2022-03-02 Nr. BB-1390-1-01-1-35087-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-844/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35087-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo M. K. prašymu atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą, kasaciniu skundu dėl Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 5 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis M. K. prašo atnaujinti apskundimo terminą, nes jį praleido todėl, kad apeliacinės instancijos teismas pagal jo prašymą nuosprendį atsiuntė tik lapkričio mėn. Nuteistojo paduotas kasacinis skundas teisme gautas 2021 m. gruodžio 23 d., tačiau ant skundo nuteistasis pamiršo pasirašyti. Kasatoriui (kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę) laiškai būna kad įteikiami ir po dviejų savaičių, nes jis yra vežiojamas etapais. Kasatoriaus teigimu, aplinkybės, dėl kurių praleido terminą kasaciniam skundui paduoti, su juo nesusijusios.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 370 straipsnio 1 dalį apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per tris mėnesius nuo jų įsiteisėjimo dienos. Pagal BPK 370 straipsnio 2 dalį asmenims, turintiems teisę apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka ir praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. spalio 5 d., t. y. apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dieną (BPK 336 straipsnio 2 dalis). Trijų mėnesių kasacinio skundo padavimo terminas, skaičiuojamas nuo 2021 m. spalio 6 d., baigėsi 2022 m. sausio 6 d. (BPK 100 straipsnio 1 dalis). Iš kasatoriaus pateiktų duomenų, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad nuteistojo kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pirmą kartą gautas dar 2021 m. gruodžio 23 d. ir grąžintas kasatoriui, kadangi buvo nepasirašytas. Pakartotinai M. K. kasacinis skundas, išsiųstas 2022 m. sausio 7 d., teisme gautas 2022 m. sausio 12 d. 2022 m. sausio 17 d. kasacinis skundas grąžintas nuteistajam, kaip paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą bei nepateikus prašymo šį terminą atnaujinti. M. K. kasacinis skundas iš Vilniaus pataisos namų teismui vėl išsiųstas 2022 m. vasario 8 d., teisme gautas vasario 9 d. Taigi atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas teismui pirmą kartą buvo paduotas laiku, bet sugrąžintas kasatoriui, kadangi buvo nepasirašytas, o pakartotinai skundas paduotas jau praleidus apskundimo terminą, laikytina, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties ir prašymas atnaujinti terminą tenkintinas.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo bylą grąžinti papildyti arba panaikinti skundžiamus teismų sprendimus, sumažinti jam bausmę, grąžinti 35 Eur, kuriuos jis uždirbo sąžiningai.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad byla sufabrikuota, teismai neįsigilino į bylos esmę, apeliacinis teismas neatsakė į prašymą išreikalauti įvykio vietos nuotraukas, be kurių viskas grindžiama tik S. K. ir pareigūnų parodymais, o pastarųjų parodymai klaidingi, nes iš stebėjimo vietos, kurioje buvo pareigūnai, įvykio vieta nesimatė. Nors kasatorius neneigia susitikęs S. K., tvirtina, kad jai narkotikų nedavė, o ji jam tik grąžino 35 Eur. Kasatoriaus teiginius, kad jis tik tarpininkauja, patvirtintų telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad S. K. prašo suvesti su pardavėju. Pirmosios instancijos teismas nereagavo į kasatoriaus teiginius, kad buvo sumuštas sulaikymo metu. Be to, advokatai parodymus pasirašydavo jų neskaitę. Kasatorius gailisi, kad padėjo S. K. įsigyti narkotikų, taip pat prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę bei jauną amžių ir sušvelninti bausmę.

Nuteistojo M. K. kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas, remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius nesutinka su bylos įrodymų (liudytojos S. K., policijos pareigūnų parodymų) vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčija išvadą, kad jo veiksmai padedant S. K. įsigyti narkotinių medžiagų yra laikomi narkotikų platinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Faktinių bylos aplinkybių nustatymas bei duomenų pripažinimas įrodymais, jų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Be to, nors kasaciniame skunde ir nurodomi tam tikri galimai padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai, tačiau kasacine tvarka galima apskųsti teismų sprendimus ne dėl bet kokių baudžiamojo proceso pažeidimų, o tik dėl esminių pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis), tačiau tokių pažeidimų ir juos pagrindžiančių teisinių argumentų kasaciniame skunde nenurodyta.

Pažymėtina, kad nuteistojo M. K. kasaciniame skunde iš esmės atkartojami apeliacinio skundo argumentai, į kuriuos buvo atsakyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartyje, išdėstant motyvuotas išvadas dėl skunde keliamų procesinių ir baudžiamojo įstatymo taikymo klausimų. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, motyvuota protokoline nutartimi nusprendė netenkinti gynybos prašymo išreikalauti įvykio vietos nuotraukas, užklausti tyrimo įstaigą dėl slapto sekimo bei atlikti įrodymų tyrimą (3 t., b. l. 173–174). Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje išdėstė argumentus dėl M. K. vaidmens dalyvaujant inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Teismas pasisakė ir dėl skunde nurodytų aplinkybių išnagrinėjimo bei surinktų duomenų vertinimo. Kasatorius nenurodo jokių argumentų, kuriais teisės taikymo aspektu būtų skundžiamos apeliacinės instancijos teismo išvados, taip pat netvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjo, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dėl esminės apeliacinio skundo dalies neišdėstė tokių išvadų, kokias nustato BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių normos.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasatorius nenurodo, kokios Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, buvo pritaikytos netinkamai, o tik reiškia savo subjektyvius samprotavimus apie galimybę švelninti jam bausmę atsižvelgiant į jo nurodomas aplinkybes. Kasacinės instancijos teismui BPK normos nenumato galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per griežtos (ar per švelnios).

Taigi pateiktame kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą šią bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ar netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Be to, pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame nėra tinkamai suformuluoto prašymo. Skunde nurodytas prašymas – grąžinti bylą papildyti arba panaikinti teismų sprendimus ir sumažinti kasatoriui bausmę – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 370 straipsnio 2 dalimi, 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. K. prašymą atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą tenkinti ir praleistą kasacinio skundo padavimo terminą atnaujinti.

Atsisakyti priimti nuteistojo M. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas

Alvydas Pikelis