d79de73c-5cbb-4817-804d-debf89ed217c · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. ATP-88-380/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04289-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal T. V. įgaliotojo atstovo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriuo T.

V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 30 Eur bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 870 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 870 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Teismas n u s t a t ė : T. V. 2016-10-23 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-10-18 18.14 val.

Taikos pr.–Debreceno g., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį BMW 725, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus Å¡oninio atstumo ir kliudė antroje eismo juostoje važiavusiÄ transporto priemonę bei nuvažiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos, apie įvykį nepranešęs policijai. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus. Tokie T. V. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu T.

V. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 30 Eur bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 870 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 870 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Apeliaciniu skundu T. V. įgaliotasis atstovas praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimÄ panaikinti ir bylÄ nutraukti. Nurodo, jog byloje ginčijamos eismo aplinkybės yra Å¡ios:

1. Pasak I. O., iš karto po susidūrimo ji sustojo įvykio vietoje ir užsirašė T. V. vairuojamo automobilio numerius, tada pajudėjo iš įvykio vietos, kad netrukdytų eismui. T. V. automobilio ji nematė sustojusio įvykio vietoje. Matė jį nuvažiuojant iš įvykio vietos.

2. Pasak T. V., iÅ¡ karto po susidÅ«rimo jis persirikiavo į pirmÄ jÄ eismo juostÄ ir, kiek pavažiavęs, kad netrukdytų eismui, sustojo. I. O. automobilio, sustojusio įvykio vietoje, nematė, matė jį nuvažiuojant iÅ¡ įvykio vietos, apsisukant skiriamojoje juostoje ir įsukant į Naikupės g. KET 6 punktas nustato bendro pobÅ«džio reikalavimus, todėl jo pažeidimas inkriminuojamas tik nustačius kitus konkrečius KET pažeidimus. KET 126 punktas reglamentuoja taip pat bendro pobÅ«džio reikalavimÄ judančioms transporto priemonėms palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus.

Akivaizdu, kad dviem greta važiuojančioms transporto priemonėms susidūrus šonu, šio reikalavimo nebuvo laikytasi, tačiau byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių T. V. kaltę dėl šio KET reikalavimo pažeidimo, nes abiejų vairuotojų paaiškinimai skirtingi. Byloje pateiktos fotonuotraukos mažai informatyvios, nes negalima įžiūrėti transporto priemonių apgadinimų, kurie yra nežymūs, ir tai neleidžia objektyviai nustatyti transporto priemonių susidūrimo mechanizmo, jų judėjimo viena kitos atžvilgiu krypties.

Teismas nesiėmė visų reikiamų priemonių dėl skaitmeninių fotonuotraukų iÅ¡reikalavimo, o institucija, atsakinga už eismo įvykio įforminimÄ bei daiktinių įrodymų iÅ¡saugojimÄ , nesugebėjo užtikrinti skaitmeninių fotonuotraukų iÅ¡saugojimo, todėl su jomis nebuvo galima susipažinti teismo posėdyje. Tokiu bÅ«du buvo pažeista T. V. teisė į gynybÄ , t. y. pasinaudoti kruopščiu įrodymų, kuriais grindžiama jo kaltė, tyrimu, teise praÅ¡yti skirti ekspertizę, siekiant nustatyti transporto priemonių susidÅ«rimo pobÅ«dį bei mechanizmÄ .

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma,– policijai. Iš šio KET punkto nuostatų matyti, kad reikalavimas pranešti policijai taikytinas tik eismo įvykio kaltininkui arba esant eismo įvykyje dalyvavusių asmenų nesutarimui dėl kaltės. Todėl šio KET punkto reikalavimų pažeidimas T.

V. gali bÅ«ti inkriminuotas tik nustačius, kad eismo įvykio kaltininkas buvo T. V.. T. V. taip pat inkriminuota ATPK 130 straipsnio 1 dalis. Eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui reglamentuoja KET XXIX skyrius, turintis daug atskirų punktų bei papunkčių, tačiau T. V. buvo inkriminuota tik KET 222 punkto dalis, kad jis apie įvykį nepranešė policijai. T. V. dėl susidÅ«rimo kalta laikė automobilio „Mercedes-Benz 140A“ vairuotojÄ . IÅ¡ karto po susidÅ«rimo jis persirikiavo į pirmÄ jÄ eismo juostÄ ir, kiek pavažiavęs, kad netrukdytų eismui, sustojo prie pėsčiųjų perėjos.

I. O. automobilio, sustojusio įvykio vietoje, nematė, matė jį nuvažiuojant iÅ¡ įvykio vietos, apsisukant skiriamojoje juostoje ir įsukant į Naikupės g. ApžiÅ«rėjęs savo automobilį, aptiko tik mažareikÅ¡mį apgadinimÄ . Todėl pats bÅ«damas nukentėjusiuoju, matydamas tik mažareikÅ¡mį savo automobilio apgadinimÄ , nespėjęs įsidėmėti kito automobilio valstybinių numerių bei bÅ«damas įsitikinęs, kad autoįvykio kaltininkas pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, nematė prasmės informuoti policijÄ apie autoįvykį.

Jeigu teismas pripažins, kad eismo įvykio kaltininkas buvo T. V., atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra pagrindas teigti, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos ir nesilaikyti KET nustatytų reikalavimų. Subjektyviosios administracinio teisės pažeidimo pusės nebuvimÄ T. V. veiksmuose patvirtina aplinkybės:

1. Automobilių apgadinimai mažareikšmiai.

2. Kitas eismo įvykio dalyvis – I. O. – pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

3. Buvo įsitikinęs, kad dėl susidūrimo kalta kito automobilio vairuotoja.

4. Nespėjo įsidėmėti kito automobilio valstybinių numerių.

5. Jo vairuojamas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Byloje apklausta liudytoja I. O. paaiÅ¡kino, kad sustojusi stovėjimo aikÅ¡telėje Naikupės g. ir apžiÅ«rėjusi savo automobilį, buvo labai nustebusi dėl nedidelio automobilio apgadinimo, nes jai atrodė, kad turėjo bÅ«ti žymiai didesni apgadinimai. Tai parodo, kad ji ne visai adekvačiai vertino patį susidÅ«rimÄ . Be to, I. O. aiÅ¡kino, kad buvo didelis ir intensyvus eismas, dėl to ji neliko laukti policijos įvykio vietoje, o nuvažiavo į stovėjimo aikÅ¡telę.

Galima daryti prielaidÄ , kad ji galėjo nepastebėti T. V. automobilio sustojimo po eismo įvykio. I. O. pati nesilaikė KET XXIX skyriaus nuostatų, reglamentuojančių eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. Byloje surinkti duomenys verčia abejoti I. O. paaiÅ¡kinimų tikrumu, o policijos pareigÅ«nai bei teismas neužtikrino atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybės realiai įgyvendinti savo teisių į gynybÄ . Nesuprantamas ir nelogiÅ¡kas atrodo I. O. priimtas sprendimas sustoti ir laukti policijos ne tos pačios judėjimo krypties gatvėje, pvz., pavažiavus kiek į priekį ir, persirikiavus į pirmÄ juostÄ , sustoti už pėsčiųjų perėjos ar net stovėjimo aikÅ¡telėje prie Pempininkų prekybos centro, kuri ir yra artimiausia įvykio vietai, o vietoje to – apsisukti skiriamojoje juostoje, grįžti atgal, įsukti į kitÄ gatvę ir įvažiuoti į joje esančiÄ stovėjimo aikÅ¡telę.

Taip pat gana dideli laiko neatitikimai. T. V. inkriminuotas eismo įvykio pažeidimo laikas – 18 val. 14 min. I. O. paaiÅ¡kinime nurodytas eismo įvykio laikas – 17 val. 39 min. Policijos pareigÅ«no E. J. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad jis su porininku iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ gavo 18 val. 14 min. Jeigu 17 val. 39 min. yra laikas, kai I. O. teigia skambinusi Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC), tai nėra aiÅ¡ku, kodėl toks didelis laiko tarpas iki 18 val. 14 min., kai praneÅ¡imÄ gavo patruliuojantys policijos pareigÅ«nai.

Nebuvo suteikta galimybė susipažinti su BPC garso įraÅ¡u, kad bÅ«tų galima patikrinti jame nurodytų aplinkybių atitiktį I. O. paaiÅ¡kinimui. Teismas, vertindamas bylos įrodymus, rėmėsi tik I. O. parodymais vien todėl, kad ji pranešė policijai (BPC) apie eismo įvykį, o T. V. – ne. Tačiau pats praneÅ¡imas savaime nereiÅ¡kia, kad pranešęs asmuo yra teisus dėl eismo įvykio, o nepranešęs – kaltas. T. V. skirta nuobauda yra aiÅ¡kiai neadekvati atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, kurios nėra vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatytos, pasekmes – transporto priemonių apgadinimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , į T.

V. asmenybę ir darbo pobÅ«dį. Jis dirba profesionaliu vairuotoju, todėl teisės vairuoti atėmimas tokiam ilgam laikui reiÅ¡kia darbo ir kvalifikacijos praradimÄ . Todėl yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti T. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba pakeisti jÄ pinigine bauda, nes ir teismas pasisakė, kad daro iÅ¡vadÄ , jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti T. V. paskyrus ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas nuobaudas – baudas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkintinas. IÅ¡ apeliacinio skundo motyvų matyti, jog apeliantas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis dėl T. V. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas T.

V. kaltės klausimu, o tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar iÅ¡vadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. T. V. nuosekliai laikėsi savo pozicijos, kad jis I. O. automobilio eismo įvykio metu neapgadino ir iÅ¡ eismo įvykio vietos nepasiÅ¡alino, kaltina I. O. padarius jam inkriminuotus pažeidimus, tačiau tokiÄ jo versijÄ apylinkės teismas pagrįstai atmetė, pripažino gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti itin griežtos atsakomybės. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nenustatė pagrindų, kurie duotų pagrindÄ netikėti ar kritiÅ¡kai vertinti liudytojos I.

O. parodymus. Å i liudytoja nuosekliai viso tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiek pareigÅ«nams, tiek teismui tvirtino, kad T. V., važiuodamas lygiagrečiai jos automobiliui, atsitrenkė į jos vairuojamÄ automobilį (b. l. 5, 6, 16, 48–49). Tokius liudytojos parodymus patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 13, 14), kuriose, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, aiÅ¡kiai matosi, kad abu automobiliai kontaktavo Å¡onu. Negalima sutikti su skundo argumentu, kad teismas nesiėmė visų reikiamų priemonių dėl skaitmeninių fotonuotraukų iÅ¡reikalavimo, byloje yra teismui adresuotas Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus raÅ¡tas (b. l. 52), kuriame nurodyta, kad pateikti spalvotas fotolenteles nėra galimybės, nes Å¡ie duomenys skaitmeniniame formate nebuvo iÅ¡saugoti.

Kad automobiliai buvo apgadinti jiems važiuojant lygiagrečiai, patvirtina I. O. bei paties T. V. paaiškinimai, jog I. O. automobiliui apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, T. V. automobiliui – kairės pusės galinis sparnas ir buferis (b. l. 5, 12, 13, 14, 16, 17). Liudytojas policijos pareigūnas E. J. teismo posėdyje (b. l.

41) taip pat parodė, kad buvo nubrėžtas moters vairuoto automobilio keleivio pusės sparnas. Tyrėjo M. J. tarnybiniame pranešime (b. l.

5) nurodyta, jog papildomai apžiÅ«rint BMW automobilį (eismo įvykio metu vairuotÄ T. V.) nustatyta, kad nežymiai apgadintos kairės pusės priekinės durys ir sparnas (taip pat apgadintas kairės pusės veidrodėlis, tačiau automobilio savininkas G. V. paaiÅ¡kino, kad veidrodėlis apgadintas prieÅ¡ dvejus metus, b. l. 49). Liudytojas policijos pareigÅ«nas M. J. teismo posėdyje (b. l. 41–42) parodė, kad pagal padarytus apgadinimus buvo lygiagretus susidÅ«rimas. Å ie įrodymai paneigia T. V. versijÄ , kad I.

O. atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį iÅ¡važiuodama iÅ¡ apsisukimo, kadangi tokioje situacijoje bÅ«tų buvusi apgadinta ir I. O. automobilio deÅ¡inės pusės priekinė dalis, o ne vien deÅ¡inės pusės sparno Å¡onas. Paneigęs T. V. versijÄ , apygardos teismas vadovaujasi liudytojos I. O. parodymais.T. V. taip pat teigia po eismo įvykio sustojęs už 50 m, tačiau Å¡i jo versija paneigta I. O. parodymais, kad pažeidėjas padidino greitį ir nesustojęs nuvažiavo (b. l. 5, 16, 48–49).

