2019-09-18 Nr. AB-17708-3-63-3-01215-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-585-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01215-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. D.) dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2019 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 15VĮ-669-(14.15.2.) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės sklypų plano, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria patvirtinti J. D. suprojektuoto 2,73 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 5/140-2 duomenys; ir 2) įpareigoti Skyrių patikslinti Asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, suprojektuotus žemės sklypus, sąrašą, patvirtintą Skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 15VĮ-669-(14.15.2.), nurodant, kad 2,73 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 5/140-2 suprojektuotas pareiškėjui.

Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, jog nagrinėjamu atveju procedūros dėl valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo perdavimo nuomai J. D. yra užbaigtos, todėl išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka netaikytina.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. Š. skundą ir grąžino jam sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad Įsakymui apskųsti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ir pažymėjo, jog Įsakyme yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. suinteresuotiems asmenims išaiškinta, kad nesutikdami su įsakymu, jie turi teisę jį skųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriui. Kadangi pareiškėjas nepasinaudojo tokia tvarka dėl pirmojo skundo reikalavimo, o antrasis skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, teismas konstatavo pagrindą atsisakyti priimti jo skundą.

III. Pareiškėjas A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas tvirtina, jog teismas netinkamai taikė teisės normas, nes kilęs ginčas patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies išimtį, kuomet administracinis ginčas nagrinėjamas tiesiogiai teisme, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, kadangi ginčijamu Įsakymu valstybinė žemė buvo išnuomota trečiajam suinteresuotam asmeniui J. D.. Pareiškėjas teigia, kad papildomi sprendimai dėl valstybinės žemės nuomos šiam asmeniui nebepriimami, o šio Įsakymo pagrindu gali būti sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis. Taip pat paaiškina, kad Skyrius, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, siekė situaciją išspręsti administracine tvarka, išsikviečiant asmenį, kuriam buvo per klaidą išnuomota valstybė žemė, tačiau, pastarajam nesutikus, 2019 m. birželio 20 d. raštu Nr. 15SD-1726-(14.15.7.) pasiūlė pareiškėjui klausimą spręsti teisminiu keliu, tokiu būdu patvirtindamas, jog visos procedūros dėl valstybinės žemės nuomos J. D. yra baigtos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko, įskaitant) laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-822-492/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-318-520/2019).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), t. y. teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tačiau ši ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta procesinė prielaida kreiptis į teismą, kurios nesilaikius skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme, nėra besąlyginė, t. y. gali būti pašalinta, tuomet suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į teismą iš naujo. Kai aplinkybė, jog pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, paaiškėja jau skundą priėmus nagrinėti, tačiau dar galima šia tvarka pasinaudoti, skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.), o tais atvejais, kai šia tvarka nebegalima pasinaudoti, teismas nutraukia bylą (ABTĮ 103 str. 10 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010, 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-319-261/2019).

Skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka įtvirtinta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje, kuriame, be kita ko, numatyta, kad: sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui (1 d.); skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (2 d.); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (4 d.).

Teisėjų kolegija nustatė, kad Įsakymu (b. l. 18–19) buvo patvirtinta: 1) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypo planas, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos, plotas, nustatyta žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai; 2) Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, duomenys; ir 3) Asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, suprojektuotus žemės sklypus, sąrašas (b. l. 20), kuriame Nr. 2 nurodoma J. D. ir pareiškėjo pageidaujamas išsinuomoti 2,73 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 5/140-2).

Išanalizavusi ginčijamo Įsakymo turinį bei Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1538 redakcija, su aktualiais pakeitimais; toliau – ir Taisyklės), teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog Įsakymu buvo priimtas sprendimas išnuomoti valstybinę žemę trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pavyzdžiui, Taisyklių 14 papunktyje išvardyti dokumentai ir informacija, kuriuos turi turėti žemės sklypų nuomos organizatorius (t. y.

Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas), organizuodamas žemės sklypo išnuomojimą, tarp jų – žemės valdos projektas ar teritorijų planavimo dokumentas, kurio priede nurodytas tame projekte suformuoto nuomoti žemės sklypo numeris, plotas, jį pageidavusio išsinuomoti fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas; Lietuvos ar užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimas, kodas ir buveinė (14.1 p.); o Taisyklių 19 punkte įtvirtinta, jog „Žemės sklypų nuomos organizatorius parengtą valstybinės žemės nuomos sutarties projektą per 20 darbo dienų suderina su nuomininku, kuris raštu patvirtina, kad sutinka su valstybinės žemės nuomos sutarties projekte išdėstytomis žemės sklypo nuomos sąlygomis.

Kai žemės sklypų nuomą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, suderintą su nuomininku valstybinės žemės nuomos sutarties projektą (kartu su prašymu išnuomoti žemės sklypą) ir šių Taisyklių 14 punkte nurodytus dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 10 darbo dienų pateikia Nacionalinės žemės tarnybos vadovui arba jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui. Sprendimą priimantis subjektas, nurodytas šių Taisyklių 13 punkte, per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo priima sprendimą išnuomoti žemės sklypą arba prašymo netenkinti.

Jeigu priimamas sprendimas prašymo netenkinti, jame išdėstomi šio sprendimo motyvai ir nurodoma, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu priimamas sprendimas žemės sklypą išnuomoti, jame nurodoma, kad žemės sklypą leidžiama išnuomoti valstybinės žemės nuomos sutarties projekte nurodytomis sąlygomis (arba atitinkamai šias sąlygas papildžius ir pakeitus).“ Byloje nėra duomenų apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį su J. D., tokios sutarties rengimą ir derinimą arba anksčiau nurodyto turinio Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimą žemės sklypą išnuomoti, toks sprendimas nėra priimtas ir Įsakymu, kuris šiame kontekste galėtų būti laikomas Taisyklių 14.1 papunktyje nurodytu dokumentu.

Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Įsakymas (jo dalis, su kuria pareiškėjas nesutinka) turi būti ginčijamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tvarka, t. y. privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi nepasinaudojęs įstatyme įtvirtinta privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nepaisant to, kad Įsakyme aiškiai nurodyta, jog šis įsakymas gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka ir terminais. Sprendimą nepasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjas grindė išimtinai savo subjektyviu įsitikinimu, jog procedūros dėl valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo perdavimo nuomai J. D. yra užbaigtos Įsakymu ir papildomi sprendimai nebebus priimami, nepateikdamas jokių konkrečių argumentų (teisinio reglamentavimo analizės, faktinių bylos aplinkybių), galinčių sukelti abejones teisėjų kolegijai dėl anksčiau prieitos išvados, kad sprendimas išnuomoti pareiškėjo pageidaujamą žemės sklypą J. D. šiuo metu dar nėra priimtas ir nebuvo priimtas Įsakymu. Nors pareiškėjas, manydamas, jog Įsakymo dalis, kuria jo pageidaujamas žemės sklypas buvo suprojektuotas J. D., yra nepagrįsta, per atstovą kreipėsi į Skyrių, tačiau 2019 m. gegužės 30 d. prašymu (b. l. 14) jis prašė tik leisti susipažinti su visais Skyriaus turimais dokumentais, susijusiais su minėto žemės sklypo nuoma, ir daryti dokumentų kopijas, tačiau jokio aiškaus reikalavimo Skyriui ištirti Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą nesuformulavo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip pateiktą prieš tai nepasinaudojus privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Rytis Krasauskas