d7a87faa-403d-436e-8dca-139f673f8dcb · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-2237-275/2022 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00420-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V.

K. ieÅ¡kinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų ir atsakovo D. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. K. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų AB „SEB bankas“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Ieškovė V. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė:

1) nutraukti ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos mergautinę pavardę – D.;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo vaiko D. K. naudai 365 Eur iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį iki vaiko pilnametystės;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo vaiko D. K. naudai 365 eurų iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį iki vaiko pilnametystės;

5) iÅ¡laikymui pervedamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę – vaikų motinÄ ;

6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas D. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:

1) nutraukti ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo ieškovei suteikti mergautinę pavardę – D., o atsakovui palikti prigimtinę – K.;

3) nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu;

4) nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

5) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės dukros iÅ¡laikymui iki vaiko pilnametystės 260 Eur sumÄ periodinėmis iÅ¡mokomis mokamomis kas mėnesį, iÅ¡mokÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ;

6) priteisti iÅ¡ atsakovo sÅ«naus iÅ¡laikymui iki vaiko pilnametystės 260 Eur sumÄ periodinėmis mokamomis iÅ¡mokomis kas mėnesį, iÅ¡mokÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ;

7) nustatyti Å¡alių dalyvavimo vaikų auklėjime ir bendravimo tvarkÄ ;

8) prievolę AB „SEB bankas“, pagal 2017-03-24 kredito sutartį Nr. 03A1718211005-A9 palikti solidaria ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole 9) priteisti atsakovui nekilnojamÄ jį turtÄ (butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini)) bei automobilį BMW 530 D.

3. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – laikinÄ vaikų ir atsakovo bendravimo bei dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkÄ :

1) bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarka nustatoma 50:50 (lygių dalių) principu: kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis abu vaikai kartu laikÄ praleidžia su atsakovu, atsakovui pasiimant juos iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos sekmadieniais 17 val. ir grÄ Å¾inant į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekantį sekmadienį 17 val. (jei Å¡alys nesusitaria kitaip), nelyginėmis savaitėmis vaikai laikÄ atitinkamai praleidžia su motina ieÅ¡kove;

2) vasaros atostogų metu, jei Å¡alys nesusitars kitaip, vaikai liepos – rugpjūčio mėnesius praleidžia pakaitomis po dvi savaites iÅ¡tisai: pirmas dvi liepos ir pirmas dvi rugpjūčio savaites – su atsakovu, likusias – su ieÅ¡kove, atsakovui liepos 1 d. 10 val. ryto pasiimant vaikus iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant liepos 15 d. iki 17 val. į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ bei rugpjūčio 1 d. 10 val. ryto pasiimant vaikus iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant rugpjūčio 15 d. iki 17 val. į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

4. Nurodė, kad atsakovui pateikus prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai apribojo atsakovo bendravimÄ su vaikais. Atsakovas kurį laikÄ bandė tai spęsti geruoju, ieÅ¡kojo tiesioginio kontakto ir su vaikais ir su ieÅ¡kove, tačiau vaikai elgiasi tarsi bÅ«tų iÅ¡gÄ sdinti, pabėga atsitiktinai susitikus. Teigė, kad tokia situacija yra susidariusi dėl sÄ moningo ieÅ¡kovės elgesio, kuris ne tik gali padaryti, bet jau padarė neigiamos įtakos vaikų elgesio bei žalos vaikų ir tėvo tarpusavio santykiams.

5. PaaiÅ¡kino, kad Å¡alims pradėjus gyventi atskirai nuo 2020 m. lapkričio 1 d. tarp Å¡alių buvo nusistovėjusi bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarka abipusiu tėvų sutarimu. 2021 m. vaikų teisių apsaugos tarnyba buvo informuota, jog nepilnamečiai vaikai nuo 2020 m. lapkričio 1 d. gyvena pagal grafikÄ : 7 dienos pas mamÄ ir 7 dienos pas tėtį; metų lyginę savaitę vaikai yra su tėčiu, o nelyginę – su mama. Tai reiÅ¡kia, jog tarp Å¡alių sėkmingai yra nusistovėjusi 50:50 bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečių vaikų auklėjime taisyklė, kuri taikoma jau 1,5 metų.

6. Nurodė, kad vaikai atsakovo gyvenamajame bÅ«ste turėjo ir tebeturi puikias ir saugias sÄ lygas poilsiui, ugdymui ir laisvalaikiui. Atsakovas sugeba savarankiÅ¡kai pasirÅ«pinti tiek kasdieniais vaikų poreikiais, tiek papildomu ugdymu, užtikrinti teisę į sveikatos priežiÅ«rÄ bei laisvalaikį. Tėvai iki Å¡iol puikiai faktiÅ¡kai sugebėjo pasidalinti atsakomybę už vaikų auklėjimÄ (tik po ieÅ¡kinio pateikimo teismui, ieÅ¡kovė praeitÄ savaitę pasakė, jog vienas iÅ¡ vaikų nenori pas tėtį, nors jokių objektyvių priežasčių tam nėra ir negali bÅ«ti).

Å alys gyvena netoli vienas nuo kito – (duomenys neskelbtini): vaikams nesikeičia nei socialinė aplinka, nei įpročiai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. liepos 14 d. nutartimi tenkino praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nustatė laikinÄ D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir atsakovo bendravimo bei dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkÄ : kalendorinių metų lyginėmis savaitėmis abu vaikai laikÄ leidžia su atsakovu, atsakovui pasiimant juos iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos sekmadieniais 17 val. ir grÄ Å¾inant į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ sekantį sekmadienį 17 val., nelyginėmis savaitėmis vaikai laikÄ , atitinkamai, leidžia su motina ieÅ¡kove; vasaros atostogų metu, vaikai liepos – rugpjūčio mėnesius praleidžia pakaitomis po dvi savaites: pirmas dvi liepos ir pirmas dvi rugpjūčio savaites – su atsakovu, likusias – su ieÅ¡kove, atsakovui liepos 1 d. 10 val. ryto pasiimant vaikus iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant liepos 15 d. iki 17 val.

į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ bei rugpjūčio 1 d. 10 val. ryto pasiimant vaikus iÅ¡ motinos gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inant rugpjūčio 15 d. iki 17 val. į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ .

8. Teismas, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, nustatė, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame bute su visais patogumais. Namie švaru ir tvarkinga, laikomasi sanitarinių normų reikalavimų. Šiuo metu vaikai gyvena viename kambaryje, turi atskiras lovas yra atskiros zonos poilsiui, pamokų ruošai. Kambarys tvarkingas, jaukus. Su atsakovu pokalbis vyko 2022 m. kovo 23 d. jo namuose.

Atsakovas teigė, kad pageidauja, jog bendravimo tvarka su vaikais turėtų iÅ¡liktų tokia, kokia yra Å¡iuo metu. Tikino, kad niekada neprieÅ¡taraus, kad vaikų motina palaikytų ryšį su vaikais, prieÅ¡ingai primygtinai reikalaus, kad vaikų motina bendrautų su vaikais, dalyvautų vaikų auklėjime ir sprendžiant įvairius klausimus susijusius su vaikais. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina nesutinka, nes su ieÅ¡kove yra taikiai sutarę, jog vaikai vienÄ savaitę gyvena atsakovo namuose, o kitÄ savaitę ieÅ¡kovės namuose.

Atsakovas teigė, kad jis vienas gali prižiÅ«rėti, rÅ«pintis vaikais ir vienas auginti be paÅ¡alinių pagalbos. TÄ savaitę, kai vaikai gyvena motinos namuose, visada siÅ«lė ir siÅ«lo pagalbÄ prižiÅ«rint, auklėjant vaikus. Nuolatos rÅ«pinasi vaikų užimtumu, laisvalaikiu, sveikata.

9. Nurodė, kad laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas yra bÅ«tinas, siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

10. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, jog ieÅ¡kovė sudaro jam kliÅ«tis matytis su vaikais, taip pat Å¡iuo metu negali įvertinti vaikų poreikių ir interesų, bendraujant su skyriumi gyvenančiu tėvu. Å ias faktines aplinkybes teismas įvertins teismo sprendime bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovė V. K. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį kaip neteisėtÄ .

12. Nurodė, kad teismas neorganizavo proceso tokiu bÅ«du, kad byloje bÅ«tų gauta ir ieÅ¡kovės pozicija dėl atsakovo pareikÅ¡to praÅ¡ymo ir dėl to buvo pažeistas civiliniame procese dominuojantis teisės principas, kad turi bÅ«ti iÅ¡klausyta ir kita pusė. Kadangi buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡eimos byloje ir bÅ«tent dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su atsakovu, kai Å¡iuo metu vaikai gyvena su ieÅ¡kove, teismas turėjo spręsti, kad yra bÅ«tina iÅ¡klausyti ir ta bylos Å¡alį, su kuria Å¡iuo metu didžiÄ jÄ laiko dalį praleidžia nepilnamečiai vaikai. Teismas nesuteikė teisės ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti savo argumentų, kodėl atsakovo praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas.

13. PaaiÅ¡kino, kad skyrybų bylÄ dėl sutuoktinio kaltės inicijavo ieÅ¡kovė po to, kai atsakovas panaudojo smurtinio pobÅ«džio veiksmus. Baudžiamajame procese atsakovas visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, o ieÅ¡kovė jam atleido. Bendras gyvenimas po Å¡io incidento tapo neįmanomas, todėl ieÅ¡kovė kartu su vaikais iÅ¡sikraustė iÅ¡ sutuoktinių bendro bÅ«sto. Å alims pradėjus gyventi atskirai nuo 2020 m. lapkričio 1 d. tarp Å¡alių buvo nusistovėjusi bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarka abipusiu tėvų sutarimu. IeÅ¡kovė niekada neprieÅ¡taravo ir iki Å¡iol neprieÅ¡tarauja tam, kad vaikai matytųsi su atsakovu.

14. PaaiÅ¡kino, kad po tam tikro bendravimo su atsakovu, ieÅ¡kovė pastebėjo, kad vaikai tapo labiau baikÅ¡tÅ«s, nepatiklÅ«s. IÅ¡girdę ieÅ¡kovės sakinius, kad juos atvažiuos pasiimti tėtis kartu leisti laikÄ , jie praÅ¡ydavo ieÅ¡kovės, kad ji juos neiÅ¡leistų. Teigė, kad vaikai paskutiniu metu elgiasi tarsi bÅ«tų iÅ¡gÄ sdinti, pabėga atsitiktinai susitikus bÅ«tent dėl atsakovo netinkamo elgesio, kuris buvo nustatytas psichologui bendraujant su vaikais. 15. 2022-05-07 teisės psichologijos specialistas A.

S. atliko bylos Å¡alių vaikų apklausÄ ir parengė iÅ¡vadÄ , iÅ¡ kurios aiÅ¡kėja, kad vaikai bijo susitikti su atsakovu. Dukra prisipažino, kad ji bijo tėčio dėl to, kaip jis pasielgė su jos broliu, t. y. tėtis pykdavo ant sÅ«naus, jį kratydavo, kadangi jis norėjo važiuoti pas mamÄ ; kumščiu sienÄ daužydavo, kartÄ tėtis bandė sÅ«nų užčiaupti, Å¡is pradėjo dar labiau verkti; grasino, kad paliks sÅ«nų vienÄ prie mamos durų. Mergaitė pasakoja, kad tėtis ant jos labai Å¡aukdavo.

Paskutinį kartÄ , kai buvo pas tėtį, ji jautėsi iÅ¡sigandusi, tačiau nieko nenutiko. TÄ pati kartoja ir sÅ«nus, t .y., kad tėtis pykdamas kratė jį paėmęs už pilvo, daužė jo galvÄ Ä¯ sienÄ ; taip pat bandė dėti prie burnos jo žaislÄ , kad jispatylėtų. Teisės psichologas nurodė, kad abu vaikai pasakoja apie berniuko galimai patirtÄ smurtinę patirtį;

b) tai leidžia kelti prielaidÄ , kad minėti iÅ¡gyvenimai mergaitei yra nemalonÅ«s, tikėti – jautrÅ«s;

c) pakriepus temÄ apie tėtį po minėtų įvykių, mergaitė kalba apie jaučiamÄ baimę, kad tėtis gali su ja pasielgti kaip su broliu;

d) tai yra priežastis, kodėl ji nenori pas tėtį lankytis;

e) berniukas pateikia kategoriÅ¡kÄ atsakymÄ , kad pas tėtį niekada nevažiuos. Pabrėžė, kad taip nusprendė jis pats.

16. Pažymėjo, kad 2022-07-14 teismo nutarties įgyvendinimas Å¡ioje proceso stadijoje yra teisiÅ¡kai neįmanomas, nes tai prieÅ¡tarautų vaikų interesams, t. y. tai pozicijai, kuriÄ jie iÅ¡sakė apklausiami teisės psichologo.

17. Atsakovas D. K. atsiliepimu prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį.

18. Nurodė, kad teismas jokios procesinės normos nepažeidė.

19. Nurodė, kad iki ieškinio pateikimo šalys tarpusavyje bendravo tiek dėl vaikų ugdymo, tiek dėl sveikatos klausimų. Ieškovei pateikus ieškinį, toks bendravimas nutrūko ir prasidėjo visiškas atsakovo ignoravimas.

20. Nurodė, kad 2022-03-24 Vaiko teisių iÅ¡vadoje teigiama, jog tarp vaiko (sÅ«naus) ir tėvo pastebimas Å¡iltas stiprus, Å¡iltas emocinis ryÅ¡ys, vaikas jautėsi gerai, kalbėjo ramiai, drÄ siai, nuolat Å¡ypsojosi. IeÅ¡kovės pasirinktas psichologas jokio ryÅ¡i su vaikų tėvu neužmezgė, nėra aiÅ¡ku, kokiomis aplinkybėmis bendravo su vaikais, užduodamas selektyvia parinktus klausimus, neužduodamas patisklininčių klausimų, tikėtinai vykdydamas ieÅ¡kovės jam suformuluotÄ užduotį ir kokiu bÅ«du akivaizdžiai iÅ¡kreipdamas realiÄ situacijÄ .

21. PaaiÅ¡kino, kad tarp sÅ«naus ir atsakovo vykdavo ginčai dėl ugdymo įstaigos nelankymo, nes ieÅ¡kovė leisdavo vaikui neiti į darželį kai jis tik to norėdavo. Tuo tarpu atsakovas vaiko ugdymo įstaigos lankymÄ laiko ugdymo dalimi ir tam tikra disciplina. Vaikui tai paaiÅ¡kinama labai gražiai, tačiau kuomet abiejų tėvų auklėjimas tuo klausimu nesutampa, sÅ«nus pradėjo atsikalbinėti, sakydamas, jog nori pas mamÄ , nes mama neliepia eiti į darželį. Ä®vykis, kai sÅ«nų apėmė isterijos priepuolis jog jis į darželį neis, įvyko balandžio pradžioje, kuomet atsakovas vaikÄ (jo neužgaudamas) papurtė už pečių. Jokio muÅ¡imo ar trenkimo į sienÄ nebuvo. Vaikas atsitokėjo ir nustojo verkti. Tuomet sekė ilgas pokalbis ir susitarimas eiti į darželį, kur vaikas nuėjo. Santykiai su vaiku po to buvo normalÅ«s ir Å¡ilti, iki tol, kol atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė Å¡iuo klausimu jokių reakcijų nerodė.

22. Pastebėjo, jog iÅ¡vadoje yra fiksuojamas ir netinkamas pačios ieÅ¡kovės elgesys vaikų atžvilgiu, t. y. apklausiamas sÅ«nus pasakė, jog mama jam pasakoja, kaip tėtis jÄ mušė, kai ji norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovė vaikams formuoja neigiamÄ nuomonę apie atsakovÄ , tuo labiau, kad jos fiksuotas smurto atvejis apėmė ne muÅ¡imÄ , o buvo vienkartinis atvejis, iÅ¡provokuotas pačios ieÅ¡kovės netinkamo, nelojalaus Å¡eimos atžvilgiu elgesio, t. y. bandymas atimti telefonÄ , ieÅ¡kovei bendraujant su kitu vyru, atsakovui turint pakankamo pagrindi įtarti tuo metu buvusius nesantuokinius ryÅ¡ius. Teigė, kad ieÅ¡kovės elgesys manipuliuojant vaikais yra akivaizdus ir neatitinka vaikų interesų, daro sunkiai pataisomos ir nepagrįs žalos atsakovo ir vaikų santykiams, bei formuoja netinkamas vertybes vaikų pasaulėžiÅ«roje.

23. Nurodė, kad vaikų ugdymu domisi papildomai bei yra iÅ¡klausęs 6 val. kursÄ â€žAnkstyvojo ugdymo formos 2022“. Teigė, kad ieÅ¡kovė net neatsiliepia į atsakovo skambučius. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

25. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino praÅ¡ymÄ dėl laikino atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neiÅ¡klausė ieÅ¡kovės pozicijos dėl atsakovo pareikÅ¡to praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

27. CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos. IÅ¡imtiniais atvejais, kai bÅ«tina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui.

28. Atsižvelgiant į nurodytÄ reglamentavimÄ , pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie atsakovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ , todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apeliantei, pažeidė CPK normas ar apribojo jos procesines teises. Lietuvos apeliacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iÅ¡ anksto nepraneÅ¡ama apie laikinųjų apsaugos priemonių praÅ¡ymo nagrinėjimÄ , suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismÄ su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015 ir kt.).

TokiÄ savo teisę apeliantė realizavo paduodamas atskirÄ jį skundÄ , todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju apeliantės teisės buvo pažeistos.

29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas Å¡eimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra bÅ«tinas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su tėvais.

30. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

31. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tokiÄ tėvo ir vaikų laikinÄ bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovas bendrauja su vaikais kas antrÄ visÄ savaitę. IeÅ¡kovė siekia, kad bÅ«tų panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis, tačiau nepasiÅ«lo ieÅ¡kovės manymu tinkamos atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos.

34. Abi šalys pripažįsta, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. tarp šalių buvo nusistovėjusi bendravimo ir dalyvavimo vaikų auklėjime tvarka abipusiu tėvų sutarimu. Ieškovė pažymėjo, kad niekada neprieštaravo ir neprieštarauja, kad vaikai matytųsi su atsakovu, kad su atsakovu palaikytų ryšį, tačiau pabrėžia, kad atsakovas su vaikais elgėsi netinkamai, dėl ko vaikai bijo susitikti su atsakovu.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė siekia nenustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos remiantis vienkartiniu incidentu, kurio metu atsakovas galimai su sÅ«numi elgėsi netinkamai, t. y. jį kratydavo, kumščiu sienÄ daužydavo, bandė jį užčiaupti, grasino, kad paliks vienÄ , Å¡aukdavo ant dukters. Atkreiptinas dėmesys, kad vienkartinis netinkamas elgesys negali bÅ«ti pagrindu apriboti tėvo ir vaikų bendravimÄ , ypač, kad vaikai yra pripratę vienÄ savaitę gyventi pas motinÄ , kitÄ savaitę pas tėvÄ .

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant ginčo Å¡alims iÅ¡vengti konfliktų, tikslinga buvo nustatyti vaikų ir tėvo bendravimo tvarkÄ . Ä®vertinęs nustatytÄ tėvo ir vaikų laikinÄ bendravimo tvarkÄ , remdamasis tėvų bendravimo su vaikais nusistovėjusia tvarka, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingÄ ir protingÄ laikinÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , ji atitinka geriausius vaikų interesus.

37. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.

38. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį, dėl to ieÅ¡kovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danutė Kutrienė