d7acccde-4e7f-4f90-87d1-a4382a035505 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                      Â

                 Civilinė byla Nr. 2A-114/2011

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.7;

                 74.2.3; 75.8; 114.5; 114.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Gintaro

Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant: ieškovei E. V. G. ir jos atstovams advokatei Justinai Eugenijai Alimienei bei advokatui Kęstučiui Virkečiui, atsakovui

A. G. ir jo atstovei advokatei Linai Meškauskienei, trečiojo asmens notaro D. P. atstovui advokatui Juozui Čiviliui, viešame

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys, civilinėje byloje Nr. 2-145-431/2010

pagal ieškovės E. V. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tretieji asmenys Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaras D. P. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovė E. V. G. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaro D. P. parengtÄ ir 2007 m. lapkričio 7 d. patvirtintÄ Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pasiraÅ¡ytÄ tarp A. G. ir E. V. G. (notarinio registro Nr. DP-6486). Pagal Å¡iÄ sutartį iÅ¡ esmės visas santuokinis turtas atiteko atsakovui. Ginčijama sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovei susiklosčius sunkioms gyvenimiÅ¡koms aplinkybėms, neatsižvelgiant į Å¡alių nepilnamečio vaiko interesus, visiÅ¡kai nenaudingomis ieÅ¡kovei ir vaikui sÄ lygomis. Sutarties sudarymo metu santykiai su atsakovu buvo įtempti. Atsakovas naudojo prieÅ¡ ieÅ¡kovę smurtÄ , varė iÅ¡ namų, reikalavo atlaisvinti patalpas, kuriose veikė ieÅ¡kovės įkurta Å eimos klinika. IeÅ¡kovė buvo nusprendusi imti iÅ¡ banko paskolÄ bei įsigyti sau ir vaikui bÅ«stÄ . Bankas, sutikdamas ieÅ¡kovei vienai duoti paskolÄ bÅ«stui įsigyti, reikalavo sutuoktinių povedybinės sutarties, kurios sÄ lygos patvirtintų teisę vienam sutuoktiniui prisiimti skolinius įsipareigojimus. IeÅ¡kovė buvo suradusi parduodamÄ butÄ , už kurio įsigijimÄ reikėjo skubiai mokėti, o bankas nedavė paskolos be povedybinės sutarties. Norėdama gauti Å¡iai sutarčiai atsakovo sutikimÄ , ieÅ¡kovė privalėjo vykdyti atsakovo iÅ¡keltÄ sÄ lygÄ â€“ pasiraÅ¡yti jo suredaguotÄ Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Atsakovas sutiko pasiraÅ¡yti povedybinę sutartį tik pagal jo nurodytas sÄ lygas. Pergyvenimai dėl iÅ¡irusios Å¡eimos, darbo netekties, vaiko negalios, neturėjimo kur gyventi su vaiku, bÅ«tinybė gauti banko paskolÄ lėmė ieÅ¡kovės iÅ¡kreiptos valios dėl turto pasidalijimo sÄ lygų susiformavimÄ , o atsakovas pasinaudojo Å¡iomis aplinkybėmis.

Atsakovas A. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai - pripažino negaliojančia A. G. ir E. V. G. 2007 m. lapkričio 7 d.

sudarytÄ Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį nuo jos sudarymo momento.

Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu Å¡alys iÅ¡ esmės neginčijo, kad ginčijamos turto pasidalijimo sutarties pasiraÅ¡ymo laikotarpiu jų tarpusavio santykiai buvo paÅ¡liję, Å¡eima buvo faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, ieÅ¡kovės siekis gyventi atskirai buvo Å¡alių aptartas ir nei vienai iÅ¡ jų nebuvo netikėtas. IeÅ¡kovė Å¡ioje situacijoje siekė įsigyti butÄ savo vardu, kuris netaptų bendra su atsakovu nuosavybe, nes santuoka tarp Å¡alių nebuvo nutraukta. Dėl paskolos butui įsigyti ieÅ¡kovė kreipėsi į bankÄ , kuris nurodė, kad kredito gavėjas gali vienas gauti paskolÄ tik tuo atveju, jei pristatomas dokumentas (pvz. povedybinė sutartis), patvirtinantis kredito gavėjo teisę vienam prisiimti įsipareigojimus. Atsakovas buvo informuotas apie tokius ieÅ¡kovės planus ir jiems neprieÅ¡taravo. TÄ patvirtina atsakovo 2007 m. rugpjūčio 8 d. pasiraÅ¡ytas sutikimas dėl nekilnojamojo turto įkeitimo. Tam, kad ieÅ¡kovė gautų paskolÄ ir galėtų savo nuosavybėn įsigyti butÄ , buvo reikalinga abiejų sutuoktinių sudaryta vedybų sutartis. Povedybinė sutartis Å¡alių buvo sudaryta dėl bÅ«simo turto teisinio režimo nustatymo. Be ieÅ¡kovei reikalingos vedybų sutarties, taip pat buvo pasiraÅ¡yta ir ginčijama turto pasidalijimo sutartis. Teismo nuomone, ginčijama turto pasidalijimo sutartimi buvo esmingai nukrypta nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo. IeÅ¡kovei toks turto pasidalijimas yra

akivaizdžiai nenaudingas, nes jai atiteko 55 000 Lt vertės akcijos ir 179,67 Lt piniginio indėlio lėšų, o atsakovui atiteko 955 000 Lt vertės patalpos ir 6 083 Lt lėšų.

Teismo vertinimu, jau vien tos neginčijamos aplinkybės, kad Å¡eima faktiÅ¡kai iÅ¡iro ir buvo priimtas ieÅ¡kovės sprendimas iÅ¡sikraustyti iÅ¡ Å¡eimos gyvenamojo namo, kai Å¡eimoje yra bendras vaikas, nereikalauja papildomo įrodinėjimo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Jas patvirtino Å¡alių teikti įrodymai dėl tarp jų vyravusios emocinės įtampos, konfliktinių situacijų, turėjusių įtakos ne tik Å¡alių, bet ir jų vaiko sveikatos bÅ«klei. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ginčijama turto pasidalijimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta ieÅ¡kovės iniciatyva. Tai, kad Å¡alys turėjo ne mažiau kaip savaitę laiko susipažinti su notaro parengtu sutarties projektu, kad jau 2007 m. spalio 26 d. teismui pateiktame praÅ¡yme dėl leidimo iÅ¡davimo buvo atkartotos tos pačios turto pasidalijimo sÄ lygos, dėl kurių buvo sutarta turto pasidalijimo sutartimi, nepatvirtina fakto, jog ieÅ¡kovė bÅ«tų siekusi, ar jai bÅ«tų buvę reikalinga pasiraÅ¡yti turto pasidalijimo sutartį. Teismas detaliau nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių apie priežastis, lėmusias ginčijama sutartimi nustatytas turto pasidalijimo proporcijas, nes byloje nesprendžiamas klausimas dėl turto pasidalijimo. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo panaudotų lėšų bendram turtui įsigyti ir pastangų perkeliant grÄ Å¾inamÄ Å¾emės sklypÄ bei sukuriant didelę vertę ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui, suponavo teismo įsitikinimÄ , kad bÅ«tent atsakovui buvo naudinga kartu su ieÅ¡kovei reikalinga povedybine sutartimi iÅ¡spręsti turto pasidalijimo klausimÄ , kad jo paminėtos investicijos į turtÄ ir turto vertės sukÅ«rimÄ nebereikalautų atskiro įrodinėjimo.

Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės nurodytas bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl ieÅ¡kovės ir vaiko sveikatos bÅ«klės, spręsdamas klausimÄ dėl ginčijamo sandorio negaliojimo rėmėsi civiliniame procese taikytinu principu, leidžiančiu spręsti apie tam tikrÄ aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės buvo, negu, kad jų nebuvo. Teismas nusprendė, jog ginčijama sutartis neatitiko ieÅ¡kovės tikrosios valios dėl jai susidėjusių sunkių aplinkybių, atsakovas žinojo, kad be jo sutikimo pasiraÅ¡yti povedybinę sutartį ieÅ¡kovė negalės įvykdyti jai keliamų banko reikalavimų ir negaus paskolos, todėl pasinaudojo situacija tokiu bÅ«du, kad be atskiro aplinkybių įrodinėjimo iÅ¡spręstų sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pasidalijimo klausimus. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovei susidėjusios sunkios aplinkybės nulėmė tai, jog ji sudarė aiÅ¡kiai nenaudingÄ sandorį, kuris pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovo A. G. atstovas

apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovės E. V. G. ieÅ¡kinį

bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.  Teismas neįvertino arba netinkamai vertino faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas ginčo sutarties sudarymui. Teismo motyvai grindžiami tik tuo, kad ieÅ¡kovei esÄ susidėjo sunkios aplinkybės ir dėl to sutartis pripažinta negaliojančia. Å iÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė neįvertinęs pateiktų įrodymų, vien toks motyvas nesudarė pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį. Sutartis galėjo bÅ«ti pripažinta negaliojančia tik nustačius CK 1.91 straipsnyje įtvirtintÄ faktų visumÄ . Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nenustatęs CK 1.91 straipsnyje nustatytos juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumos.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovei buvo susidėjusios sunkios aplinkybės. Abu sutuoktiniai gyveno sunkiomis aplinkybėmis. Nesutarimai Å¡eimoje, gyvenimas skyrium abiems Å¡alims turėjo įtakos bei sukėlė neigiamų iÅ¡gyvenimų, todėl nė vienas iÅ¡ sutuoktinių negalėjo paveikti vienas kito ar pasinaudoti kitu savo naudai sudarant ginčo sutartį. Ne bet kokį sandorį galima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Å iuo atveju nebuvo itin sunkių aplinkybių, dėl kurių ieÅ¡kovė neturėtų kitos iÅ¡eities, nebÅ«tų galėjusi suvokti savo veiksmų ir iÅ¡reikÅ¡ti tikrosios valios. Teismas nepagrįstai vien tik faktinį Å¡eimos iÅ¡irimÄ vertino kaip sunkiÄ aplinkybę, kurios nereikia įrodinėti.

3. Atsakovo motyvai patvirtina, kad ieÅ¡kovei nebuvo susiklosčiusios tokios aplinkybės, kurios galėjo iÅ¡kreipti jos valiÄ ir bÅ«tų privertusios sudaryti neva nenaudingÄ jai sandorį. Tai, kad sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovei nebuvo susidėjusios sunkios gyvenimo aplinkybės, patvirtina jos pasiryžimas gauti didelį kreditÄ bei prisiimti didelius turtinius įsipareigojimus. Sudaryti ginčo sutartį siekė tiek atsakovas, tiek ir ieÅ¡kovė, todėl negalima konstatuoti, jog ieÅ¡kovės padėtis buvo sunki.

4. Teismas nevertino fakto, kad pati ieÅ¡kovė nusprendė iÅ¡sikraustyti iÅ¡ Å¡eimos namų ir gyventi atskirai nuo atsakovo. Aplinkybės, susijusios su Å¡eimos iÅ¡irimu, ieÅ¡kovei buvo žinomos ir jau egzistavo iki ginčo sutarties sudarymo, ji su jomis turėjo bÅ«ti susitaikiusi, todėl Å¡eimos iÅ¡irimo faktas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip sunki aplinkybė. Smurtavimo prieÅ¡ ieÅ¡kovę aplinkybės nebuvo įrodytos. Sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo darbÄ ir pragyvenimo Å¡altinį, jos vadovaujama klinika dar veikė, iÅ¡ klinikos veiklos gaunamos pajamos priklausė ieÅ¡kovei. Atsakovas skiria sÅ«nui iÅ¡laikymÄ , kai tik ieÅ¡kovė jį priima. Negalima  teigti, kad sÅ«naus sveikatos bÅ«klė tapo sunki ginčo sutarties sudarymo metu ir galėjo turėti įtakos ieÅ¡kovės apsisprendimui sudaryti sutartį. IÅ¡ ieÅ¡kovės pasisakymų bei pateiktų medicininių įrašų negalima spręsti apie ligos įtakÄ ieÅ¡kovės bÅ«senai ginčo sutarties sudarymo metu. IeÅ¡kovė turėjo suvokti ir suvokė, kad ji turi pakankamai lėšų pragyvenimui, turi kur iÅ¡eiti ir apsistoti, todėl negalima teigti, jog buvo susiklosčiusios aplinkybės, lėmusios ieÅ¡kovės neturėjimÄ kur ir iÅ¡ ko gyventi. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė ginčijamÄ sutartį sudarė laisva valia.   Â

5. Atsakovas nepaveikė ieÅ¡kovės ir savanaudiÅ¡kai nepasinaudojo susidėjusiomis aplinkybėmis. Atsakovas nesuvokė ir negalėjo suvokti ieÅ¡kovės nurodytų sunkių aplinkybių, nes tokių aplinkybių nebuvo, jis neprimetė savo valios dėl ginčijamos sutarties sudarymo. Neįrodyta, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų darytas spaudimas dėl ginčo sutarties sudarymo. Vien tai, kad atsakovui sutarties pagrindu atiteko daugiau turto, nesuteikia pagrindo teigti, jog jis pasinaudojo situacija ar darė ieÅ¡kovei spaudimÄ .

6. Teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo sudarant ginčo sutartį. Pagal CK 3.116 straipsnio 2 dalį CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatos netaikomos, jeigu sutuoktiniai yra sudarę bendro turto padalijimo sutartį. Sutarties sÄ lygas lėmė ne ieÅ¡kovės valios trÅ«kumas, o susidarę tarpusavio santykiai, vienos ir kitos Å¡alies asmeniniai interesai: ieÅ¡kovės siekis, kad atsakovas nepretenduotų į žemės sklypÄ , į kurį ieÅ¡kovei atkurtos nuosavybės teisės, kad ieÅ¡kovei liktų jos vadovaujamos įmonės akcijos, bei atsakovo siekis, kad gyvenamosios patalpos, kurios buvo įsigytos iÅ¡ jo lėšų, liktų jo nuosavybe. Teismo argumentai, kad ginčo sutartis naudinga tik atsakovui, yra nepagrįsti.

7. Ginčijamos sutarties sÄ lygos nebuvo aiÅ¡kiai nenaudingos ieÅ¡kovei. Pati ieÅ¡kovė siekė ir sudarė sutartį tokiomis sÄ lygomis, kurias lėmė susiklostę tarpusavio santykiai ir Å¡alių asmeniniai interesai. IeÅ¡kovė turėjo suvokti ir suvokė, kad atsakovui sutarties pagrindu atitekęs namas buvo įsigytas pagrindinai iÅ¡ jo asmeninių lėšų. IeÅ¡kovė siekė, kad brangus žemės sklypas, į kurį jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, priklausytų tik jai. IeÅ¡kovė laisva valia atsisakė bet kokios kompensacijos, nes jai priklausė didelis žemės sklypas, kuris, atsakovo dėka, buvo perkeltas į Vilniaus rajonÄ . Nebuvo pagrindo konstatuoti, kad sutartis pažeidė Å¡alių turtinius interesus, nes abiems Å¡alims atiteko vertingi objektai. Ginčo sutartis buvo derinama pakankamai ilgÄ laikÄ , abi Å¡alys žinojo ir suvokė jos sÄ lygas bei turėjo užtektinai laiko apsispręsti dėl sutarties sudarymo.

8. Sutartis iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ jÄ abiejų Å¡alių valiÄ . IeÅ¡kovė neįrodė, kad ginčijama sutartis pasiraÅ¡yta ir notaro patvirtinta nesant jos tikrosios valios. Vien faktas, kad sutartis ieÅ¡kovei nenaudinga, nesudaro pagrindo teigti, jog ji neatitiko jos valios. IeÅ¡kovė siekė sudaryti ginčo sutartį bÅ«tent tokiomis sÄ lygomis, kurios nurodytos sutartyje, nes tokia sutartis buvo naudinga ne tik atsakovui, bet ir jai.

Ieškovė E. V. G. atsiliepime į atsakovo

A. G. apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti galioti. Atsiliepime pažymima, kad teismas pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovei buvo susiklosčiusios itin sunkios aplinkybės. IeÅ¡kovė įrodė tokias aplinkybes, susidėjusias tuo metu, kai ji buvo priversta pasiraÅ¡yti Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Atsakovas vilkino laikÄ nepasiraÅ¡ydamas povedybinės sutarties, manipuliavo situacija ir reikalavo pasiraÅ¡yti tik jam vienam naudingÄ Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Esant itin sunkiai situacijai, kuri sÄ lygojo iÅ¡kreiptÄ ieÅ¡kovės valiÄ , ieÅ¡kovė pasirašė tik atsakovui naudingÄ Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Atsakovo psichologinio ir fizinio smurtavimo prieÅ¡ ieÅ¡kovę pasekmes patvirtino liudininkai. Tai, kad ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama atsakovo suredaguotÄ Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, sudarė absoliučiai sau nenaudingÄ sandorį, patvirtina sutarties turinys. IeÅ¡kovei buvo reikalinga tik povedybinė sutartis, bet ne Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis. Atsakovas apskritai neturėjo teisės pretenduoti į ieÅ¡kovės paveldėtÄ senelio žemę. IeÅ¡kovė įrodė jai susiklosčiusias sunkias gyvenimo aplinkybes, tai, kad ginčijamos sutarties sudarymo metu jos buvo aiÅ¡kiai jai nenaudingos, kad apie Å¡ias aplinkybes atsakovas žinojo ir piktavaliÅ¡kai jomis pasinaudojo. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis ieÅ¡kovei buvo nereikalinga, nes ateityje laukė iÅ¡tuokos byla, kurioje ir bÅ«tų padalintas Å¡eimos turtas. Ginčijama sutartis iÅ¡reiÅ¡kė tik atsakovo, o ne ieÅ¡kovės valiÄ .   Â

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).

Byloje ginčas kilo dėl Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kai asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti tokį sandorį labai nenaudingomis sÄ lygomis (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė byloje įrodinėjo, kad sudarant 2007 m. lapkričio 7 d. sutartį dėl sutuoktinių bendro turto pasidalijimo, dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ji buvo priversta pasiraÅ¡yti sutartį aiÅ¡kiai nenaudingomis sÄ lygomis, o kita sutarties Å¡alis (atsakovas), žinodama tokias aplinkybes savanaudiÅ¡kai jomis pasinaudojo. Susidėjusiomis sunkiomis aplinkybėmis nurodyti ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eimos iÅ¡irimas, psichologinė ir emocinė įtampa dėl sutuoktinių konfliktinių tarpusavio santykių, atsakovo fizinis ir psichologinis smurtavimas, varymas iÅ¡ namų, vertimas uždaryti Å¡eimos gyvenamosiose patalpose veikusiÄ medicinos klinikÄ , galimybė įsigyti ieÅ¡kovei reikalingÄ bÅ«stÄ tik įvykdžius banko reikalavimus dėl kredito suteikimo sÄ lygos – vedybų sutarties su atsakovu sudarymo, nepilnamečio vaiko negalios paaÅ¡trėjimas, ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės pablogėjimas.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sÄ lygomis (CK 1.91 straipsnio 1 dalis)

Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bei įvertino bylos aplinkybes ir be pagrindo taikė CK 1.91 straipsnio nuostatas, laikytinas nepagrįstais.

CK 3.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai gali pasidalyti bendrÄ turtÄ tarpusavio susitarimu. Sutuoktiniai gali susitarti pasidalyti turtÄ tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis, jeigu toks padalijimas nepažeidžia vieno iÅ¡ jų arba trečiųjų asmenų interesų. Ä®statyme reikalaujama, kad bet kuriame sandoryje iÅ¡reikÅ¡ta valia atitiktų jo dalyvių tikrÄ jÄ valiÄ . Dėl to bÅ«tina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi normaliai, kad nebÅ«tų iÅ¡orinių aplinkybių, iÅ¡kreipiančių tikrÄ jÄ valiÄ .

Byloje Å¡alys reiÅ¡kė argumentus ir teikė įrodymus dėl CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo ar netaikymo Å¡iam ginčui iÅ¡spręsti. Analizuodama apeliacinės instancijos teismui Å¡alių pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ argumentacijÄ teisėjų kolegija vadovaujasi byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais įrodymais, taip pat atsižvelgia į kasacinio teismo suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ tokios kategorijos bylose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004, konstatuota, kad ne kiekvienÄ sandorį, sudarytÄ dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, galima pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Pripažintinas negaliojančiu sandoris, kuris sudarytas susidėjus sunkioms aplinkybėms ir aiÅ¡kiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis, kai kita sandorio Å¡alis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiÅ¡kai jomis pasinaudojo. Taigi teismas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktÄ diskrecijos teisę, nagrinėjamoje byloje turėjo įvertinti konkrečias faktines aplinkybes, susidariusias ginčo Å¡alių pasiraÅ¡ytos turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu. Apeliaciniame skunde akcentuojami aukščiau nurodytoje kasacinio teismo 2004 m. sausio 21 d. nutartyje bei kitose kasacinio teismo nutartyse pateikti teisės iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad tam, jog sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu aptariamu sandorių negaliojimo pagrindu, turi bÅ«ti įrodyta CK 1.91 straipsnyje įtvirtinta faktų visuma: a) susidėjusios Å¡aliai sunkios aplinkybės buvo tokio pobÅ«džio, jog neturėdama kitos iÅ¡eities, ji buvo priversta sudaryti aiÅ¡kiai nenaudingÄ sandorį; b) kita sandorio Å¡alis žinojo Å¡ias aplinkybes ir jomis pasinaudojo; c) sandorio sÄ lygos Å¡aliai labai sunkios, o ne Å¡iaip nenaudingos. Neturėdama pagrindo nepritarti tokiems apelianto pastebėjimams, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje vertinant sutarties dėl santuokinio turto pasidalijimo teisėtumÄ CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos aspektu, bÅ«tina įvertinti tokios sutarties specifikÄ .

Ä®statymų nedraudžiama nukrypti nuo lygių dalių principo sutuoktinių turto padalijimo sutartyje. Teisėjų kolegija, sutikdama su tokiu atsakovo apeliacinio skundo argumentu,  konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, esant esminiam nukrypimui nuo lygių dalių principo turto padalijimo sutartyje, kai vienam sutuoktiniui tenka absoliučiai didžioji dalis turto, o kitam – labai nedidelė Å¡io turto dalis, esant Å¡iai Å¡aliai susidėjusioms sunkioms gyvenimo aplinkybėmis, vertintinas kaip sandorio sudarymas aiÅ¡kiai nenaudingomis sÄ lygomis – tai vienas iÅ¡ požymių, lemiančių tokio sandorio negaliojimÄ CK 1.91 straipsnio 1 dalies prasme. Pagal byloje ginčijamÄ sutartį atsakovui atiteko didelės vertės nekilnojamasis daiktas – 955 000 Lt suma įvertintos 379,91 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos Vilniaus mieste, o ieÅ¡kovei – menkavertis turtas, lyginant jo vertę su atsakovui atitekusio turto verte. Ginčo sutartimi įformintas Å¡alių susitarimas dėl santuokinio turto padalijimo, kurio rezultate ieÅ¡kovei pagal vertę tenka net 17,4 karto mažiau turto (atitinkamai - ieÅ¡kovei turto už 55 180 Lt, atsakovui turto už 961 084 Lt), o ypač ginčo sutarties 9 punktas, kuriuo ieÅ¡kovė atsisako teisės į bet kokiÄ kompensacijÄ esant itin didelei kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių atitenkančio turto disproporcijai, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl sunkių neigiamų aplinkybių poveikio Å¡ioje sutartyje nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta protinga ieÅ¡kovės valia. Nors ginčo sutartimi ieÅ¡kovė, su kuria liko gyventi Å¡alių nepilnametis vaikas, atsisakė teisės į kompensacijÄ už jai tenkančiÄ Å¾ymiai mažesnę dalijamo turto dalį, pažymėtina, kad atsisakymas nuo Å¡eimos teisės ar jos įgyvendinimo, jeigu jis pareikÅ¡tas susiformavusios ydingos valios poveikyje, nepanaikina Å¡ios teisės, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 3.5 str. 1 d. nuostata).

Pirmosios instancijos teismo sprendime pagal bylos įrodymų visumÄ pripažintas labiausiai tikėtinas faktas dėl ieÅ¡kovės iÅ¡kreiptos valios formavimosi jai susidėjusių sunkių aplinkybių įtakoje ir atsakovo žinojimo apie Å¡ias aplinkybių bei pasinaudojimo jomis sudarant sandorį su ieÅ¡kove aiÅ¡kiai nenaudingomis pastarajai sÄ lygomis. Tokio fakto nustatymas nulemia sandorio pripažinimÄ negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavio santykiai buvo ypač įtempti, nuolatinės konfliktinės situacijos pasiekę kritinę ribÄ , ieÅ¡kovė nuolat jautė psichologinį ir emocinį atsakovo spaudimÄ , dėl nesugyvenamų santykių su atsakovu turėjo sau ir vaikui ieÅ¡kotis kito gyvenamojo bÅ«sto, atsakovas vertė nutraukti Å¡eimos patalpose veikiančios klinikos, pajamos kurioje buvo pagrindinis ieÅ¡kovės pragyvenimo Å¡altinis, veiklÄ . Å ios aplinkybės galėjo nulemti tai, kad ieÅ¡kovei ginčo sandorio sudarymo metu buvo sudėtinga adekvačiai suvokti savo veiksmų pobÅ«dį ir pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad vienu metu susidėjusių sunkių aplinkybių visetas: įtampa santykiuose su atsakovu, pergyvenimai dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, Å¡eimos klinikos veiklos pasibaigimo aplinkybių, sÅ«naus negalios Å«mėjimo, dvasinės pusiausvyros praradimas, emocinė depresija, poreikis greitai susirasti atskirÄ bÅ«stÄ sau ir vaikui, kliÅ«tis gauti reikalingÄ paskolÄ neįvykdžius banko reikalavimų, kurių įvykdymo sÄ lyga priklausė nuo atsakovo valios, lėmė, kad jų poveikis ieÅ¡kovės elgsenai ir valiniams veiksmas buvo itin reikÅ¡mingas.

Teismas taip pat turėjo pagrindÄ pagal surinktų įrodymų visumÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas žinojo Å¡ias ieÅ¡kovei susidėjusias sunkias aplinkybes ir įvertindamas jam atsiradusiÄ palankiÄ situacijÄ tomis aplinkybėmis pasinaudojo asmeniniais turtiniais interesais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai sudarė pakankamas teisines prielaidas teismui  grįsti savo iÅ¡vadas labiausiai įtikinamu faktu, kad pagal pobÅ«dį ieÅ¡kovei buvo susidėjusios tokios sunkios aplinkybės, jog ji, sau ir vaikui siekdama įgyti atskirÄ bÅ«stÄ , tačiau tam neturėdama lėšų ir privalėdama laikytis kredito įstaigos reikalavimų dėl privalomos paskolos suteikimo sÄ lygos – pateikimo sutuoktinių susitarimo, kuriuo ieÅ¡kovė galėtų viena prisiimti skolinius įsipareigojimus kredito įstaigai už gautos paskolos grÄ Å¾inimÄ , nerado kitos iÅ¡eities, kaip pasiraÅ¡yti tik atsakovui naudingomis sÄ lygomis sudarytÄ Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį tam, jog atsakovas sutiktų sudaryti ieÅ¡kovei reikalingÄ vedybų (povedybinę) sutartį.

IÅ¡ ginčo sutarties turinio akivaizdu, kad ieÅ¡kovė buvo priversta pasiraÅ¡yti Å¡iÄ sutartį itin nenaudingomis ir netgi neprotingomis sÄ lygomis, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės valia sudarant ir pasiraÅ¡ant tokį sandorį formavosi nenormaliomis aplinkybėmis, kuriomis atsakovas pasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi įsitikinimo, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant ginčo sutartį ieÅ¡kovės tikrÄ jÄ valiÄ iÅ¡kreipė jai susidėjusių sunkių aplinkybių daugetas, todėl sandorį, turintį valios trÅ«kumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu CK

1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sandorių negaliojimo normos pagrindu.

Å eimos narių lygiateisiÅ¡kumas įtvirtintas CK 3.3 straipsnyje, nustatančiame Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principus. CK 3.117 straipsnio dispozicija fiksuoja sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcijÄ ir galimybę nukrypti nuo Å¡io principo tik įstatymo nustatytais atvejais. Apelianto teigimu, įstatyme numačius galimybę sutuoktiniams savo susitarimu pasidalyti turtÄ nelygiomis dalimis, sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia ir tai, kad sutuoktiniai gali susitarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus nukrypstant nuo lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo, tÄ Ä¯tvirtindami bendro turto pasidalijimo sutartyje. Tačiau Å¡iuo atveju įstatyme numatytas sutuoktinių turto padalijimo bÅ«dų teisinis reglamentavimas nėra reikÅ¡mingas, nes byloje nagrinėjamas ginčas ne dėl turto padalijimo, o dėl pripažinimo negaliojančia santuokinio turto pasidalijimo sutarties kaip sandorio, kuris ginčijamas konkrečiu įstatyme - CK

1.91 straipsnyje - nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ginčijant nurodyto pobÅ«džio sandorį, bÅ«tina vadovautis ir bendraisiais principais, įtvirtintais CK 3.26, 3.27, 3.87 ir 3.117 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2009). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi nuostatos, kad sprendžiant dėl ginčo sutartimi fiksuotų padalijamo bendro turto dalių proporcijų, bÅ«tina vadovautis ne tik minėtuose CK trečiosios knygos straipsniuose įtvirtintais bendraisiais principais, bet ir atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus.Â

 Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas taikė CK 1.91 straipsnyje numatytÄ sandorio negaliojimo pagrindÄ nenustatęs įrodyti bÅ«tinos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumos, apsiribojęs iÅ¡ esmės tik vienos bÅ«tinos Å¡iam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti sÄ lygos – sandorio sudarymu esant Å¡aliai susidėjusioms sunkioms aplinkybėms analizavimu. Taip pat teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neįvertintos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės bei įrodymai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas glausta forma pasisakė dėl visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, kurių visuma leidžia spręsti apie sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo buvimÄ sprendžiant ginÄÄ Å¡ioje byloje. Skundžiamo sprendimo motyvacija leidžia padaryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas patenkino ieÅ¡kinį ir atmetė atsakovo atsikirtimus. Nurodyti apelianto teiginiai neatitinka skundžiamo sprendimo turinio, iÅ¡ kurio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus, nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisiÅ¡kai argumentavo sprendimÄ bei nenukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos.

Dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių ir įrodymų vertinimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK

185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo faktines aplinkybes dėl ieÅ¡kovės valios formavimosi jai susidėjusių sunkių aplinkybių įtakoje ir atsakovo žinojimo apie tokias aplinkybes bei pasinaudojimo jomis sudarant sandorį su ieÅ¡kove Å¡iai aiÅ¡kiai nenaudingomis sÄ lygomis. Teisines iÅ¡vadas teismas padarė remdamasis įrodymų visumos įvertinimo principu, laikydamasis civiliam procesui bÅ«dingos faktinių aplinkybių įrodytumo tikėtinumo taisyklės. Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡ioje byloje bÅ«tent įrodymų visuma, o ne vienas kuris iÅ¡ jų, lemia tokias iÅ¡vadas. Teisėjų kolegijos

vertinimu, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime glausta motyvų forma atsakyta į pagrindinius

(esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus ir jų pagrindu padarytos teisinės iÅ¡vados, pakankamos ginčui iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti, motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius teisminio ginčo klausimus, o apeliaciniame skunde keliami procesinio pobÅ«džio pažeidimai, kuriuos, pasak apelianto, padarė teismas, nesudaro pagrindo panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ .

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad dėl nuolatinių nesutarimų, gyvenimo skyrium ir Å¡eimos iÅ¡irimo vienodus neigiamus iÅ¡gyvenimus patyrė abu sutuoktiniai, todėl sutarties sudarymo metu jiems abiems buvo susidariusios sunkios aplinkybės, kas bÅ«dinga bet kurios skyrybų procesÄ pergyvenusios poros santykiams. Apelianto teigimu, tokia situacija leidžia manyti, kad nė vienas iÅ¡ sutuoktinių negalėjo vienas kito paveikti ar pasinaudoti vienas kitu sudarant ginčo sandorį. Su tuo negalima sutikti, nes kiekvienas asmuo neigiamus potyrius santykiuose su sutuoktiniu, Å¡eimos iÅ¡irimÄ skatinančias ar gilinančias priežastis iÅ¡gyvena individualiai, jų poveikis kiekvienam žmogui (priklausomai nuo jo dvasinės pusiausvyros, įgimto jautrumo, gebėjimo pakelti padidėjusiÄ emocinę įtampÄ , stresines situacijas ir pan.) yra skirtingas, todėl negalima tik abstrakčiai teigti, kad pats skyrybų ar Å¡eimos iÅ¡irimo procesas kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių sukelia tuos pačius neigiamus padarinius, kuriuos bÅ«ti galima vertinti, kaip atsiradimÄ sunkių aplinkybių, galinčių paskatinti neadekvačių valinių veiksmų padarymÄ .

Ginčo sutarties sudarymo iÅ¡vakarėse po konflikto su vyru ieÅ¡kovė lankėsi Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre, kuri jai buvo konstatuota ryÅ¡kaus streso ir afekto bÅ«sena, stebimas stiprus nerimas ir vidinė įtampa (t. 1, b. l. 149). Byloje apklaustas gydytojas D. S. patvirtino, kad tuo metu pacientės bÅ«klė buvo tiek bloga ir rimta, kad jis svarstė net apie jos hospitalizavimÄ (t. 2, b. l. 69-70). Be to, apelianto teigimas, jog dėl Å¡eimos iÅ¡irimo neigiamus iÅ¡gyvenimus patyrė ne tik ieÅ¡kovė, bet ir atsakovas, niekaip nepaneigia to, kad visos nurodytos ieÅ¡kovei susidėjusios aplinkybės iÅ¡ tiesų buvo jai tiek sunkios, kad jų veikiama ieÅ¡kovė buvo priversta sudaryti itin nenaudingÄ ginčo sandorį.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad Å¡eimos iÅ¡irimas buvo be pagrindo įvertintas kaip neįrodinėtina jos nariams susidėjusi sunki aplinkybė, atmestinas, nes Å¡iuo konkrečiu teisėjų kolegijai susiformavo prieÅ¡ingas nei apeliantui įsitikinimas, todėl ji visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡sakytomis nuostatomis. Apeliantas reiÅ¡kia abstrakčiÄ prielaidÄ , kad iki ginčo sutarties sudarymo ieÅ¡kovė jau turėjo bÅ«ti susigyvenusi su aplinkybėmis dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, tačiau Å¡i prielaida nebuvo pripažinta nei ieÅ¡kovės, nei kitaip nebuvo pagrįsta.

Atsakovo samprotavimas apie tai, kad ieÅ¡kovės pasiryžimas imti iÅ¡ banko didelio dydžio kreditÄ , esÄ paneigia jai susidėjusių sunkių aplinkybių buvimÄ , taip pat vertintinas kaip abstraktus ir subjektyvus. Apibendrintai pasakytina, kad apeliaciniame skunde

atsakovo išdėstyti šeimos iširimo, ieškovės darbo ir pragyvenimo šaltinių, jos finansinės

padėties, sÅ«naus ir ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės sudarant ginčo sutartį aplinkybių vertinimai yra subjektyvaus pobÅ«džio ir objektyviai nepaneigia tų iÅ¡vadų, kurias, naudodamasis įstatymo suteikta diskrecijos teise, padarė pirmosios instancijos teismas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, kurių įtakoje ieÅ¡kovė buvo priversta pasiraÅ¡yti jai itin nenaudingÄ Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį.

Nesant pagrindo pritarti subjektyviems atsakovo vertinimams dėl susidėjusių aplinkybių, kurioms esant buvo pasiraÅ¡oma ginčo sutartis, sunkumo vienai ir kitai sutarties Å¡aliai (kolegija nesutinka su atsakovo vertinimu, kad tiek jam, tiek ir ieÅ¡kovei ginčo sutarties pasiraÅ¡ymo metu egzistavusios aplinkybės buvo įprastos, kokios yra bÅ«dingos kiekvienai besiskiriančiai Å¡eimai ar Å¡eimai, kurioje yra sergančių vaikų), negalima sutikti ir su apelianto aiÅ¡kinimu, kad atsakovui nebuvo žinoma apie tokias sunkias aplinkybes ir jis negalėjęs tuo pasinaudoti sudarant ginčo sutartį jam ypač palankiomis turto padalijimo sÄ lygomis.

IÅ¡ byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad be su atsakovu sudarytos vedybų sutarties ieÅ¡kovė neturėjo galimybės gauti banko kreditÄ , reikalingÄ bÅ«stui įsigyti. Teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta iÅ¡vada dėl labiausiai tikėtinos faktinės aplinkybės, kad tokia situacija, kuri susiformavo susidarius aukščiau aptartoms sunkioms ieÅ¡kovės gyvenimo sÄ lygoms, atsakovas pasinaudojo tam, jog vedybų sutartis bus pasiraÅ¡yta tik kartu sudarant turto pasidalijimo sutartį.

IeÅ¡kovei atsiradusios problemos dėl bÅ«tinumo greitai gauti banko paskolÄ ir iÅ¡keltų jos suteikimo sÄ lygų lėmė tai, kad atsakovas turėjo pranaÅ¡umÄ siÅ«lant ir derinant turto padalijimo sutarties sÄ lygas. Apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovas negalėjo primesti ir neprimetė savo valios dėl turto padalijimo sÄ lygų, neturi loginio pagrindimo jau vien todėl, kad atsakovas nebuvo susaistytas jokios pareigos pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovei bÅ«tinai reikalingÄ vedybų sutartį be turto pasidalijimo sutarties, kuria pagal jo pageidaujamas proporcijas bÅ«tų padalinamas santuokinis turtas.

Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai ir apie tai, kad turto pasidalijimo sÄ lygas nulėmė ne ieÅ¡kovės valios trÅ«kumas, o abiejų sutarties Å¡alių asmeniniai interesai. IÅ¡ jokios ginčo sutarties sÄ lygos negalima spręsti apie kokių nors sutarties Å¡alių asmeninių interesų suderinimÄ nustatant konkrečias sutuoktiniams tenkančio turto dalis, kurių disproporcija yra itin žymi. Atsakovo skunde iÅ¡dėstytas teiginys, kad ginčo sutarties sÄ lygas lėmė ieÅ¡kovės interesas (siekis), jog atsakovas nepretenduotų į ieÅ¡kovės asmenine nuosavybę valdomÄ Å¾emės sklypÄ , yra nepagrįstas, nes pretenduoti į šį ieÅ¡kovės turtÄ atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

Atsakovo nurodomas interesas (tikslas), kad dalijant turtÄ jam atitektų (pasiliktų jo nuosavybėje) gyvenamosios patalpos Sausio 13-osios g. 4, Vilniuje, nes jos įgytos ir įrengtos atsakovo lėšomis, nelaikytinas reikÅ¡mingu Å¡ioje byloje įrodinėtų faktų kontekste, nes aplinkybės apie tai, jog Å¡is turtas buvo įgytas, pagerintas, prižiÅ«rimas ir iÅ¡laikomas iÅ¡imtinai asmeninėmis atsakovo lėšomis, į kurio dalį ieÅ¡kovė neturėtų pagrindo reikÅ¡ti turtinių teisių, nebuvo įrodinėjimo dalykas.

Toks interesas neatitiko dar 2007 m. spalio 26 d. pareiškime teismui dėl leidimo sudaryti turto pasidalijimo sutartį išdavimo pateiktos sutuoktinių deklaracijos, jog šios patalpos yra santuokoje su ieškove įgytas judviejų šeimos turtas. Be to, atsižvelgiant į bendruosius sutuoktinių turtinių santykių reguliavimo teisinius pagrindus, tokio atsakovo intereso realizavimu nepateisinamai nukrypta nuo sutuoktinių teisinio lygiateisiškumo, prioritetinio nepilnamečių vaikų teisių gynimo principų.

Kaip jau nurodyta, aplinkybę, kad patalpos Sausio 13-osios g. 4, Vilniuje, yra Å¡eimos turtas, nes įgytos santuokoje, sutuoktiniai deklaravo 2007 m. spalio 26 d. pareiÅ¡kime teismui dėl leidimo sudaryti turto pasidalijimo sutartį iÅ¡davimo (byla dėl teismo leidimo pridėta prie nagrinėjamos bylos pirmo tomo). Jame, be kita ko, nurodoma apie ieÅ¡kovės ketinimÄ apsigyventi perkamame bute panaudojant banko kreditÄ , kurį ketinama grÄ Å¾inti pardavus bankui įkeičiamÄ Å¾emės sklypÄ . Toks sutuoktinių pareiÅ¡kimo turinys patvirtina ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad jai buvo reikalinga vedybų sutartis banko kreditui gauti, o atsakovas buvo suinteresuotas turto pasidalijimo sutartimi, kurios aktualiausia jam sÄ lyga bÅ«tų nurodytų patalpų atitekimas asmeninėn nuosavybėn, pasinaudojus situacija dėl bÅ«tinumo ieÅ¡kovei sudaryti su atsakovu vedybų sutartį.

Ginčijamoje turto pasidalijimo sutartyje nėra aptartos atsakovo dėstomos aplinkybės, kad nukrypimÄ nuo turto lygių dalių principo lėmė tai, esÄ negyvenamosios patalpos buvo iÅ¡ pagrindų įgytos ir įrengtos atsakovo asmeninėmis lėšomis, todėl ieÅ¡kovė atleidusi jį nuo pareigos kompensuoti Å¡ių patalpų vertės dalį. Sutartyje įraÅ¡ytas atleidimo nuo kompensacijos teisinis pagrindas – CK 6.465 straipsnio 1 dalis reiÅ¡kia bendrosios jungtinės nuosavybės dalies dovanojimÄ , o ne atsakovo nurodytÄ aplinkybę – ieÅ¡kovės pripažinimÄ , kad turto pasidalijimÄ nelygiomis dalimis ir kompensacijos atsisakymÄ nulėmęs nelygus sutuoktinių indėlis įsigyjant tÄ turtÄ .

Atsakovas nepagrįstai bando įtikinti, kad atsisakyti bet kokios kompensacijos esant itin dideliam nukrypimui nuo turto lygių dalių principo, ieškovę paskatino ta aplinkybė, kad

jai liko didelis ir brangus žemės sklypas. Ginčo sutarties 10 punkte įraÅ¡ytas A. G. pareiÅ¡kimas, kad žemės sklypÄ , esantį Užuežerės k.,

Vilniaus r., jis laiko įgytÄ E. V. G. asmeninės nuosavybės teise, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, nes pagal sklypo įgijimo nuosavybėn bÅ«dÄ (piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimas į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ pagal specialųjį teisinį reglamentavimÄ ), toks sklypas nuo nuosavybės teisių į jį atkÅ«rimo momento priklausė ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, o byloje nėra jokių duomenų, kad vėliau jis galėjo tapti bendrÄ ja daline arba jungtine nuosavybe.  Pažymėtina, kad teikdamas 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutikimÄ dėl žemės sklypo įkeitimo (t. 1, b. l. 159) atsakovas pareiÅ¡kė, jog į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ Â jokių pretenzijų jis neturi ir neturės, nes laiko jį priklausančiu ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, tačiau Å¡ios bylos nagrinėjimo metu ir ypač apeliaciniame skunde ne kartÄ akcentuoja, kad bÅ«tent jo galimos pretenzijos dėl indėlio įgyjant nuosavybėn šį sklypÄ turėjo įtakÄ turto pasidalijimo sutarties sÄ lygų nustatymui. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad liudytoju dėl žemės perkėlimo aplinkybių apklaustas A. Å . atsakovo teiginių dėl jo lemiamo indėlio į žemės nuosavybės atkÅ«rimÄ ir žemės perkėlimÄ (žemės sklypo vietos parinkimÄ , jo dydžio nustatymÄ ) nepatvirtino (t. 2, b. l. 95). Jokių įrodymų apie tai, kad tik atsakovo pastangomis ir jo patirtų sÄ naudų dėka ieÅ¡kovė Å¡alia Vilniaus įsigijo vertingÄ Å¾emės sklypÄ , byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai dėl ieÅ¡kovei atitekusio žemės sklypo neturi ne tik teisinio, bet ir loginio pagrindimo, nes žemės sklypas buvo asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė nuo pat jo įgijimo momento, į kuriÄ atsakovas neturėjo turtinių teisių ir į kurį negalima buvo atsižvelgti nustatant dalintino bendro turto dalis (proporcijas).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus apie tariamÄ ieÅ¡kovės iniciatyvÄ sudaryti ne tik vedybų, bet ir santuokinio turto pasidalijimo sutartį. Ginčo sutarties turinys sudaro pakankamÄ motyvÄ iÅ¡vadai, kad bÅ«tent atsakovui buvo palanku ir naudinga inicijuoti ir diktuoti tokias ginčo sutarties sÄ lygas, kurios ir buvo Å¡alių pasiraÅ¡ytos, todėl teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡analizuotų įrodymų visumos įvertinimo pagrindu konstatuota tikėtiniausia faktine aplinkybe, jog atsakovui buvo tikslinga pasinaudojant vedybų sutarties ieÅ¡kovei sudarymo bÅ«tinumu, tuo pačiu sudaryti ir turto pasidalijimo sutartį sau palankiomis sÄ lygomis, tokiu bÅ«du iÅ¡sprendžiant turto pasidalijimo klausimus be papildomo įrodinėjimo dėl sutuoktinių indėlio į bendro turto įsigijimÄ ir/arba sukÅ«rimÄ .

Atsakovo teiginiai apie tai, kad pati ieÅ¡kovė ne tik inicijavo ginčo sandorio sudarymÄ , bet ir siekė sudaryti jį bÅ«tent tomis sÄ lygomis, kurios iÅ¡dėstytos ginčo sutartyje, neparemti įrodymais, o vertinant visų bylos aplinkybių kontekste jie atmestini vien dėl to, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu priėmimas tokių turto pasidalijimo sÄ lygų, kokios yra iÅ¡dėstytos ginčo sutartyje, neatitinka protingo žmogaus, kurio valia nėra iÅ¡kreipta iÅ¡orinių aplinkybių, elgesio kriterijų. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame teismo sprendime pagrįstai buvo įvertinta, jog ginčo sutartimi iÅ¡ esmės nukrypta nuo sÄ Å¾iningo ir teisingo Å¡alių materialiųjų interesų suderinimo.

Ä®vertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas byloje surinktus įrodymus analizavo pagal CPK reikalavimus ir nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimÄ . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo

motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamo sprendimo, nes pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl teisingai iÅ¡sprendė bylos ginÄÄ , pripažindamas negaliojančia Vilniaus miesto 10-ojo notaro biuro notaro D. P. 2007 m. lapkričio 7 d. patvirtintÄ Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , Å¡ios Å¡alies turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jai neatlyginamos. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiamos advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktÄ pinigų priėmimo kvitÄ (t. 3, b. l. 9).

Pirmosios instancijos teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio – 13 163 Lt už apeliacinį skundÄ mokėjimas iki sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo (t.2, b. l. 180). Priimant procesinį sprendimÄ , kuriuo atmetamas atsakovo apeliacinis skundas, Å¡i žyminio mokesčio dalis priteistina iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ . Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. G.: ieÅ¡kovei E. V. G. – 1 500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) litų advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, valstybės biudžetui – 13 163 (trylika tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris) litus žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .

Teisėjai         Â

                                                                                           Virginija Čekanauskaitė

         Artūras Driukas

         Gintaras Pečiulis