2013-04-24 Nr. AB-1309-3-61-3-01632-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-628/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01632-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus sprendimą, įformintą 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 3IS-98 „Dėl Jūsų skundo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 12-01-817 „Dėl Jūsų 2012 m. gegužės 15 d. skundo ir 2012 m. gegužės 16 d. pretenzijos“; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją jo 2012 m. kovo 18 d. skundą išnagrinėti nepažeidžiant nustatytų teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (toliau – ir Ministerija, KAM) 2012 m. vasario 20 d. teikė pareiškimą ir jo papildymą dėl teisės aktų pažeidimų, kuriuos darė vyresniojo rango atsargos karininkas (duomenys neskelbtini). Jis, kaip Laikinosios sostinės atsargos ir dimisijos karininkų draugijos štabo viršininkas nepavaldus Ministerijai, 2012 m. kovo 18 d. buvo pašauktas į karines pratybas kaip karys savanoris, pavaldus Ministerijai, kur sužinojo, kad minėti pareiškimai tyrimui nukreipti ne į (duomenys neskelbtini), t. y. pažeidimų darymo vietą, o į (duomenys neskelbtini) – jo tarnybos vietą, ir jo atžvilgiu pradėtas įstatymų uždraustas persekiojimas dėl skundų pateikimo.

Pareiškėjas 2012 m. kovo 18 d. skunde Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Generalinei inspekcijai (toliau – ir KAM GI) nurodė, kad jo 2012 m. vasario 20 d. pareiškimas ir 2012 m. vasario 26 d. papildymas negalėjo būti išplatinti kariuomenės padalinių vadams ir kitiems karininkams; persekiojimas dėl skundų teikimo yra uždraustas, todėl neteisėtas; nepagrįstai asmens byla išreikalauta į Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – ir KASP) štabą, taip pat, kad negalėjo būti atmestas teikimas apdovanoti dėl pateiktų skundų.

Minėtus veiksmus draudžia Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Statutas) 62 straipsnio 4 dalis, tačiau šių skundo aplinkybių Ministerija neištyrė. 2012 m. kovo 18 d. skundo tyrimas turėjo užtikrinti Statuto 17 straipsnyje nustatytus tikslus, bet Ministerija juos ignoravo. KAM GI 2012 m. kovo 27 d. rašte Nr. 3IS-82 informavo, kad dėl 2012 m. kovo 18 d. skundo bus tarnybinis patikrinimas ir nurodė jo turimas teises, todėl 2012 m. kovo 28 d. prašyme prašė pateikti informaciją, jog tinkamai ir laiku galėtų realizuoti savo teises.

KAM GI 2012 m. balandžio 10 d. rašte Nr. 3IS-93 nurodė tik tai, kad generalinio inspektoriaus sprendimu tyrimą atlikti pavesta kapitonui D. L. Pareiškėjo manymu, generalinio inspektoriaus sprendimas neteisingas, nes kapitono laipsnį turintis karininkas negali atlikti tyrimo dėl nurodymų, kuriuos davė kariuomenės vadai ir karininkai turintys pulkininko laipsnius, todėl KAM ministrės prašė 2012 m. balandžio 13 d. skunde nurodytais pagrindais panaikinti generalinio inspektoriaus sprendimą ir nušalinti kapitoną D. L. nuo tyrimo. Ministrė sprendimą privalėjo priimti ir jį informuoti nedelsiant, kaip tai nustatyta Statuto 22 straipsnio 2 dalyje, tačiau to nepadarė.

Ministerija gavusi 2012 m. balandžio 13 d. skundą dėl karininko nušalinimo 2012 m. balandžio 20 d. pateikė raštą Nr. 3IS-98, kuriame atkartojo jo 2012 m. kovo 18 d. skunde nurodytas aplinkybes. Be to, KAM skundo dalių - dėl asmens bylos nepagrįsto išreikalavimo į KASP štabą ir dėl tiesioginio vado teikimo apdovanoti atmetimo už skundo rašymą - netyrė, 2012 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 3IS-98 nieko nepasisakė, todėl 2012 m. kovo 18 d. skundas neištirtas, tikslai nustatyti Statuto 17 straipsnyje ignoruojami. Pareiškėjo manymu, KAM GI sprendimas, įformintas 2012 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 3IS-98, yra neteisingas iš esmės, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Dėl to KAM GI pateikė 2012 m. gegužės 2 d. pretenziją, kad tyrimas atliktas tendencingai, šališkai, nekompetentingo kapitono, skundas dėl nušalinimo ignoruotas. Ministrė 2012 m. gegužės 14 d. pateikė atsakymą Nr. 12-01-691, kuriame melagingai konstatuota, kad 2012 m. balandžio 13 d. skundą dėl nušalinimo nuo tyrimo kapitoną D. L. KAM gavo kai tyrimas jau buvo baigtas. Be to, ministrė atsakyme melagingai nurodė, kad nėra pagrindo nušalinti nuo tyrimo karininką, kuris jau atliko tyrimą. Pareiškėjas nušalinimo motyvus pateikė teisės aktų nustatyta tvarka, o KAM realiai skundą dėl nušalinimo gavo kai tyrimas dar nebuvo baigtas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ministrės 2012 m. gegužės 14 d. atsakymu Nr. 12-01-691, 2012 m. gegužės 16 d. pateikė pretenziją, į kurią ministrė atsakė 2012 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 12-01-817, kuriame nurodė, kad 2012 m. balandžio 13 d. skundą gavo 2012 m. balandžio 16 d., t. y. kai tyrimas dar nebuvo baigtas. Pareiškėjo nuomone, ministrė sprendimą dėl karininko nušalinimo privalėjo priimti ir jį informuoti nedelsiant, kaip nustatyta Statuto 22 straipsnio 2 dalyje, tačiau to nepadarė, jo 2012 m. balandžio 13 d. skundą ignoravo.

