d798fa0a-55df-463d-883b-00a7fd5f03f6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-416/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00795-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija: 121.21 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kazio KailiÅ«no ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-957-254/2013 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kerasta“ ieÅ¡kinį atsakovui K. R. dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo Kėdainių rajono 3-iojo notaro biuro notarė L. P..Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 2007 m. gruodžio 12 d. bendrovė ,,Kerasta“ ir atsakovas K. R. (bendrovės ,,Kerasta“ vienintelis akcininkas ir vadovas) sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas suteikė 300 000 Lt paskolÄ , kurios grÄ Å¾inimo terminas – 2008 m. gruodžio 14 d. (12 b. l.).

Papildomu susitarimu paskolos sutarties sÄ lygos buvo pakeistos – paskolos suma buvo padidinta iki 550 000 Lt, o grÄ Å¾inimo terminas pratęstas iki 2009 m. liepos 31 d. 2008 m. rugpjūčio 18 d. Å¡alys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ bendrovė ,,Kerasta“ už 200 000 Lt pardavė atsakovui žemės sklypÄ su nebaigtu statyti administraciniu pastatu, esančiu Didžioji g. 48, Kėdainiuose. Sutarties 2.1 p. Å¡alys susitarė, kad pardavėjas (bendrovė „Kerasta“) užskaitė pardavimo kainÄ , kaip iÅ¡ atsakovo gautos paskolos dalį.

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartimi bendrovei ,,Kerasta“ iÅ¡kelta bankroto byla.          IeÅ¡kovas BUAB ,,Kerasta“ kreipėsi į teismÄ ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė paminėtÄ sutarties punktÄ 2.1.pripažinti niekiniu, priteisti 200 000 Lt įsiskolinimo pagal prievolę, 40 931,51 Lt įstatyminių palÅ«kanų, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad buvo susitarta dėl vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo, nesant tam įstatyme numatytų sÄ lygų. Sutarties sudarymo momentu (2008 m. rugpjūčio 18 d.) ieÅ¡kovas neturėjo teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti paskolÄ , nes paskolos grÄ Å¾inimo terminas turėjo sueiti tik 2009 m. liepos 31d. Atsakovas, nesumokėjęs už įsigytÄ turtÄ , privalo sumokėti jo kainÄ ir 40 931,51 Lt įstatyminių palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2012 m. spalio 1 d.) už 1 494 dienas bei 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovas neigia buvus įskaitymÄ , kadangi jis yra iÅ¡reikÅ¡tas abiejų Å¡alių bendru susitarimu, o pagal CPK 6.131 straipsnio 1 dalį, įskaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, tačiau pagal teisminę praktikÄ pareiÅ¡kimas apie prievolės įskaitymÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas ir abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytame dokumente, nagrinėjamu atveju dviÅ¡alėje sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-538/2004).Teismas, remdamasis CK 6.130 str. 1 d. nuostatomis bei suformuota teismų praktika, pažymėjo, jog tam, kad bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius - ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y.

Å¡alys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat (pavyzdžiui, Å¡alys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdytini; Å¡eÅ¡ta, abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys dėl įskaitymo susitarė kai atsakovas neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės, todėl toks susitarimas yra neteisėtas ir negaliojantis nuo sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d., 6.130 str. 1 d.).Teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas vietoje pinigų negavo ekvivalentinės vertės daikto, atmetė atsakovo teiginį, kad sutarties 2.1. p. kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymÄ kitu bÅ«du.Pažymėjo, kad atsakovas, 2008 m. rugpjūčio 18 d. sutartyje numatydamas bendrovės įsipareigojimų įskaitymÄ , bendrovės skolÄ jam pačiam sumažino kitų sÄ Å¾iningų kreditorių sÄ skaita, suteikdamas pirmumÄ asmeniniams interesams, todėl administratorius ieÅ¡kiniu pagrįstai įgyvendino Ä®BÄ® 11 straipsnyje numatytÄ teisę.

Nurodė, kad įskaitymÄ pripažinus neteisėtu, nepasibaigusia pripažįstama ir įskaityta prievolė bei vadovaudamasis CK 6.314 str. 2 d. priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas jas skaičiuojant nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas K. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo Å¡iuos argumentus: jei Å¡alys taiko prievolės įvykdymÄ Ä¯skaitymu pagal dviÅ¡alį susitarimÄ , jam netaikomos įstatymo nuostatos dėl vienaÅ¡alio įskaitymo atliekamu vienaÅ¡aliu pareiÅ¡kimu; esant dviÅ¡aliui susitarimui dėl įskaitymo turi bÅ«ti vertinamos bet kurios iÅ¡ Å¡alių teisės atlikti įskaitymÄ , o nebÅ«tinai tik vienos iÅ¡ Å¡alių; Å¡alys dviÅ¡aliu susitarimu, remiantis sutarties laisvės principu, gali pasirinkti prievolės įvykdymo bÅ«dus, nebÅ«tinai sutampančius su vienaÅ¡alio įskaitymo leistinumo sÄ lygomis; teismas ieÅ¡kinį patenkino remdamasis faktiniu ir juridiniu pagrindu, kuris nebuvo nurodytas nei ieÅ¡kinyje, nei tinkamai tirtas teisminiame nagrinėjime, t. y. pažeidė atsakovo (apelianto) teisę į teisingÄ teismÄ ; ginčo sandorio įskaitymas nepažeidė kreditorių interesų 2008 metų rugpjūčio mėnesį, nes tuo laikotarpiu įmonė buvo moki ir vykdė įprastinę Å«kinę veiklÄ .Teismas neteisingai pritaikė įstatymines palÅ«kanas, kylančias iÅ¡ sandorio negaliojimo, nes Å¡iuo atveju prievolė kyla iÅ¡ sandorio restitucijos.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ BUAB ,,Kerasta“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.IÅ¡nagrinėjęs kilusį tarp Å¡alių ginÄÄ pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikÅ¡mės bylai turinčias aplinkybes, tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio motyvais kolegija, jų neatkartodama, sutinka.Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas, visų pirma, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įstatymo nuostatÄ dėl termino suėjimo atliekant vienaÅ¡alį įskaitymÄ klaidingai pritaikė ginčo situacijai t. y. atvejui, kai buvo padarytas dviÅ¡alis sutartinis įskaitymas, nes teismo nuomone, įskaitymas gali bÅ«ti tik vienaÅ¡alis, kas yra nepagrįsta.

Tačiau taip teigdamas apeliantas iÅ¡kreipia teismo iÅ¡vadas, nes sprendimo motyvuojamoje dalyje, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, konstatuota, kad pareiÅ¡kimas apie prievolės įskaitymÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas ir abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytame dokumente, nagrinėjamu atveju dviÅ¡alėje sutartyje. Tačiau kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ir tokiu atveju Å¡alių atliekamam įskaitymui turi bÅ«ti taikoma nuostata dėl sÄ lygų, bÅ«tinų įskaitymÄ atlikti, taip pat ir sÄ lygos, kad įskaitomi reikalavimai turi bÅ«ti vykdytini, buvimo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė remiantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių analize, bei jÄ pagrindė tiek CK nuostatomis, tiek ir suformuota teismų praktika. Kolegijos nuomone, apelianto argumentai Å¡ios teismo iÅ¡vados nepaneigia, juo labiau, pagal bylos aplinkybes teigti, kaip tai daro apeliantas, kad skolininkui buvo nustatytas lengvatinis terminas skolai sumokėti, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinis teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tuo tarpu apelianto teiginys, kad ginčijama sutarties sÄ lyga Å¡alys susitarė dėl prievolės įvykdymo kitokiu bÅ«du, prieÅ¡tarauja CK 6.157 str. 1 d. nuostatai, draudžiančiai Å¡alims savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių CK 6.130 str. nuostatų imperatyvaus pobÅ«džio). Be to, taip teigdamas apeliantas nenurodė jokių argumentų, kurie paneigtų teismo iÅ¡vadÄ apie tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas kitos rÅ«Å¡ies įvykdymas, t. y. vietoje pinigų ieÅ¡kovas negavo ekvivalentinės vertės daikto, o įskaitytas vienarÅ«Å¡is piniginis ekvivalentas.Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad teismas ieÅ¡kinį patenkino vadovaudamasis faktiniu ir juridiniu pagrindu, kuris nebuvo nurodytas nei ieÅ¡kinyje, nei tinkamai tirtas teisminiame nagrinėjime ir taip pažeidė atsakovo teisę į teisingÄ teismÄ .Visų pirma, iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies aiÅ¡kiai matyti, kad ieÅ¡kinys buvo patenkintas vadovaujantis CK 1.80 str. 1 d., 6.130 str. pagrindu.

Be to, parengiamajame posėdyje (2012 m. gruodžio 20 d.) teismui buvo pateikti įrodymai apie UAB ,,Kerasta“ pradelstus įsipareigojimus bei finansinę bÅ«klę 2008 m., o teismo posėdis buvo atidėtas vėlesniam laikui, per kurį atsakovas galėjo pateikti atitinkamus paaiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų, tačiau to nepadarė. Be to, iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2-1785/2011) bei paties atsakovo paaiÅ¡kinimų apie tai, kad iÅ¡mokėjus skolÄ , ir jam nesumokėjus T.

S., bÅ«tų padarytas pažeidimas (96 b. l.) akivaizdu, kad ginčijamas įskaitymas įvyko bendrovei turint pradelstų įsipareigojimų, kurie nebuvo padengti iki ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teigti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas (bÅ«damas bendrovės ,,Kerasta“ vadovu bei vieninteliu akcininku) įskaitymÄ atliko kitų bendrovės sÄ Å¾iningų kreditorių sÄ skaita, padarė procesinės teisė normų pažeidimÄ , kuris sÄ lygojo neteisingo sprendimo priėmimÄ , nėra pagrindo.Ginčijama sutarties sÄ lyga dėl reikalavimų užskaitymo pripažinus negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 str., 6.130 str. 1 d.) atsakovui nuo sutarties sudarymo momento iÅ¡liko prievolė sumokėti už įsigytÄ turtÄ , tačiau Å¡i prievolė iki ieÅ¡kinio padavimo dienos įvykdyta nebuvo.

Todėl pirmosios instancijos teismas, pasivadovavęs CK 6.314 str. 2 d., turėjo pagrindÄ ieÅ¡kinį dalyje dėl palÅ«kanų iki kreipimosi į teismÄ priteisimo, patenkinti (CK 6.210 str. 1 d.).Tuo tarpu kiti apeliacinio skundo argumentai esminės teisinės reikÅ¡mės sprendžiant Å¡alių ginÄÄ neturi. Naikinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jo nuomone, tarp Å¡alių sudarytos paskolos sutarties realumÄ .

Tačiau pastebėtina, kad paskolos sutarties                      fiktyvumas (ar jos realumas) nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku ir teismas Å¡iuo klausimu nepasisakė.Tuo tarpu sprendžiant dėl apelianto pateikto 2008 m. rugpjūčio 19 d. tarpusavio užskaitos akto (kurį atsakovas, kaip bendrovės ,,Kerasta“ direktorius, sudarė pats su savimi) (137 b. l.), pažymėtina, kad atsakovas tokio akto pirmosios instancijos teismui nepateikė, neprašė jo iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo (nors dabar teigia, kad ieÅ¡kovas jį turėjo turėti ir pateikti teismui) bei nepateikė įrodymų, kad toks aktas iÅ¡kėlus bankroto bylÄ buvo perduotas bankroto administratoriui.

Todėl dabartinis apelianto paaiÅ¡kinimas apie sėkmingÄ ir atsitiktinį akto suradimÄ taip pat, kaip ir pats aktas, kelia abejonių bei nevertintinas, kaip patikimas įrodymas (CPK 185 str.).Apeliantas prašęs bylÄ skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka jokių argumentų, pagrindžiančių tokį praÅ¡ymÄ , nenurodė, dėl ko jis netenkintinas (CPK 322 str.).Apeliacinį skundÄ atmetus ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisiamos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 88 str., 159-160 b. l.).

  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Palikti nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo K. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kerasta“ (j.a.k. 161628184) 2 904 Lt (du tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai keturi litai 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovo patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiKonstantinas Gurinas Kazys Kailiūnas Alvydas Poškus