2018-10-25 Nr. AB-19182-3-61-3-02416-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-674-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02416-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 1SS-1367-(8.5.) (toliau – ir Tarnybos 2018 m. liepos 10 d. sprendimas) atsisakyti tikslinti 2014 m. lapkričio 3 d. išduotus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-725 (toliau – ir Projekto rengimo reikalavimai); 2) panaikinti Tarnybos 2018 m. liepos 10 d. sprendimą atsisakyti derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą; 3) įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių imtis administracinių-organizacinių priemonių ir patikslinti Projekto rengimo reikalavimuose nustatytus tikslus ir įvykdyti Tarnybos 2017 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. lSS-2616-(8.5); 4) įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių suderinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą; 5) panaikinti 2018 m. birželio 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-479 (toliau – Patikrinimo aktas) ir išreikalauti jį (su priedais) iš atsakovo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus: aiškiai suformuluoti reikalavimus teismui tiek dėl Tarnybos ir jos Vilniaus miesto skyriaus veiksmų (t. y. kokius Tarnybos ir jos Vilniaus miesto skyriaus sprendimus pareiškėja prašo panaikinti), tiek dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; nuosekliai ir aiškiai išdėstyti skundo reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti teismui įrodymus, kuriais pareiškėja grindžia nesutikimą su Tarnybos ir jos Vilniaus miesto skyriaus veiksmais ir kuriuos nurodo skunde (pvz., pareiškėjos 2018 m. gegužės 25 d. ir 2018 m. gegužės 28 d. prašymus, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimą, 2018 m. birželio 22 d. Patikrinimo aktą); atsisakyti skundo reikalavimo dėl Patikrinimo akto panaikinimo; nurodyti, ar pareiškėja pageidauja, kad administracinė byla pagal jos skundą būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka; jei pareiškėja kels reikalavimą dėl Tarnybos ir (ar) Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimų panaikinimo, sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti teismui motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 2 d. pateikė patikslintą skundą ir papildomus dokumentus, teismo prašė: 1) panaikinti Tarnybos 2018 m. liepos 10 d. sprendimą atsisakyti tikslinti Projekto rengimo reikalavimus ir įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių patikslinti Projekto rengimo reikalavimų tikslus; 2) panaikinti Tarnybos 2018 m. liepos 10 d. sprendimą atsisakyti derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių tokį projektą suderinti; 3) panaikinti Patikrinimo aktą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė, kad, priešingai, nei teigia pareiškėja, Tarnyba 2018 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėją informavo apie Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo ir rengimo eigą, o savarankiškų administracinių sprendimų, kuriuos pareiškėja reikalauja panaikinti patikslintame skunde, nepriėmė, nes jie dar iki Tarnybos 2018 m. liepos 10 d. sprendimo priėmimo buvo priimti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 49SNF-1576-(14.49.104.) (toliau – ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimas). Pareiškėja nekvestionuoja Tarnybos 2018 m. liepos 10 d. sprendimo informacijos suteikimo aspektu ir dėl to nereiškia savarankiško reikalavimo. Pareiškėjos skunde ir patikslintame skunde išdėstyti argumentai iš esmės ir yra susiję su, jos nuomone, neteisėtu ir nepagrįstu Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimu, kuriuo ir buvo priimti jos netenkinantys administraciniai sprendimai (t. y. atsisakyta tikslinti Projekto rengimo reikalavimų tikslus ir derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą). Pareiškėja šio Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimo nėra apskundusi Tarnybos direktoriui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 18 straipsnyje nustatyta tvarka (pareiškėjos 2018 m. gegužės 25 d. prašymas, kurį išnagrinėjusi Tarnyba priėmė 2018 m. liepos 10 d. sprendimą, pateiktas ankščiau nei buvo priimtas Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimas, todėl Tarnybos 2018 m. liepos 10 d. sprendimas nelaikytinas išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka priimtu sprendimu dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimo). Teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartyje pareiškėjai išaiškino teisę teikti skundą dėl jai teisines pasekmes sukeliančio Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimo ir nurodė, jog nesutikdama su šiuo sprendimu pareiškėja privalo jį skųsti Tarnybos vadovui privaloma išankstine ne teismo tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos patikslinto skundo 1 ir 2 reikalavimus atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Dėl trečio pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Patikrinimo aktas surašytas administracinės procedūros metu nagrinėjant pareiškėjos 2018 m. gegužės 28 d. prašymą prireikus faktinius duomenis patikrinti vietoje. Ši administracinė procedūra baigta Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimu, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo nei skunde, nei patikslintame skunde joks savarankiškas reikalavimas nėra reiškiamas. Teismas darė išvadą, kad Patikrinimo aktas yra konstatuojamojo pobūdžio tarpinis dokumentas, kuriuo buvo siekiama sudaryti prielaidas priimti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimą, o administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos patikslinto skundo 3 reikalavimą atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

II. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir priimti pareiškėjos patikslintą skundą.

Nurodo, kad įvykdė pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartį, pateikė visus turimus dokumentus ir sumokėjo žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siekia formuoti ginčo dalyką ir pagrindą už pareiškėją. Teismas negali riboti pareiškėjos teisės kreiptis į teismą dėl pareiškėjos teisių pažeidimo priimant Patikrinimo aktą, kadangi pačiame akte yra nurodyta jos teisė dalyvauti procedūroje, jos teisių ribojimas atliekant administracinę procedūrą yra savarankiškas ginčo dalykas ir pagrindas. Pareiškėja taip pat pažymi, kad teise apskųsti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimą pasinaudojo 2018 m. liepos 8 d., tačiau Tarnyba nustatytais terminais į pareiškėjos skundą neatsakė. Todėl pareiškėja mano, kad įvykdė ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka sąlygą ir gali kreiptis į teismą dėl jos pažeistų teisių gynybos. Neturėdama Tarnybos sprendimo, pareiškėja negali dėl jo suformuluoti reikalavimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartyje neprašė pateikti įrodymų dėl pasinaudojimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad teismui paduotame skunde išdėstyti argumentai iš esmės ir yra susiję su, pareiškėjos nuomone, neteisėtu ir nepagrįstu Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 49SNF-1576-(14.49.104.) kuriuo buvo priimti pareiškėjos netenkinantys administraciniai sprendimai (t. y. atsisakymas tikslinti Projekto rengimo reikalavimų tikslus ir derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėja minėto sprendimo nėra apskundusi Tarnybos direktoriui ŽRĮ 18 straipsnio nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo pareiškėjai išaiškino teisę teikti skundą dėl jai teisines pasekmes sukeliančio 2018 m. birželio 26 d. sprendimo ir nurodė, jog, nesutikdama su šiuo sprendimu, ji privalo sprendimą skųsti Tarnybos vadovui, nes ŽRĮ 18 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta privaloma ikiteisminė Tarnybos teritorinių padalinių sprendimų apskundimo tvarka.

Pareiškėja kartu su skundu, paduotu pirmosios instancijos teismui, vėliau šalindama šio skundo trūkumus, nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų ir savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, jog Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimą skundė Tarnybos direktoriui ŽRĮ 18 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė Tarnybos direktoriui adresuoto 2018 m. liepos 9 d. skundo dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimo kopiją ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. (su tos pačios datos gavimo institucijoje žyma) prašymą priimti administracinės procedūros sprendimą.

Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas skundo priėmimo klausimą turėjo pagrindą konstatuoti, kad yra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas atsisakymo priimti skundą pagrindas – pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtino, kad faktinė padėtis dėl ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo laikymosi yra kitokia, t. y. pareiškėja Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 26 d. sprendimą skundė Tarnybos direktoriui ŽRĮ 18 straipsnio nustatyta tvarka.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, kad gavęs atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta tos pačios instancijos teismo teisė peržiūrėti savo priimtą procesinį sprendimą – nutartis (išskyrus dėl bylos nutraukimo), ir įvertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas minėtą įstatymo normą, turėtų ją taikyti, kai konkrečiu atveju pasikeičia bylos aplinkybės, buvusios skundžiamos nutarties priėmimo ir atskirojo skundo priėmimo, o kartu ir galimo nagrinėjimo, metu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo pagrindas konstatuoti, jog yra viena iš ABTĮ nustatytų procesinio pobūdžio aplinkybių, kurioms esant teismo procesas yra negalimas, tačiau kartu su atskiruoju skundu gavęs dokumentus, neleidžiančius neabejotinai tvirtinti, kad ši aplinkybė ir atsisakymo priimti skundą pagrindas yra aktualus, turėjo panaikinti savo priimtą nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė