d7b054fd-71aa-4a1a-9b00-e365d5543ab6 · Vilniaus apygardos teismas

?Byla Nr. AN2-121-843/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03655-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 9.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja AuÅ¡ra Bielskė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Institucija) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarimo (toliau ir – Nutarimas), kuriuo M.

E. atstovo advokato L. M. skundas tenkintas iš dalies, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr.SAVAD-13-ANR_N-18200-2020 (ROIK 2012440552) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena M. E. atžvilgiu nutraukta nesant jo veikoje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-18200-2020 (ROIK 2012440552) M.

E. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2020 m. spalio 17 d. apie 20.38 val. Vilniuje, Geležinkelio g. 8, automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su taksometru automobilio viduje ir plafonu ant stogo su užraÅ¡u „taksi“ teikė taksi paslaugas (laukė keleivių), neturėdamas galiojančio leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklÄ . Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau ir – KTK), patvirtinto 1996 m. lapkričio 19 d.

įstatymu Nr. I-1628 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), 82 straipsnio 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 150 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusižengimÄ jam paskirta 500 Eur bauda.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutarimu tenkino M. E. atstovo advokato L. M. skundÄ iÅ¡ dalies, 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimÄ panaikino ir administracinio nusižengimo teisenÄ M. E. atžvilgiu nutraukė nesant jo veikoje ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Teismas pažymėjo, kad Institucija nepagrįstai traktavo, jog M. E. veikia kaip savarankiÅ¡kas Å«kinės veiklos subjektas, teikiantis keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, ir jam privaloma turėti atskirÄ leidimÄ Å¡iai veiklai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarimÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimÄ nepakeistÄ . Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais. 3.1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiÅ¡kėjas nevykdo vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymÄ veiklos, o yra vežėjo, vykdančio keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklÄ , vairuotojas.

Å iuo metu keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklÄ vykdo juridinis asmuo – komanditinė Å«kinė bendrija (toliau ir – Bendrija) „duomenys neskelbtini“. Kaip veiklos vykdytoja Bendrija „duomenys neskelbtini“ yra gavusi leidimÄ vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklÄ . Bendrija yra užtikrinusi, kad keleivių vežimui už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi naudojami automobiliai atitiktų jiems keliamus reikalavimus.

Bendrija vežimo funkcijai įgyvendinti pasitelkia fizinius asmenis – bendrijos dalyvius, kurie ir įsteigė Å¡iÄ BendrijÄ bendram veiklos vykdymui. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad M. E., kaip Å¡ios bendrijos dalyviui, nėra reikalingas atskiras leidimas, nes jis yra vairuotojas, o ne vežėjas. Taigi, Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo M. E. nurodomu Bendrijos vairuotojo statusu. 3.2. Skunde nurodoma, kad vairuotojas – tai pareigos, kurios suteikiamos teisėtais pagrindais, tokiais kaip darbo sutartis.

Vykdydami pareigas, darbuotojai naudojasi suteiktomis (arba pagal susitarimÄ su įmone jiems nuosavybės teise priklausančiomis) priemonėmis: ilgalaikiu ir trumpalaikiu turtu (automobiliu), leidimais, taksometru ir kt. Institucija teigia, kad buvimas Bendrijos nariu M. E. negali suteikti teisės teikti taksi paslaugas, neturint tam iÅ¡duoto leidimo. Nagrinėjamu atveju leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi iÅ¡duotas Bendrijai „duomenys neskelbtini“, t. y. Lietuvos transporto saugos administracija, iÅ¡duodama licencijÄ Bendrijai „duomenys neskelbtini“ pripažino, kad bÅ«tent Å¡i bendrija atitinka reikalavimus Å¡iai licencijai gauti.

Tuo tarpu teisine prasme M. E. ir Bendrija „duomenys neskelbtini“ yra du savarankiÅ¡ki Å«kinės veiklos subjektai. Esant tokiai situacijai kiekvienas iÅ¡ bendrijos dalyvių turi bÅ«ti kontroliuojančios institucijos atstovo patikrintas, ar atitinka įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Leidimas netektų prasmės, jeigu yra patikrinamas ir keliamus reikalavimus atitinka vienas Å«kio subjektas, o veiklÄ vykdo kitas subjektas, kurio atitikimas nustatytiems reikalavimams nebuvo tikrinamas. 3.3.

