2021-03-17 Nr. AB-5574-3-62-3-01156-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-165-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01156-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 4 000 Eur neturtinę žalą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Regionų apygardos administraciniame teisme 2021 m. sausio 4 d. buvo gautas pareiškėjo V. K. apeliacinis skundas dėl 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Nurodė, kad jis patiria labai daug sunkumų ir nepatogumų dėl teisių suvaržymo, bendravimo, konsultavimosi ir dokumentų bei siuntinių perdavimo, taip pat jų atsiėmimo dėl ekstremalios situacijos šalyje ir paskelbto visuotinio šalies karantino, be to pataisos namuose pasireiškė Covid-19 susirgimai, pareigūnai vengė prieiti, laiškanešiai visiškai nepasirodydavo, todėl dėl priežasčių priklausiusių ne nuo pareiškėjo valios nežymiai buvo praleistas įstatyme nustatytas apskundimo terminas.

II. Regionų apygardos administracinis teismo Panevėžio rūmai 2021 m. sausio 5 d. nutartimi neatnaujino apeliacinio skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalimi, ir nustatė, kad ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2020 m. lapkričio 26 d., sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas jo apskundimo terminas (trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo), todėl apeliacinį skundą (įvertinus poilsio dienas) pareiškėjas galėjo paduoti vėliausiai 2020 m. gruodžio 28 d. Apeliacinis skundas teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. praleidus nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teismas nustatė, kad neįsiteisėjęs teismo sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas kitą dieną po jo priėmimo, t. y. 2020 m. lapkričio 27 d., ir pareiškėjui įteiktas 2020 m. gruodžio 4 d. Pareiškėjo pasirašytas apeliacinis skundas pagal Lietuvos pašto duomenis išsiųstas ne iš pataisos įstaigos (jį nustatyta tvarka perduodant išsiųsti pataisos namų administracijai), bet iš Klaipėdos, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl laiškanešių nesilankymo ar pareigūnų vengimo operatyviai prieiti nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo termino praleidimui reikšmės neturi. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių valstybės institucijų raštų, todėl nagrinėjamu atveju nėra reikšminga ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl valstybės įstaigų atsakymų vėlavimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių apeliacinį skundą pateikti ABTĮ nustatytu terminu, todėl sprendė, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl objektyvių kliūčių, o dėl paties pareiškėjo nerūpestingumo ir neatidumo.

III. Pareiškėjas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutartį, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas mano, kad jis yra diskriminuojamas kitų asmenų atžvilgiu, nes dėl ekstremalios situacijos šalyje visoms valstybinėms įstaigoms leidžiama nesilaikyti įstatyme nustatytų terminų, o darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje.

Pareiškėjas neturi galimybės tinkamai vesti bylą, jis atlieka bausmę ir negali pateikti duomenų, jog administracija nesilankė pas jį. Atsižvelgus į ekstremalią situaciją šalyje pareiškėjas neturėjo galimybės laiku paduoti apeliacinį skundą, todėl prašo nežymų laiko praleidimą vertinti jo naudai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl to, kad jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o 2 dalis – kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinis teismas sprendimą, kurį pareiškėjas siekia apskųsti apeliacinės instancijos teismui, paskelbė 2020 m. lapkričio 26 d., todėl apeliacinis skundas dėl šio sprendimo galėjo būti paduotas iki 2020 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Vertindama pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, teisėjų kolegija pastebi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012; 2015 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Pareiškėjas tiek apeliaciniame skunde, tiek atskirajame skunde teigė, kad jis atlieka bausmę, todėl esant ekstremaliai situacijai šalyje pareigūnai vengdavo prieiti, o laiškanešiai visiškai nepasirodydavo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančių Lietuvos pašto duomenų apie siuntos sekimą matyti, kad apeliacinis skundas buvo išsiųstas ne iš pareiškėjo bausmės atlikimo vietos (Marijampolės pataisos namų), bet iš Klaipėdos 18-ojo pašto. Įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl pareigūnų vengimo prieiti ir laiškanešių nesilankymo nelaikytini pagrindu atnaujinti praleistą apeliacinio skundo terminą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas su apeliaciniu skundu neteikė jokių valstybės institucijų raštų, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl valstybės įstaigų atsakymo vėlavimo šiuo atveju nėra reikšminga.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-442/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-452-438/2020). Taigi aplinkybė, kad šiuo atveju pareiškėjas terminą pateikti apeliacinį skundą praleido nežymiai, taip pat nelaikytina objektyvia aplinkybe, leidžiančia atnaujinti praleistą terminą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius