Legislator Case Law & Legislation
d7a480dd-5abd-4b97-bca5-96d6b37eaa00 AI generated

Court rules marital assets acquired during marriage are joint property, allowing state inheritance of deceased spouse's half.

Case Number d7a480dd-5abd-4b97-bca5-96d6b37eaa00
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The court fully granted the plaintiff's request to establish that marital assets acquired during the marriage constitute joint property. The plaintiff, representing the state, sought to inherit the deceased spouse's half of the assets after the other spouse failed to file an inheritance claim. The court applied the legal presumption that assets acquired during marriage are jointly owned and ruled in favor of the state since no contrary evidence was presented.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalis; 3.117 straipsnio 1 dalis: Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe, kol neįrodyta kitaip, o jo dalys yra lygios.

Keywords

AI generated
marital joint property presumption of joint ownership state inheritance rights deceased spouse assets equal shares division

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniai
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-2066-904/2023

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00140-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.3.2.8; 3.1.7.6.; 3.2.6.5.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,

sekretoriaujant Neringai Dužinienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui Remigijui Ilevičiui,

suinteresuotiems asmenims T. V., D. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieÅ¡kinį atsakovui D. Ž. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, tretieji asmenys T. V., D. K..

Teismas

n u s t a t ė:

ieÅ¡kovė kreipėsi su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o nustatyti, kad I. Ž. ir D. Ž. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise iki I. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė: 1) pinigines lėšas, esančias „Swedbank“ AB banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); 2) automobilius BMW 525; Ford Mondeo; Toyota Corolla; Nissan Primera. Nurodė, kad ieÅ¡kovė, gavusi suinteresuotų asmenų praneÅ¡imÄ ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu, 2019 m. kovo 4 d. raÅ¡tu kreipėsi į Klaipėdos m. 1-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo į (duomenys neskelbtini) mirusiosios I. Ž. vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir kilnojamÄ jį turtÄ (4 automobilius ir AB „Swedbank“ mirusiosios vardu atidarytas sÄ skaitas). 2019 m. kovo 28 d. buvo iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į mirusiajai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o kilnojamÄ jį turtÄ (automobilius ir sÄ skaitas) mirusioji įgijo bÅ«damas santuokoje su D. Ž., todėl Klaipėdos m. 1-asis biuras informavo, kad nėra aiÅ¡ku į kokiÄ turto dalį iÅ¡duotinas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes Klaipėdos m. 1-asis notarų biuras 2019 m. kovo 28 d. raÅ¡tu atsisakė iÅ¡duoti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Ä¯ kilnojamÄ jį turtÄ : 1) pinigines lėšas, esančias „Swedbank“ AB banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); 2) automobilius BMW 525; Ford Mondeo; Toyota Corolla; Nissan Primera. Nurodė, kad I. Ž. ir D. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini).

Ieškovės atstovas Remigijus Ilevičius teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė ji tenkinti pilnai.

Atsakovui D. Ž. procesiniai dokumentai įteikti per darbovietę, atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

Tretiesiems asmenims procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo T. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas D. Ž. yra jo patėvis. Nurodė, kad turtas buvo įgytas atsakovo ir jo motinos I. Ž. santuokos metu. Nurodė, kad po motinos mirties tvarkėsi brolio globos klausimus, tačiau turto paveldėjimo iki galo nesusitvarkė, nes bÅ«tų kainavę brangiau nei buvo vertas paveldimas turtas. Mano, kad motinos sÄ skaitose lėšų nėra, automobilių fiziÅ¡kai jau nebuvo iki motinos mirties.

Trečiasis asmuo D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės.

I. Ž. ir D. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) I. Ž. mirė (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė 2019 m. kovo 4 d. kreipėsi į Klaipėdos m. 1-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo į (duomenys neskelbtini) mirusiosios I. Ž. vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir kilnojamÄ jį turtÄ (4 automobilius ir AB „Swedbank“ mirusiosios vardu atidarytas sÄ skaitas). 2019 m. kovo 28 d. buvo iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į mirusiajai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o kilnojamÄ jį turtÄ (automobilius ir sÄ skaitas) mirusioji įgijo bÅ«damas santuokoje su D. Ž., todėl Klaipėdos m. 1-asis biuras informavo, kad nėra aiÅ¡ku į kokiÄ turto dalį iÅ¡duotinas paveldėjimo teisės liudijimas. Klaipėdos m. 1-asis notarų biuras 2019 m. kovo 28 d. raÅ¡tu atsisakė iÅ¡duoti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Ä¯ kilnojamÄ jį turtÄ : 1) pinigines lėšas, esančias „Swedbank“ AB banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); 2) automobilius BMW 525; Ford Mondeo; Toyota Corolla; Nissan Primera.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, I. Ž. vardu registruotos transporto priemonės: BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Corolla, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Integruotos kliento informacijos iÅ¡ mokesčių administravimo informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad I. Ž. vardu atidarytos sÄ skaitos, esančio AB „Swedbank“: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnis). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). PalikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 iÅ¡aiÅ¡kino, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikÅ¡mingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimÄ pareiÅ¡kimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtÄ turtÄ Ä¯ savo apskaitÄ ir iÅ¡ paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Ä®vertinus tai, kad po I. Ž. mirties niekas nesikreipė dėl likusio turto paveldėjimo ir įstatyminiai įpėdiniai nepageidauja priimti palikimo, testamentinių palikėjo įpėdinių nėra, pripažintina, kad yra pagrindas mirusiosios turtÄ paveldėjimo teise perimti valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo įgytas santuokos metu, yra pagrindas laikyti sutuoktinių turtÄ bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Siekiant valstybei paveldėti turtÄ , likusį po I. Ž. mirties, bÅ«tina nustatyti jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė ir nepaneigė lygių dalių prezumpcijos, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį ir nustatyti, jog santuokos metu įgytÄ turtÄ I. Ž. ir D. Ž. įgijo lygiomis dalimis ir tai, jog I. Ž. dalis minėtame turte sudaro ½ dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , 7 dalį už ieÅ¡kinį turi bÅ«ti sumokėtas 110 Eur žyminis mokestis. IeÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 110 Eur žyminio mokesčio.

Byloje susidarė 46,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise iki I. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė: 1) pinigines lėšas, esančias „Swedbank“ AB banko sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); 2) automobilius BMW 525, Ford Mondeo, Toyota Corolla, Nissan Primera.

Priteisti iÅ¡ atsakovo D. Ž. 110 Eur (Å¡imtas deÅ¡imt eurų) žyminį mokestį ir 46,48 Eur (keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 48 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Å ios valstybės naudai priteistos iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. Ä®mokos mokėjimo kvitÄ apie sumokėtas paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei yra bÅ«tina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Mantas Ūsas