Legislator Case Law & Legislation
2017-04-12 Nr. AB-8262-3-62-3-00288-2017-2 AI generated

2017-04-12 Nr. AB-8262-3-62-3-00288-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-04-12 Nr. AB-8262-3-62-3-00288-2017-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2017-04-12 Nr. AB-8262-3-62-3-00288-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas N. B. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas), 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-377-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00288-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. B. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas), 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-5760-790/2016 pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas 2016 m. balandžio 28 d., kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad nurodytoje byloje ginčas buvo kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d., atlyginimo priteisimo, nurodydamas, be kita ko, per mažą kamerų plotą, netinkamą apšvietimą ir kt., t. y. iš esmės tapačias aplinkybes, kurios nurodomos ir nagrinėjamu atveju gautame skunde. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių ir kalinimo laikotarpio jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl skundą atsisakė priimti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

II. Pareiškėjas N. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį atmesti pareiškėjo skundą ir priimti teisingą, įstatymus atitinkantį sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi į teismą su nauju skundu dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, nes ankstesnis skundas nebuvo tenkintas. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju pateiktame skunde yra išdėstyti nauji teisiniai argumentai, susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), Europos kalinimo taisyklėmis ir nacionaline teismų praktika. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, kaip valstybės, kuri yra prisijungusi prie Konvencijos, valdžios dalis, neturi ir negali taikytis su Konvencijos pažeidimais, todėl teismas, vadovaudamasis teisės aktais, privalo priteisti piniginę satisfakciją ir taip atlyginti dėl valdžios institucijų neveikimo (veikimo pažeidžiant įstatymus) asmeniui padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

Nors pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tik išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, t. y. byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, nebuvo vertinamas skundo pagrįstumo klausimas ir skundas nebuvo atmestas. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Todėl skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino, ar pareiškėjo skundas gali būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. skundžiamoje nutartyje neturėjo būti nurodyti motyvai dėl ginčo esmės.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, jog paduotas skundas yra tapatus tam pareiškėjo skundui, kuris buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-5760-790/2016.

Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su nauju skundu dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, nes ankstesnis skundas nebuvo tenkintas, akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotės matyti, jog tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016).

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina ir pareiškėjas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5760-790/2016 yra įsiteisėjęs. Iš nurodyto teismo sprendimo ir šiuo atveju pareiškėjo pateikto skundo, kurio priėmimo klausimą nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi išsprendė pirmosios instancijos teismas, turinio matyti, kad tai yra to paties pareiškėjo (N. B.) skundai tam pačiam atsakovui (Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K) dėl to paties dalyko (neturtinės žalos atlyginimo priteisimo), tai reiškia, jog ginčo šalys ir skundo dalykas yra tapatūs.

Iš esmės pagrindinis argumentas, kuriuo pareiškėjas grindžia atskirąjį skundą, yra tas, kad nagrinėjamu atveju pateiktame skunde yra išdėstyti nauji teisiniai argumentai, susiję su Konvencija, Europos kalinimo taisyklėmis ir nacionaline teismų praktika. Tačiau teisėjų kolegija skundo pagrindo (ne)tapatumo aspektu akcentuoja, kad skundo pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Pareiškėjui neuždrausta skunde nurodyti, jo nuomone, taikytinus įstatymus, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusius teisinius argumentus, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. Todėl nagrinėjamu atveju turi būti lyginamos faktinio pobūdžio aplinkybės, sudariusios skundo pagrindą administracinėje byloje Nr. I-5760-790/2016 ir sudarančios 2017 m. vasario 20 d. skundo pagrindą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas abu kartus į teismą kreipėsi dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d. neatitikimo teisės aktų reikalavimams, t. y. ginčo laikotarpis sutampa. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5760-790/2016 nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo skundo pagrindu, ir šiuo atveju pareiškėjo pateikto skundo turinys teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad nors tam tikros šioje byloje paduoto skundo pagrindą sudarančios pareiškėjo kalinimo sąlygos jau buvo nurodytos kaip skundo pagrindas administracinėje byloje Nr. I-5760-790/2016 (pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje akcentuotas per mažas kamerų plotas, netinkamas apšvietimas), todėl dėl jų pakartotinai negali būti kreipiamasi į teismą, tačiau kai kurios šioje byloje paduoto skundo pagrindą sudarančios pareiškėjo kalinimo sąlygos nebuvo nurodytos kaip administracinėje byloje Nr. I-5760-790/2016 paduoto skundo pagrindas, pavyzdžiui, netinkamas dušų pertvarėlių įrengimas, priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas, neįrengtas iškvietimo mygtukas, neįrengti evakuaciniai išėjimai, buitinių parazitų neišnaikinimas ir kt.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog yra pagrindas atsisakyti priimti visą pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma priteisti atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl jo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2010 m. lapkričio 24 d., negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, nes pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišanalizavo pareiškėjo skundų pagrindo (ne)tapatumo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes būtent pirmosios instancijos teismas pagal ABTĮ nuostatas sprendžia skundo priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė