2023-03-15 Nr. AB-5916-3-61-3-00981-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-199-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00981-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. F. (A. F.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 23S9246, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir kuriuo į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (toliau – ir Sprendimas), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja taip pat pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2023 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 23S9246 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos skundo. Pareiškėja grindė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tuo, kad ji gyvena Lietuvos Respublikoje nuo (duomenys neskelbtini), yra susituokusi su Lietuvos Respublikos piliečiu. Pareiškėja pažymėjo, kad, jos atžvilgiu įvykdžius ginčijamą Sprendimą ir įvedus draudimą atvykti į CSIS sistemą, ji netektų teisės gyventi ir atvykti ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir visoje Šengeno zonoje. Grąžinus pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir nesustabdžius ginčijamo Sprendimo vykdymo, pareiškėja netektų galimybės duoti paaiškinimus teisme. Pareiškėjos teigimu, net ir suteikus jai galimybę prisijungti prie teismo posėdžio per ZOOM konferencijų programą, ji negalėtų laisvai išreikšti savo nuomonę, nes gali būti paklausoma (stebima) atitinkamų (duomenys neskelbtini) institucijų nurodymu, be to, ši programa (duomenys neskelbtini) yra apribota. Pareiškėjos nuomone, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai bus sukelta neatitaisoma žala, t. y. pareiškėja turės grįžti į (duomenys neskelbtini), tokiu būdu bus apribota jos teisė į veiksmingą gynybą bei teisė į šeimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą, tačiau netenkino jos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjos prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjos teigimu, turi būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos argumentai dėl galimos žalos yra deklaratyvūs, grindžiami hipotetinio pobūdžio prielaidomis, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 13 straipsnio 7 dalis nustato, kad bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojų, specialistų, ekspertų, vertėjų dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba. Teismo nuomone, pareiškėjos argumentas, kad ji negalės dalyvauti teismo posėdžiuose, nagrinėjant administracinę bylą pagal jos skundą, ir pateikti paaiškinimus, nėra teisingas, nes net ir pareiškėjai nesant Lietuvoje, jai būtų sudarytos galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai dėl ZOOM konferencijos programos naudojimo (duomenys neskelbtini) taip pat yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas akcentavo, kad ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai byloje atstovauja advokatė, pati pareiškėja skunde nurodė, jog byla toliau bus vedama per advokatę A. A..

Teismas pažymėjo, kad, net ir susidarius tokiai situacijai, jog būtų priimtas pareiškėjai palankus galutinis procesinis sprendimas jos iškeltoje administracinėje byloje, pareiškėja galėtų grįžti į Lietuvos Respubliką ir savo galimai pažeistas teises ginti kitais teisių gynimo būdais, t. y. išsiieškoti patirtą žalą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtinta teise į žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

III. Pareiškėja A. F. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2023 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 23S9246 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos skundo.

Pareiškėja teigia, kad teismas neatsižvelgė į jos argumentus ir individualią situaciją, taip pat nevertino ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl jos išskyrimo su sutuoktiniu bei teisės į šeimos gerbimą pažeidimo. Pareiškėja pažymi, kad jos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę buvo grindžiamas dviem argumentų grupėmis: pirma, pareiškėjos teise į veiksmingą teisinę gynybą, jai suteikiant galimybę asmeniškai pateikti paaiškinimus, taip pat paaiškinti jai kylančias grėsmes patirti persekiojimo veiksmus (duomenys neskelbtini); antra, pareiškėjos teisės į šeimos gerbimą užtikrinimu, nes, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėja būtų išskirta su sutuoktiniu (Lietuvos Respublikos piliečiu) arba šis būtų priverstas vykti su pareiškėja kartu į (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodo, kad, jos atžvilgiu įvykdžius ginčijamą Sprendimą ir įvedus draudimą atvykti į CSIS sistemą, ji nebetektų teisės gyventi ir atvykti ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir visoje Šengeno zonoje. Pareiškėjos teigimu, išsiuntus ją į (duomenys neskelbtini) ir nesustabdžius ginčijamo Sprendimo vykdymo, ji netektų galimybės teisme duoti paaiškinimus dėl savo atsakymo klausimyne bei paaiškinti priežastis, kodėl ji atitinkamai atsakė į klausimą dėl (duomenys neskelbtini) priklausomumo (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjos, nors ji turi įgaliotą atstovę, tačiau teisme ypatingą reikšmę turi būtent jos asmeniškai duodami paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismo vertino šiuos argumentus formaliai, apsiribodamas atstovavimo fakto konstatavimu, nevertindamas pareiškėjos poreikio duoti paaiškinimus asmeniškai, neužtikrindamas rungimosi principo įgyvendinimo.

Pareiškėja pažymi, kad teismas taip pat nevertino jos argumentų, jog, grąžinus ją į (duomenys neskelbtini), net jeigu pareiškėjai ir pavyktų prisijungti prie nuotolinio teismo posėdžio iš (duomenys neskelbtini), ji vis tiek negalėtų laisvai išsakyti savo pozicijos dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vykdomos karinės agresijos, nes nuotolinės vaizdo ar garso konferencijos gali būti paklausomos (stebimos) (duomenys neskelbtini) atitinkamų institucijų nurodymu, todėl pareiškėjos laisvi pasisakymai sukeltų jai itin sunkius padarinius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja akcentuoja, kad, esant įvestam draudimui atvykti bei gyventi ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir visoje Šengeno zonoje, ji negalės pasinaudoti susijungimo su sutuoktiniu teise kitoje Europos Sąjungos šalyje, todėl jauna šeima bus išskirta, tokiu būdu pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje numatytą teisę į šeimos gerbimą. Pareiškėjos teigimu, nesustabdžius ginčijamo Sprendimo vykdymo, būtų pažeisti ne tik pareiškėjos, bet ir jos sutuoktinio interesai, todėl negalima paneigti, kad šeimos išskyrimas vykdant Sprendimą gali sukelti nepataisomai sunkias pasekmes abiem sutuoktiniams, įskaitant ir šeimos iširimą. Pareiškėjos nuomone, taikius reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdžius Sprendimo vykdymą, būtų užtikrinamas tiek proporcingumo principas, tiek ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų įgyvendinimas.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nepakeistą ir atmesti atskirąjį skundą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad pareiškėja savo skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Taip pat pareiškėja nepagrindė, jog, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovo teigimu, pareiškėjos argumentai dėl galimos žalos yra deklaratyvūs, grindžiami hipotetinio pobūdžio prielaidomis, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai byloje atstovauja advokatė, pati pareiškėja skunde nurodė, kad byla toliau bus vedama per advokatę A. A., nurodomi jos kontaktiniai duomenys, todėl net ir pareiškėjos nedalyvavimas teismo posėdyje savaime nebūtų kliūtis bylą išnagrinėti iš esmės ir nereikštų pareiškėjos teisės į teisminę gynybą pažeidimo.

Atsakovas nurodo, kad užsieniečio teisė į šeimos susijungimą nėra ir negali būti laikoma absoliučia, priešingu atveju būtų pažeidžiama valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą, kuri yra pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr. administracinę bylą Nr. A858-1810/2010), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. 2012 m. birželio 12 d. sprendimą byloje Bajsultanov prieš Austriją), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra tapati teisei į šeimos susijungimą, ši teisė taip pat nesukuria prielaidos manyti, kad 8 straipsnis nustato absoliutų teisinį pagrindą valstybės teritorijoje neteisėtai esančių užsieniečių legalizavimui.

Atsakovas pabrėžia, kad, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) vertinimu, pareiškėja kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti grėsmę valstybei keliančiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Atsakovo nuomone, vadovaujantis proporcingumo principu, valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, yra svarbesnis už užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Atsakovas teigia, kad faktas, jog pareiškėja yra sudariusi santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos interesų ir suteikti jai teisę būti Lietuvos Respublikoje. Atsakovo nuomone, šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neatitiktų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, ir atmesti atskirąjį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog, netaikius jos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai bus padaryta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma didelė žala. VSD pažymi, kad pareiškėjos ryšiai su (duomenys neskelbtini) nėra nutrūkę, ten gyvena jos tėvai ir, kaip pareiškėja nurodė skunde, ji grįžta juos aplankyti. VSD teigia, kad pareiškėjos siekis apsisaugoti nuo galimo (duomenys neskelbtini) persekiojimo dėl jos pasisakymų nuotoliniame teismo posėdyje apie (duomenys neskelbtini) priklausomybę nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. VSD nuomone, pareiškėja siekia, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prevenciškai gintų jos teises, apsaugotų ją nuo galimų neigiamų pasekmių ir (ar) papildomų nepatogumų, o tokie prašymai negali būti tenkinami.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad skundžiama teismo nutartimi jai užkertama galimybė dalyvauti teismo posėdyje, t. y. kad pareiškėja negalės dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu. Be to, pareiškėjai atstovauja profesionalūs teisininkai (advokatų kontora), kurie, VSD vertinimu, užtikrina tinkamą pareiškėjos atstovavimą teisminiame procese, jos teisių ir teisėtų interesų gynimą. Visus bylai objektyviai išnagrinėti reikšmingus įrodymus, paaiškinimus pareiškėja gali teikti ir raštu per savo atstovus arba tiesiogiai, prisijungusi prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo. VSD pabrėžia, kad šiuo atveju pareiškėjos asmeniniai interesai (siekis gyventi Europos Sąjungoje) negali būti aukščiau už Lietuvos Respublikos valstybės saugumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2023 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 23S9246 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos skundo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinių ginčų bylose, kai yra prašoma stabdyti atitinkamo viešojo administravimo subjekto, įgyvendinančio įstatymų leidėjo suteiktus valstybės vykdomosios valdžios įgaliojimus, priimto administracinio akto (toje byloje pareiškėjo ginčijamo) galiojimą, turi būti paisoma ir viešojo intereso, t. y. turi būti vertinamas ginčijamo akto sustabdymas neigiamų pasekmių viešajam interesui prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-212-822/2023). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 23S9246, kuriuo uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Sprendime nurodoma, kad Migracijos departamentas 2023 m. sausio 4 d. gavo VSD 2023 m. sausio 2 d. raštą Nr. 18-409, kuriame pateikta informacija, kad VSD atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėja, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), išreiškė paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš (duomenys neskelbtini) ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į tai, kad, VSD nuomone, pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai stabdyti Sprendimo vykdymą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja iš esmės grindė tuo, kad, netaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus pažeista jos teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisė į šeimos gerbimą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė išvadą, kad pareiškėjos argumentai dėl galimos žalos yra deklaratyvūs, grindžiami hipotetinio pobūdžio prielaidomis, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjos argumentus bei bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatytos sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos argumentus, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ji negalės tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių bylos nagrinėjimo metu, pažymi, kad šie pareiškėjos teiginiai nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjai byloje atstovauja advokatė, kuri teismui pateikė skundą, atskirąjį skundą bei kitus procesinius dokumentus. Todėl net ir pareiškėjos nedalyvavimas teismo posėdyje savaime nebūtų kliūtis bylą išnagrinėti iš esmės ir nereikštų pareiškėjos teisės į teisminę gynybą pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentai, kad ji, teismo posėdyje dalyvaudama nuotoliniu būdu, dėl baimės, jog jos klausysis (duomenys neskelbtini) institucijos, negalės pateikti itin jautrios ir konfidencialios informacijos, yra deklaratyvūs, grindžiami subjektyvia, objektyviais įrodymais nepagrįsta pareiškėjos nuomone. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-121-662/2023, 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje eAS-131-968/2023, 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-125-821/2023). Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog, netaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus apribota pareiškėjos teisė į veiksmingą teisminę gynybą.

Pareiškėja teigia, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ji bus išskirta su sutuoktiniu, bus pažeista jos teisė į šeimos gyvenimo gerbimą ir apsaugą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju susidariusi situacija nereiškia, kad, netenkinus prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėja yra išskiriama su sutuoktiniu, nes sutuoktinio judėjimo teisė nėra niekaip suvaržyta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamu Sprendimu nėra nurodoma pareiškėjai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad yra priimtas sprendimas, kuriuo remiantis būtų vykdomas pareiškėjos išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Nesant byloje tokių duomenų, nėra pagrindo teigti, kad, netaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus ribojama pareiškėjos teisė į teisminę gynybą ir teisė į šeimos gyvenimo gerbimą bei apsaugą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja nepagrindė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Ji nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje proceso stadijoje reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės bus be pagrindo ginamos prevenciškai ir nebūtų proporcingas, nes pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog, netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais, todėl skundžiama teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. F. (A. F.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė