d7b13271-b27d-4057-9aaf-e7cd0e8dc953 · Lietuvos apeliacinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 94Byla Nr. 2KT-33/2011. Procesinio sprendimo kategorijos 93.1; 94.4. (N) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. kovo 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ArtÅ«ras Driukas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko ArÅ«no Rudzinsko 2011 m. vasario 7 d. nutartimi, kuria praÅ¡oma spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovo R. Ž. ieÅ¡kinio atsakovei M. D. (ieÅ¡kinio medžiagos Nr. 2-1794-436/2011) dėl pažeistų teisių gynimo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, n u s t a t ė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus primininko ArÅ«no Rudzinsko 2011 m. vasario 7 d. nutartis, kuria Kauno apygardos teismo teisėjai nusiÅ¡alino nuo ieÅ¡kovo R. Ž. ieÅ¡kinio atsakovei M. D. (ieÅ¡kinio medžiagos Nr. 2-1794-436/2011) dėl pažeistų teisių gynimo. Minėta nutartimi praÅ¡oma iÅ¡spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Nutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su atsakovės Panevėžio apygardos teismo teisėjos M.

D. veiksmais nagrinėjant civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei V. Å . dėl žalos atlyginimo. Minėtoje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2002 m. lapkričio 4 d. turto pardavimo be varžytynių aktÄ , kurį pasirašė teismo antstole dirbusi V. Å .. Kauno apygardos teismo teisėjai nusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo, kadangi V. Å . nuo 2003 metų dirba Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus raÅ¡tinės specialiste. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus primininko ArÅ«no Rudzinsko nuomone, nurodyta aplinkybė gali sukelti abejonių dėl Kauno apygardos teismo teisėjų sugebėjimo neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ .IeÅ¡kinys perduotinas nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio antrosios dalies 3 punkte nurodyta, kad byla perduodama nagrinėti kitam teismui, jeigu, nusiÅ¡alinus teisėjams, jų tame teisme negalima pakeisti kitais teisėjais.

Bylos perdavimo kitam teismui klausimas tokiu atveju yra spręstinas CPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.IÅ¡ Kauno apygardos teismo perduotos ieÅ¡kinio medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovas R. Ž. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovei M. D. dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos – 500 000 Lt atlyginimo. IeÅ¡kovas nurodė, jog Panevėžio apygardos teismo teisėja M. D. nagrinėdama civilinę bylÄ Nr. 2-11175-227/2010 agresyviai ir įžūliai pažeidė imperatyvias įstatymų normas, apribojo ieÅ¡kovo teises į teisinę gynybÄ ir vilkino procesÄ .Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 2 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jei žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 ,,Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, priimto įgyvendinant minėtÄ CK nuostatÄ , 2 punktÄ atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė, ir žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, yra įgaliota Teisingumo ministerija. Valstybė, atlyginusi dėl teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ padarytÄ Å¾alÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ atitinkamų pareigÅ«nų įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas tik tuo atveju, jei minėta žala buvo padaryta dėl tyčinių veiksmų (CK 6.272 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į minėtÄ reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog tinkamu atsakovu byloje dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlyginimo yra valstybė. Ir tik tuo atveju, jei toks ieÅ¡kinys yra grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigÅ«no veiksmais, teisėjas ar kitas teismo pareigÅ«nas turėtų bÅ«ti įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovo pusėje, kadangi bylos baigtis galėtų turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos jų teisinei padėčiai, pavyzdžiui, tuo atveju, jei valstybė, atlyginusi ieÅ¡kovui žalÄ , nukreiptų į teisėjÄ ar kitÄ teismo pareigÅ«nÄ savo regresinį reikalavimÄ , esant jų tyčiniams veiksmams (CK 6.272 str. 4 d.).

Å ių iÅ¡vadų pagrindu konstatuotina, jog teisėjas ar teismas, kai reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlyginimo visais atvejais yra netinkamas atsakovas, ir tik priklausomai nuo ieÅ¡kinio pagrindo, esant teisėjų ar kitų teismo pareigÅ«nų įtraukimo į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, galimybei, bylos perdavimas kitam teismui CPK 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu bÅ«tų galimas, jei ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigÅ«no veiksmais.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant nuÅ¡alinimo klausimÄ , pripažįstama, kad ieÅ¡kinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali bÅ«ti pripažintas pagrindu konstatuoti Å¡io teismo teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumÄ , nes byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Be to, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodydamas teisėjÄ arba teismÄ atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindÄ jų nusiÅ¡alinimui ar nuÅ¡alinimui, tokiu bÅ«du piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis.

Todėl pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieÅ¡kinį, privalo tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kinio elementus (dalykÄ ir pagrindÄ ), iÅ¡spręsti dalyvaujančių byloje asmenų statuso klausimÄ , o tik po to spręsti klausimÄ dėl teisėjo (teisėjų) nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2010 m. balandžio 20 d. nutartys bylose 2KT-28/2010, 2KT-29/2010 ir 2KT-31/2010). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Ž. ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių, matyti, jog ieÅ¡kinys dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas Panevėžio apygardos teismo teisėjos M.

D. tyčiniais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-1175-227/2010 pagal ieÅ¡kovo R. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei V. Å . dėl žalos atlyginimo. Kadangi atsakovė V. Å . Kauno apygardos teisme aÅ¡tuonerius metus dirba Civilinių bylų skyriaus raÅ¡tinėje specialiste, ji pažįsta visus Kauno apygardos teismo teisėjus, vykdydama savo pareigines funkcijas yra tiesiogiai susijusi su visais Civilinių bylų skyriaus teisėjais, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ Kauno apygardos teismui nusiÅ¡alinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo pagal ieÅ¡kovo R.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovei M. D.. Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kinyje Panevėžio apygardos teismo teisėja M. D. nepagrįstai yra nurodyta atsakove. Tie asmenys, su kurių tyčiniais veiksmais yra siejamas žalos pareiÅ¡kėjui atsiradimas, ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodomi trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47 str.). Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo ir civilinės bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ vietoje teisėjos M. D. atsakovu turėtų įtraukti valstybę, atstovaujamÄ Teisingumo ministerijos.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bei siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones Kauno apygardos teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys perduotinas nagrinėti kitam teismui –Šiaulių apygardos teismui (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio antrÄ ja ir ketvirtÄ ja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a: IeÅ¡kovo R. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei M. D. dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti Å iaulių apygardos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                       ArtÅ«ras Driukas