Legislator Case Law & Legislation
d7ab32e0-e62b-46e9-9f23-41d77a491035 AI generated

d7ab32e0-e62b-46e9-9f23-41d77a491035 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number d7ab32e0-e62b-46e9-9f23-41d77a491035
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-654/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00099-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.3;1.1.4.5.2;1.2.17.1.3;1.2.23.2.2.2; 2.4.6.1 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Justo Namavičiaus ir Aleno Piesliako (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, gynėjui advokatui Simonui Slapšinskui, nuteistajam V.

Legislator headnote

AI generated

d7ab32e0-e62b-46e9-9f23-41d77a491035 · Lietuvos apeliacinis teismas: Nei 2016 m. sausio 26 d. teikime, nei 2016 m. kovo 3 d. kriminalinės žvalgybos – sekimo – veiksmų atlikimo protokole nėra jokių duomenų apie V. K. organizuojamas ar rengiamas daryti nusikalstamas veikas. Å iuose dokumentuose nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmas – sekimas – buvo vykdomas ne V. K., o U. V. ir I. V. atžvilgiu. Liudytoju apklaustas pareigÅ«nas R. J., vykdęs U. V. sekimÄ , teisme patvirtino, kad neturėjo apie V. K. jokių duomenų iki tol, kol apie tai pasakė U. V.. Nepaisant to, teismas nepagrįstai Å¡iuo kriminalinės žvalgybos veiksmų duomenis pripažino V. K. kaltės įrodymu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-654/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00099-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.3;1.1.4.5.2;1.2.17.1.3;1.2.23.2.2.2; 2.4.6.1 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Justo Namavičiaus ir Aleno Piesliako (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, gynėjui advokatui Simonui Slapšinskui, nuteistajam V.

K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Valentino BaltrÅ«no apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems metams; - pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir V. K. paskirta galutinė subendrinta trylikos metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas – laikotarpiai nuo 2016 m. sausio 27 d. iki 2016 m. spalio 27 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu nuteistojo V.

K. ir jo gynėjo advokato Valentino BaltrÅ«no apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio dalis, kuria atmestas nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Valentino BaltrÅ«no apeliacinis skundas, panaikinta ir perduota iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe organizavo neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kontrabanda gabeno narkotines medžiagas, t. y.

V. K., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, sukurstė UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojÄ U. V., pasinaudojant UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu vilkiku „Scania“, už piniginį atlygį neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos. 1.1. V. K., 2016 m. sausio mėnesį nenustatytu bÅ«du susitaręs su dar dviem nenustatytos tapatybės asmenimis, veikusiais Ispanijos Karalystėje, kad Å¡ie Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgis labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 309 248,622 g kanapių dervos, Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ neteisėtai laikys ir perduos U.

V. gabenti Ispanijos Karalystėje, PrancÅ«zijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , Lietuvos Respublikoje, turėdamas tikslÄ jÄ neteisėtai iÅ¡platinti kitiems asmenims. 1.2. Tokiu bÅ«du, V. K., veikdamas pagal susitarimÄ su organizuotos grupės nariais, parengė nusikalstamų veikų planÄ , vadovavo nusikalstamoms veikoms ir davė U. V. nurodymus dėl nusikaltimų įvykdymo: nurodė po legalaus krovinio iÅ¡krovimo degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), susisiekti su dviem nenustatytos tapatybės asmenimis ir vykdyti jų nurodymus, po legalaus krovinio pakrovimo neteisėtai įgyti iÅ¡ Å¡ių asmenų ir kartu su jais pakrauti į vilkiko „Scania“ puspriekabę labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 309 248,622 g kanapių dervos, Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ , paslėpus daržovių krovinyje, neteisėtai, neturint leidimo, laikyti ir gabenti nurodytu marÅ¡rutu į Lietuvos RespublikÄ , per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , iki angaro, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo disponavo V.

K., ir narkotinę medžiagÄ perduoti V. K.. 1.3. Vykdydamas susitarimÄ ir veikdamas pagal V. K. parengtÄ planÄ , U. V. 2016 m. sausio 20 d. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo iÅ¡ dviejų nenustatytos tapatybės asmenų mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su SIM kortele, skirtÄ palaikyti ryšį su Å¡iais asmenimis. Vėliau, 2016 m. sausio mėn., po to, kai V. K. perdavė U. V. legalaus krovinio pakrovimo koordinates, U. V. Ispanijoje į vilkiko „Scania“ puspriekabę „Lamberet“ pasikrovė daržovių krovinį.

Vėliau, 2016 m. sausio 22 d., U. V., pasinaudojęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų duotu mobiliojo ryÅ¡io telefonu, vykdydamas V. K. ir minėtų nenustatytų asmenų nurodymus, prie Å¡iltnamių, esančių kelyje (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir kartu su Å¡iais asmenimis į minėto vilkiko puspriekabę pakrovė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 309 248,622 g kanapių dervos, kuriÄ U. V. nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. sausio 26 d., neturėdamas leidimo, vilkiko „Scania“ puspriekabėje, paslėpęs daržovių krovinyje, neteisėtai laikė ir gabeno Ispanijos Karalystėje, PrancÅ«zijoje, Vokietijoje, iÅ¡ Vokietijos keltu Kiel – Klaipėda į Lietuvos RespublikÄ , per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , Lietuvos Respublikos teritorijoje prie angaro, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. sausio 26 d. 19.07 val., kol policijos pareigÅ«nų buvo sulaikytas, o narkotinė medžiaga 2016 m. sausio 27 d. nuo 09.30 val. iki 14.35 val. atliktos kratos metu buvo rasta ir paimta.

2. Tuo pačiu nuosprendžiu I. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato V. BaltrÅ«no apeliacinis skundas ir bylÄ pagal nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato V. BaltrÅ«no apeliacinį skundÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 2. Nuteistasis V. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio dalį dėl V. K. nuteisimo ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes V. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundas grindžiamais Å¡iais motyvais:

3. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad V. K. priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikos, todėl turi bÅ«ti panaikintas, o V. K. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kriminalinės žvalgybos veiksmų duomenis bei ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, dalį jų nepagrįstai pripažino įrodymais, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas. Byloje buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai ikiteisminio tyrimo metu renkant įrodymus, o vadovaujantis Å¡iais neteisėtai surinktais įrodymais priimant nuosprendį buvo Å¡iurkščiai pažeistos V. K. konstitucinės teises. Be to, V. K. nepagrįstai buvo perkelta pareiga įrodinėti savo nekaltumÄ .

4. V. K. kaltė byloje buvo nepagrįstai įrodinėjama Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos 2016 m. sausio 26 d. teikime Nr. 38-2(DS)-449-RN, 2016 m. kovo 3 d. kriminalinės žvalgybos – sekimo – veiksmų atlikimo protokole, Muitinės kriminalinės žvalgybos 2016 m. sausio 21 d. prašyme Nr. S4-64KF ir Muitinės kriminalinės tarnybos 2016 m. gegužės 5 d. žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 4R-300 užfiksuota informacija.

5. Nei 2016 m. sausio 26 d. teikime, nei 2016 m. kovo 3 d. kriminalinės žvalgybos – sekimo – veiksmų atlikimo protokole nėra jokių duomenų apie V. K. organizuojamas ar rengiamas daryti nusikalstamas veikas. Å iuose dokumentuose nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos veiksmas – sekimas – buvo vykdomas ne V. K., o U. V. ir I. V. atžvilgiu. Liudytoju apklaustas pareigÅ«nas R. J., vykdęs U. V. sekimÄ , teisme patvirtino, kad neturėjo apie V. K. jokių duomenų iki tol, kol apie tai pasakė U. V.. Nepaisant to, teismas nepagrįstai Å¡iuo kriminalinės žvalgybos veiksmų duomenis pripažino V. K. kaltės įrodymu.

6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kriminalinės žvalgybos subjekto 2016 m. sausio 21 d. praÅ¡ymu sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi, kuria Å¡ie veiksmai buvo sankcionuoti, padarė prielaidomis grindžiamÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp U. V. ir V. K. vykusio ir užfiksuoto bendravimo turinys patvirtina U. V. parodymus, kad jis prie angaro laukė atvykstančio V. K., su kuriuo angare turėjo iÅ¡krauti jo atgabentÄ kanapių dervÄ . Techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka buvo vykdomas Å¡iurkščiai pažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 3 straipsnio nuostatas, t. y. kriminalinės žvalgybos subjektai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, kriminalinė žvalgyba grindžiama teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo, vieÅ¡ojo intereso apsaugos principais.

Aptariant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio nuostatÄ , kuria vadovaujantis pareigÅ«nams buvo leista panaudoti technines priemones specialia tvarka, apeliaciniame skunde motyvuojama, kad tiek praÅ¡yme (teikime), tiek teismo nutartyje turi bÅ«ti motyvuotai nurodyti veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti. Vadovaudamiesi Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 20-22 punktais, apeliantai teigia, kad pareigÅ«nai, įraÅ¡inėdami U. V. pokalbius bei SMS susiraÅ¡inėjimus su V. K., atliko sekimÄ panaudojant technines priemones specialia tvarka, o vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi, sekimo metu techninės priemonės panaudojimas specialia tvarka turi bÅ«ti sankcionuotas Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

Å iuo atveju nei minėtame 2016 m. sausio 21 d. praÅ¡yme, nei teismo nutartyje nebuvo nurodyta, kokios konkrečiai priemonės ir veiksmai, kokioje vietoje bus taikomi konkrečiam asmeniui, t. y. teismo leidimas sekti ir klausytis U. V. telefoninių pokalbių ir SMS susiraÅ¡inėjimų nesuteikė pareigÅ«nams teisės Å¡iuos veiksmus atlikti po U. V. sulaikymo 2016 m. sausio 26 d., 19.07 val., kai jam apie tokiÄ kontrolę tapo žinoma. Apeliantams nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu pareigÅ«nai leido sulaikytam U.

V. skambinti V. K.. Tai teisme patvirtino liudytoju apklaustas pareigūnas R. J., nurodęs, kad jų leidimu U. V. kontaktavo su V. K., kad jį priviliotų. Todėl visi byloje esantys duomenys, gauti realizuojant kriminalinės žvalgybos veiksmus nuo 2016 m. sausio 26 d., 19.07 val. (t. y. nuo U. V. sulaikymo momento) iki 2016 m. sausio 26 d., 23:23:03 val., laikytini gautais neteisėtai ir negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai pripažino V.

K. kaltės įrodymu.

7. V. K. pareikÅ¡tas kaltinimas iÅ¡ esmės buvo grindžiamas vieninteliu įrodymu – atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės U. V. parodymais. Teismas neįvertino, kad U. V. nėra neutralus liudytojas. Jis, kartu su V. K. ir kitais dviem asmenimis, buvo pripažintas įtariamuoju tame pačiame ikiteisminiame tyrime, tačiau jam, kaip aktyviai padėjusiam iÅ¡aiÅ¡kinti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Sulaikymo metu U. V. bandė bėgti, kas reiÅ¡kia, kad tuo metu jo pozicija dėl kaltės buvo kitokia nei ta, kuriÄ daugiau nei po dvideÅ¡imties valandų neteisėto sulaikymo ir galimai patirto pareigÅ«nų poveikio U. V. nurodė pareigÅ«nams, t. y. kad narkotines medžiagas iÅ¡ Ispanijos į LietuvÄ jis vežė įmonės direktoriaus V. K. nurodymu. Tokie parodymai galimai buvo duoti esant U. V. ir pareigÅ«nų susitarimui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu.

8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad U. V. sutuoktinė ikiteisminio tyrimo metu buvo sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatu A. M. dėl U. V. gynybos, tačiau U. V. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole nurodė, jog niekam sudaryti sutarties dėl gynybos nepavedė ir pageidavo, kad jį gintų valstybinis advokatas. Esant tokiai situacijai, kai gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, toks U. V. sutuoktinės pasamdyto advokato paslaugų atsisakymas gali būti vertinamas kaip logiškai nepaaiškinamas elgesys, galimai įtakotas pareigūnų.

Tai gali bÅ«ti vertinama kaip siekis įbauginti sulaikytÄ asmenį tam, kad iÅ¡gauti iÅ¡ jo reikiamÄ informacijÄ apie tiriamÄ nusikaltimÄ , žadant atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, jei V. K. bus nurodytas kaip organizuotos grupės narys. To nenurodžius, organizuotos grupės kaip bendrininkavimo formos nebÅ«tų, kadangi kiti galimai nusikaltimuose dalyvavę asmenys nebuvo ir nėra nustatyti. PareigÅ«nai su U. V. galimai bendravo nesuteikiant jam jokio procesinio statuso, nors toks pokalbis turi bÅ«ti vertinamas kaip įtariamojo apklausa.

9. Aptardami 2016 m. gegužės 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolÄ , U. V. parodymus dėl jo sulaikymo ir liudytojo R. J. parodymus dėl U. V. sekimo ir sulaikymo, apeliantai mano, kad per visÄ laikÄ pareigÅ«nai bendravo su U. V., klausinėjo jo apie nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pan., tačiau 2016 m. gegužės 5 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo priede – 2016 m. kovo 4 d. kompaktiniame diske Nr. MKT-49-16 yra fiksuotas tik 21:04:20 val. U. V. skambutis vyrui (B) V.

K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. sausio 28 d. 15:31 val. iÅ¡ tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatyto vyro (F) skambinimas vyrui, vardu U. (V.), į tel. Nr. (duomenys neskelbtini). U. V., kuris tuo metu jau buvo laikomas areÅ¡tinėje, skambinęs asmuo nenustatytas, taip pat nebuvo nustatinėjami asmenys, kurių balsai girdimi garso įraÅ¡e. Nors U. V. sekimas buvo sankcionuotas nuo 2016 m. sausio 25 d. iki 2016 m. vasario 7 d., kompaktiniame diske nėra fiksuoti kiti tarp jo ir pareigÅ«nų vykę pokalbiai, o tai sudaro pagrindÄ manyti, kad U.

V. buvo daromas neteisėtas poveikis, kurio metu gauti įrodymai negali būti laikomi leistinais.

10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad U. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra iÅ¡samÅ«s, todėl jais nėra jokio pagrindo abejoti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad U. V. apklausos metu duomenys buvo gauti BPK nustatyta tvarka neįforminant jo sulaikymo protokolo, faktiÅ¡kai apklausiant jį iÅ¡ karto po sulaikymo, neiÅ¡aiÅ¡kinus įtariamajam jo teisių, taip pat ir teisės neduoti parodymų prieÅ¡ save ir teisės nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėjÄ , taip pat nesuraÅ¡ant įtariamojo apklausos protokolo.

Taip U. V. nepagrįstai, nuo 2016 m. sausio 26 d., 19.07 val., kai jis faktiÅ¡kai buvo sulaikytas, iki 2016 m. sausio 27 d., 15.40 val., kai buvo suraÅ¡ytas įtariamojo sulaikymo protokolas, buvo suvaržyta laisvė. Tik 2016 m. sausio 27 d. U. V. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės, taip pat ir teisė turėti gynėjÄ . Å ioje byloje paties U. V. bei liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais parodymais nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 26 d., 19.07 val., visÄ naktį U. V. buvo pareigÅ«nų žinioje, surakintas antrankiais.

Taigi, nagrinėjamu atveju neteisėtų ir jokiame procesinio veiksmo atlikimo protokole nefiksuotų U. V. apklausų, neaiÅ¡ku kieno ir kokiomis sÄ lygomis atliktų nuo 2016 m. sausio 26 d., 19.07 val. iki 2016 m. sausio 27 d., 15.40 val., metu surinkti duomenys negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

11. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad U. V. buvo pareikÅ¡ti įtarimai ir tuo, kad jis, 2015 m. Ispanijoje, veikdamas organizuotoje grupėje, V. K. nurodymu per kelis kartus iÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo labai didelius kiekius narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 300 kg kanapių dervos bei 30 kg kanapių (antžeminių dalių), kurias UAB (duomenys neskelbtini) vilkiko „Scania“ puspriekabėje neteisėtai laikė ir gabeno Ispanijos Karalystėje, PrancÅ«zijoje, Vokietijoje, iÅ¡ Vokietijos keltu Kielis – Klaipėda į Lietuvos RespublikÄ , per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , Lietuvos Respublikos teritorijoje iki angaro, esančio (duomenys neskelbtini), ir Å¡iÄ narkotinę medžiagÄ per kelis kartus perdavė V.

K.. V. K. tokie įtarimai/kaltinimai niekada nebuvo pareikÅ¡ti ir byloje Å¡iuo klausimu nėra priimtas joks procesinis sprendimas. Å ios aplinkybės patvirtina, kad prokuroras U. V. duotų parodymų Å¡ioje dalyje nelaikė patikimais ir V. K. dėl to kaltinimo nepareiÅ¡kė. 12. 2016 m. vasario 15 d. apklausiamas įtariamuoju ir 2016 m. vasario 15 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , U. V. analogiÅ¡kais nusikaltimais kaltino ne tik V. K., bet ir UAB (duomenys neskelbtini) buvusį direktorių D. M., tačiau įtarimai D.

M. nebuvo pareikšti, byloje šiuo klausimu taip pat nėra priimtas joks procesinis sprendimas, o tai reiškia, kad prokuroras U. V. parodymus laikė nepatikimais.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojamas ir U. V. duotų parodymų nenuoseklumas. 2016 m. vasario 2 d. įtariamojo apklausos metu U. V. parodė, kad raktas nuo angaro buvo pas V. K., 2016 m vasario 15 d. aiÅ¡kino, kad V. K. jam buvo davęs raktÄ nuo angaro, kad jis galėtų atvežti pomidorus, o tÄ pačiÄ dienÄ apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ U. V. nurodė, kad į LietuvÄ jis grįždavo tuo pačiu marÅ¡rutu, narkotines medžiagas iÅ¡kraudavo (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 9 d. įtariamojo apklausos protokole U. V. jau teigė, jog į angarÄ be V. K. nėjo, nes toks buvo jų susitarimas. Apeliantai pažymi, kad dėl parodymų prieÅ¡taringumo ir visumos jau nurodytų motyvų (dėl U. V. sulaikymo aplinkybių, buvimo pareigÅ«nų žinioje ir apklausos neaiÅ¡kiu procesiniu statusu, neiÅ¡aiÅ¡kinus jam teisių ir kt.) U. V. duoti parodymai neturi įrodomosios galios ir jais vadovautis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas negalėjo.

14. Apeliantų nuomone, vertinant liudytojo U. V. parodymus aktuali teismų praktika dėl liudytojų, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu ir kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamaisiais, parodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino U. V. parodymų patikimumo atsižvelgiant į jo asmenybę. U. V. buvo tris kartus teistas Lietuvos Respublikoje ir du kartus užsienyje, kas patvirtina, kad tokiam asmeniui svarbiausia pasiekti savanaudiÅ¡kÄ tikslÄ . Be to, jam esant įtariamuoju, įstatymas suteikė teisę, bet ne pareigÄ , duoti parodymus, kurie palengvintų jo teisinę padėtį.

U. V. buvo sulaikytas gabenant nelegalų krovinį – labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, todėl supratęs apie įmonei ir legalaus krovinio užsakovui padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡sigandęs jam gresiančios atsakomybės ir griežtos laisvės atėmimo bausmės, nusprendė apkaltinti įmonės vadovÄ V. K.. V. K., iÅ¡ U. V. sutuoktinės sužinojęs apie jos vyro sulaikymÄ , kartu su pastarÄ ja vyko į Vilnių samdyti U. V. advokatÄ , kur ir buvo sulaikytas. Tai rodo, kad V. K. neketino slėptis ir nesislėpė, nes tam neturėjo jokio pagrindo.

Tokius parodymus jis davė ir papildomos apklausos metu, šie parodymai nebuvo paneigti.

15. Pirmosios instancijos teismui iš V. K. suformuluoto kaltinimo pašalinus aplinkybes, kad jis „2015 m. pirmoje pusėje susitikimų, telefoninių pokalbių ir susirašinėjo SMS žinutėmis metu <...>“, ir nuosprendyje paliekant tik „2016 m. sausio mėnesį nenustatytu būdu <...>“, tapo neaišku, kuo V. K. yra kaltinamas, t. y. nuo kokių kaltinimų jis turi gintis ir už kokias konkrečias nusikalstamas veikas buvo nuteistas. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl organizuotos grupės buvimo ir V.

K. dalyvavimo joje prieštarauja BK 25 straipsnio 3 daliai ir teismų praktikai. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad kiekvieno kaltininko veiksmai nuo pat nusikalstamo plano parengimo pradžios buvo derinami tarpusavyje, tačiau byloje esantys faktiniai duomenys to nepatvirtina. Tai nuosprendyje pripažino ir pirmosios instancijos teismas, iš kaltinimo pašalindamas teiginius „<...> susitikimų, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis metu <...>“. Todėl nuosprendyje padaryta išvada dėl organizuotos grupės buvimo yra prieštaringa ir nepagrįsta, nes teismas nenustatė kur, kada, kokiu būdu ir su kuriais organizuotos grupės nariais (turint omenyje tai, kad du asmenys nenustatyti) V.

K. susitarė vykdyti nusikalstamÄ veikÄ , kas, kada ir kokiu bÅ«du paskirstė vaidmenis, koks buvo kiekvieno organizuotos grupės nario konkretus vaidmuo. Tokiu bÅ«du, V. K. pareikÅ¡tas kaltinimas prieÅ¡tarauja BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalims ir pažeidžia apelianto teisę į gynybÄ , nes nuo tokių nekonkrečių kaltinimų V. K. negali gintis.

16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas. Dėl V. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį 17. Nuteistasis V. K. viso bylos proceso metu, o taip pat ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis inkriminuotų nusikaltimų padaryme nedalyvavo, jokių neteisėtų nurodymų įmonės (duomenys neskelbtini) vairuotojui U.

V. nedavė, pats nusikalstamų veiksmų nevykdė, apie organizuotos grupės egzistavimÄ ir jos narių veiksmus nieko nežinojo, o U. V. apie savo nusikalstamus veiksmus jam nieko nepasakojo. Nuteistojo V. K. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį, kuriuo nepagrįstai pripažino V. K. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

18. Baudžiamajame procese įrodymais pripažįstami duomenys, kurie yra gauti įstatymų nustatyta tvarka, patikrinti BPK reglamentuotais proceso veiksmais, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje bei teismo pripažinti kaip įrodymai, ir kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai keliami įrodymams yra nurodyti BPK 20 straipsnyje, pagal kurį įrodymai gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai skundžiamame teismo sprendime išvados padarytos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-74-976/2017, 2K-249-895/2017 ir kt.).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo laikytasi bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, bÅ«tų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes, susijusias su V.

K. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, įvertino surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį bei įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumÄ . V. K. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobÅ«džio bei jo kaltės.

21. Iš esmės pagrindinis įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiama V. K. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, yra U. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas BK 391 straipsnio pagrindu nutrauktas, parodymuose esantys faktiniai duomenys. U. V. parodymų vertinimui didelis dėmesys skiriamas ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniame skunde, akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo parodymus ir nepagrįstai jais grindė V. K. kaltę.

22. Pagal BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, formuojami tam tikri kriterijai, taikytini vertinant kaltinamųjų toje pačioje byloje parodymus (kasacinės išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-7-304-976/2016). EŽTT jurisprudencijoje pasisakyta, kad situacijose, kuriose vienas kaltinamasis yra akivaizdžiai suinteresuotas perkelti atsakomybę nuo savęs kitam toje pačioje byloje kaltinamam asmeniui, kyla pavojus, kad tokio kaltinamojo parodymai gali būti nepatikimi.

Vertinant tokius parodymus gali bÅ«ti reikalaujama griežtesnio jų patikrinimo (jie turėtų bÅ«ti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų – jie duoda parodymus neprisiekę, todėl jokie jų teiginiai negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus (2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 41461/02; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 23610/03). Tačiau bet kokiu atveju tokie parodymai turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

23. BK 391 straipsnis reglamentuoja atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu nereiÅ¡kia, kad tokio asmens parodymai negali bÅ«ti įrodymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2014). Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymams ir jų vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013).

Kartu kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teismas turi atsargiau ir kruopščiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį bei reikÅ¡mę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008, 2K-153-693/2017, 2K-152-699/2018, 2K-171-1073/2018 ir kt.). 24. 2016 m. rugsėjo 27 d.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui nutraukus ikiteisminį tyrimÄ U. V., aktyviai padėjusiam iÅ¡aiÅ¡kinti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, U. V. Å¡ioje baudžiamojoje byloje tapo privilegijuotu liudytoju, todėl teisėjų kolegija, vertindama U. V. byloje duotus parodymus apie V. K. vaidmenį jam inkriminuotose nusikalstamose veikose, visų pirma atsižvelgia į aptartus, iÅ¡skirtinį procesinį statusÄ Ä¯gijusio asmens duodamų parodymų vertinimo kriterijus.

25. U. V. liudytojo procesinėje padėtyje buvo apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose. IÅ¡ jo parodymų matyti, kad visų apklausų metu jo parodymai apie V. K. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme iÅ¡ esmės nekito. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme U. V. paaiÅ¡kino, kad jis dirbo V. K. įmonėje vairuotoju. IÅ¡ pradžių jis vežė legalius krovinius, tačiau maždaug po pusmečio V. K. pasiÅ«lė jam vežti narkotikus ir jis sutiko.

Kiek kartų tai teko daryti, nepamena. V. K. nurodydavo degalinę, į kuriÄ nuvykus jį pasitikdavo nepažįstami asmenys ir perduodavo jam narkotikus. 2016 metų pradžioje V. K. nurodymu jis iÅ¡vyko į reisÄ , kurio metu Ispanijoje turėjo paimti ir parvežti nelegalų krovinį su narkotinėmis medžiagomis. V. K. jam nurodė aikÅ¡telę, iÅ¡ kurios krovinį reikės paimti. Jis vyko ten ne pirmÄ kartÄ . Nuvykęs į IspanijÄ , jis iÅ¡ pradžių nuvažiavo paimti agurkų krovinį, kurį turėjo pristatyti į LatvijÄ .

Pasikrovęs agurkus važiavo apie 300 km iki (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) regione turėjo susitikti su V. K. žmonėmis. Jis turėjo tų asmenų telefono numerį, kurį Å¡ie jam buvo davę praėjusio reiso metu. Kiekvienam reisui jam buvo duodamas vis kitas telefono aparatas su nauja kortele, kad galėtų su tais asmenimis susisiekti. Ä® susitikimÄ (duomenys neskelbtini) atvyko iÅ¡ ankstesnių kartų matyti lietuviai, kurių vardų nežino. Jie atvykdavo „Golf“, „Peugeot“ arba „SAAB“ automobiliais.

Sutartoje vietoje prie Å¡iltnamių atvykę asmenys iÅ¡krovė paletes su agurkais, sudėjo haÅ¡iÅ¡Ä , kurį vėl užkrovė agurkais. Visa tai užtruko apie 3 valandas. Po to jis iÅ¡važiavo į LietuvÄ . PrieÅ¡ tai iÅ¡ atvykusių asmenų jis gavo naujÄ kortelę susisiekti kitam kartui, kuri liko automobilyje. Kaip ir visada, kai veždavo nelegalų krovinį, važiavo per Kylį. Ten iÅ¡metė telefonÄ su kortele, kuriuo bendravo su žmonėmis dėl narkotikų. Sugrįžęs į LietuvÄ nuvažiavo prie angarų (duomenys neskelbtini) ir laukė V.

K., kurio automobilį pravažiuodamas matė stovintį aikÅ¡telėje netoli (duomenys neskelbtini), tačiau atvykę policijos pareigÅ«nai jį sulaikė nesulaukus V. K.. Už gabentÄ paskutinį krovinį jis bÅ«tų uždirbęs 2 500 – 3 000 eurų. V. K. haÅ¡iÅ¡Ä Ä¯vardino „kietas“, vežamas kiekis visada buvo maždaug toks pat.

26. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ U. V. iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai papasakojo apie aplinkybes, susijusias su agurkų krovinio ir jame paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, pargabenimu iÅ¡ Ispanijos Karalystės 2016 m. sausio mėnesį. U. V. nurodė, jog pirmÄ kartÄ V. K. nurodymu haÅ¡iÅ¡Ä iÅ¡ Ispanijos į LietuvÄ jis vežė 2015 metų kovo mėnesį, antrÄ kartÄ â€“ gegužės ar birželio mėnesiais, trečiÄ ir ketvirtÄ kartÄ â€“ 2015 m. liepos-rugpjūčio ir spalio - lapkričio mėnesiais.

Visus kartus viskas vyko pagal tÄ patį scenarijų: jis vilkiku važiuodavo iki Ispanijos pakrauti legalių prekių, po to privažiuodavo prie jam nurodytų Å¡iltnamių, kur jam į vilkikÄ V. K. nurodyti asmenys pakraudavo narkotines medžiagas. Atgal į LietuvÄ jis visada grįždavo per VokietijÄ , per Kylio miestÄ , keltu iÅ¡ ten atplaukdavo į KlaipėdÄ , o iÅ¡ Klaipėdos važiuodavo į Panevėžį, kur prie garažo (duomenys neskelbtini) jis laukdavo, kol atvažiuos V. K.. Atvažiavęs V.

K. atrakindavo garaÅ¾Ä , o jis atbulomis įvarydavo vilkikÄ Ä¯ garaÅ¾Ä bei atidarę vilkiko duris iÅ¡kraudavo narkotines medžiagas. Garaže buvo įrengta papildoma patalpa, į kuriÄ jie sudėdavo narkotines medžiagas. Visais Å¡iais narkotinių medžiagų gabenimo iÅ¡ Ispanijos į LietuvÄ atvejais V. K. jam nurodydavo vietas, kuriose jis turėdavo pasikrauti. Ispanijoje jis visus kartus bendravo su tais pačiais dviem vyrais, kurie jam į vilkikÄ sukraudavo narkotikus. Ä® LietuvÄ grįždavo tuo pačiu marÅ¡rutu, narkotines medžiagas kartu su V.

K. iÅ¡kraudavo tame pačiame garaže Panevėžyje (t. 8, b. l. 172-174). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas U. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nams, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pirmosios instancijos teisme duotų parodymų teisingumÄ . U. V. nurodė, kad, kiek jis supranta, vaikinai, su kuriais jis susitikdavo Ispanijoje dėl narkotinių medžiagų, buvo siųsti V. K.. Tie asmenys, su kuriais jis bendraudavo Ispanijoje, jo supratimu, bendraudavo su V. K., jie žinojo, kokia maÅ¡ina V.

K. važinėja, jog V. K. sportuoja, jog nusipirko BMW markės automobilį. U. V. teigimu, V. K. jam atsiųsdavo informacijÄ apie tai, kada buvo paruoÅ¡tas nelegalus krovinys.

27. IÅ¡analizavus liudytojo U. V. viso bylos proceso metu duotus parodymus, negalima daryti iÅ¡vados, jog jis parodymus davė siekdamas sumenkinti savo vaidmenį organizuotos grupės veikloje bei turėdamas akivaizdų suinteresuotumÄ perkelti atsakomybę nuo savęs V. K.. PrieÅ¡ingai, liudytojas U. V., duodamas parodymus apie V. K. vaidmenį organizuojant labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimÄ bei Å¡ių medžiagų pargabenimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ ir kitas svarbias aplinkybes, nuosekliai paaiÅ¡kino apie savo paties vaidmenį organizuotos grupės veikloje, konkrečiai jam priskirtas funkcijas bei užduotis, savo atliktus veiksmus, santykius su V. K.. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis V. K. ir jo gynėjas, esminių prieÅ¡taravimų liudytojo U. V. parodymuose nėra, Å¡io asmens parodymai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus.

28. Kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – LKPB) pareigÅ«nas R. J. parodė, kad 2016 m. sausio 26 d. su kriminalinės policijos pareigÅ«nais pagal sankcionuotÄ teismo nutartį nuo Klaipėdos terminalo iki Panevėžio sekė sunkvežimį vairuojantį U. V.. Jis vykdė U. V. sekimÄ iki (duomenys neskelbtini), kur U. V., sustojęs prie (duomenys neskelbtini) pastato, akivaizdžiai kažko laukė. U. V. prie Å¡io pastato jie stebėjo apie 20 minučių.

Sulaikius U. V. ir paklausus, ar Å¡is turi narkotikų, U. V. patvirtino turintis nuo 100 iki 300 kg narkotinių medžiagų, sakė, kad laukia V. K., jog narkotines medžiagas kartu su V. K. turėjo iÅ¡krauti iÅ¡ vilkiko į garaÅ¾Ä . Liudytojo R. J. teigimu, iki U. V. sulaikymo jie neturėjo duomenų apie V. K.. Po sulaikymo jų leidimu U. V. telefonu kontaktavo su V. K., taip buvo siekiama, kad V. K. atvyktų prie garažo ir jį bÅ«tų galima sulaikyti. Tačiau, liudytojo R. J. nuomone, V. K. iÅ¡ pokalbio su U.

V. galimai suprato, jog Å¡is yra sulaikytas, todėl prie garažo neatvyko, nurodęs, kad negali atvykti dėl rytojaus dienÄ laukiančio egzamino.

29. Kaip liudytojas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas LKPB pareigūnas A. N. nurodė, jog šioje byloje atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus, jis buvo tyrimo iniciatorius. Iš pradžių buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas I. V. ir jo bendrininkų atžvilgiu. U. V. buvo nustatytas kaip galimas I. V. kurjeris, apie V. K. neturėjo jokių duomenų, apie jį sužinojo tik po U. V. sulaikymo. 2016 m. sausio 26 d. jie sekė U. V. nuo Klaipėdos uosto. Sekimo metu matė, kaip U.

V. perdavė narkotines medžiagas I. V.. Sulaikius I. V. ir jo automobilio bagažinėje suradus narkotines medžiagas, buvo sulaikytas ir U. V.. Liudytojo teigimu, U. V. sulaikyme jis pats nedalyvavo, tačiau iÅ¡ kolegų jam žinoma, kad sulaikymo metu į klausimÄ , kam skirtos narkotinės medžiagos, U. V. atsakė, kad V. K.. Po sulaikymo U. V. kelis kartus rašė SMS ir skambino V. K., U. V. bandė padėti nustatyti tiesÄ byloje, tokių veiksmų tikslas buvo sulaikyti V. K., kadangi U. V. sakė, kad narkotinės medžiagos skirtos V.

K..

30. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu dėl U. V. buvo atliekami du skirtingų kriminalinės žvalgybos subjektų – LKPB Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos ir Muitinės kriminalinės tarnybos (toliau – MKT) – kriminalinės žvalgybos tyrimai. LKTB atliekamame kriminalinės žvalgybos tyrime Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2016 m. sausio 16 d. rezoliucija buvo sankcionuotas U. V. ir I. V. sekimas nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. sausio 28 d. Tuo tarpu MKT atliekamame kriminalinės žvalgybos tyrime Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi Nr. SN-169 KF dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo buvo sankcionuota nenustatytos tapatybės asmens, vardu Ugnius, atžvilgiu, kuris naudojosi mobiliojo ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini), telefono kontrolė keturiolikai dienų, terminÄ skaičiuojant nuo 2016 m. sausio 25 d.

31. Byloje nustatyta, kad LKPB pareigÅ«nams renkant kriminalinės žvalgybos informacijÄ , t. y. vykdant U. V. sekimÄ , pastarasis 2016 m. sausio 26 d., 19.07 val., buvo sulaikytas. Byloje yra duomenų, kad po U. V. sulaikymo toliau buvo tęsiama 2016 m. sausio 25 d. teismo nutartimi Nr. SN-169 KF sankcionuota elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas. Å ių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu fiksuotas tarp jau sulaikyto U. V. ir jo pareigÅ«nams nurodyto galimo bendrininko V.

K. vykusių telefono pokalbių ir susirašinėjimo (SMS žinučių) turinys. Kaip matyti iš 2016 m. gegužės 5 d. MKT kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, nuo 2016 m. sausio 26 d., 18:26:14 val. iki 2016 m. sausio 26 d., 23:23:04 val., buvo užfiksuoti tokie U. V., kuris naudojosi mobiliojo ryšio abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), susirašinėjimai SMS žinutėmis ir pokalbiai su V. K., kuris naudojasi mobiliojo ryšio abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) – 18:26:14 val. U.

V. siunčia SMS žinutę V. K. su klausimu ,,Kur mums reikia iÅ¡sikrauti kakava ar olainia vietoj“, 21:04:20 val. U. V., paskambinęs V. K., informavo šį, kad yra „vietoj“, į kÄ V. K. priminė, kad U. V. „iÅ¡krovimas iki keturių ryto“. 21:17:00 val. U. V. siunčia SMS žinutę V. K.: ,,Vietoj kada busi“. 21:31:58 val. V. K. siunčia SMS žinutę U. V.: ,,Ryt egzas man. Kai iskraus masina i servisa tegul tvarko ziuri kas ten su ta trauka“. 23:23:04 val. U. V. siunčia SMS V.

K. su klausimu: ,,Ko laukiam kur tu“ (t. 7, b. l. 2 - 9). Tai, kad po sulaikymo, siekiant patikrinti U. V. parodymus bei sulaikyti U. V. nurodytÄ asmenį, kuriam Å¡is atgabeno narkotikus, buvo leista U. V. telefonu kontaktuoti su V. K., patvirtino ir kaip liudytojai apklausti LKPB pareigÅ«nai R. J. ir A. N..

32. Vienas iš esminių nuteistojo V. K. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų yra šioje baudžiamojoje byloje atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumas. Apeliantai motyvuoja, kad joks operatyvinis (kriminalinės žvalgybos) tyrimas V. K. atžvilgiu šioje byloje nebuvo atliekamas, o visi šioje byloje esantys duomenys gauti vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus po U. V. sulaikymo, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 26 d., 19.07 val. iki 2016 m. sausio 26 d., 23:23:03 val., yra gauti neteisėtai ir negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

Po U. V. sulaikymo kriminalinės žvalgybos veiksmai nebegalėjo bÅ«ti atliekami ir jiems atlikti bei jų metu įrodymams rinkti buvo reikalingas teismo leidimas ar įforminimas BPK nustatyta tvarka. Å ių motyvų teisinis pagrindas yra Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostata, kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimÄ paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.

33. Slaptai renkant informacijÄ apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , gali bÅ«ti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumÄ , todėl reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumÄ svarbu iÅ¡laikyti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp siekio iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Ä®statymų nustatytos institucijos, taikydamos Å¡ias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečiÄ situacijÄ , nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimÄ , arba, jeigu toks įsiterpimas yra neiÅ¡vengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumÄ nebÅ«tų apribota labiau, negu bÅ«tina minėtam visuomenei reikÅ¡mingam ir konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui pasiekti.

Taigi tam, kad asmuo nepatirtų savavaliÅ¡ko ir nepagrįsto teisės į privatumÄ suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamÄ , daromÄ , padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimÄ , gali bÅ«ti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, motyvuotu teismo sprendimu, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, paisant proporcingumo reikalavimų. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ teismas, nagrinėjantis bylÄ , kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant nevieÅ¡o pobÅ«džio kriminalinės žvalgybos ar tyrimo veiksmus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti Å¡iuos veiksmus; ar Å¡ie veiksmai atlikti nepažeidžiant įstatymo nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimÄ , patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tokių veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

34. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, siekiant garantuoti įtariamojo teises ir sÄ Å¾iningÄ procesÄ , baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtintos procesinių veiksmų su tokį procesinį statusÄ turinčiu asmeniu atlikimo taisyklės, be kita ko, reglamentuojančios atliekant tokius veiksmus jam suteikiamas teisių apsaugos garantijas. Baudžiamojo proceso taisyklės iÅ¡ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų reikalauja veikti tik pagal jiems suteiktÄ kompetencijÄ , o provokuojantis, virÅ¡ijantis įgaliojimus elgesys tiriant nusikalstamas veikas gali bÅ«ti vertinamas ne tik kaip veiklos teisėtumo principo, bet ir tokiais veiksmais surinktų duomenų atitikties įrodymų leistinumo reikalavimui pažeidimas.

Be to, kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog pradėjus ikiteisminį tyrimÄ duomenys apie nusikalstamÄ veikÄ , jÄ padariusį asmenį ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, renkami tik BPK nustatyta tvarka (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-475/2013).

35. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas:

1) gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ ;

2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 171 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimÄ ir kartu apie tai praneÅ¡a prokurorui. Pagal Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 4 punktÄ sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimÄ formos yra: rezoliucija, tarnybinis praneÅ¡imas, prokuroro reikalavimas ir prokuroro nutarimas.

36. Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (patvirtintų generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu) 5 punkte nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymius (nusikalstamus veiksmus ar neveikimÄ , nusikalstamos veikos vietÄ ir laikÄ ), pradedamas ikiteisminis tyrimas BPK 166 straipsnyje nustatyta tvarka, o kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl tos nusikalstamos veikos nutraukiamas; 8 punkte nustatyta, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai, numatyti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9–15 straipsniuose, negalimi pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ; 17.1 papunktyje nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija baudžiamajame procese gali bÅ«ti panaudojama priimant sprendimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka.

37. Å ių nuostatų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pradėjus ikiteisminį tyrimÄ visi kriminalinės žvalgybos veiksmai turi bÅ«ti nedelsiant nutraukiami, o duomenys apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ renkami tik BPK nustatyta tvarka. Tačiau Å¡iuo specifiniu atveju vertinant atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuotus faktinius duomenis jų leistinumo aspektu, svarbu nustatyti dviejų skirtingų kriminalinės žvalgybos subjektų, tuo pačiu metu atlikusių slaptus veiksmus to paties asmens atžvilgiu, tarpusavio ryšį ir susižinojimo galimybes. 37.1.

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas LKPB pareigÅ«nas A. N., kuris Å¡ioje byloje buvo Å¡ios tarnybos atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų iniciatorius, paaiÅ¡kino, kad jo tarnyba atliko tik slaptÄ U. V. sekimÄ , telefoninių pokalbių pasiklausymas nebuvo sankcionuotas. Paklaustas, kodėl buvo pasirinktas toks veikimo bÅ«das, liudytojas A. N. paaiÅ¡kino, jog U. V. ir I. V. telefonu neÅ¡nekėjo, iÅ¡ tyrimo buvo aiÅ¡ku, kad telefoniniai pokalbiai buvo skirti tik Å¡eimai, todėl nebuvo prasmės jų klausytis.

Ä® klausimÄ , ar yra kokia nors sistema, kad skirtingos kriminalinės žvalgybos institucijos, atliekančios slaptus veiksmus to paties asmens atžvilgiu, tarpusavyje susižinotų, liudytojas konkrečiai atsakyti negalėjo, tik nurodė, kad tai yra vienos ir kitos institucijos slapta atliekami veiksmai, apie kuriuos kitos institucijos neturėtų žinoti. Liudytojo teigimu, jis nežinojo apie MKT atliekamÄ tyrimÄ U. V. atžvilgiu, tokiÄ informacijÄ sužinojo vėliau, jau po ikiteisminio tyrimo pradžios. 37.2.

Kaip liudytojas apeliacinės instancijos teisme apklaustas MKT Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnas L. M. nurodė, jog šioje byloje jis atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus V. K. ir U. V. atžvilgiu. Iš pradžių buvo sankcionuoti veiksmai V. K. atžvilgiu, po V. K. kriminalinės žvalgybos kontrolės paaiškėjo U. V. dalyvavimas. V. K. atžvilgiu buvo sankcionuota jo telefono kontrolė. Iš prieš V. K. sankcionuotos nutarties vykdymo rezultatų kaip kontaktas paaiškėjo U. V.. Tada buvo tiriamas ir U.

V.. Tačiau tyrimo iÅ¡plėsti nebuvo spėta, kadangi U. V. buvo sulaikytas. V. K., kaip firmos direktorius, duodavo nurodymus U. V., kur važiuoti, kÄ daryti, viskÄ tvarkė pats, o U. V. buvo kaip vykdytojas, kaip vairuotojas. Ä® klausimÄ , ar kriminalinėje žvalgyboje yra sistema, kaip iÅ¡vengti skirtingų institucijų veiksmų atlikimo tų pačių asmenų atžvilgiu, liudytojas atsakė, jog yra, tÄ kontroliuoja Generalinė prokuratÅ«ra, kuri mato, kad tarnyba kreipiasi dėl asmenų, kurių atžvilgiu jau sankcionuoti veiksmai.

Kodėl Å¡iuo atveju tokios kontrolės nebuvo, liudytojas negalėjo paaiÅ¡kinti, galbÅ«t tarnybų vadovai buvo priėmę tokį sprendimÄ . Ä® klausimÄ , kada MKT sužinojo apie U. V. sulaikymÄ , L. M. atsakė, jog atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę pastebėjo, kad telefoniniai kontaktai staiga nutrÅ«ko ir suprato, kad be priežasties taip nebÅ«na. Tada paaiÅ¡kėjo, kad U. V. yra sulaikytas. Situacija buvo aptarta su MKT vadovais ir kadangi MKT ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, buvo nutarta perduoti visÄ esminę informacijÄ LKPB, kuris atliko ikiteisminį tyrimÄ . 37.3.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio MKT direktoriaus pavaduotojo V. S. 2020 m. gruodžio 4 d. raÅ¡to apie tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus V. K. ir U. V. atžvilgiu atlieka ir LKPB, Muitinės kriminalinė tarnyba sužinojo 2016 m. sausio 26 d. (t. 23, b. l. 195). LKPB virÅ¡ininko 2020 m. gruodžio 7 d. raÅ¡te nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai V. K. atžvilgiu LKPB nebuvo atliekami. Informacija apie V. K. neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais ir Å¡ių medžiagų kontrabandos organizavimÄ ir vykdymÄ gauta 2016 m. sausio 26 d. sulaikius U.

V.. 2016 m. sausio 26 d. I. V. ir U. V. atžvilgiu buvo atliekami aktyvÅ«s kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, kurių metu buvo gauti duomenys apie I. V., U. V. ir kt. neteisėtÄ disponavimÄ narkotinės medžiagomis. Å ių kriminalinės žvalgybos duomenų pagrindu, 2016 m. sausio 26 d. atlikus I. V. (18:20 val.) ir U. V. (19:07 val.) sulaikymo operacijÄ , Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo 3-iosios valdybos 2-ojo skyriaus virÅ¡ininkas surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ â€žDėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodė nustatytų ir galimai I.

V., U. V. ir V. K. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, požymius, faktines aplinkybes ir iÅ¡reiÅ¡kė procesinį sprendimÄ pradėti ikiteismini tyrimÄ . Å io dokumento sudarymo data apibrėžia ikiteisminio tyrimo pradžiÄ . Duomenys apie pradėtÄ ikiteismini tyrimÄ buvo įregistruoti policijos registruojamų įvykių registre ROIK Nr. 0116000044349. Remiantis Å¡iais duomenimis, ikiteisminio tyrimo pradžia ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-04160-16 įregistruota 2016 m. sausio 26 d., 20 val. 56 min.

Å iame raÅ¡te nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pradžios registravimÄ 2016 m. sausio 26 d. reglamentavo 2008 m. rugpjūčio 11 d. LR Generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-110 patvirtintos rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos aktuali redakcija, kurių 63 punkte nurodyta: ,,Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, grįžęs į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , suraÅ¡o tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuris registruojamas įstaigoje nustatyta tvarka“ (t. 23, b. l. 197-199). 37.4.

Taigi, LKPB ir MKT pareigÅ«nai, tiesiogiai atlikę kriminalinės žvalgybos veiksmus prieÅ¡ U. V., patvirtino, jog nei vieniems, nei kitiems nebuvo žinoma apie tai, kad jos abi tuo pačiu metu U. V. atžvilgiu atlieka slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Kitokių duomenų, galinčių paneigti tokiÄ iÅ¡vadÄ , byloje nėra. Å iÄ iÅ¡vadÄ stiprina tai, kad abiejų subjektų kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuoti skirtingu metu, kriminalinės žvalgybos informacijos gavimo Å¡altinis ir objektai buvo skirtingi – LKPB atliko veiksmus prieÅ¡ I.

V. ir U. V., o MKT – prieÅ¡ V. K. ir iÅ¡ prieÅ¡ jį atliktų veiksmų sužinojo apie U. V.. LKPB atliko tik U. V. slaptÄ sekimÄ , kurį nutraukė iÅ¡ karto po U. V. sulaikymo, o MKT atliko tik U. V. telefono kontrolę, o kriminalinės žvalgybos veiksmus nutraukė iÅ¡ karto po to, kai sužinojo apie U. V. sulaikymÄ . Pagal savo kriminalinės žvalgybos tyrimÄ ikiteisminį tyrimÄ pradėjo tik LKPB, o MKT pagal savo atliekamÄ kriminalinės žvalgybos tyrimÄ ikiteisminio tyrimo nebuvo pradėjusi, jos tyrimas nebuvo iÅ¡sivystęs. Be to, apie V.

K. LKPB pareigÅ«nams tapo žinoma ne kriminalinės žvalgybos veiksmų U. V. atžvilgiu atlikimo metu, bet iÅ¡ U. V. parodymų apie V. K.. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vienai tarnybai – LKPB – 2016 m. sausio 26 d., 20 val. 56 min. pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , MKT tęsiamas žvalgybinis tyrimas ir slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai U. V. atžvilgiu (telefoninių kontaktų tarp U. V. ir V. K. kontrolė ir fiksavimas) buvo atlikti teisėtai, nepažeidžiant BPK ar kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatų. 37.5.

Policijos pareigÅ«nų veiksmai, kai jie leido sulaikytam asmeniui kontaktuoti su nusikalstamos veikos bendrininku, laikytini teisėtais ir gali bÅ«ti pateisinami siekiu iÅ¡aiÅ¡kinti ne tik tiesioginį nusikaltimo vykdytojÄ , t. y. U. V., bet ir labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos organizatorių bei kitus grupuotės narius, atitinka Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytÄ policijos uždavinį ir 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytÄ funkcijÄ atskleisti nusikalstamas veikas.

Vykdant Å¡iÄ funkcijÄ policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje, siekdami iÅ¡aiÅ¡kinti įvykio aplinkybes ir susijusius asmenis, spręsdami dėl tolimesnių veiksmų gali praÅ¡yti asmenų savanoriÅ¡kai bendradarbiauti ir nurodyti jiems žinomas įvykio aplinkybes ir tokie veiksmai teisėjo kolegijos nevertinami kaip BPK pažeidimas. U. V. bendradarbiaujant su policijos pareigÅ«nais buvo nustatytas V. K., apie kurį policijos pareigÅ«nai duomenų neturėjo.

38. Faktiniais duomenimis nepagrįsti nuteistojo V. K. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad U. V. sulaikymo aplinkybės, kai jis buvo sulaikytas 2016 m. sausio 26 d., 19.07 val., o laikino sulaikymo protokolas buvo suraÅ¡ytas tik 2016 m. sausio 27 d., 15.40 val., leidžia pagrįstai manyti apie visÄ laikÄ nuo faktinio U. V. sulaikymo iki protokolo suraÅ¡ymo pareigÅ«nų darytÄ psichologinį poveikį U. V., turėjusį įtakos jo parodymams, tarp jų ir parodymams apie V. K. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje, siekiant patikrinti U. V. parodymus, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas posėdyje ne vienÄ kartÄ kategoriÅ¡kai patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams nurodė tikrovę atitinkančias įvykių aplinkybes ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kodėl davė tokius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje U. V. turėjo visas galimybes praneÅ¡ti apie jam daromÄ poveikį, jo teisių ribojimÄ , tačiau pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.

Todėl vien aplinkybė, kad įtariamojo U. V. sulaikymo protokolas suraÅ¡ytas 2016 m. sausio 27 d., 15.40 val., praėjus daugiau negu 8 valandoms nuo faktinio jo sulaikymo, nereiÅ¡kia, kad pareigÅ«nai buvo neteisėtai atėmę laisvę ir darė psichologinį poveikį. Apeliacinės instancijos teisme kaip liudytoja apklausta U. V. laikino sulaikymo protokolÄ suraÅ¡iusi LKPB pareigÅ«nė J. S. paaiÅ¡kino, kad kitos dienos ryte po U. V. sulaikymo jai paskambino virÅ¡ininkas ir pasakė, jog naktį sulaikytas vilkikas ir kad reikia atlikti kratÄ .

Ji dalyvavo sulaikyto vilkiko kratoje, po kratos grįžo į biurÄ ir tik tada atsirado galimybė suraÅ¡yti įtariamojo laikino sulaikymo protokolÄ , bet faktinis U. V. sulaikymo laikas nurodytas protokole. Pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo laikino sulaikymo protokolÄ suraÅ¡yti faktinio asmens sulaikymo metu – BPK 140 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad laikino sulaikymo protokolas turi bÅ«ti suraÅ¡ytas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ nuo faktinio asmens sulaikymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad U.

V. buvo sulaikytas 2016 m. sausio 26 d. vakare, po sulaikymo buvo laukiama, kol pasirodys V. K., o Å¡iam nepasirodžius, vilkikas su narkotinėmis medžiagomis buvo transportuojamas iÅ¡ Panevėžio į Vilnių, buvo atliekami kiti bÅ«tini procesiniai veiksmai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog laikino sulaikymo protokolas buvo suraÅ¡ytas per protingÄ laikÄ nuo faktinio U. V. sulaikymo. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad U. V. atžvilgiu tuo laikotarpiu pareigÅ«nai bÅ«tų naudoję specialiÄ sias priemones, ar juo labiau psichologinį smurtÄ arba kokiu nors kitu bÅ«du darę įtakÄ U.

V.. Byloje taip pat nenustatytas Å¡io liudytojo asmeninis suinteresuotumas apkalbėti V. K. – liudytojÄ su nuteistuoju siejo darbiniai santykiai, tarp jų nebuvo jokių įsiskolinimų ar asmeninių konfliktų, kurie bÅ«tų priežastimi liudytojui apkalbėti nuteistÄ jį.

39. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo V. K. gynėjas iÅ¡kėlė naujÄ versijÄ , jog U. V. apkalbėjo V. K. todėl, kad jam galėjo susidaryti santuokinės neiÅ¡tikimybės regimybė, kadangi V. K. gana artimai bendravo su U. V. žmona. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, versijÄ apie V. K. ir U. V. žmonos artimus santykius ir Å¡ios aplinkybės sÄ lygotus U. V. neteisingus parodymus apie V. K., nuteistasis V. K. ir jo gynėjas iÅ¡kėlė tik antrÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių tokius nuteistojo ir jo gynėjo teiginius, byloje nėra nustatyta. Apie santuokinę neištikimybę ir dėl to atsiradusius kokius nors nesutarimus su V. K. nenurodė ir pats U. V.. Dar vienas apeliantų teismo posėdyje nurodomas argumentas, dėl kurio U. V. parodymai turėtų būti vertinami kaip nepatikimi yra jo ankstesni teistumai. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, asmens parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių, kuris turi būti vertinamas byloje surinktų įrodymų visumos kontekste.

U. V. parodymai apie V. K. vaidmenį jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme viso bylos proceso metu buvo nuoseklūs ir nekito, U. V. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti bei aptarti įrodymai. Todėl, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo U. V. parodymuose užfiksuotų faktinių duomenų teisingumu.

40. Nuteistojo V. K. tvirtinimÄ apie tai, kad jis su U. V. padarytomis nusikalstamomis veikomis neturi nieko bendra ir Å¡iuose nusikaltimuose nedalyvavo, paneigia V. K. elgesys sulaikius U. V. prie garažo. IÅ¡ liudytojo U. V. parodymų matyti, jog 2016 m. sausio 26 d. vakare grįždamas į Panevėžį ir važiuodamas prie angarų, jis matė netoli (duomenys neskelbtini) stovintį galimai V. K. automobilį, tačiau V. K., kaip buvo sutarta, prie angaro neatvyko, į iÅ¡ karto po sulaikymo į U. V. skambučius ir raÅ¡omÄ SMS žinutę neatsakė.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojos D. V. ir nuteistojo V. K. parodymų, 2016 m. sausio 26 d. vakare, apie 18 val., nepaisydamas, kad rytoj jam egzaminas, V. K. buvo nuvykęs pas U. V. žmonÄ D. V. ir klausinėjo jos apie U. V. – kur jis yra, kokia striuke apsirengęs, kurie, pasak liudytojos, buvo keisti. V. K. nepaaiÅ¡kino liudytojai, kodėl klausia tokių dalykų. 21.04 val. susisiekęs su U. V. telefonu V. K. jau neklausė U. V., kur jis yra, tik pasakė, kad jam rytoj egzaminas ir priminė apie iÅ¡krovimÄ iki keturių ryto, į kitÄ U.

V. raÅ¡omÄ SMS žinutę iÅ¡ esmės taip pat neatsakė (U. V. raÅ¡o: ,,vietoj kada bÅ«si“, į kÄ V. K. raÅ¡o: ,,rytoj man egzaminas“). Liudytoja D. V. parodė, kad po to, kai buvo sulaikytas jos vyras, 2016 m. sausio 28 d. ryte į namus atvažiavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė ir atvedė nepažįstamÄ vyrÄ . Jis prisistatė A. (byloje nustatyta, kad tai A. Č.), kuris prisistatė V. K. draugu. Vyras pasakė, kad U. V. reikia advokato, jog U. V. ir V. K. advokatai bendradarbiautų. Tada vyras padėjo ant stalo 2 000 Eur po 50 Eur, paaiÅ¡kindamas, kad pinigai skirti U.

V. advokatui ir D. V. pragyvenimui. VisÄ pokalbį girdėjo U. V. mama ir D. V. sesuo. 2016 m. sausio 29 d. vakare A. Č. vėl paskambino ir paklausė, ar gali atvažiuoti. Jis iÅ¡ automobilio iÅ¡sitraukė dėžę, kurioje buvo naujas televizorius. Pasakė, kad jį perduotų U. V., nes jam prireiks televizoriaus. 2016 m. vasario 2 d. ryte vėl paskambino A. Č.. Jis pasakė, kad V. K. advokatas matė dokumentus, kad U. V. yra kaltas ir kad ji paraÅ¡ytų U. V. laiÅ¡kÄ ir papraÅ¡ytų, kad Å¡is pagalvotų.

Jis neaiÅ¡kino, kÄ U. V. turi pagalvoti, bet ji suprato, kad vyras turi prisiimti kaltę. Nuteistojo V. K. veiksmus, susijusius su bandymu iÅ¡vengti atsakomybės (po U. V. sulaikymo V. K. ėmėsi saugumo priemonių, kurios turėjo užtikrinti jam alibi) įvertinus kontekste su byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog V. K. nebuvo pasyvus U. V. daromų nusikaltimų stebėtojas ir, juo labiau, kad V. K. nieko nežinojo apie U. V. neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis bei Å¡ių medžiagų kontrabandÄ .

PrieÅ¡ingai – byloje esantys ir Å¡iame nuosprendyje jau aptarti įrodymai, aplinkybės, kad garaže, kurį nuomojosi bÅ«tent V. K., buvo rastos svarstyklės su tokių pat narkotinių medžiagų pėdsakais, atitinka liudytojo U. V. nurodytas nusikaltimų padarymo aplinkybes bei leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent V. K. organizavo neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis bei Å¡ių medžiagų kontrabandÄ .

41. Apeliantai skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas organizuota grupe.

42. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį. Nustatant organizuotos grupės požymius atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo.

Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan.??? ??? (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020).

Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-746/2015, 2K-70/2014, 2K-140/2014) iÅ¡aiÅ¡kinta, jog organizuota grupė gali susiformuoti tiek rengiantis daryti nusikaltimÄ , tiek ir pradėjus jį daryti (t. y. bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje), tačiau visais atvejais inkriminuojant organizuotÄ grupę bÅ«tina nustatyti iÅ¡ankstinį susitarimÄ , kaltininko tyčiÄ dalyvauti tokios grupės daromuose nusikaltimuose ir prisidedant (atliekant tam tikrÄ užduotį, turint konkretų vaidmenį) prie to, kad bÅ«tų pasiektas atitinkamas nusikalstamas rezultatas.

Paprastai organizuotos grupės narius sieja pakankamai pastovÅ«s, netrumpalaikiai ryÅ¡iai, tačiau sprendžiant apie organizuotos grupės buvimÄ Å¡ios aplinkybės nėra esminės ir (ar) lemiamos.

43. Šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad svarbiausi nusikalstamos veikos momentai (nusikaltimo padarymo mechanizmas, vieta, laikas, bendrininkų vaidmenys ir kt.), siekiant bendro rezultato, buvo suderinti iš anksto, bendrininkai buvo iš anksto pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis: V. K. pasiūlė U. V. kartu su legaliai iš užsienio valstybių vilkiku vežamais kroviniais kontrabandos būdu pargabenti ir narkotinių medžiagų – kanapių dervos.

U. V. sutikus, V. K. nurodė asmenis, su kuriais U. V. turi susitikti Ispanijoje ir iÅ¡ kurių paimti narkotines medžiagas. V. K. organizavo U. V. ir dviejų nenustatytų asmenų susitikimÄ Ispanijoje, Å¡ių susitikimų metu U. V. į vilkikÄ , kartu su legaliai gabenamu kroviniu buvo pakraunamas ir labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. V. K. atsiųsti asmenys, kurie atgabendavo ir padėdavo į vilkikÄ pakrauti narkotines medžiagas, kaskart duodavo U. V. naujÄ telefono aparatÄ su nauja SIM kortele, o senÄ jį pakeliui į LietuvÄ U.

V. sunaikindavo. Ispanijoje U. V. įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos ir pargabenus į Lietuvos RespublikÄ , narkotines medžiagas V. K. kartu su U. V. iÅ¡kraudavo V. K. nuomojamame garaže Panevėžio mieste. Nusikaltimo bendrininkai laikėsi konspiracijos – V. K. nurodyti asmenys, su kuriais U. V. susitikdavo Ispanijoje ir iÅ¡ kurių įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, po narkotinių medžiagų perdavimo ir pakrovimo į U. V. vairuojamÄ vilkikÄ duodavo U. V. naujÄ telefono aparatÄ su nauja SIM kortele kitam reisui, grįždamas į LietuvÄ U.

V. sunaikindavo senÄ jį telefonÄ , kuriuo Ispanijoje kontaktuodavo su asmenimis. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės – nusikaltimų padarymo mechanizmas, kiekvieno bendrininko konkretÅ«s veiksmai vykdant savo užduotį, Å¡ių veikų iÅ¡ankstinis suplanavimas ir suderinimais bei kitos svarbios aplinkybės patvirtina, kad V. K. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe.

44. BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo U. V. parodymus apie V. K. vaidmenį inkriminuojamų nusikaltimų padaryme sugretinus su kitais bylos duomenimis – kitų liudytojų parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei jų prieduose – pokalbių suvestinėse užfiksuotais duomenimis, kitais rašytiniais bylos įrodymais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų loginė grandinė patvirtina nuteistojo V.

K. kaltę organizuota grupe, kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu atleistu U. V. bei nenustatytais asmenimis organizavus neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, 2016 m. sausio 26 d. rastų U. V. vairuojamo vilkiko puspriekabėje ir Å¡ias medžiagas gabenus kontrabanda. Pirmosios instancijos teismas teisingai Å¡ias nuteistojo V. K. veikas kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį bei BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės 45. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. K., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį – V. K. padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, į kaltės formÄ ir rūšį, į tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, V. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas organizuota grupe, į V.

K. asmenybę charakterizuojančius požymius bei, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, didesnes nei straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

Nenustačius BK 41 straipsnio ar 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, V. K. nei už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių, nei galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo koreguoti, to nėra praÅ¡oma ir nuteistojo bei jo gynėjo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo V. K. ir jo gynėjo advokato Valentino BaltrÅ«no apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Vilija Mikuckienė Justas Namavičius Alenas Piesliakas