esmės jis turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas S. F. padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį ir jo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko prašo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pateikti motyvuotą prašymą dėl drausmės bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjui, sprendusiam jo skundo priėmimo klausimą, iškėlimo. Jis taip pat prašė apie galimai neteisėtus pirmosios instancijos teismo teisėjo veiksmus informuoti prokurorą.

S. F. paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Tvirtina, kad jo skundo priėmimo klausimą nagrinėjęs teisėjas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidė ne tik formaliu ir klaidingu įstatymo straipsnio nurodymu, bet ir faktinių duomenų nepaisymu bei nesuvokimu, kaip nustatytiems faktiniams duomenims taikyti įstatymą. Pažymi, kad pareiškėjo 2016 m. birželio 28 d. skundas buvo pateiktas dėl valdžios institucijos aplaidaus ir neteisėtų funkcijų viešojo administravimo srityje vykdymo, todėl jis turėjo būti priimtas nagrinėti. Tvirtina, kad teismas nesugebėjo tinkamai išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimo, jis nesirėmė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis bei nesikreipė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl minėto klausimo tinkamo išsprendimo. Teismas netinkamai įvertino prašomo panaikinti sprendimo turinį bei nepaisė skundo esmės ir reikalavimų. Pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi ne tik dėl AB „Lesto“, bet ir dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos neteisėtų veikų. S. F. nuomone, jo keliamame ginče vyrauja administracinis teisinis santykis, todėl jo skundą turi nagrinėti administracinis teismas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsniuose. Aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 23, 24, 33 ir 39 straipsnių nuostatas, kurios yra analogiškos naujos redakcijos to paties įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsnių nuostatoms, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Nagrinėjamu atveju S. F. prašė panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 2R-1612, kuriame buvo išnagrinėtas tarp jo ir AB „Lesto“ kilęs ginčas dėl elektros energijos tiekimo pareiškėjo butui nutraukimo.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Energetikos inspekcijos ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Energetikos inspekcijos ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ginčai dėl elektros energijos vartojimo, kilę tarp vartotojų ir energetikos įmonių, nagrinėtini bendra tvarka paduodant ieškinį apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 ir 27 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad tokia sprendimo apskundimo tvarka yra nurodyta ir prašomame panaikinti Energetikos inspekcijos 2016 m. gegužės 12 d. sprendime Nr. 2R-1612. Nors į pirmosios instancijos teismo pareiškėjas kreipėsi dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos priimto sprendimo, tačiau šios institucijos sprendimas nagrinėjamu atveju buvo priimtas ne viešojo administravimo srityje, kadangi Energetikos inspekcija nagrinėjo tarp vartotojo ir energetikos įmonės kilusį civilinio teisinio pobūdžio ginčą.

S. F. skundas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas galiojant nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusiai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijai, todėl teismas pagrįstai vadovavosi šia įstatymo redakcija ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad skundą atsisakoma priimti, kai jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas ir prašomoje panaikinti nutartyje pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnyje apibrėžiamą sritį ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl skundą priimti atsisakė ir S. F. išaiškino teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Nėra pagrindo šią nutartį naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o S. F. atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo, priėmusio prašomą panaikinti nutartį, administracinėje byloje atlikti išimtinai procesiniai veiksmai nesudaro pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų pagrindų nei pranešti apie galimai neteisėtus veiksmus prokurorui, nei kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Apeliacine tvarka išnagrinėjus administracinę bylą, teisėjų kolegija nenustatė proceso įstatymų pažeidimų, teisėjo procesinė veikla, atitinkanti teisės aktų reikalavimus, nėra teisėjų drausminės atsakomybės dalykas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė