d7a480a6-8fea-4b75-bb55-9b04dd5efdf4 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2885-257/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00696-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 23 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas A. B. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 72).

Skunde (b. l. 2–5) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2017 m. vasario 15 d. bei Å iaulių tardymo izoliatoriaus Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje perpildytose kamerose su 6–10 asmenų. Nurodė, kad kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: patalpose Å¡alta, drėgna, tamsu. Å iaulių tardymo izoliatoriuje kameros yra apie 30 m2 grindų ploto, jose yra stalas, užimantis 1,5 m2 grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis 1,5 m2 grindų ploto, 10 dviejų aukÅ¡tų gultų, užimančių 20 m2 grindų ploto.

Tokiose patalpose sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, o tai yra nepakeliama kiekvienam. Gyvenamosiose patalpose nėra užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, kas kenkia regėjimui, o konfliktinės situacijos iÅ¡kyla esant psichologiniams ir fiziniams nepatogumams dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio ploto. Jam nebuvo užtikrintos teisės aktais patvirtintos kalinimo sÄ lygos, dėl ko jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o jo skundÄ patenkinti ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo15000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 72).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 64–70) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2018-02-26 (spaudas ant voko).Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-03-20 pažymos Nr. 60/09-10586 dėl A. B., pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, kuriam neturėtų bÅ«ti taikoma senatis, buvo laikomas Å¡iose kamerose: kameroje Nr. 6 buvo laikomi 4–6 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,64 iki 3,76 m2, kameroje Nr. 17 buvo laikomi 2–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 9,24 iki 3,69 m2, kameroje Nr. 32 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,23 iki 4,18 m2, kameroje Nr. 18 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,64 iki 3,71 m2, kameroje Nr. 9 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,42 iki 4,07 m2, kameroje Nr. 61 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko 4,37 m2, kameroje Nr. 55 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 6,26 iki 3,75 m2, kameroje Nr. 19 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 8,81 iki 4,41 m2, kameroje Nr. 44 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 17,9 iki 8,96 m2.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nuo 2015-07-23 iki 2016-02-28 buvo laikomas aÅ¡tuonviečiame Å«kio bÅ«rio 5 kambaryje ir nuo 2016-03-01 iki 2017-02-15 buvo laikomas triviečiame Å«kio bÅ«rio 4 kambaryje.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, „jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2 (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Ä®sakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau Å¡iame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2 – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«ti eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 kv. m viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiÅ¡kėjas.

Ä®vertinus minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad skaičiuodamas pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ pagrįstai visÄ kameros plotÄ dalijo iÅ¡ kameroje laikytų asmenų skaičiaus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-520/2016).Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turi bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-447-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, o ne konstatuojant atsakovo padarytus tesės pažeidimus (žr. 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017).

Matyti, kad pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,66 m2 iki 22,9 m2 gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visas pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams Å iaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normų ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28), reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir / ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.).Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui Higienos normos nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini (žr.

LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, minėti pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.IÅ¡ 2015-04-22 Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-153 matyti, kad kameroje Nr. 61 oro temperatÅ«ra per žema, apÅ¡vietimas tinkamas.IÅ¡ 2015-05-18 Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-201 matyti, kad kameroje Nr. 18 pelėsio nėra, kamera remontuota.IÅ¡ 2017-02-02 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-16 matyti, kad kameroje Nr. 44 apÅ¡vieta, oro temperatÅ«ra bei santykinė oro drėgmė tinkama.Kitos kameros pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kamerose nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas.Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedamos 2015, 2016 ir 2017 m. atliktų Å«kio skyriaus darbų suvestinės.              Dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo Ūkio aptarnavimo bÅ«rio patalpose PareiÅ¡kėjas nuo 2015-07-23 iki 2016-02-28 buvo laikomas aÅ¡tuonviečiame Ūkio aptarnavimo bÅ«rio 5 kambaryje ir nuo 2016-03-01 iki 2017-02-15 buvo laikomas triviečiame 4 kambaryje.Atsakovas pažymi, kad asmenys, laikomi Ūkio bÅ«ryje, nėra uždaryti į kameras, o gyvena bendrabučio tipo patalpose atskiruose nerakintuose kambariuose.

Bet kuriuo laisvu nuo darbo metu Ūkio bÅ«rio nuteistieji turi galimybę laisvai judėti, iÅ¡eiti į laukÄ , žaisti krepÅ¡inį ar naudotis sporto sale. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-03-20 pažymos Nr. 60/09-10586 dėl A. B. matyti, kad kambario Nr. 4 plotas yra 14,84 m2, o kambario Nr. 5 plotas yra 30,59 m2, todėl pareiÅ¡kėjui mažiausias galėjęs tekti plotas kameroje Nr. 4 – 4,94 m2, o kambaryje Nr. 5 – 3,82 m2. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja fiksuoti asmenų skaičiaus tokiose patalpose, todėl atsakovas tokių duomenų ir neturi.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad nuteistieji į Ūkio aptarnavimo bÅ«rį bylai aktualiu laikotarpiu buvo paskiriami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, tai yra, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 straipsniu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 66 punkto nuostatomis, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-393 patvirtintais Suimtųjų ir nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbÄ kriterijais bei Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. balandžio 16 d.

įsakymu Nr. 1/01-97 patvirtintu Nuteistųjų priėmimo į Ūkio aptarnavimo būrį ir pašalinimo iš jo tvarkos aprašu, o vėliau Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1/01-107 patvirtintu Nuteistųjų priėmimo į Ūkio aptarnavimo būrį ir pašalinimo iš jo tvarkos aprašu su pakeitimais, kurių 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji dėl palikimo atlikti Ūkio darbus Šiaulių tardymo izoliatoriuje kreipiasi į įstaigos direktorių su prašymu.

Vadinasi, pareiÅ¡kėjas A. B. savo noru pasiprašė į Ūkio aptarnavimo bÅ«rį. Taip pat atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skunde dėstomomis aplinkybėmis, kad jam buvo per maža vietos kambariuose (jis turėjo galimybę laisvai judėti, be to, didžioji dalis nuteistųjų Ūkio aptarnavimo bÅ«ryje dienos metu dirba). Pažymi ir tai, kad sanitariniai mazgai Ūkio aptarnavimo bÅ«rio patalpose įrengiami atskirai, ne kambariuose, kas pilnai užtikrina asmenų privatumÄ .Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M.

V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Pareiškėjo A. B. skundas tenkintinas iš dalies. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-03-20 pažymos Nr. 60/09-10586 „Dėl A. B.“ (b. l. 14–19) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2014-11-27 iki 2017-02-17.

Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų, t. y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju kelia reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, o CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl bÅ«tent pastaroji nuostata, nustatanti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , yra taikytina Å¡ioje byloje (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2330-624/2015). Ä®vertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. vasario 26 d. (pagal spaudÄ ant voko, b. l. 6), tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. kovo 25 d.

Atsakovas, atstovaujamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytÄ laikotarpį nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).Priežasčių, kodėl pareiÅ¡kėjas praleido 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ skunde nenurodė.

Teismo nuomone, tai, kad pareiÅ¡kėjo laisvė yra apribota, negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymo, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ fundamentalų teisės principÄ , praleistas terminas kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti pateisinamas remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytÄ laikotarpį ir teismas Å¡iuo atveju vadovaujasi nacionaline teise – CK nuostatomis dėl senaties termino ir jo praleidimo pasekmių, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti objektyvias aplinkybes, pateisinančias 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymÄ , dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2014-10-30 nutartis byloje Nr. A-575-1559/2014).

Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo A.

B. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 27 d. iki 2015 m. kovo 25 d.Atsižvelgiant į tai, ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2017 m. vasario 17 d. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotų Byloje yra pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-03-20 pažyma Nr. 60/09-10586 Dėl A. B. (b. l. 14-19), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2015-03-26 iki 2017-02-17 (724 dienas: iÅ¡ jų 151 dienÄ pareiÅ¡kėjas buvo atsakovo atstovo pažymoje nurodytose kamerose, o 573 dienas pareiÅ¡kėjas buvo Ūkio aptarnavimo bÅ«rio patalpose). PareiÅ¡kėjas nurodytu laiku buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Ä®vertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 17 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,45 m2) teko nuo 3,49 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,36 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,82 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,73 (kameroje 2 asmenys), Nr. 32 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 19,44 m2) teko nuo 3,89 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,86 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 18 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,71 m2) teko nuo 3,54 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,43 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 9 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 14,57 m2) teko nuo 3,64 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 4,86 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 61 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 15,59 m2) teko 3,90 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 55 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,54 m2) teko nuo 3,51 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,39 m2 (kameroje 4 asmenys), 5,84 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 6 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 20,08 m2) teko nuo 3,35 m2 (kameroje 6 asmenys) iki 4,01 m2 (kameroje 5 asmenys), 5,02 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 19 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,72 m2) teko nuo 4,18 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,57 m2 (kameroje 3 asmenys), 8,36 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 44 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,20 m2) teko nuo 8,1 m2 (kameroje 2 asmenys) iki 16,20 m2 (kameroje 1 asmuo).

Taigi, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 23–26) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės. PareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė, kad jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose buvo laikoma nuo 6 iki 10 asmenų.

Toks pareiškėjo aiškinimas vertintinas kritiškai, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-03-20 pažymos Nr. 60/09-10586 „Dėl A. B.“ (b. l. 14–19) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, kartu su pareiškėju buvo daugiausia 6 asmenys. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 m2 vienam žmogui.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ dalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.              Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio aptarnavimo bÅ«rio (bendrabučio tipo patalpose, atskiruose, nerakintuose kambariuose) patalpoje Nr. 5 (aÅ¡tuonvietė patalpa, plotas be sanitarinio mazgo 30,59 m2) pareiÅ¡kėjui tekęs plotas – mažiausiai (jei patalpoje aÅ¡tuoni asmenys) 3,82 m2, Nr. 4 (trivietė patalpa, plotas be sanitarinio mazgo 14,84 m2) pareiÅ¡kėjui tekęs plotas – mažiausiai (jei patalpoje trys asmenys) 4,95 m2.

Taigi, pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kalint Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio aptarnavimo bÅ«rio patalpose buvo užtikrinta Taisyklėse nustatyta minimalaus gyvenamojo ploto norma. Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kamerose Å¡alta, drėgna, tamsu, nėra užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 (patikrinimas atliktas 2015 m. balandžio 20 d., b. l. 43–46) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 61, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo nuo 2015-04-02 iki 2015-04-16.

Nustatyta, kad kameroje Nr. 61 oro temperatÅ«ra per žema, lyginant su HN 76:2010 reglamentuojamomis normomis Å¡altuoju metų periodu (pažeidžiama HN 76:2010, punktas 26), santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Kameroje Nr. 61 iÅ¡matuotas bendras dirbtinis apÅ¡vietimas ir naktinis apÅ¡vietimas atitiko HN 46:2010 reikalavimus. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad valymo inventorius Å¡varus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras iÅ¡duodamas nustatyta tvarka. Tikrinimo metu daiktų sandėlyje laikomi (iÅ¡duodami) čiužiniai buvo Å¡varÅ«s, nesuplyšę, negumbuoti (kartÄ per mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkÅ¡tojo inventoriaus bÅ«klė, netinkamas naudoti inventorius nuraÅ¡omas).Maitinimui naudojami metaliniai indai.

HN 76:2010 nereglamentuoja, kokius indus turi naudoti suimtieji ir nuteistieji. Suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims sudarytos sÄ lygos apatinius drabužius skalbti ir džiovinti įstaigoje veikiančioje skalbykloje (vykdoma registracija), o virÅ¡utinius drabužius skalbti ir valyti yra galimybė vieÅ¡ojoje skalbykloje (sudaryta sutartis su skalbykla). Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 18 patikrinimo akte Nr. EP-201 (patikrinimas atliktas 2015 m. gegužės 7 d., b. l. 47–50) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 18, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo nuo 2015-03-03 iki 2015-03-18.

Nustatyta, kad kamera Nr. 18 buvo remontuota, kameroje Nr. 18 pelėsio nėra, lubų ir sienų dažai nesilupa ir nebyra.Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad gumbuotų čiužinių nerasta. Minkštas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra apdorojamas dezinfekcijos kameroje karštais vandens garais, užvalkalai iš nepralaidžių skysčiams ir dezinfekcijos priemonėms medžiagų nenaudojami. Aprūpinimas indais, taburetėmis, medinėmis pertvaromis tarp lovų nevertintas, nes to HN 76:2010 nereglamentuoja.

Paros racionas, skirtas laisvės atėmimo vietoje laikomiems nedirbantiems vyrams, patikrinimo akto Nr. EP-5, 2015-01-13 duomenimis, atitiko numatytÄ dienos racionÄ . Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyriuje atlikus cheminius tyrimus, nustatyta bendra paros davinio energetinė vertė 2312 kcal, riebalų kiekis – 72,7 g, baltymų kiekis – 64,2 g, angliavandenių kiekis – 350,2 g. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarime Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“ reglamentuojamos fiziologinės normos (kiekis vienam asmeniui per parÄ ) energetinė vertė – 2298 kcal.

Pastato konstrukcija, joje esančios medžiagos nevertintos, nes to nereglamentuoja HN 76:2010. Å iaulių TI mobiliojo ryÅ¡io blokavimo įranga nenaudojama. Å iaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso patalpose bei teritorijoje graužikų ir buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, tam skirtų priemonių (mechaninių ir cheminių) turi. Gyvenamosiose kamerose dezinsekcija ir deratizacija atliekama suimtųjų asmenų praÅ¡ymu, pagal nustatytÄ vidaus tvarkÄ . Darbų registracijos žurnalo duomenimis, graužikų naikinimas vykdomas periodiÅ¡kai, režiminiame korpuse bendrosiose patalpose graužikai 2015 m. balandžio mėn. naikinti 2 kartus.Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nurodo, kad pagal nustatytÄ tvarkÄ valymo inventorius į kameras iÅ¡duodamas gyventojams papraÅ¡ius.AprÅ«pinimas asmens higienos priemonėmis nevertintas, HN 76:2010 to nereglamentuoja.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2017 m. vasario 2 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-16 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 1 d., b. l. 51–53) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 44, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-02-15 iki 2017-02-17. Nustatyta, kad kameroje Nr. 44 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė nei 180 C ir ne aukštesnė nei 280 C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx).

Kameroje Nr. 44 atsilupusio ir krentančio tinko, tinko sluoksnio atplaišų, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad režiminio korpuso kameroms valyti išduodamas inventorius laikomas tam skirtose spintose (šepečiai grindims, šiukšlių semtuvėliai, WC šepečiai ir kt.) ir valymo inventoriui skirtose patalpose (kibirai, šluostės). Patikrinimo metu valymo inventorius buvo tvarkingas, nesulūžęs, valymui išduodama soda ir ūkinis muilas.Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr. EP-54 (patikrinimas atliktas 2015 m. vasario 9 d., b. l. 39–42) konstatuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminiame korpuse bei teritorijoje graužikų ir buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, tam tikslui skirtų priemonių (mechaninių ir cheminių) įstaigoje yra, atlikti darbai registruojami žurnaluose.

Gyvenamosiose kamerose dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija atliekama laikomiems asmenims praÅ¡ant pagal vidaus nustatytÄ tvarkÄ . Kiti faktai (dėl ventiliacijos nebuvimo, netinkamo tualetų įrengimo, natÅ«ralios apÅ¡vietos stokos) nenagrinėtini, nes veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Ä®rengti pertvaras tarp gyvenamosios dalies ir sanitarinio mazgo, įrengti mechaninę patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemÄ bus reikalaujama tik naujai statomuose, rekonstruojamuose ar kapitaliai remontuojamuose laisvės atėmimo vietų pastatams (HN 76:2010, punktas 2).

Prašymai dėl naudojamų telefono ryšio blokavimo priemonių, asbesto kiekio konstrukcijose patikrinimo nebuvo nagrinėti, nes tai nėra Šiaulių Visuomenės sveikatos centro kompetencijos sritis. Prašyme minėtas faktas dėl kamerose laikomų žmonių per didelio kiekio nenagrinėtas, nes laikomų asmenų kiekio kamerose HN 76:2010 nereglamentuoja. Faktas dėl draudimo laikyti kamerose savo inventorių (šiltus pledus, kompiuterius, muzikos grotuvus) taip pat nenagrinėtas, nes šios srities HN 76:2010 nereglamentuoja.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 30 d. patikrinimo akte Nr. EP-328 (patikrinimas atliktas 2015 m. liepos 24 d., b. l. 54–56) nurodyta, kad kamerų vėdinimas per langus yra galimas.Kratų atlikimo patalpoje naudojamos vonelės vizualiai buvo Å¡varios, sÄ lygos vonelių dezinfekcijai sudarytos. Kratų atlikimo patalpÄ , inventorių valo ir dezinfekuoja Å«kio aptarnavimo bÅ«rio nuteistieji. Mikroklimato parametrai kamerose nebuvo vertinti (Å¡iltuoju metų laiku tardymo izoliatoriaus patalpos neÅ¡ildomos, nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos).Nenagrinėti skunduose minimi faktai, kurių nereglamentuoja HN 76:2010 (aprÅ«pinimas peleninėmis, skalbinių džiovinimo įrenginiais, pakabomis drabužiams kabinti kamerose, stalų įrengimas karantino kamerose).

Nebuvo nagrinėti pakartotinai minimi faktai (duÅ¡inėje slidi grindų danga, laikino sulaikymo, karantino kamerose blogas apÅ¡vietimas, sienų danga aÅ¡triabriaunė, nelygi, neatitverti sanitariniai mazgai, mikroklimatas; drausmės izoliatoriaus Nr. 2 bloga priežiÅ«ra, mikroklimatas, apÅ¡vietimas).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). PareiÅ¡kėjo argumentas dėl tamsos ir neužtikrinto natÅ«ralaus apÅ¡vietimo atmestinas kaip nepagrįstas, nes Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo normų (koeficientų), o paminėtos higienos normos IV skyriaus „Patalpų įrengimo ir priežiÅ«ros klausimai“ 17 punkte nurodyta, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kiti darbai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr. EP-54 (patikrinimas atliktas 2015 m. vasario 9 d., b. l. 39–42) konstatuota, kad faktai dėl natūralios apšvietos stokos nenagrinėtini, nes veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Iš aukščiau paminėtų Šiaulių Visuomenės sveikatos centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Taip pat iš aukščiau paminėtų Šiaulių Visuomenės sveikatos centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad buvo patikrintos kai kurios kameros, kuriose pareiškėjas buvo, oro temperatūra, dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, išskyrus tai, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 (patikrinimas atliktas 2015 m. balandžio 20 d., b. l. 43–46) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 61, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2015-04-02 iki 2015-04-16.

Nustatyta, kad kameroje Nr. 61 oro temperatūra per žema, lyginant su HN 76:2010 reglamentuojamomis normomis šaltuoju metų periodu (pažeidžiama HN 76:2010, punktas 26). Ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai. Iš pateiktų Šiaulių Visuomenės sveikatos centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad patikrintose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016-01-06 pažymos Nr. 62108-13 (b. l. 27–31) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2015 metus (iki pareiškėjui patenkant) buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, taip pat ir kamera Nr. 18, kurioje atliktas grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba, kosmetinis remontas, pertvarų įrengimas, kabinos įrengimas, lango grotų pagaminimas, nudažymas, sumontavimas; kamera Nr. 6, kurioje atliktas grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto su nauju vamzdynu sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba;

Nr. 9, 19, kuriose atliktas pelėsio valymas, sienų kosmetinis dažymas, grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija nuo pelėsio, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba; Nr. 17, kurioje atliktas grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62108-8 (b. l. 32–35) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, taip pat ir kamera Nr. 32, kurioje atliktas grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba;

Nr. 61, kurioje atliktas pelėsio Å¡alinimas, sienų, lubų lyginimas ir perdažymas, sanitarinio mazgo iÅ¡montavimas, klozeto sumontavimas. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 (b. l. 36–38) matyti, kad iÅ¡ 2017 m. raÅ¡tų (b. l. 104–108) matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, taip pat ir kameros Nr. 32, 19, kuriose buvo nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, perdažytos lubos. PareiÅ¡kėjas 573 dienas buvo Ūkio bÅ«ryje, bendrabučio tipo patalpose, atskiruose nerakintuose kambariuose, sanitariniai mazgai Ūkio aptarnavimo bÅ«rio patalpose įrengiami atskirai, ne kambariuose, o tai pilnai užtikrina asmenų privatumÄ .

Kaip matyti iÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo, Ūkio bÅ«rio nuteistieji turi galimybę laisvai judėti, iÅ¡eiti į laukÄ , žaisti krepÅ¡inį ar naudotis sporto sale, be to, didžioji dalis nuteistųjų Ūkio aptarnavimo bÅ«ryje dienos metu dirba. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Ūkio aptarnavimo bÅ«rį pagal jo paties praÅ¡ymÄ buvo priimtas vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-97 patvirtintu Nuteistųjų priėmimo į Ūkio aptarnavimo bÅ«rį ir paÅ¡alinimo iÅ¡ jo tvarkos apraÅ¡u, Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. birželio 29 d.

įsakymu Nr. 1/01-107 patvirtintu Nuteistųjų priėmimo į Ūkio aptarnavimo bÅ«rį ir paÅ¡alinimo iÅ¡ jo tvarkos apraÅ¡u su vėlesniais pakeitimais (b. l. 57–63), kurių 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji dėl palikimo atlikti Ūkio darbus Å iaulių tardymo izoliatoriuje kreipiasi į įstaigos direktorių su praÅ¡ymu. Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas skundėsi Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

             Dėl sveikatos sutrikimų Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje sveikas žmogus priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, o tai yra nepakeliama kiekvienam, be to, gyvenamosiose patalpose nėra užtikrintas natūralus apšvietimas, kas kenkia regėjimui. Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l.

11) įrašais matyti, kad nėra užfiksuota, jog pareiškėjui būtų nustatyti regėjimo sutrikimai, akių ligos Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l.

11) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas iÅ¡sakė nusiskundimus sveikata, nurodė žalingus įpročius. Per buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikÄ pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi dėl rėmens, kitų negalavimų, galvos skausmo, blogo miego, tačiau dažniausiai buvo Dgn.: gydymui indikacijų nėra, laikytis miego higienos. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. IÅ¡ byloje esančios Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. kovo 12 d. pažymos Nr. 61/04-405 (b. l.

20) matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Ä®vertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 724 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui visas 724 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjo naudai vertintina ta aplinkybė, kad kameroje Nr. 61 oro temperatÅ«ra per žema, lyginant su HN 76:2010 reglamentuojamomis normomis Å¡altuoju metų periodu (pažeidžiama HN 76:2010, punktas 26) (pareiÅ¡kėjas joje buvo 15 dienų, 2015 metais), kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nenurodo, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei tuo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praėjus beveik trims metams po nustatyto higienos pažeidimo, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 15000 Eur neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. B. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (vienas Å¡imtas Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja                                                                 Laisvutė KartanaitėÂ