Institucijos nuomone, M. E. yra savarankiÅ¡kas Å«kinės veiklos subjektas, teikiantis keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, todėl Kelių transporto kodekso 7 straipsnio 2 dalies ir Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio prasme, jis yra ne vairuotojas, o vežėjas. Kiekvienas atskiras Å«kinės veiklos subjektas, užsiimantis vežimais, turi gauti atskirÄ leidimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka. 3.4. Leidimas taksi veiklai iÅ¡duodamas ne automobiliui, o vežėjui. Taip pat pažymėtina, jog kiekvienam lengvajam automobiliui gali bÅ«ti iÅ¡duotas tik vienas leidimas, kuris negali bÅ«ti perduotas kitam vežėjui.

Kai paslaugas teikia asmenys, neturintys leidimo taksi veiklai, pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas ir iÅ¡ atsakingų institucijų atimama teisė garantuoti, kad taksi paslaugas teikia asmuo, atitinkantis keliamus reikalavimus. 3.5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad transporto paslaugos yra padidintos rizikos ir griežtesnės atsakomybės veikla, todėl yra iÅ¡samiai reglamentuota specialiais teisės aktais. Kelių transporto kodeksas ir nustato pareigÄ laikytis tos rÅ«Å¡ies vežimui nustatytų reikalavimų.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad kiekvienai vežimo rÅ«Å¡iai įstatymai numato papildomų reikalavimų. Å iuo atveju, norėdamas teikti taksi paslaugas, vežėjas privalo turėti iÅ¡duotÄ leidimÄ . 3.6. Ūkinių bendrijų įstatyme numatyta, kad bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per tikruosius narius. Dažniausiai bendrija steigiama tada, kai norint sėkmingai vykdyti veiklÄ reikia apjungti turtÄ , kurio nariams pavieniui neužtenka. Ä®statyme nurodyta, kad bendrijos dalyvio įnaÅ¡as į bendrijÄ yra pinigai ar kitoks turtas, tačiau įnaÅ¡u negali bÅ«ti darbai ar paslaugos.

Institucijos teigimu, teisė verstis licencijuojama veikla taip pat negali bÅ«ti įnaÅ¡as. 3.7. Kai kurias licencijuojamas veiklas gali vykdyti tik įmonės, o kai kurias ir privatÅ«s asmenys, vykdantys individualiÄ veiklÄ . Taksi veiklÄ vykdyti gali ir fiziniai asmenys, tačiau registruodami individualiÄ veiklÄ jie nurodo, kokias paslaugas teiks pagal ekonominių veiklos rÅ«Å¡ių klasifikatorių ir turi gauti visus tokiai veiklai vykdyti reikalingus leidimus. Tad licencijuojamos veiklos vykdytojas, licencijuojamos veiklos teikėjas, Å¡iuo atveju – vežėjas, yra fizinis asmuo, vykdantis individualiÄ veiklÄ .

Tik atitinkant tam tikrus reikalavimus fiziniam asmeniui iÅ¡duodamas leidimas teikti taksi paslaugas (privaloma pažyma iÅ¡ narkologinio dispanserio, tam tikras vairavimo stažas ir pan.). IÅ¡duodant leidimÄ Bendrijai, vežėjo atitiktis Å¡iems reikalavimams netikrinama, vadinasi, kyla grėsmė įstatymų saugomiems gėriams – Å¡iuo atveju taksi paslaugos kokybei ir keleivių saugumui. 3.8. Taip pat Institucija apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į teismų praktikÄ , suformuotÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, taip priėmė neteisingÄ nutarimÄ .

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ M. E. atstovaujantis gynėjas advokatas su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais motyvais. 4.1. Atsiliepime nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiu, kad M. E. yra atskiras savarankiÅ¡kas Å«kinės veiklos subjektas, todėl jam reikia turėti leidimÄ vykdyti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklÄ . M. E. negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ku Å«kinės veiklos subjektu, kadangi jis pats nevykdo individualios (savarankiÅ¡kos) Å«kinės veiklos.

M. E. vykdo bendrÄ veiklÄ pagal sutartį su Bendrija „duomenys neskelbtini“ ir remiasi Bendrijos „duomenys neskelbtini“ dalyvių sutarties 2.6. punktu, pagal kurį dalyviai „dalyvauja Bendrijos veikloje veikdami kaip taksi vairuotojai, kurie pagal per Bendrijos administruojamÄ keleivių vežimo paslaugų užsakymo platformÄ pateiktus užsakymus (toliau - Užsakymas) įsipareigoja vežti keleivius taip, kad bÅ«tų užtikrinamas jų saugumas ir kultÅ«ringas aptarnavimas. Komanditoriai privalo laikytis patvirtintų Bendrijos Klientų aptarnavimo taisyklių ir kitų lokalinių teisės aktų.

Visas iÅ¡ keleivių gautas Užsakymų sumas be jokių atskaitymų Komanditorius privalo perduoti Bendrijai.” Taigi, M. E., bÅ«damas Bendrijos „duomenys neskelbtini“, kuri yra įsteigta keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi vykdymui, komanditoriumi, t. y. Å¡ios komanditinės Å«kinės bendrijos nariu, veikia kaip Å¡ios Bendrijos dalis, o ne individualus, savarankiÅ¡kas Å«kinės veiklos subjektas. IÅ¡ keleivių gautos pajamos nėra vairuotojo pajamos, visas iÅ¡ keleivių gautas sumas komanditoriai, kaip minėta, be jokių atskaitymų privalo perduoti bendrijai, o komanditoriams, vykdantiems vairuotojų veiklÄ , priklauso tik iÅ¡mokos, sudarančios 30 procentų nuo aptarnautų užsakymų sumos, nuo kurių jie dar turi susimokėti gyventojų pajamų mokestį, kitus privalomus mokesčius ir rinkliavas.

Komanditorius negauna pajamų iÅ¡ keleivių, minėtos iÅ¡mokos jam yra pervedamos iÅ¡ bendrijos sÄ skaitos. Esant Å¡ioms sÄ lygoms nėra jokių savarankiÅ¡ko Å«kinės veiklos subjekto bruožų, kadangi gaunamos lėšos priklauso Bendrijai „duomenys neskelbtini“, o ne pačiam vairuotojui, t. y. veikiama Bendrijos „duomenys neskelbtini“ vardu ir jos naudai. 4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog apeliacinio skundo teiginys, kad leidimas taksi veiklai iÅ¡duodamas ne automobiliui, o vežėjui, nėra reikÅ¡mingas, kadangi Bendrija „duomenys neskelbtini“ leidimÄ vykdyti keleivių vežimÄ lengvaisiais automobiliais taksi turi kaip vežėjas.

Taip pat apeliantė teigia, kad leidimas vykdyti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklÄ negali bÅ«ti perduodamas kitiems vežėjams, tačiau Bendrija „duomenys neskelbtini“ Å¡io leidimo niekam ir neperduoda. M. E. neveikia kaip atskiras vežėjas, o veikia kaip Bendrijos „duomenys neskelbtini“ vairuotojas. Keleivių transporto kodekso 82 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta: „Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklÄ gali vežėjai, turintys leidimÄ . <...>“.

Tolimesni šios teisinės nuostatos sakiniai nagrinėjamoje situacijoje nėra aktualūs, kadangi jie nėra taikomi keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikloje. Minėtoje nuostatoje yra nurodyta, kad leidimas vykdyti keleivių vežimo veiklai yra reikalingas tik vežėjams. Taigi, kadangi M. E. nėra atskiras vežėjas, o veikia kaip komanditinės ūkinės bendrijos „duomenys neskelbtini“ vairuotojas, jam atskiras leidimas nereikalingas. Tai, kad M. E. vairuoja automobilį, nereiškia, kad jis veikia kaip vežėjas.

Vykdant keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklÄ vežėjas ir vairuotojas gali bÅ«ti skirtingais subjektais. Kadangi Å¡iuo atveju vežėjas yra komanditinė Å«kinė bendrija, ji kaip juridinis asmuo negali pati vairuoti automobilių ir teikti taksi paslaugų, todėl automobilius vairuoja vairuotojai - komanditinės Å«kinės bendrijos komanditoriai, kurie įsteigė komanditinę Å«kinę bendrijÄ bÅ«tent bendram keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi vykdymui. 4.3. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ teiginys, kad M.

E. negali bÅ«ti laikomas Bendrijos „duomenys neskelbtini“ vairuotoju, o „vairuotojas - yra pareigos, kurios suteikiamos teisėtais pagrindais, tokiais kaip darbo sutartis“, laikomas nepagrįstu. Tai, jog vairuotoju gali bÅ«ti tampama tik darbo santykių metu, nėra nurodyta jokiuose teisės aktuose, taip pat nėra nurodyta, kokie konkrečiai santykiai turi sieti vairuotojÄ ir vežėjÄ . Taigi, darbo sutartis nėra vienintelis pagrindas, kuriuo vežėjas gali pasitelkti vairuotojus. M. E. turi teisę veikti kaip Bendrijos „duomenys neskelbtini“ vairuotojas ir neturėdamas sudarytos darbo sutarties.

Bendrijos „duomenys neskelbtini“ dalyvių sutarties 2.6. punkte yra numatyta „Komanditoriai dalyvauja Bendrijos veikloje veikdami kaip taksi vairuotojai, kurie pagal per Bendrijos administruojamÄ keleivių vežimo paslaugų užsakymo platformÄ pateiktus užsakymus (toliau - Užsakymas) įsipareigoja vežti keleivius taip, kad bÅ«tų užtikrinamas jų saugumas ir kultÅ«ringas aptarnavimas“. Taigi, M. E. teisė veikti kaip Bendrijos „duomenys neskelbtini“ vairuotojui kyla iÅ¡ bendrijos dalyvių sutarties.

Tai reiÅ¡kia, kad M. E. turi teisinį pagrindÄ veikti kaip vairuotojas. 4.4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ taip pat atkreipiamas dėmesys į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, jog atskiras leidimas nėra reikalingas vairuotojams, kurie yra įsteigę juridinius asmenis, skirtus kartu teikti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, t. y. pakanka vežėjo turimo leidimo vykdyti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas 5.

Apygardos teismas, patikrinęs ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis), įvertinęs bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog skundžiamÄ nutarimÄ priėmęs apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje apklaustų asmenų parodymus, byloje surinktus raÅ¡ytinius duomenis, nei vienam jų nesuteikdamas prioritetinės reikÅ¡mės, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino aktualių bylai teisės aktų nuostatas, o skundžiamo nutarimo iÅ¡vados dėl procesinio sprendimo administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, nesant M.

E. veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, sudėties yra iÅ¡samiai motyvuotos. Naikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

6. Institucijos teigimu, M. E. yra savarankiÅ¡kas Å«kinės veiklos subjektas, teikiantis keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, todėl KTK 7 straipsnio 2 dalies ir Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio prasme jis yra ne vairuotojas, o vežėjas. Apeliaciniame skunde Institucija tvirtina, kad kiekvienas atskiras Å«kinės veiklos subjektas, užsiimantis vežimais, turi gauti atskirÄ leidimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka.

7. Pažymėtina, kad taksi vairuotojų veiklÄ , be kitų, reglamentuoja Å¡ie teisės aktai: Kelių transporto kodeksas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 patvirtintos Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi iÅ¡davimo taisyklės bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintos Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės.

8. KTK 82 straipsnyje reglamentuotas leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklÄ iÅ¡davimas, galiojimo sustabdymas ar panaikinimas. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklÄ gali vežėjai, turintys leidimÄ <...>. Draudžiama vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklÄ neturint galiojančio leidimo arba tuo atveju, kai leidimo galiojimas sustabdytas.

9. AptariamÄ teisės normÄ papildo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taisyklių 6 punkte nustatytas reikalavimas vežėjui. Numatyta, kad vežėjai keleivius taksi gali vežti tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ leidimÄ vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi (2019 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 3-598 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.).

10. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal KTK 7 straipsnio 2 dalies nuostatas vežėjas – tai įmonė, kuri suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 4 dalyje. Pastarojoje teisės normoje numatyta, kad įmonė – tai bet kuris fizinis, bet kuris juridinis pelno siekiantis ar nesiekiantis asmuo, bet kuri juridinio asmens statuso neturinti pelno siekianti ar nesiekianti asociacija ar asmenų grupė arba bet kuri valstybės įstaiga, turinti savarankiÅ¡ko juridinio asmens statusÄ ar pavaldi tokį statusÄ turinčiai valdžios institucijai ir besiverčianti keleivių gabenimo veikla, arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, besiverčiantis krovinių vežimo veikla komerciniais tikslais.

Kaip matyti iÅ¡ aptariamuose teisės aktuose įtvirtinto įmonės apibrėžimo, ji apibrėžiama gana plačiai, tai yra ne tik kaip fizinis ar juridinis asmuo, tačiau taip pat ir pelno siekianti ar nesiekianti asociacija ar asmenų grupė ir pan. Taigi, analizuojant aptariamas nuostatas akivaizdu, kad leidimas yra iÅ¡duodamas ne vairuotojui, o vežėjui, kuriuo, kaip minėta anksčiau, gali bÅ«ti ir juridinis asmuo, ir asociacija, ir kita asmenų grupė. Svarbu paminėti ir tai, kad KTK atskiria Å¡ias sÄ vokas (vairuotojo ir vežėjo), nustatydamas kiek kitokius reikalavimus vežėjams, ir atskirus reikalavimus transporto priemonės, kuria teikiama pavėžėjimo paslauga, vairuotojams.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, vežėjas ir vairuotojas sutampa tik pavėžėjimo paslaugos atveju, kai tuo tarpu vežėjas ir vairuotojas taksi veiklos atveju nebūtinai turi sutapti.

11. Nagrinėjamu atveju Lietuvos transporto saugos administracija 2020 m. liepos 24 d. iÅ¡davė leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) TAKL, kuriuo Bendrijai „duomenys neskelbtini“ buvo suteikta teisė vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklÄ (b. l. 8). Todėl nuo Å¡ios datos Bendrija „duomenys neskelbtini“ įgijo vežėjo statusÄ bei teisę užsiimti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi paslaugomis. IÅ¡ suteikto leidimo matyti, kad jis suteikia teisę Bendrijai „duomenys neskelbtini“ teikti keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi paslaugas transporto priemone „Toyota Prius“, variklio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo taksi paslaugas nagrinėjamu atveju teikė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. 2020 m. rugpjūčio 5 d.

Bendrijos „duomenys neskelbtini“ tikrojo nario ir komanditorių atstovų D. Č. Sprendimu M. E. buvo priimtas į BendrijÄ kaip naujas dalyvis komanditorius (b. l. 22). Vadovaujantis Å¡iuo sprendimu, visos jungtinės veiklos koordinavimo funkcijos atiteko Bendrijai „duomenys neskelbtini“, o jos dalyvis, vadovaujantis KŪB „duomenys neskelbtini“ bendrijos dalyvių sutarties 2.6 punktu, įsipareigojo bendrijos veikloje veikti kaip taksi vairuotojas, kuris per bendrijos administruojamÄ keleivių vežimo paslaugų užsakymo platformÄ pateikus užsakymus įsipareigoja vežti keleivius taip, kad bÅ«tų užtikrintas jų saugumas ir kultÅ«ringas aptarnavimas <....>.

Visas iÅ¡ keleivių gautas pajamas be jokių atskaitymų komanditorius privalo perduoti bendrijai (b. l. 11-21). IÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos apie asmens darbinę veiklÄ matyti, jog M. E. vykdo individualiÄ veiklÄ , tai yra jis turi individualios veiklos pažymÄ , kuri leidžia jam teikti tokias paslaugas. M. E., bÅ«damas Bendrijos „duomenys neskelbtini“ vairuotoju, Å¡ios jungtinės veiklos sutarties pagrindu naudojasi Bendrijos eksploatuojamu lengvuoju taksi automobiliu bei teikia keleivių vežimo paslaugas.

Taigi, iÅ¡ aptariamos bendrijos sutarties matyti, jog atlikdamas keleivių vežimo funkcijÄ komanditorius įsipareigoja naudotis bendrijos administruojama keleivių vežimo paslaugų užsakymo platforma, visas iÅ¡ keleivių gautas sumas be jokių atskaitymų perduoti bendrijai, jam kaip bendrijos nariui - komanditoriui priklauso tik iÅ¡mokos, sudarančios 30 % nuo aptarnautų užsakymų sumos, nuo kurių jis dar turi susimokėti gyventojų pajamų mokestį, kitus privalomus mokesčius ir rinkliavas, Å¡ios iÅ¡mokos jam yra pervedamos iÅ¡ bendrijos sÄ skaitos.

Šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, kad komanditoriai (vairuotojai) nėra tikrieji bendrijos nariai, todėl jie neturi teisės dalyvauti bendrijos valdyme, išskyrus tiek, kiek jiems leidžia bendrijos dalyvių sutartis bei Ūkinių bendrijų įstatymas. Todėl M. E. negali būti laikomas savarankišku ūkinės veiklos subjektu, kadangi jis pats savarankiškai nevykdo individualios ūkinės veiklos. M. E., būdamas Bendrijos „duomenys neskelbtini“ nariu, veikia kaip šios bendrijos dalis, o ne savarankiškas ūkinės veiklos subjektas.

Atsižvelgiant į Å¡ias byloje nustatytas aplinkybes, Institucijos atstovės skundo argumentas, kad M. E. veikia kaip atskiras savarankiÅ¡kas Å«kio veiklos subjektas ir jam reikia turėti atskirÄ leidimÄ tokiai veiklai, atmestinas kaip nepagrįstas.

12. Nors Institucijos skunde nurodoma, kad vairuotojas – tai pareigos, kurios suteikiamos teisėtais pagrindais, tokiais kaip darbo sutartis, tačiau pažymėtina, kad aptariamų teisės aktų nuostatuose nėra įsakmiai nurodyta, kokie bÅ«tent teisiniai santykiai turi sieti komanditinę Å«kinę bendrijÄ ir jos dalyvius (komanditorius), tai yra nėra privalomos nuostatos, kad vežėjas (Å¡iuo atveju Bendrija „duomenys neskelbtini“) ir vairuotojas (Å¡iuo atveju M. E.) turi bÅ«ti susiję iÅ¡imtinai tik darbo teisiniais santykiais.

Be to, juose nėra įtvirtinto draudimo vežėjui, vykdant keleivių vežimo automobiliais taksi veiklÄ , pasitelkti vairuotojus. Kaip jau paminėta Å¡ioje nutartyje, M. E., turėdamas individualios veiklos pažymÄ , bÅ«damas Bendrijos nariu, veždamas keleivius lengvuoju automobiliu taksi, veikė ne kaip savarankiÅ¡kas subjektas, teikiantis taksi paslaugas, o vykdė bendrÄ veiklÄ su Bendrija „duomenys neskelbtini“, vairuodamas Bendrijos naudojamÄ automobilį, o Å¡iai transporto priemonei jau buvo iÅ¡duotas leidimas.

Taigi, nors leidimas buvo iÅ¡duotas bÅ«tent vežėjui Bendrijai „duomenys neskelbtini“, tačiau teikti leidime nurodytas paslaugas galima tik konkrečiu, leidime nurodytu automobiliu, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, laikydamas save vežėju ir siekdamas gauti leidimÄ dirbti bÅ«tent Å¡iuo automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokio leidimo gauti negalėtų (Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi iÅ¡davimo taisyklių 7 punkto 7.6. papunktis).

Kita vertus, jei Institucijos nuomone, tokia keleivių vežimo sutarties forma nėra tinkama, atsakomybėn už tai galėtų bÅ«ti traukiamas vežėjo statusÄ turintis juridinis asmuo ar jo paskirti atsakingi asmenys, tačiau ne vairuotojas.

13. Institucijos skunde taip pat keliamas klausimas dėl tam tikrų reikalavimų fiziniam asmeniui iÅ¡duodant leidimÄ teikti taksi paslaugas, nesant griežtos kontrolės dėl ydingų priklausomybių ir pan., bei grėsmės taksi teikiamos paslaugos kokybei ir keleivių saugumui. Atsakant į šį skundo argumentÄ pažymėtina, kad anksčiau minėtuose teisės aktuose įtvirtinti pakankamai formalÅ«s reikalavimai asmenims, kurie siekia gauti leidimÄ vežti keleivius taksi, negali bÅ«ti perkeliami Å¡ias paslaugas teikiantiems asmenims ir tuo pagrindu siekti pastarųjų atsakomybės.

14. Institucijos atstovė nurodė teismų praktikos pavyzdžius, kuomet panašaus pobūdžio klausimas buvo išspręstas priešingai, nei jį išsprendė pirmosios instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-375-166/2016, ATP-276-843/2016, ATP-767-574/2016), tačiau teismų praktikoje yra ir kitokių pavyzdžių (Vilniaus apygardos teismo nutarimai ir nutartys Nr. ATP-336-870/2016, ATP-308-190/2016, ATP-354-211/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinių sprendimų panašaus pobūdžio bylose nenustatyta, tad praktika vertintina kaip tebesiformuojanti.

15. Pažymėtina, kad administracinės atsakomybėn traukiamas asmuo tik tuomet, kai dėl byloje esančių duomenų galima konstatuoti jam inkriminuojamų administracinio nusižengimo sudėtį. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kai nelieka jokios protingos abejonės, jog asmuo padarė jam inkriminuojamÄ nusižengimÄ . Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, vertintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

16. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus apygardos teismas sprendžia, kad tenkinti Institucijos apeliacinį skundÄ ir jame iÅ¡dėstytais motyvais pakeisti skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ teisinio pagrindo nėra, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarimas paliekamas nepakeistas. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama. Teisėja AuÅ¡ra Bielskė