d7a18af0-15c3-4f84-96b3-9a8da17066fd · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1647-866/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29072-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka raÅ¡ytiniame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

T., J. T., A. T., įstatyminių atstovų V. T. ir J. T. atstovaujamiems D. T., U. M. T., R. A. T., dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iÅ¡keldinimo, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nutraukti su V. T. 2007 m. gruodžio 5 d. sudarytÄ Gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grÄ Å¾intų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį Nr. A71-42(3.4-ŪK1) ir iÅ¡keldinti atsakovus V.

T., J. T., A. T., D. T., U. M. T. ir R. A. T. su jiems priklausančiu turtu iš buto, ieškovės valdomo patikėjimo teise ir esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

2. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 5 d. V. T. ir Vilniaus miesto savivaldybė sudarė Gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grÄ Å¾intų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį Nr. A71-42(3.4-ŪKl), pagal kuriÄ nuomininkui V. T. ir jos Å¡eimos nariams buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). 3. 2018 m. vasario 9 d. buto patikrinimo aktu Nr. 15474 nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena subnuomininkas D. P., kuris pateikė 2017 m. kovo 15 d. su V.

T. pasiraÅ¡ytÄ gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. IeÅ¡kovė D. P. įteikė įspėjimÄ geranoriÅ¡kai atlaisvinti patalpas per 12 dienų. Minėtame buto patikrinimo akte nustatyta, kad subnuomininkas teigė nežinojęs, kad patalpos nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, bÅ«ste gyvena apie metus laiko. 2018 m. kovo 15 d. atsakovams iÅ¡siųstas raÅ¡tas geranoriÅ¡kai atlaisvinti patalpas iki 2018 m. balandžio 16 d., tačiau patalpos geranoriÅ¡kai atlaisvintos nebuvo. 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. gegužės 4 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. bÅ«sto patikrinimo aktuose nurodyta, kad tikrinant butÄ , durų niekas neatidarė.

Kiekvieno apsilankymo metu buvo užklijuotos plombos ir užfiksuojami elektros skaitiklio rodmenys. Atvykus plombos buvo nuimtos, o elektros skaitiklių rodmenys rodo, kad būstu yra naudojamasi.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.595 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvenamosios patalpos subnuoma galima tik gavus kartu gyvenančių Å¡eimos narių ir nuomotojo raÅ¡ytinį sutikimÄ . Vilniaus miesto savivaldybė nėra davusi tokio raÅ¡ytinio sutikimo, todėl buto subnuoma, neturint Vilniaus miesto savivaldybės (nuomotojo) raÅ¡ytinio sutikimo, yra neteisėta ir pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės interesus.

5. Nurodė, kad pagal sutarties 8 punktÄ sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir nuomininkai iÅ¡keldinti, jei gyvenamÄ jÄ patalpÄ naudoja ne pagal paskirtį. CK 6.611 straipsnyje įtvirtinta, kad jei nuomininkas nuomojamÄ patalpÄ naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir asmenys iÅ¡keldinami iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovai neginčija, kad bÅ«stas, esantis (duomenys neskelbtini), subnuomojamas. Vilniaus miesto savivaldybė nėra davusi tokio raÅ¡ytinio sutikimo.

Savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartis sudaroma iÅ¡imtiniu tikslu – jose gyventi. Nuomos sutartyje įtvirtintos nuomininkui pareigos naudoti patalpas pagal paskirtį nesilaikymas ir bÅ«sto subnuomojimas kitiems asmenims yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nepilnamečiai vaikai faktiÅ¡kai gyvena bÅ«ste. Butas yra subnuomojamas. Todėl teismui priėmus sprendimÄ iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, vaikų teisės nebus pažeistos.

6. Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 30 d. atsakovams buvo iÅ¡duota valstybės garantija Nr. N1-32 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡nuomoti kitas valstybes ar savivaldybės gyvenamÄ sias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (atsakovų atžvilgiu 58 400 Lt). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 30-2223 nurodyta iÅ¡nuomoti V.

T. ir A. T. savivaldybei priklausanti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įskaičiuojant grÄ Å¾intų savininkui nuomotų patalpų vertės du penktadalius, t. y. 58 400 Lt. 2007 m. gruodžio 5 d. V. T. ir Vilniaus miesto savivaldybė sudarė Gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grÄ Å¾intų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomininkui V. T. ir jos Å¡eimos nariams, įskaitant nepilnamečius vaikus, buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini).

Sutartyje nustatyta buto mėnesinė buto nuomos kaina sudarė 108,24 Lt. Šiuo momentu 3/4 nuomos mokesčio arba valstybės garantijos yra nepanaudota.

7. Atsakovai mano, kad esminio sutarties pažeidimo nepadarė. Net jeigu bÅ«tų nuspręsta prieÅ¡ingai, tokiu atveju atsakovams turėjo bÅ«ti nustatytas protingas terminas pažeidimui paÅ¡alinti (CK 6.209 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės reikalavimas nutraukti sutartį ir iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ ginčo patalpų, nenustačius jokio termino sutarties vykdymo pažeidimams paÅ¡alinti, yra neproporcinga ir neadekvati priemonė. Pažymėjo, kad ginčo Å¡alis sieja iÅ¡skirtinio pobÅ«džio nuomos sutartis (gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grÄ Å¾intų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartis), todėl atsižvelgtina ir į ginčo sutarties pobÅ«dį, nuomos terminÄ , t. y. aplinkybę, jog ginčo patalpa suteikta Å¡eimai neterminuotai, bei sutarties sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugÄ , kuri garantuojamÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

8. Pažymėjo, kad ginčo bute gyvena atsakovų 4 vaikai, kurių trys yra nepilnamečiai. Å eima ginčo bute apsigyveno teisėtai dar 2007 metais, gyvena jau daugiau nei 10 metų. Atsakovai kito bÅ«sto neturi. Atsižvelgiant į vaiko interesų prioritetinės gynybos bei asmens bÅ«sto neliečiamybės principus, sprendimas iÅ¡keldinti atsakovus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra iÅ¡imtinai kraÅ¡tutinė priemonė, todėl privalo bÅ«ti apsvarstytos visos galimybės užtikrinti nepilnamečiams vaikams galimybę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

9. Nurodė, kad atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovės nurodoma aplinkybe, jog bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovai subnuomojo. Atsakovams iÅ¡nuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo visiÅ¡kai apleistas. Atsakovas V. T. 2008 m. savo lėšomis atliko pilnÄ buto remontÄ . Atsakovas 2018 m. pradžioje buvo laikinai iÅ¡vykęs, todėl siekdamas, kad butas nebÅ«tų antrÄ kartÄ apvogtas, butu leido laikinai neatlygintinai pasinaudoti D. P. BÅ«tent minėtu laikotarpiu ieÅ¡kovės darbuotojai atliko bÅ«to patikrinimÄ . Atsakovas V. T. nuomos (subnuomos) sutarties su D. P. nebuvo sudaręs (pasirašęs). IeÅ¡kovės darbuotojams 2018 m. vasario mėnesį atlikus buto patikrinimÄ D. P. grÄ Å¾ino atsakovui raktus ir minėtame bute daugiau negyvena ir nesilanko.

10. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 30-2223 įsakyta iÅ¡nuomoti ne tik V. T., bet ir A. T. (ir pastarajam suteikta valstybės garantija) savivaldybei priklausanti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įskaičiuojant grÄ Å¾intų savininkui nuomotų patalpų vertės du penktadalius, t. y. 58400 Lt. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma iÅ¡keldinti iÅ¡ ginčo buto ir A. T., tačiau nenurodoma, kokį sutarties pažeidimÄ , sudarantį pagrindÄ nutraukti nuomos sutartį ir iÅ¡keldinti, pastarasis padarė.

11. Pažymėjo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu į Jungtinę Karalystę atsakovas vyksta verslo reikalais (uždarbiauti), dalį laiko praleidžia ten, tačiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra ginčo bute. Atsakovų deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Valstybės garantija yra turtinė teisė, kuri yra paveldima, valstybės garantija pasibaigia tik jÄ Ä¯vykdžius. Tai reiÅ¡kia, kad asmuo negali bÅ«ti iÅ¡keldinamas iÅ¡ pagal garantijÄ suteiktų patalpų, nesuteikiant naujų tinkamai įrengtų patalpų, prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta valstybinės garantijos esmė ir paskirtis, nusavinta garantijÄ gavusio asmens turtinę teisė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

13. Teismas nustatė, kad 2007 m. gruodžio 5 d. V. T. ir Vilniaus miesto savivaldybė sudarė Gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grÄ Å¾intų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį Nr. A71-42(3.4-ŪKl), pagal kuriÄ nuomininkui V. T. ir jos Å¡eimos nariams buvo suteikta gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini).

14. Pažymėjo, jog CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir asmenys iÅ¡keldintini iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo Å¡eimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba jÄ naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyventi. Å iuo atveju ieÅ¡kovė nepagrindžia pakankamais įrodymais, kad atsakovai nenaudoja buto pagal paskirtį (CPK 178, 185 straipsniai).

15. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovas V. T. dirba Jungtinėje Karalystėje, o kiti Å¡eimos nariai kartu gyvena ir mokosi ten, vienareikÅ¡miÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad atsakovai nenaudoja ginčo buto pagal paskirtį. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovų argumentus, kad jie periodiÅ¡kai grįžta į LietuvÄ ir apsigyvena ginčo bute ((duomenys neskelbtini)). Teismas atkreipė dėmesį ir į CK 6.592 straipsnio nuostatos reglamentuojančias laikinai iÅ¡vykusio nuomininko teisę laikinai suteikti butÄ kitam asmeniui.

16. Teismo nuomone, atsakovai pagrįstai argumentuoja, kad ieÅ¡kovės reikalavimas nutraukti sutartį ir iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ ginčo patalpų, nenustačius jokio termino sutarties vykdymo pažeidimams paÅ¡alinti, yra neproporcinga ir neadekvati priemonė; kad ginčo Å¡alis sieja iÅ¡skirtinio pobÅ«džio nuomos sutartis (gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grÄ Å¾intų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartis), todėl atsižvelgtina ir į ginčo sutarties pobÅ«dį, nuomos terminÄ , t. y. aplinkybę, jog ginčo patalpa suteikta Å¡eimai neterminuotai, bei sutarties sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugÄ .

17. Konstatavo, kad atsakovai ginčo bute gyvena teisėtai Sutarties pagrindu nuo 2007 metų, t. y. daugiau nei 10 metų. Atsakovai kito bÅ«sto neturi. Teismas sutiko su atsakovų argumentu, kad atsižvelgiant į vaiko interesų prioritetinės gynybos bei asmens bÅ«sto neliečiamybės principus, sprendimas iÅ¡keldinti atsakovus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra iÅ¡imtinai kraÅ¡tutinė priemonė, todėl privalo bÅ«ti apsvarstytos visos galimybės užtikrinti nepilnamečiams vaikams galimybę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

18. Nustatė, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismui duomenų, jog siÅ«lė atsakovams paÅ¡alinti pažeidimÄ per protingÄ terminÄ (CK 6.209 straipsnio 1 dalis), persikelti į kitÄ bÅ«stÄ ar kitaip sprendė ir nepilnamečių apgyvendinimo klausimÄ .

19. Teismas pažymėjo, jog byloje nekilo ginčas, kad 2018 m. vasario mėnesį atlikus buto patikrinimÄ D. P. grÄ Å¾ino atsakovui raktus ir minėtame bute daugiau negyvena ir nesilanko. Atsakovas V. T. nurodo, kad su Å¡iuo asmeniu nesudarė subnuomos sutarties, o leido laikinai gyventi kol jų Å¡eima yra iÅ¡vykusi. IeÅ¡kovė privalėjo atsižvelgti, kad Å¡eimoje yra net trys nepilnamečiai, kad butas atsakovams suteiktas valstybei savo reikmėms paėmus kitÄ atsakovų bÅ«stÄ . Nederinti Å¡ių aplinkybių, o vadovautis tik formaliu pažeidimu dėl subnuomos sutarties sudarymo, yra netoleruotina, prieÅ¡tarauja minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė 20. Apeliantė (ieÅ¡kovė) savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

21. Nurodo, kad 2007 m. gruodžio 5 d. Sutarties 8 punkte nurodyta, kad Sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir nuomininkai iÅ¡keldinti, jei gyvenamÄ jÄ patalpÄ naudoja ne pagal paskirtį. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.611 straipsnyje įtvirtinta, kad jei nuomininkas nuomojamÄ patalpÄ naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir asmenys iÅ¡keldinami iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

22. Taip pat, CK 6.595 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos subnuoma galima tik nuomininkui gavus kartu su juo gyvenančių Å¡eimos narių ir nuomotojo raÅ¡ytinį sutikimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai iÅ¡ esmės neginčija, kad bÅ«stas, esantis (duomenys neskelbtini), subnuomojamas. Vilniaus miesto savivaldybė nėra davusi tokio raÅ¡ytinio sutikimo, todėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), subnuoma, neturint nuomotojo, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės, raÅ¡ytinio sutikimo, yra neteisėta ir pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės interesus.

23. Pažymi, kad Savivaldybės bÅ«sto specifinė paskirtis lemia tokio bÅ«sto nuomos sutarties sÄ lygų specifiÅ¡kumÄ . Kaip minėta, Savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartis sudaroma iÅ¡imtiniu tikslu - t. y. jose gyventi. Nuomininkams naudojant ginčo bÅ«stÄ ne pagal paskirtį, be to, neturint bÅ«sto savininko, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės, raÅ¡ytinio sutikimo bÅ«stÄ subnuomoti, pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip jam patikėto turto valdytojo, teises.

24. Taigi manytina, jog nuomos sutartyje įtvirtintos nuomininkui pareigos naudoti patalpas pagal paskirtį nesilaikymas ir bÅ«sto subnuomojimas kitiems asmenims, yra esminis Sutarties pažeidimas, nes prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų formuojama praktika, pagal kuriÄ asmenys, gavę teisę nuomoti Savivaldybės bÅ«stÄ , galėtų iÅ¡ to pelnytis jį subnuomodami, taip iÅ¡kreipdami Savivaldybės bÅ«sto paskirtį.

25. Akcentuoja, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena būste. Priešingai, iš ieškovo pateiktų dokumentų ir foto nuotraukų, akivaizdu ir nėra ginčo dėl to, kad būstas subnuomojamas. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovų vaikai Lietuvoje nelanko jokių ugdymo įstaigų, ginčo bute nematyti jokių vaikiškų rūbų, žaislų. Be to, byloje yra pateiktas straipsnis internete, kuriame atsakovas V. T. teigia, kad dirba ir gyvena Anglijoje, turi savo įmonę. Taigi iškeldinimo atveju šeima turėtų kur gyventi, atsakovai byloje nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, liudijančių tai, kad tai yra vienintelis atsakovų šeimos būstas, todėl manytina, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovų iškeldinimas yra neproporcinga priemonė yra visiškai nepagrįstas.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2012 m. vasario 20 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-58/2012, yra konstatavęs, kad:

1) aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių;

2) CK 3.192 straipsnyje įtvirtintÄ tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims;

3) vaikų galimybės augti normaliomis sÄ lygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso.

27. Pažymi, jog atsižvelgiant į Savivaldybės tikslo - vieÅ¡ojo intereso įgyvendinimÄ , Savivaldybės turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas maksimaliai racionaliai ir efektyviai, laikantis Valstybių ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo įstatyme nustatytų principų ir tvarkos. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinti principai: visuomeninės naudos; efektyvumo; racionalumo; vieÅ¡osios teisės, nustatantis, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais. Atsižvelgiant į tai, pastebėtina, kad nuomoti atsakovams bÅ«stÄ , kuriuo jie faktiÅ¡kai nesinaudoja, o jį subnuomoja ir iÅ¡ jo pelnosi, nėra efektyvu ir racionalu, tuo labiau, kai Vilniaus mieste yra didelis socialinio bÅ«sto poreikis.

28. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai V. T. ir A. T. su skundžiamu teismo sprendimu sutinka, o apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ visa apimtimi, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

29. Atsakovai savo visuose procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad jie niekam ir niekada nesubnuomojo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas yra paremtas nepagrjstais samprotavimais bei argumentais, kurie jau buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartyje. Atsakovai nesipelno iÅ¡ ginčo buto subnuomos. Nors apeliantas savo skunde šį argumentÄ pateikia, tačiau niekaip jo nepagrindžia.

30. Nesutiktina su Apelianto argumentu, jog Atsakovai butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Ginčo butas) naudojo ne pagal paskirtį. Nuomos sutartyje 8 p. naudojimu ne pagal paskirtį atvejais laikomos aplinkybės kai nuomininkas nemoka mokesčių, gadina turtÄ . AnalogiÅ¡ka norma nurodyta ir CK 6.611 straipsnyje.

31. Teisė nutraukti nuomos sutartį, jei išvyksta nuomininkas, priklauso tik nuomininkui, o ne nuomotojui. Nuomos sutarties 7 punkte numatyta, kad „<..> 7. Nuomininko teisė nutraukti sutartį: <...> 7.2. kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur. Tokiu atveju gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos <...>“. Tad atkreiptinas dėmesys, kad šis Nuomos sutarties punktas, tuo pagrindu, jei Ginčo bute nuomininkas nebegyventų - išskirtinai suteikiama nuomininkui, o ne nuomotojui.

32. Atsakovas V. T. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis su Å¡eima reguliariai bÅ«na Lietuvoje bei apsistoja ginčo bute. Siekdamas tai pagrįsti, V. T. kartu su 2020-03-09 praÅ¡ymu pateikė kelionių dokumentus, kurie patvirtina, kad atsakovas dažnai keliauja iÅ¡ Lietuvos į DidžiÄ jÄ Britanija. Å ios aplinkybės nesuteikia Apeliantui teisės tvirtinti, neva Atsakovas nesinaudoja ginčo butu.

33. Apelianto reikalavimas nutraukti Nuomos sutartį, kildinama iÅ¡ to, kad tariamai atsakovas V. T. pažeidė Nuomos sutartį, nors ieÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas ir A. T. atžvilgiu. Pagal 2007-11-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Dėl butų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomojimo, vykdant valstybės garantijÄ Nr. N1-32 (toliau - Valstybės garantija), 1.3 punkte numatyta, jog iÅ¡nuomoti tiek V. T., tiek A. T. savivaldybei priklausantį Ginčo butÄ , į nuompinigius įskaičiuojant grÄ Å¾intų savininkui nuomotų patalpų vertės du penktadalius, t. y. 58.400 Lt.

34. Nuomos sutartis draudžia Atsakovui subnuomoti butÄ , tačiau teisės aktai ir pati Nuomos sutartis nedraudžia Atsakovui laikinai apgyvendinti kitus asmenis. CK 6.592 straipsnyje nurodytina, jog laikinai iÅ¡vykusio valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininko, jo Å¡eimos nario ar buvusio Å¡eimos nario patalpa turi teisę naudotis pasilikę Å¡eimos nariai ir buvę Å¡eimos nariai. Jei nuomininko, jo Å¡eimos narių ar buvusių Å¡eimos narių nelieka, tai iÅ¡vykstÄ s nuomininkas, nuomojamoje patalpoje gali apgyvendinti laikinus gyventojus.

Taigi, net ir įstatyme nurodyta, kad laikinai iÅ¡vykus, gali bÅ«ti leista nuomojame bÅ«ste laikinai apsigyventi laikiniems gyventojams. Nuomos sutartyje nėra numatytos nuostatos, kuri nuomininkui laikinai iÅ¡vykus draustų teisę laikinai apgyvendinti kitus asmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovas V. T. byloje pateikė paaiÅ¡kinimus bei raÅ¡ytinius įrodymus (2018-11-05 tripliko Priedai Nr. 5 ir Nr. 6), jog dar 2011 metais Ginčo butas buvo apvogtas. Todėl Atsakovams laikinai iÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos, Atsakovas buvo leidęs keletui asmenų prižiÅ«rėti butÄ , tačiau buto nesubnuomojo.

35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad net jei ir buvo Nuomos sutarties pažeidimas, IeÅ¡kovas privalėjo nustatyti terminÄ Å¡iam pažeidimui paÅ¡alinti. Å i aplinkybė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jiems iÅ¡nuomotÄ butÄ Atsakovai naudoja ne pagal paskirtį. Be kita ko, aplinkybė, kad asmuo reguliariai darbo reikalais iÅ¡vyksta iÅ¡ savo gyvenamojo bÅ«sto negali bÅ«ti laikoma kaip bÅ«sto naudojimas ne pagal paskirtį.

36. Sutiktina su skundžiamu sprendimu, jog nesudarius Atsakovams termino paÅ¡alinti pažeidimams, jeigu jų ir buvo, vadovautis vien formaliu pažeidimu dėl subnuomos sutarties sudarymo, yra netoleruotina, prieÅ¡tarauja minėtam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai. IeÅ¡kovui bandant su Atsakovais nutraukti Nuomos sutartį, pagal CK 6.209 straipsnio 1 dalį, IeÅ¡kovas turėjo sudaryti Atsakovams protingÄ terminÄ pažeidimams paÅ¡alinti, atsižvelgiant ir į tai, kad nepanaudotos Valstybės garantijos yra likę apie ¾ iÅ¡ suteiktos 58 400 Lt ir Nuomos sutarties nutraukimas - bÅ«tų neproporcingas.

37. Apeliantas Å¡ioje byloje neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog atsakovai bÅ«tų iÅ¡keldinti jiems nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarime dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 793 „Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos" valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų iÅ¡nuomojimo, įskaičiuojant grÄ Å¾intų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos apraÅ¡o 7 punkte, jog „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir piliečiai iÅ¡keldinti, suteikiant kitÄ tinkamai įrengtÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Atsakovams yra suteikta valstybės garantija, kurios vykdymas dar nėra pasibaigęs. O pagal Piliečių nuosavybės teisių j iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 9 str. 12 d. valstybės garantija pasibaigia tik tuomet, kai ji yra įvykdyta.

38. Atsakovai Ginčo bute gyvena teisėtai Nuomos sutarties pagrindu nuo 2007 metų, t. y. daugiau nei 10 metų. Atsakovai nurodė, jog kito bÅ«sto neturi, čia yra jų ir nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į vaiko interesų prioritetinės gynybos bei asmens bÅ«sto neliečiamybės principus, sprendimas iÅ¡keldinti Atsakovus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos yra iÅ¡imtinai kraÅ¡tutinė priemonė, todėl privalo bÅ«ti apsvarstytos visos galimybės užtikrinti nepilnamečiams vaikams galimybę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Byloje nėra duomenų, jog Apeliantas bÅ«tų siÅ«lęs kitus alternatyvius ginčo sprendimo bÅ«dus, siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus.

39. Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė plačiau apie tai, tačiau, atsakovų nuomone, vertinant apelianto pareikÅ¡tų reikalavimų proporcingumÄ yra svarbu paminėti dėl likusio valstybės garantijos likučio nustatymo atsakovams. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 40. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (tas yra bÅ«dinga visiÅ¡kai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

41. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

42. Byloje kilo ginčas dėl gyvenamosios patalpos, įskaičiuojant grÄ Å¾intinų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutarties nutraukimo.

43. Apeliantė visų prima nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su gyvenamojo būsto pagal paskirtį naudojimu bei subnuomos fakto (ne)konstatavimu.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Taigi nuomos sutartis atlygintinė, turinti aiÅ¡kiÄ paskirtį – joje turi bÅ«ti gyvenama 45. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir asmenys iÅ¡keldinti iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo Å¡eimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamÄ jÄ patalpÄ arba jÄ naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Å ioje normoje iÅ¡vardytos sÄ lygos – alternatyvios. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir ginčo 2007 m. gruodžio 5 d. sutarties 8 punkte.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, subnuomos sutarties sudarymas nelemia išvados dėl gyvenamųjų patalpų naudojimo ne pagal paskirtį.

47. Kitu argumentu, apeliantė teigia, kad nuomos sutartis turėtų bÅ«ti nutraukta dėl to, kad nuomininkas subnuomojo ginčo butÄ be ieÅ¡kovės sutikimo, taip pažeidžiant CK 6.595 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias subnuomoti galima tik turint nuomotojo sutikimÄ , kurio Å¡iuo atveju nebuvo. Apeliantės vertinimu, Å¡ios aplinkybės nelaikant esminiu sutarties pažeidimu, asmenys gavę teisę nuomotis savivaldybės bÅ«stÄ , galėtų iÅ¡ to pelnytis jį subnuomodami, taip iÅ¡kreipdami savivaldybės bÅ«sto paskirtį.

48. Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsakovams savivaldybės gyvenamasis bÅ«stas buvo suteiktas ne kaip socialinis bÅ«stas socialiai remtiniems asmenims, bet remiantis specialiu teisiniu reglamentavimu, t. y. atsakovams buvo suteikta Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta garantija – Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡nuomotos kitos savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę (58 400 Lt).

49. Ginčo nuomos sutartis sudaryta įgyvendinant Kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat Valstybės garantijų ir lengvatų, nustatytų Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statyme, įstatymo 9 straipsnio, Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 patvirtintos valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų iÅ¡nuomojimo, įskaičiuojant grÄ Å¾intinų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius tvarkos nuostatas.

Be kita ko, Å¡ios Tvarkos 7 punkte (nuo 2006 m. birželio 14 d. galiojanti redakcija) nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukta ir piliečiai iÅ¡keldinti, suteikiant kitÄ tinkamai įrengtÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Nauja nuomos sutartis sudaroma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias gyvenamųjų patalpų nuomÄ . Ä® nuompinigius įskaičiuojama nepanaudota nuomininko nuomotų savininkui grÄ Å¾intų patalpų nustatytos vertės dalis.

50. Nurodytu teisiniu reglamentavimu, nustatytos papildomos sÄ lygos nuomos sutarties nutraukimui. Å iuo atveju, aptartų sÄ lygų egzistavimo, ieÅ¡kovė neįrodinėjo. Taigi, nuomos santykių specifiÅ¡kumÄ nagrinėjamu atveju lemia ne tai, kad kaip seka iÅ¡ ieÅ¡kovės argumentų, jog bÅ«stas iÅ¡nuomotas iÅ¡ socialinio bÅ«sto fondo (tokių įrodymų byloje nėra), bet tai, kad savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartis sudaryta remiantis specialiu teisiniu reglamentavimu.

51. Antra, sprendžiant dėl subnuomos sutarties sudarymo, kaip esminio sutarties pažeidimo, sÄ lygojančio pagrindÄ nutraukti nuomos sutartį pažymėtina, kad nors kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys ir nustatytos aplinkybės, leidžia labiau tikėti, kad subnuomos santykiai buvo susiklostę, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad nuomotojas turėjo nustatyti terminÄ Å¡iam pažeidimui paÅ¡alinti. Be to, kaip nurodyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nekilo ginčas, kad 2018 m. vasario mėnesį atlikus buto patikrinimÄ D. P. grÄ Å¾ino atsakovui raktus ir minėtame bute daugiau negyvena ir nesilanko. Pastaroji teismo iÅ¡vada nėra skundžiama.

52. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje asmens iÅ¡keldinimas iÅ¡ bÅ«sto vertinamas kaip pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė, kuri turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, kartu įvertinant galimybes taikyti kitus prievolių teisės pažeidimų paÅ¡alinimo bÅ«dus. Sprendžiant tokio pobÅ«džio ginčus, turi bÅ«ti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne iÅ¡saugojant nuomininko teisę į bÅ«stÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; kt.).

53. Pasisakant dėl byloje keliamo klausimo dėl valstybės suteiktos garantijos, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, jog nuomininkei pasirinkus Kompensacijų už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ dydžio, Å¡altinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme, įstatymo (toliau – Ä®statymas) 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytÄ garantijos rūšį – kad nuomininkei bus Vyriausybės nustatyta tvarka iÅ¡nuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, pagal nuomininkės laisva valia pasirinktÄ garantijos rūšį ir Å¡io pasirinkimo pagrindu iÅ¡duotÄ valstybės garantinį dokumentÄ , valstybei atsirado prievolė iÅ¡nuomoti garantijos turėtojai valstybės ar savivaldybės gyvenamÄ jÄ patalpÄ ir į nuompinigius įskaičiuoti nuomotų patalpų vertę.

Aptariamo Ä®statymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad valstybės garantijos galiojimo laikas pasibaigia, kai ji įvykdoma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai nuomininkas pasirenka Ä®statymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytÄ valstybės garantijÄ , Å¡ios garantijos galiojimo laikas pasibaigia, kai sudaroma valstybei ar savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su sÄ lyga, kad į nuompinigius bus įskaičiuojama nuomotų patalpų vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2013).

54. Kiti argumentai, neturi teisinės reikÅ¡mės galutiniam procesiniam sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 55. Atsižvelgiant į aukščiau konstatuotas aplinkybes, nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės nustatytas pažeidimas paÅ¡alintas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui.

56. Pagal CPK 93, 98 straipsnių nuostatas teismas paskirsto Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai. Å iuo atveju, atsakovas nors atsiliepime į apeliacinį skundÄ ir pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė