d7a2e560-2a2c-4563-b85b-e719db28dc15 · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Pranešėjas Stasys Valužis                                                        Baudž. byla Nr. 1A-213-107/2014Teisėja Adolfina Simaitienė               Proceso Nr. 1-30-9-00565-2013-5                                       Procesinio sprendimo kategorija                                                                                          1.2.19.1.; 1.1.6.6. (S)             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS       N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU      2014 m. balandžio 3 d.       Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,teisėjų Lino Pauliukėno, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Jevgenijui Michailovskiui,gynėjui Ričardui Noreikai,nuteistajai R.

G.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. G., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį ir nuteista 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, pritaikius BK 68 straipsnį, jai vienerius metus uždrausta dirbti (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja.              Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,              n u s t a t ė :

             R. G. nuteista už tai, kad, bÅ«dama valstybės tarnautoja, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, už tai, kad ji, dirbdama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, bÅ«dama valstybės tarnautoja, 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, tikslesnė data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini) skyriaus tarnybiniame kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai už teisėtÄ veikimÄ , vykdant įgaliojimus, iÅ¡ J.

A. priėmė kyšį – 200 litų, kad ji, J. A. praÅ¡ymu, greičiau parengtų raÅ¡tÄ gretimo sklypo – (duomenys neskelbtini), – savininkams, kurį, jo Nr. (31.1)-RS2-1004, dėl žemės ploto, įsiterpusio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), prijungimo prie esamų sklypų parengė 2010-12-30.             Nuteistoji R. G. apeliaciniame skunde nurodė, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes teismas nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir jos neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Apeliaciniame skunde nurodyti pavyzdžiai, kada Kauno ir Vilniaus apygardų teismai Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatas taikė, apeliaciniame skunde cituojamos BK 40 straipsnio nuostatos.             Apeliantės nuomone, BK 40 straipsnio nuostatas dėl jos teismas taikyti galėjo, nes ji padarė apysunkį nusikaltimÄ , 200 litų suma tik nežymiai virÅ¡ijo baudžiamojo nusižengimo ribÄ , nusikalstamos veikos iniciatorius buvo J. A., ji anksčiau teista ar administracine tvarka bausta nebuvo, kaltę pripažino ir gailėjosi, tai yra faktinių aplinkybių neneigė, o galimi smulkÅ«s neatitikimai su liudytojo J.

A. parodymais nelaikytini kaltės nepripažinimu, nuo įvykio praėjo daug laiko, galėjo ko nors neprisiminti, galbÅ«t galėjo bÅ«ti taip, kaip sako liudytojas J. A.. Pirmosios instancijos teismas apeliantės prisipažinimo nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.              Apeliantė teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų detaliojo planavimo procese neatliko, dėl to žalos nei valstybė, nei savivaldybė nepatyrė, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik treji metai, jokių naujų bylų dėl jos pradėta nebuvo, valstybės tarnyboje iÅ¡dirbo daug metų, užėmė vadovaujamas pareigas, buvo ne kartÄ skatinta, nuobaudų neturėjo, po Å¡io atsitikimo labai iÅ¡gyveno, pablogėjo sveikata, pats procesas jai padarė didelį poveikį.

Apeliantė mano esanti verta pasitikėjimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, įstatymų laikysis, naujų nusikalstamų veikų nedarys. Bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras sutiko, kad apeliantė nuo baudžiamosios atsakomybės bÅ«tų atleista pagal laidavimÄ . Teismas į tai turėjo atsižvelgti. Nuteistosios R. G. nuomone, jos sutuoktinis V. G. yra vertas pasitikėjimo asmuo, nuo 1995 m. rugpjūčio mėnesio yra paskirtas VÄ® „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pavaduotoju, charakterizuojamas teigiamai, už nuopelnus darbe ne kartÄ apdovanotas, nuteistajai daro ir darys teigiamÄ Ä¯takÄ , todėl gali bÅ«ti tinkamu laiduotoju.             Apeliaciniu skundu nuteistoji R.

G. atkreipia dėmesį, kad BK 225 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2010-12-11 iki 2011-03-31, jos nusikalstamos veikos padarymo metu sankcijoje numatė teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimÄ arba laisvės atėmimÄ iki ketverių metų. Å iuo metu galiojanti BK redakcija (galiojanti nuo 2013-07-13 iki Å¡iol) numato, kad kaltininkui už BK 225 straipsnio 1 dalyje padarytÄ nusikaltimÄ galima skirti baudÄ arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki penkerių metų.

Be to, BK redakcija, galiojusi nuo 2010-12-11 iki 2011-03-31, nenumatė baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, nes Å¡i priemonė tuo metu buvo bausmių sÄ raÅ¡e. Ä®statymo nuostatos dėl baudžiamojo poveikio priemonių, iÅ¡ jų teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ atėmimas įsigaliojo nuo 2011-07-05, kai buvo priimtas papildomas BK 682 straipsnis, kuris reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių taikymÄ , susijusį su teisės atėmimu dirbti tam tikrÄ darbÄ ar užsiimti tam tikra veikla.

BK 682 straipsnis taikytinas tik tiems kaltinamiesiems, kurie baudžiamajame įstatyme uždraustÄ veikÄ padarė po Å¡io įstatymo įsigaliojimo, t. y. po           2011-07-05, o nuteistoji nusikalstamÄ veikÄ padarė 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, todėl, nuteistosios nuomone, jai baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dirbti (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja – nei nuteisiant, nei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju pritaikyta negalėjo bÅ«ti.             Nuteistosios nuomone, pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė neteisėtai ir nepagrįstai, nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė piniginę baudÄ ir baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimÄ teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ , todėl praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-09 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: vadovaujantis BK 40 straipsniu apeliantę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleisti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.             Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai).             Apeliaciniame skunde nuteistoji R.

G. tvirtina, kad apylinkės teismas jos prisipažinimo nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, nuteisdamas jÄ pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, teismas taikė netinkamÄ Ä¯statymo redakcijÄ , todėl paskyrė neteisingÄ bausmę, praÅ¡o jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimÄ .             Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali bÅ«ti pripažinta tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).             R.

G. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji savo kaltės nepripažino (t. 1, b. l. 101–102), kyÅ¡io paėmimÄ neigė ir akistatos su J. A. metu (t. 1, b. l. 105–108). Teisiamajame posėdyje nuteistoji savo kaltės taip pat nepripažino, teigė, kad 200 Lt rado ant darbo stalo atsitiktinai, kad pinigus paliko J. A., nepagalvojo, nuteistosios teigimu, ji jokios žalos valstybei ir savivaldybei nepadarė. Nuteistosios parodymai patvirtina, kad R. G. savo veikos pavojingumo nesuprato, ji labiausiai bijo prarasti darbÄ , todėl visais įmanomais bÅ«dais bandė ir tebebando savo veiksmus pateisinti (t. 2, b. l. 22–23).

             Esant aptartoms aplinkybėms, apylinkės teismas nenuoÅ¡irdų nuteistosios R. G. prisipažinimÄ , faktinių aplinkybių iÅ¡kraipymÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nepripažino pagrįstai.             Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimÄ teismo pasitikėjimo vertam asmeniui.BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms, apibÅ«dinančioms nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ :

a) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

b) jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , c) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, d) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Pažymėtina, kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.Nuteistoji R. G. nuteista pirmÄ kartÄ , padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau ji savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino tik iÅ¡ dalies, verčiama byloje surinktų įrodymų, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl tam, kad bÅ«tų galima R.

G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nėra iÅ¡pildyta viena iÅ¡ BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų – trÅ«ksta visiÅ¡ko R. G. prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , o kartu ir gailėjimosi tai padarius. R. G. dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai nesigaili, jos nuomone, ji savo elgesiu jokios žalos valstybei bei savivaldybei nepadarė, tvirtina, kad darbe yra nepakeičiama. Å ios aplinkybės parodo, kad R. G. savo veiksmų pasekmės, kad ji sumenkino valstybės tarnautojo nepriekaiÅ¡tingÄ Ä¯vaizdį, nesuprato, labiausiai gailisi pati savęs. Toks savo veiksmų vertinimas duoda pagrindÄ abejoti tuo, kad R.

G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Esant aptartoms aplinkybėms, nuteistÄ jÄ R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 2 dalis) nėra jokio pagrindo.1999 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.: Nr. IX-855, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1708) 3 straipsnio 1 dalyje (pakeista įstatymu Nr. XI-286, 2009-06-11, Žin., 2009, Nr. 75-3065 (2009-06-25) numatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, lygiateisiÅ¡kumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais.

Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyti Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra šie:

1) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, KonstitucijÄ , valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus;

2) teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia;

3) nesavanaudiÅ¡kumas. Valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtÄ valstybės ir savivaldybių turtÄ , tarnybinę informacijÄ tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo Å¡eimai, savo draugams;

4) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaiÅ¡tingai, bÅ«ti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, iÅ¡skirtinių lengvatų ir nuolaidų iÅ¡ asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtakÄ , kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas;

5) nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų;

6) atsakomybė. Valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei;

7) vieÅ¡umas. Valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų vieÅ¡umÄ , pateikti savo sprendimų motyvus, o informacijÄ gali riboti tik tuo atveju, kai tai bÅ«tina svarbiausiais visuomenės interesais;

8) pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis skelbia, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ ;

2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams ar korupcinio pobÅ«džio nusikaltimo padarymo ir turi neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ ;

3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai;

4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ ;

5) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys;

6) atleistas iÅ¡ valstybės tarnautojo pareigų už Å¡io Ä®statymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 7, 8, 9 punktuose nurodytus Å¡iurkščius pažeidimus arba Å¡io Ä®statymo 30 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimÄ , už kurį turėtų bÅ«ti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų, ir nuo atleidimo iÅ¡ pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimÄ dienos nepraėjo treji metai;

7) atleistas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai;

8) atleistas iÅ¡ darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už neatitiktį įstatymuose keliamiems nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimams ir teisės aktuose nustatytų etikos normų pažeidimÄ ir nuo atleidimo iÅ¡ darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais (gavęs duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimams) turi teisę motyvuotu raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad Å¡ios pateiktų apie tokį asmenį jų turimÄ informacijÄ .

Institucijos, įstaigos ir įmonės tokiÄ informacijÄ turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo praÅ¡ymo pateikti tokiÄ informacijÄ gavimo dienos, jeigu teisės aktai nenustato kitaip.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 4 dalis skelbia, kad valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo atsako, kad į valstybės tarnautojo pareigas bÅ«tų priimti ir tas pareigas eitų tik nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.Nuteistoji R. G., padarydama nusikalstamÄ veikÄ , įstatymų nustatyta tvarka bÅ«dama pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, už tai nuteista skundžiamu nuosprendžiu, Å¡iurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, priimdama kyšį, sukompromitavo valstybės tarnautojo vardÄ , todėl akivaizdu, kad ji, net ir atleidus jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu (pagal laidavimÄ ), ne tik kad negali eiti skundžiamu nuosprendžiu uždraustų (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigų, bet negali valstybės tarnyboje dirbti ir kitokio darbo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas dėl R. G. apkaltinamÄ jį nuosprendį, į aptartas aplinkybes neatsižvelgė ir nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl draudimo R. G. dirbti konkretų darbÄ valstybės tarnyboje suformulavo netinkamai, o apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro apeliacinio skundo dėl neteisingos draudžiamo dirbti tam tikrÄ darbÄ formuluotės pakeitimo, savo iniciatyva Å¡ios klaidos iÅ¡taisyti negali (BPK 320 straipsnio 3, 4 dalys). Nusikalstamos veikos, už kuriÄ R.

G. nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu – 2010 m. gruodžio mėnesio pabaiga – galiojo Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalis, kuri sankcijoje numatė teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimÄ arba laisvės atėmimÄ iki ketverių metų (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).             Nuo 2011-07-05 įsigaliojusi nauja BK 225 straipsnio 1 dalies redakcija sankcijoje numatė baudÄ , areÅ¡tÄ , laisvės atėmimÄ iki penkerių metų (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).             Iki 2011-07-05, kai įsigaliojo 2011 m. birželio 21 d.

įstatymu Nr. XI-1472 patvirtinta BK 42 straipsnio (Bausmės rÅ«Å¡ys) redakcija, teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas buvo laikomas bausmės rÅ«Å¡imi, o nuo 2011-07-05, įsigaliojus BK 67 straipsnio (Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rÅ«Å¡ys) 2 dalies pakeitimams (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas buvo priskirtas prie baudžiamojo poveikio priemonių.Nusikalstamos veikos, už kuriÄ R.

G. nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu – 2010 m. gruodžio mėnesio pabaiga – teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas buvo laikomas bausmės rÅ«Å¡imi (BK 42 straipsnio 1 dalis, 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003-05-01).Å iuo metu galiojančios BK 225 straipsnio 1 dalies sankcija (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) yra griežtesnė nei ta, kuri galiojo R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), nes Å¡iuo metu numato griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir Å¡velnesnė tuo, kad numato didesnį Å¡velnesnių bausmių pasirinkimÄ â€“ baudÄ , areÅ¡tÄ .Pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 67 straipsnio 3 dalį atėmimas teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla (BK 682 straipsnis) gali bÅ«ti skiriamas kartu su bausme (2011-06-21 įstatymo Nr. XI 1472 redakcija).Apylinkės teismas R.

G. nuteisė pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ BK 225 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ atėmimÄ (BK 682 straipsnis) taikė kaip baudžiamojo poveikio priemonę (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).Veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis), todėl, skiriant bausmę pagal BK 225 straipsnio 1 dalies sankcijÄ , taikant BK 42 straipsnio 1 dalies, 67 straipsnio 2 dalies nuostatas, galiojusias R.

G. nusikaltimo padarymo metu, o tokia galimybė numatyta BK 3 straipsnio 2 dalyje (Veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ ), bausmė – bauda (20 MGL) – R. G. paskirta negalėjo bÅ«ti, nes nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Å¡velnesnė sankcija tokios bausmės nenumatė. Vadovaujantis R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 42, 67 straipsnių nuostatomis (BK 3 straipsnio 1, 2 dalys), skundžiamu nuosprendžiu R.

G. buvo paskirtos dvi bausmės – bauda ir teisės atėmimas dirbti tam tikrÄ darbÄ , nors R. G. nusikaltimo padarymo metu ir Å¡iuo metu galiojančios BK 42 straipsnio 3 dalies nuostatos asmeniui, padariusiam vienÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , leidžia skirti tik vienÄ bausmę. Esant aptartoms aplinkybėms, R. G. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr.  X-1233 redakcija) ir jai paskirtina tik viena bausmė, numatyta BK 225 straipsnio 1 dalies sankcijoje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kuri galiojo nuteistosios nusikalstamos veikos padarymo metu.

Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės – baudos – paskyrimo naikintina.             Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į tai, kad R. G. padarė tyčinę savanaudiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis), paimta kaip kyÅ¡is pinigų suma tik nežymiai virÅ¡ijo 1 MGL vertės dydį, tačiau nuteistoji nusikalto valstybės tarnyboje dirbdama struktÅ«rinio padalinio vadove, atsižvelgiant į tai, kad anksčiau R.

G. neteista, charakterizuojama teigiamai, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kolegijos nuomone, nuteistoji dirbti tam tikrÄ laikÄ valstybės tarnyboje negali, o siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamÄ bausmės paskirtį – sulaikyti R. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jÄ nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nuteistajai skirtina skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, susijusi su teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu minimaliam terminui.

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, kolegija n u s p r e n d ž i a :              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-09 nuosprendį pakeisti.              Nuteistosios R. G. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalies (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (BK 3 straipsnio 1, 2 dalys) ir paskirti bausmę – uždrausti vienerius metus dirbti (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja.

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-09 nuosprendžio dalį, kuria R. G. paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, panaikinti.             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                 Stasys Valužis Teisėjai                                                                                Linas Pauliukėnas                                                                                Zigmas Pocius