Ji nurodė, kad po eismo įvykio iÅ¡ karto sustojo, spėjo užsiraÅ¡yti pažeidėjo numerius, o kadangi buvo intensyvus eismas ir kiti automobiliai pradėjo signalizuoti, nuvažiavo į jai žinomÄ artimiausiÄ stovėjimo aikÅ¡telę ir paskambimo bendruoju pagalbos telefonu. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ia I. O. versija. Tuo tarpu T. V. versija, kad I. O. po susidÅ«rimo iÅ¡ karto pasiÅ¡alino, neįtikinama. Pagal Å¡iÄ T. V. versijÄ iÅ¡eina, kad jis pasiliko už I. O. automobilio, tik kitoje eismo juostoje, tačiau tokiu atveju I.

O. nebÅ«tų užfiksavusi jo automobilio numerių, tokiu atveju T. V. turėjo įsidėmėti I. O. automobilio valstybinius numerius, tačiau jis to nepadarė. Byloje nenustatyta, kad liudytoja I. O. turėtų asmeninį suinteresuotumÄ melagingai apkalbėti T. V.. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

T. V. neginčija pajutęs susidÅ«rimÄ su I. O. automobiliu, tačiau, kaip nustatyta remiantis patikimais liudytojos I. O. parodymais, nesustojęs nuvažiavo. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad T. V. suvokė, jog, bÅ«damas susijęs su eismo įvykiu, pasiÅ¡alindamas elgiasi neteisėtai, suprato tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms ir norėjo taip pasielgti. Abejoti liudytojos I. O. parodymais neduoda pagrindo ir apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti motyvai dėl neva neaiÅ¡kaus eismo įvykio laiko, I.

O. skambinimo bendruoju pagalbos telefonu aplinkybių. IÅ¡ byloje esančio Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raÅ¡to (b. l. 55), su kuriuo teismo posėdžio metu susipažino pažeidėjo atstovas, matyti, jog Centro informacinėje sistemoje I. O. praneÅ¡imas apie eismo įvykį buvo užfiksuotas 2016-10-18 17.42 val. I. O. praneÅ¡imas policijos budėtojams perduotas 17.53 val. IÅ¡ Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pateiktų „Policijos registruojamų įvykių registro“ duomenų (b. l. 52, 53–54), su kuriais teismo posėdžio metu susipažino pažeidėjo atstovas, matyti, jog informacija apie įvykį gauta 2016-10-18 17.53 val., pajėgos iÅ¡siųstos 18.14 val., atvyko į įvykio vietÄ 18.17 val.

Taigi liudytojos I. O. parodymai iš esmės atitinka byloje esančius objektyvius įrodymus, su kuriais pažeidėjo įgaliotasis atstovas susipažino teismo posėdyje (b. l.

57) ir jam šie duomenys buvo žinomi, todėl nėra pagrindo išvadai, kad liudytojos I. O. paaiškinimai prieštaringi ir kad buvo apribotos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų. Remdamasi aptartų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. V. kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų ir nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Apylinkės teismas padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas, kad T. V. nepasirinko saugaus Å¡oninio atstumo ir kliudė antroje eismo juostoje važiavusiÄ transporto priemonę bei nuvažiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos, apie įvykį nepranešęs policijai, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 9, 126, 222 punktų reikalavimus.

Tokie T. V. veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal eismo įvykio metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, Å¡i veika perkvalifikuojama pagal atitinkamÄ ANK straipsnį, kai jame nustatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė.

T. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016-10-18 18.14 val. Taikos pr.–Debreceno g., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį BMW 725, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus Å¡oninio atstumo ir kliudė antroje eismo juostoje važiavusiÄ transporto priemonę. Tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 126 punktus. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Pastebėtina, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti, blaivaus ir neapsvaigusio asmens padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). ANK yra įtvirtintas 423 straipsnis, kuris, be kita ko, reglamentuoja, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia <...> (1 dalis); neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia <...> (3 dalis).

Minėtas straipsnis neapima situacijos, kai KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimÄ (apgadinimÄ ), padaro asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones, blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir nevengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, taip pat po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nevartojęs alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

T. V. teisę vairuoti transporto priemones įvykio metu turėjo, nenustatyta, kad jis bÅ«tų neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ar atitiktų kitas ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes, todėl Å¡iuo atveju veikos perkvalifikavimas pagal ANK 423 straipsnį negalimas. Kita vertus, ANK iÅ¡lieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus Å¡iame kodekse (ANK 417 straipsnio 8 dalis). KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Atsižvelgiant į tai, kad T. V. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai neidentifikuoti atskiruose ANK straipsniuose, jo veika atitinka ir kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius, ir užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ vairuotojams nuo 10 Eur iki 12 Eur.

ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 417 straipsnio 8 dalyje mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis, be to, nenumatyta galimybė skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , T. V. veiksmai iÅ¡ ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 868 Eur iki 1158 Eur, atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų, arba administracinį areÅ¡tÄ nuo penkiolikos iki trisdeÅ¡imties parų, atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje (apeliacinės instancijos teismas mano, jog padaryta žala nevirÅ¡ija 15 BBND, kadangi bylos medžiagoje nėra nustatytas konkretus padarytos žalos dydis, ir taikyti sunkesnę atsakomybę nustatančiÄ ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo) nustatyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 600 Eur iki 850 Eur. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už Å¡io straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, lyginant su ATPK 130 straipsnio 1 dalimi, nebegalima skirti administracinio arešto, mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis, taip pat vairuoti transporto priemones atėmimo termino minimali ir maksimali riba mažėja ir ši administracinio poveikio priemonė nėra privaloma, T. V. veiksmai iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami į ANK 426 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus T. V. padarytus nusižengimus pagal švelnesnę administracinę atsakomybę numatančius ANK straipsnius, turi būti iš naujo išspręstas nuobaudos skyrimo klausimas.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). IÅ¡nagrinėjus administracinio nusižengimo bylÄ Å¡io kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rÅ«Å¡ys parenkamos iÅ¡ Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rÅ«Å¡ių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuobaudų už pažeidimus T. V. skyrimo klausimÄ , tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes. Ä®vertino pažeidėjo asmenybę, kad administracine tvarka baustas, turi galiojančių tos pačios rÅ«Å¡ies nuobaudų, tai laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas skyrė T. V. nuobaudas – baudas, kurių dydžiai labai artimi sankcijose numatytam jų minimui (skyrė vos 2 Eur didesnes už minimumÄ ).

Teisę vairuoti transporto priemones atėmė taip pat minimaliam terminui. Å iÄ papildomÄ nuobaudÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį buvo privaloma skirti, kadangi pasirinkimo teisė skirti ar ne Å¡iÄ papildomÄ nuobaudÄ minėtame straipsnyje nenumatyta. Apylinkės teismas, nustatęs tik neigiamai T. V. charakterizuojančius duomenis, paskyrė jam labai Å¡velniÄ nuobaudÄ . Atsižvelgiant į pasikeitusį T. V. veiksmų kvalifikavimÄ , kai ANK 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijos yra Å¡velnesnės, T.

V. skirtinos taip pat minimalios ANK 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos. Administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas už T. V. inkriminuotÄ pažeidimÄ â€“ numatyta tik kaip alternatyvi. Apygardos teismas, įvertinęs tai, kad T. V. savo kaltės nepripažino, ne kartÄ baustas administracine tvarka, daugelis nuobaudų skirtų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡ ankstesnių baustumų iÅ¡vadų nedaro, mano, jog administracinės nuobaudos tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti jam paskiriant ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ minimaliam terminui.

Aplinkybė, kad T. V. darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, neduoda pagrindo dar labiau Å¡velninti T. V. skiriamÄ nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju nebus pasiekti nuobaudai keliami tikslai. ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis Å¡io kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda Å¡iam asmeniui skiriama pagal sankcijÄ , nustatytÄ už sunkesnįjį iÅ¡ padarytų administracinių nusižengimų, todėl Å¡iuo atveju galutinė administracinė nuobauda T.

V. skirtina neperžengiant ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribų. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo netenkina, pripažįsta, kad apylinkės teismas tiek T. V. kaltės klausimu, tiek bausmės jam individualizavimo klausimu priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Kita vertus, dėl pasikeitusio įstatymo, kuris Å¡velnina pažeidėjo atsakomybę, skundžiamas nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, n u t a r i a :

T. V. įgaliotojo atstovo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinio skundo netenkinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimÄ pakeisti: T. V. veikÄ , kvalifikuotÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir paskirti jam 10 Eur baudÄ . T. V. veikÄ , kvalifikuotÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 600 Eur baudÄ , atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo bÅ«du ir skirti T. V. galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 600 Eur baudÄ , atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams. KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                                      Aurelija Sadauskaitė