KAM GI 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 3IS-98 patvirtino apie 2012 m. vasario 20 d. pareiškimo ir jo 2012 m. vasario 26 d. papildymo išplatinimą kariuomenės vadams ir kitiems karininkams, turint mintyje, jog yra nurodyta, kad tyrimą atliko kapitonas D. L., kuris negalėjo atlikti patikrinimo dėl karių turinčių aukštesnius karinius laipsnius ir dėl dalinio vadų pavedimų. Tarnybinis patikrinimas teisės aktų nustatyta tvarka apskritai nebuvo atliktas, pulkininkai - vadai davę nurodymus dėl galimo persekiojimo nebuvo apklausti, kadangi kapitonas pagal įstatymą negalėjo to daryti, ką patvirtino ir ministrė.

Todėl ir šiais motyvais KAM ministrės 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas ir KAM GI 2012 m. balandžio 20 d. sprendimas naikintini ir turi būti teisėtai atkurta buvusi iki 2012 m. kovo 18 d. skundo tyrimo pradėjimo padėtis, t. y. būtų atkuriamos pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, kadangi jis turi teisę į visapusiškai teisingą tarnybinį patikrinimą.

Atsakovas KAM atsiliepimu į skundą (b. l. 22-24) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad KAM GI atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo 2012 m. kovo 18 d. skunde nurodytų aplinkybių Statute nustatyta tvarka. KAM ir KAM GI sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, atsakovas pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų nepažeidė. Pareiškėjas KAM GI 2012 m. kovo 22 d. pateikė 2012 m. kovo 18 d. skundą, kuriame prašė atlikti tyrimą ir nustatyti kas ir kokiomis teisės aktų normomis vadovaujantis ir kokiu tikslu išplatino KAM gautą ir užregistruotą 2012 m. vasario 21 d. jo pareiškimą Nr. L-9 ir jo 2012 m. vasario 26 d. papildymą.

KAM GI atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo 2012 m. kovo 18 d. skunde nurodytų aplinkybių. Šis tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2012 m. balandžio 20 d. - surašyta ir patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 3VL-26. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo 2012 m. vasario 20 d. pareiškimas ir jo 2012 m. vasario 26 d. papildymas buvo perduoti tik tiesiogiai su skirtų užduočių bei teisės aktų įgyvendinimu susijusiems asmenims, todėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado organizuotas pavedimo įvykdymas, perduodant pareiškėjo dokumentus pavaldiems kariams, tiesiogiai susijusiems su užduoties vykdymu, laikytinas teisėtu.

Pareiškėjo skundžiamame KAM GI sprendime išdėstomos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos pagrindinės faktinės aplinkybės, padarytos išvados, priimtas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir šio sprendimo apskundimo tvarka. KAM GI sprendimas yra pagrįstas, nes nustatyta, kad su pareiškėjo dokumentais, teiktais KAM, galėjo susipažinti tik tiesiogiai su užduoties vykdymu ar teisės aktų įgyvendinimu susiję asmenys, kad šiems asmenims teisės aktai nenustato draudimų ar ribojimų susipažinti su pareiškėjo teiktais dokumentais, kad krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d.

įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto 26.1 punktas suteikia vadams (viršininkams) teisę skirti pavaldiems kariams užduotis tuo pačiu suteikiant šių užduočių įgyvendinimui reikiamą informaciją. Taigi KAM GI, atlikusi tarnybinį patikrinimą, nenustatė, kad nepagrįstai buvo išplatinta informacija apie pareiškėjo pareiškimus, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės ar, kad pareigūnai padarė kokius nors neteisėtus veiksmus ar priėmė neteisėtus sprendimus pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgdamas į šias tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, padarytas išvadas, į tai, kas išdėstyta KAM GI sprendime, taip pat į tai, kad nėra objektyvių duomenų apie pareiškėjo persekiojimą, atsakovas nesutinka su pareiškėjo skunde teismui išdėstytais motyvais, jog prieš jį pradėtas neteisėtas ir įstatymais draudžiamas persekiojimas dėl to, kad jis pateikė skundą dėl aukštesnio rango karininko.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas nenumato pareigos vadams skatinti karius, todėl pareiškėjo argumentas, kad jis buvo persekiojimas, nes nebuvo paskatintas, yra nepagrįstas. Nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, kad tarnybinį patikrinimą dėl jo 2012 m. kovo 18 d. skundo buvo pavesta atlikti kapitono karinį laipsnį turinčiam karininkui, kuris negali atlikti tyrimo dėl nurodymų, kuriuos davė kariuomenės vadas ar karininkai turintys pulkininko laipsnius. Pats pareiškėjas pateikė skundą ne dėl konkretaus karininko padarytos ar skundžiamos veikos, kuria galimai buvo pažeista pareiškėjo teisė.

Statuto 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Krašto apsaugos generalinis inspektorius rašytiniu pavedimu skiria tarnybinį patikrinimą dėl karšto apsaugos generaliniam inspektoriui adresuoto skundo, pavesdamas jį atlikti pavaldžiam karininkui. Todėl pagrįstai generalinio inspektoriaus 2012 m. kovo 22 d. pavedimu Generalinės inspekcijos Tyrimų skyriaus vyr. inspektorius kpt. D. L. atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo 2012 m. kovo 18 d. skunde nurodytų aplinkybių, o ne dėl karininko, turinčio aukštesnį laipsnį už karininką, atlikusį tarnybinį patikrinimą, veiksmų.

Taip pat pažymėjo, kad šiuo nagrinėjamu atveju Statute nustatytų pagrindų nušalinti tarnybinį patikrinimą atliekantį karininką nebuvo. Todėl pareiškėjo skunde pateikti ir kiti argumentai dėl karininko kpt. D. L., atlikusio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo yra nepagrįsti. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė tarnybinį patikrinimą paskyrusiam vadui (šiuo atveju generaliniam inspektoriui) motyvuoto rašytinio prašymo dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo, tai yra kaip nustatyta Statuto 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Todėl generalinis inspektorius negalėjo priimti sprendimo dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo Statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su KAM GI sprendimu, apskundė sprendimą krašto apsaugos ministrui pateikdamas 2012 m. gegužės 15 d. skundą ir 2012 m. gegužės 16 d. pretenziją. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde ir pretenzijoje išdėstytus argumentus bei įvertinęs KAM GI atliktą tarnybinį patikrinimą ir priimtą sprendimą, 2012 m. gegužės 31 d. sprendime Nr. 12-01-817 padarė išvadą, kad KAM GI sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Sprendime KAM, vertindama GI sprendimą, dar kartą įvertinto pareiškėjo pateiktas visas aplinkybes dėl generalinio inspektoriaus sprendimo pavesti kpt. D. L. atlikti pareiškėjo 2012 m. kovo 18 d. skundo tyrimą ir jo nušalinimo nuo šio tarnybinio patikrinimo atlikimo. Taip pat buvo įvertinta ir pareiškėjo akcentuojama aplinkybė dėl jo 2012 m. balandžio 13 d. skundo (kuris buvo adresuotas krašto apsaugos ministrei, o ne generaliniam inspektoriui) gavimo ministerijoje 2012 m. balandžio 16 d. ir jo užregistravimo 2012 m. balandžio 20 d.

Pažymėjo, kad pagal Statuto 20 straipsnio 2 dalį, generalinis inspektorius rašytiniu pavedimu skiria tarnybinį patikrinimą dėl krašto apsaugos generaliniam inspektoriui adresuoto skundo, pavesdamas jį atlikti pavaldžiam karininkui. Atsakovas, įvertinęs GI sprendimą ir pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus, nenustatė Statute nustatytų pagrindų nušalinti tarnybinį patikrinimą atlikusį karininką. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisės arba įstatymu saugomas interesas pažeisti.

Pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais nepatvirtino, jog atsakovas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. KAM pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomo intereso nepažeidė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu (b. l. 65-70) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas atsakovo atstovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, jog pareiškėjas 2012 m. vasario 20 d. su pareiškimu, gautu 2012 m. vasario 21 d., kreipėsi į KAM, kuriame nurodė, kad atsargos kmd. ltn. R. R. neteisėtai dėvi kario uniformą be skiriamojo ženklo „ATSARGA“, prašė įstatymų nustatyta tvarka ištirti ir nubausti pažeidėjus bei asmenis, kurie skatina pažeidimų darymą; teisės aktų nustatyta tvarka informuoti jį apie pareiškimo užregistravimą ir galutinio sprendimo priėmimą, taip pat atsakyti: ar visi karininkai yra lygūs prieš įstatymą, ar visi atsargos karininkai gali demonstruoti teisės normų nevykdymą.

Jeigu atsargos kariai turi vykdyti teisės normas, kodėl KAM toleruoja atsargos kmd. ltn. R. R. daromus pažeidimus. Pareiškėjas KAM pateikė 2012 m. vasario 26 d. pareiškimo papildymą, gautą 2012 m. vasario 28 d., kuriuo, atliekant tarnybinį patikrinimą, papildomai prašė: įvertinti tai, kad atsargos kmd. ltn. R. R. pažeidimus daro dėvėdamas kario uniformą paties sumanytomis dienomis, nors teisės aktai nenumato tokios teisės; užkirsti kelią daromiems teisės aktų pažeidimams; nustatyti, kodėl atsargos kmd. ltn. R. R. ignoruoja teisės aktų nuostatų draudimus dėvėti uniformą be statusą žyminčių atsargos kario skiriamųjų ženklų; nustatyti, kodėl atsargos kmd. ltn.

R. R. nesivadovauja teisės nuostatomis nurodančiomis, kada atsargos karys uniformą gali dėvėti bei informuoti pareiškėją apie šio pareiškimo užregistravimą ir sprendimo priėmimą. Pareiškėjas KAM GI pateikė 2012 m. kovo 18 d. skundą, gautą 2012 m. kovo 22 d., kuriame prašė atlikti tyrimą ir nustatyti kas, kokiomis teisės aktų normomis vadovaujantis ir kokiu tikslu išplatino 2012 m. vasario 20 d. jo pareiškimą ir šio pareiškimo 2012 m. vasario 26 d. papildymą, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka informuoti jį apie skundo užregistravimą, procesinius bei galutinio sprendimo priėmimą.

KAM GI 2012 m. kovo 27 d. raštu Nr. 3IS-82 pareiškėją informavo, kad jo skunde nurodytos aplinkybės bus nagrinėjamos atliekant tarnybinį patikrinimą Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka, taip pat jo teises pagal Kariuomenės drausmės statuto 22 straipsnio 1 dalį. KAM GI dėl pareiškėjo 2012 m. kovo 18 d. skundo atliko tarnybinį patikrinimą ir 2012 m. balandžio 20 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3VL-26, kurioje nurodė, kad pareiškėjo 2012 m. vasario 20 d. pareiškimas ir jo 2012 m. vasario 26 d. papildymas buvo perduoti tik tiesiogiai su skirtų užduočių bei teisės aktų įgyvendinimu susijusiems asmenims.

Pareiškėjas 2012 m. balandžio 13 d. krašto apsaugos ministrei pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti generalinio inspektoriaus sprendimą kapitonui D. L. pavesti atlikti 2012 m. kovo 18 d. skundo tyrimą ir nušalinti D. L. nuo 2012 m. kovo 18 d. skundo tyrimo. KAM 2012 m. gegužės 14 d. rašte Nr. 12-01-691 nurodė, kad pareiškėjo skundą dėl kpt. D. L. nušalinimo gavo 2012 m. balandžio 20 d., kai tarnybinis patikrinimas dėl jo 2012 m. kovo 18 d. skunde išdėstytų aplinkybių buvo baigtas ir tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 3VL-26 generalinio inspektoriaus patvirtinta.

Apie tarnybinio patikrinimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas KAM 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 3IS-98. Todėl nėra pagrindo nušalinti nuo tyrimo karininką, kuris atliko tyrimą. KAM GI 2012 m. balandžio 20 d. sprendime Nr. 3IS-98 nurodė, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu nustatė, jog su pareiškėjo KAM pateiktais dokumentais galėjo susipažinti tik tiesiogiai su užduoties vykdymu ar teisės įgyvendinimu susiję asmenys, kuriems teisės aktai nenustato draudimų ar ribojimų su pateiktais dokumentais susipažinti.

Taip pat nurodė, kad vadovaujantis krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto 26.1 punktu, vadams (viršininkams) suteikta teisė skirti pavaldiems kariams užduotis, o, realizuodami šią teisę, vadai skiria užduotis pavaldiems asmenims ir suteikia šių užduočių įgyvendinimui reikiamą informaciją. KAM GI, atsižvelgdama į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Statuto 64 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 2 d.

KAM GI išsiuntė pretenziją, kurioje prašė:

1) ištirti nešališkai pretenzijoje nurodytus skundus;

2) pakeisti KAM GI 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 3IS-98;

3) išspręsti kapitono D. L. nušalinimo klausimą 2012 m. balandžio 13 d. skunde nurodytais pagrindais;

4) pripažinti, kad KAM GI netinkamai sprendžia 2012 m. kovo 18 d. skundą ir su juo susijusius klausimus;

5) pripažinti, kad KAM dengia aukštesnio rango karininkus, demonstruoja „Dedovščina“ žemesnio rango karių atžvilgiu;

6) pripažinti, kad KAM dirbtinai vilkina tarnybinio patikrinimo atlikimą;

7) informuoti pareiškėją apie šio prašymo gavimą ir užregistravimą. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 15 d. krašto apsaugos ministrei pateikė skundą (gautas 2012 m. gegužės 17 d.), kuriame nurodė, kad jo 2012 m. kovo 18 d. skundas neišnagrinėtas kaip reikalauja teisės aktų nuostatos ir prašė:

1) informuoti jį apie šio skundo užregistravimą;

2) panaikinti KAM GI sprendimą atmesti jo 2012 m. kovo 18 d. skundą;

3) paskirti ir įpareigoti kompetentingus pareigūnus jo 2012 m. kovo 18 d. skundo tyrimą atlikti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti drausmės pažeidimus, jų padarymo priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus asmenis;

4) užtikrinti, kad už drausmės pažeidimus atsakytų tik juos padarę asmenys;

5) apginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus;

6) nustatyti drausmės stiprinimo ir drausmės pažeidimų prevencijos priemones. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 16 d. krašto apsaugos ministrei pateikė pretenziją (gautą 2012 m. gegužės 18 d.), kurioje prašė:

1) informuoti jį apie šios pretenzijos užregistravimą;

2) pateikti 2012 m. balandžio 13 d. prašymo pašto voko patvirtintą kopiją su pašto data;

3) patikslinti, ar jo 2012 m. balandžio 13 d. prašymas „Dėl generalinio inspektoriaus sprendimo panaikinimo“ paštui pateiktas 2012 m. balandžio 14 d., ministrės išnagrinėtas tik 2012 m. gegužės 14 d., reiškia, jog ministrė nedelsdama įvertino motyvus ir priėmė sprendimą atmesti prašymą ir apie sprendimą nedelsiant pranešė prašymą pateikusiam asmeniui, t. y. jam, kaip numatyta Statuto 22 straipsnio 2 dalyje;

4) pripažinti, kad nagrinėjant 2012 m. kovo 18 d. skundą jo teisės ir teisėti lūkesčiai buvo pažeisti;

5) pripažinti, kad atliekant 2012 m. kovo 18 d. skundo tyrimą Statuto 22 straipsnyje garantuotos teisės jo atžvilgiu buvo apribotos;

6) nurodyti krašto apsaugos ministrės 2012 m. gegužės 14 d. atsakymo Nr. 12-01-691 apskundimo tvarką, kadangi atsakymas susijęs su neišspręstu karininko nušalinimu nuo tyrimo. KAM, atsakydama į pareiškėjo 2012 m. gegužės 15 d. skundą ir 2012 m. gegužės 16 d. pretenziją 2012 m. gegužės 31 d. sprendime, įformintame raštu Nr. 12-01-817, nurodė, kad KAM GI sprendimas pavesti kpt. D. L. atlikti pareiškėjo 2012 m. kovo 18 d. skundo tyrimą yra pagrįstas ir nušalinti jį nuo šio tarnybinio patikrinimo atlikimo pagrindų nebuvo.

Taip pat nurodė, kad Generalinės inspekcijos Tyrimų skyriaus vyr. inspektorius kpt. D. L. atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo 2012 m. kovo 18 d. skunde nurodytų aplinkybių, o ne dėl karininko, turinčio aukštesnį laipsnį už karininką, atlikusį tarnybinį patikrinimą, veiksmų. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta drausmės pažeidimo, todėl generalinis inspektorius pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas ginčija KAM GI 2012 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 3IS-98 bei KAM 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 12-01-817 teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Statuto 20 straipsnio 1-3 ir 6 dalimis, 21 straipsnio 1, 3 dalimis, 63 straipsnio 2, 3 dalimis, 65 straipsnio 2, 3 dalimis. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei minėtas Statuto nuostatas, nurodė, kad yra pagrindas teigti, jog pareiškėjo skundo teiginiai dėl KAM GI 2012 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 3IS-98 ir KAM 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 12-01-817 yra nepagrįsti: gavus pareiškėjo 2012 m. kovo 18 d. skundą, reg. Nr. GP-18, kuriame jis prašė atlikti tyrimą ir nustatyti, kas, kokiu tikslu ir kokiomis teisės normomis vadovaujantis išplatino jo 2012 m. vasario 20 d. skundą ir jo 2012 m. vasario 26 d. papildymą, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurį pavesta atlikti kpt.

D. L., kontroliuoti mjr. I. P. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo 2012 m. vasario 20 d. pareiškimas ir jo 2012 m. vasario 26 d. papildymas buvo perduoti tik tiesiogiai su skirtų užduočių bei teisės aktų įgyvendinimu susijusiems asmenims, jog Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado organizuotas pavedimo įvykdymas, perduodant pareiškėjo dokumentus pavaldiems kariams, tiesiogiai susijusiems su užduoties vykdymu, laikytinas teisėtu, taip pat, kad su pareiškėjo skundu ir jo papildymu, pateiktais KAM, galėjo susipažinti tik tiesiogiai su užduoties vykdymu ar teisės įgyvendinimu susiję asmenys.

Šiems asmenims teisės aktai nenustato draudimų ar ribojimų susipažinti su pareiškėjo pateiktais dokumentais. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Statuto 64 straipsnio 1 punktu, buvo priimtas sprendimas pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apie tarnybinio patikrinimo rezultatus bei priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas KAM GI 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 3IS-98. Tarnybinis tyrimas atliktas visapusiškai ir išsamiai, tokiam tyrimui atlikti nustatytais terminais, pareiškėjas laiku ir tinkamai informuotas apie tarnybinio tyrimo rezultatus bei priimtą sprendimą, jo apskundimo tvarką ir terminus.

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad kpt. D. L. negalėjo atlikti tyrimo dėl aukštesnio rango karininkų veiksmų, yra nepagrįsti: kpt. D. L. atliko tyrimą dėl pareiškėjo 2012 m. kovo 18 d. skunde nurodytų aplinkybių, t. y. kas, kokiu tikslu ir kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaudamasis išplatino jo 2012 m. vasario 20 d. skundą bei 2012 m. vasario 26 d. skundo papildymą, bet ne dėl konkretaus karininko, turinčio aukštesnį už jo laipsnį, veiksmų ar neveikimo. Kadangi pagrindo nušalinti kpt. D. L. nuo tarnybinio patikrinimo nebuvo, aplinkybė, kad pareiškėjo pastarajam pareikštas nušalinimas buvo išnagrinėtas jau po tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo, savaime nėra pagrindas naikinti ginčijamus sprendimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.).

Netenkinus pareiškėjo reikalavimų panaikinti ginčijamus sprendimus, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti KAM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. kovo 18 d. skundą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 73-76) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą; panaikinti KAM generalinio inspektoriaus sprendimą, įformintą 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 3IS-98 „Dėl Jūsų skundo“ ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 12-01-817 „Dėl Jūsų 2012 m. gegužės 15 d. skundo ir 2012 m. gegužės 16 d. pretenzijos“; priimti naują sprendimą - įpareigoti KAM jo 2012 m. kovo 18 d. skundą išnagrinėti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų nurodymų atliekant tarnybinį patikrinimą.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teises normas, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir dėl šių pažaidų yra neteisingai išspręsta byla. Teismas sprendimą grindė neteisėtai atliktu tarnybiniu patikrinimu dėl 2012 m. vasario 20 d. pareiškimo ir jo 2012 m. vasario 26 d. papildymo aplinkybių. Iš neteisėtai atliktų veiksmų teismas negali kildinti teisingumą. Vertinant faktines bylos aplinkybes, Statuto 20 straipsnio 1 ir 6 dalių, 31 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų, 52 straipsnio l dalies l-3 punktų, 29 straipsnio l dalies nuostatas, įrodymus - jo 2012 m. vasario 20 d. pareiškimo ir 2012 m. vasario 26 d. papildymo aplinkybes dėl atsargos vyresniojo karininko padarytų pažeidimų, nuobaudą pažeidėjui galėjo skirti tik krašto apsaugos ministras ir tik jis turėjo teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, kontroliuoti jo eigą, priimti sprendimus.

Ministras atlikti tarnybinį patikrinimą dėl atsargos kario galėjo pavesti tik generaliniam inspektoriui, kuris galėjo pavesti jam pavaldžiam karininkui atlikti atskirus tyrimo veiksmus, bet ne visą tarnybinį patikrinimą. Teismo išaiškinimas prieštarauja Statuto nuostatoms. Pažymi, kad teismas jį šaukė atvykti 2012 m. spalio 23 d. 10.00 val. į teismo posėdį (priedas Nr. 2), sprendime konstatavo jo neatvykimą, tačiau nieko nekonstatavo apie jo kreipimąsi raštu. Pareiškėjo prašymas 2012 m. spalio 15 d. teisme buvo gautas 2012 m. gruodžio 18 d. 12.00 val. (priedas Nr. 3), dėl jo sprendime nepasisakyta, kas laikytina, jog teismas kreiptis raštu jam neleido.

Kreipiantis raštu į atsakovo atsiliepimą pateikė paaiškinimus, kuriuos teismas turėjo aprašyti sprendime. Byla neišspręsta teisingai, nes nevertinti jo argumentai kreipiantis į teismą raštu. Teismas sprendimą neteisingai motyvavo tuo, kad KAM skundą dėl kpt. D. L. nušalinimo gavo 2012 m. balandžio 20 d., t. y. teismas sprendimą grindė melagingai prasimanytu KAM raštu Nr. 12-01-691, kas turėjo įtakos neteisingai išspręsti bylą. Teismas nepagrindė sprendimo byloje esančiais teisingais įrodymais, raštu Nr. 12-01-817, kur pagrįstai įrodyta skundo dėl kpt.

D. L. nušalinimo gavimo data – 2012 m. balandžio 16 d. KAM dėl 2012 m. kovo 18 d. skunde nurodytų aplinkybių tarnybinis patikrinimas neatliktas visapusiškai ir išsamiai, neobjektyviai tirtos įvykio aplinkybes, dėl apdovanojimo tvarkos pažeidimo iš vis netirta nepagrįstai motyvuojant, kad jokios skatinimo ir apdovanojimo tvarkos nėra. Krašto apsaugos generalinis inspektorius gavęs 2012 m. kovo 18 d. skundą negalėjo jo pavesti atlikti kpt. D. L., kadangi skundžiamos veiklos aplinkybė buvo nurodyti pulkininko laipsnį turintys kariai.

Dėl pulkininkų tarnybinį patikrinimą galėjo atlikti tik krašto apsaugos generalinis inspektorius, gavęs iš krašto apsaugos ministro pavedimą. Kpt. D. L. privalėjo tiriamo įvykio dalyviui išaiškinti teises ir pareigas, supažindinti su patikrinimui nustatytais terminais, tačiau to nepadarė. Krašto apsaugos ministrė gavusi jo skundą privalėjo nedelsiant priimti sprendimą ir nedelsiant pranešti jam apie priimtą sprendimą, tačiau to nepadarė. KAM konkrečių karių ir kitų asmenų platinusių jo pareiškimus nenustatė, dėl apdovanojimo tvarkos pažeidimo ir kitų aplinkybių iš vis netyrė.

Atsakovas KAM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 90-92) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas ir atskleidė bylos esmę, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo ne tarnybinį patikrinimą paskyrusiam vadui (šiuo atveju ne generaliniam inspektoriui), tai yra kaip nustatyta Statuto 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o kitam subjektui - krašto apsaugos ministrei. Todėl generalinis inspektorius negalėjo tarnybinio patikrinimo atlikimo metu priimti sprendimo dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo Statuto 22 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka. Taip pat, atsakovo manymu, teismo sprendime padaryta išvada, kad pagrindo nušalinti kpt. D. L. nuo tarnybinio patikrinimo nebuvo, pagrįsta. Pažymi, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas nenumato pareigos vadams skatinti karius, be to, ši aplinkybė nesusijusi su šios bylos dalyku. Apeliaciniame skunde išdėstyti kiti motyvai yra nesusiję su šios bylos dalyku arba yra iš esmės tokie patys, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl jie atmestini teismo sprendime ir atsakovo atsiliepime išdėstytais motyvais. Pareiškėjas skunduose nurodytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais nepatvirtino įtikinamais įrodymais, tiesioginiais įrodymais, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus sprendimą, įformintą 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 3IS-98 „Dėl Jūsų skundo“

Bylos teisingam išnagrinėjimui svarbu identifikuoti ginčo kilmę, t.y. turi būti nustatyta, dėl ko buvo kreiptasi teisminės gynybos, kokie skundžiamo subjekto veiksmai tai paskatino padaryti, todėl ir šiuo konkrečiu atveju turi būti aiškiai fiksuotas ginčo atsiradimas.

Į Krašto apsaugos ministeriją 2012-03-18 skundu kreipėsi pareiškėjas (apeliantas), kur adresato prašė atlikti tyrimą bei atsakyti, kas išplatino jo 2012-02-20 pareiškimą bei to pareiškimo papildymą surašytą 2012-02-26 (b.l. 16). Iš pastarojo skundo Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia apie A. B. siekį gauti informaciją dėl to, ar nebuvo padaryti teisės aktų pažeidimai tiriant jo 2012-02-20 skundą su papildymu (dėl juose nurodytų galimų pažeidimų), siųstų Krašto apsaugos ministerijai (b.l. 17-18). Pabrėžtina, kolegijos nuomone, sprendžiant pagal byloje esančių dokumentų turinį, jog siekta tik sužinoti, ar nebuvo padaryti pažeidimai nagrinėjant jo apeliacijas pateiktas Krašto apsaugos ministerijai. Buvo domimasi tik ta apimtimi, ar iš tikro skundo su papildymu nagrinėjimo tvarka nebuvo pažeista, ir tai aiškiai suformuluota 2012-03-18 dokumento (skundo) rezoliucinėje dalyje. Klausta tik dėl atitinkamų žinių gavimo.

2012-04-20 skundžiamame atsakyme Nr. 3IS-98 dėl 2012-03-18 skundo buvo nurodyta, kad su pareiškėjo (apelianto) dokumentais, teiktais Krašto apsaugos ministerijai, galėjo susipažinti tik tiesiogiai su užduoties vykdymu ar teisės aktų įgyvendinimu susiję asmenys. Visi asmenys, kurie susipažino su pareiškėjo skundu bei jo papildymu, t. y. Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės vadas, kuopos vadas, turėjo teisę susipažinti su 2012-02-20 skundu bei to skundo papildymu datuojamu 2012-02-26 (b.l. 26-27).

Taigi suinteresuotam asmeniui į jo 2012-03-18 skundą atsakyta – pažeidimų, perdavinėjant skundą su jo papildymu atitinkamiems kompetentingiems asmenims, nenustatyta. Informacija į paklausimą pateikta. Surašant 2012-04-20 dokumentą, nepaisant to, kad jis užbaigiamas rezoliucine dalimi, dėl 2012-03-18 skundo atmetimo kaip nepagrįsto, iš esmės jokių pareiškėjo (apelianto) teisių apribojimų ar pareigų nustatymo nėra. Pateikta ta žinia, kuri užklausta 2012-03-18. Neturi jokios teisinės reikšmės, kad pareiškėjas 2012-03-18 dokumentą įvardijo kaip skundą, o atsakovas nurodė minėtą skundą atmetąs. Ginčo esmę apsprendžia ne dokumento pavadinimas (forma), o jo turinys, t. y. dėl ko kyla disputas ir ar jis apskritai yra tas, kuris nagrinėtinas administraciniuose teismuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Tačiau iš čia įtvirtinto teisinio reguliavimo pakankamai aišku, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl informacinio – aiškinamojo pobūdžio dokumentų adresuotų kitiems asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama, kokios procedūros turi būti laikomasi atitinkamu rūpimu klausimu ir ar jos buvo tinkamai laikytasi.

Skundžiamo pobūdžio dokumentas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio sritį. Tai nėra individualus teisės aktas. Tai nėra ir administracinis teisės aktas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 - 15 d.), todėl iškeltas reikalavimas tikrai nepriskirtinas byloms, nagrinėtinoms administracinių teismų. Atsakymas į pareiškėjo prašymą pastarajam asmeniui nesukelia teisinių pasekmių. Tai informacija, suteikianti galimybę orientuotis, kaip vyko 2012-02-20 skundo bei jo papildymo tyrimo procedūra, o tiksliau, kokie asmenys turėjo teisę susipažinti su 2012-02-20 skundu bei jo papildymu. Iškeltas ginčas teisiškai beprasmis. Jo nagrinėjimas nesukelia teisinių padarinių nei pačiam pareiškėjui, nei atsakovui, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, tikrinama apimtimi, turėjo nutraukti administracinę bylą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).

V. Dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 12-01-817 „Dėl Jūsų 2012 m. gegužės 15 d. skundo ir 2012 m. gegužės 16 d. pretenzijos“

2012-05-31 dokumentu atsisakyta tenkinti pareiškėjo (apelianto) 2012-05-15 skundą ir paliktas galioti 2012-04-20 dokumentas.

2012-05-15 skunde pareiškėjas (apeliantas) prašė panaikinti sprendimą, kuriuo buvo atmestas jo 2012-03-18 skundas, kaip nepagrįstas, t.y. prašė panaikinti 2012-04-20 datuojamą dokumentą (b.l. 5).

Pripažinus, kad pirmasis reikalavimas nepriskirtinas nagrinėti administracinių teismų kompetencijai, nebebuvo jokio pagrindo nagrinėti ir aptariamą reikalavimą, todėl ir šioje dalyje administracinė byla turėjo būti nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos daromą išvadą įtvirtina ir žemiau teikiama argumentacija, kylanti iš karo tarnybą reguliuojančių teisės aktų aiškinimo.

Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 57 straipsnyje (Karo tarnybos ginčai) nustatyta, kad ginčai dėl nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo ir kiti karo tarnybos ginčai pradedami nagrinėti padavus skundą šiame skyriuje nustatyta tvarka.

Iš šios teisės normos darytina išvada, kokie ginčai priskirtini karo tarnybos ginčams, kad įstatymų leidėjo nustatyta tvarka, visų pirma, nagrinėjami tik ginčai, kylantys tarp atitinkamų subjektų. Ginčo patekimą į karo ginčo sąvoką sąlygoja sprendimai susiję su nušalinimu nuo pareigų, perkėlimu į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo. Galimi ir kiti įstatymų leidėjo neišvardinti karo tarnybos ginčai. Betgi šiuo atveju apskritai ginčo nekilo, o tai reiškia, jog nebuvo vienos iš privalomų sąlygų numatytų Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 57 straipsnyje, kas paneigė pareigą vadovautis ir teisės normomis, reglamentuojančiomis karo tarnybos ginčų nagrinėjimo tvarką.

Analogiška nuostata iš esmės yra įtvirtinta Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje, kur pasisakyta, kad ginčai dėl nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo ir kiti karo tarnybos ginčai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ginčus, nagrinėjami Kariuomenės drausmės statuto nustatyta privaloma išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje (skundžiamų dokumentų surašymo metu galiojusi redakcija), apibrėžiančioje kitokią karo tarnybos ginčų nagrinėjimo tvarką nei 48 straipsnio 1 dalyje, buvo nurodyta, kad ginčus dėl priėmimo į karo tarnybą, dėl atleidimo iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos tarnybos aktyviajame rezerve, taip pat dėl pašalinimo iš karo mokymo įstaigos, nesant drausmės pažeidimo, nagrinėja administraciniai teismai Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi net jei padarius prielaidą dėl 48 straipsnio 2 dalies taikymo galimybės, tai yra keliamą klausimą priskiriant prie karo tarnybos ginčų sąvokos, nes čia yra minima savanorių karo tarnyba, įstatymų leidėjas vis tiek įsakmiai nurodo apie turintį kilti konkretų ginčą, kuris tiesiogiai nagrinėtinas administracinių teismų. Bet ir pagal pastarąją teisės normą, turint omenyje iškelto klausimo pobūdį, šio klausimo niekaip nėra galimybės priskirti ginčams nagrinėtiniems ne ikiteismine tvarka. Be to, jei ir toliau tęsiant prielaidas, tai yra ginčą priskyrus karo ginčams, t.y., kaip ginčui kylančiam iš savanorių karo tarnybos, būtų buvęs reikalingas tiesioginis kreipimasis į administracinį teismą, kas nebuvo padaryta, o tai taip pat užkirstų teisinę galimybę pateiktų reikalavimų nagrinėjimui iš esmės.

Konstitucinis Teismas 2012-12-10 nutarime yra pabrėžęs, kad krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos santykiai turi savo ypatumų; atsižvelgiant į šiuos ypatumus, įstatymais gali būti nustatyti įvairūs ginčų dėl teisių ar laisvių pažeidimo sprendimo būdai, taip pat ikiteisminė tokių ginčų sprendimo tvarka. Taigi ir čia minimi esminiai ginčai, o ne skundų nagrinėjimo krašto apsaugos sistemoje procedūros detalės.

Vadinasi, dėl bylos nutraukimo dviprasmybių nebekyla.

VI. Dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją 2012 m. kovo 18 d. skundą išnagrinėti nepažeidžiant nustatytų teisės aktų reikalavimų

Šis reikalavimas išvestinis iš pirmojo, todėl jau aukščiau nurodytais ir nebeatkartotinais motyvais irgi turėjo būti nenagrinėjamas administraciniuose teismuose.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, o administracinė byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius