d798e07c-ba88-42a1-ba6f-e511177a5ca8 · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-25-818/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00236-2008-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.15.2. (S) VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 22 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Renatai Kvaraciejūtei, Viktorijai Šelmienei, Tomui Malijauskui, Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Indrei Kupcikevičiūtei, Laurai Golubkienei,kaltinamojo gynėjui advokatui Jonui Leikauskui,civilinio ieškovo atstovei advokatei R.

A.,specialistams V. V., R. Č., iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, gyvenantis(duomenys neskelbtini), dirbantis(duomenys neskelbtini), neteistas,     kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 192 straipsnio 1 dalį,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:            T. P. kaltinamas tuo, kad               nuo 2002-10-04 iki 2007-12-10, bÅ«damas(duomenys neskelbtini), kurios įmonės kodas(duomenys neskelbtini), buveinė registruota, (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir asmeniu, atsakingu už bendrovės veiklÄ , neteisėtai, pažeisdamas 2003-03-05 Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1355 (Žin., 2003-03-21, Nr.28-1125) 15 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nuostatÄ , kad bet koks kÅ«rinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo numatytus atvejus), 73 straipsnio 2 punkto nuostatÄ , numatančiÄ , kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomas kÅ«rinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, taip pat, pažeisdamas minėto 2006-10-12 įstatymo 73 str., kuris numato, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios Å¡io Ä®statymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės (Žin., 2006-10-31, Nr.116-4400), neturėdamas kompiuterio programų autorių teisių turėtojų leidimo nuo 2004-07-22 iki 2007-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriuose, Savanorių pr. 178, Vilniuje, komerciniais tikslais laikė tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas virÅ¡ijo 100 MGL (minimalių gyvenimo lygių) dydį, t.y.             neturint kompanijos Microsoft Corporation leidimo kompiuteryje I.

C. 2.0 GHz, Ram – 1GB, DVD – ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2004-07-22 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt; kompiuteryje I. C. 2.40 GHz, Ram – 512 MB, DVD – ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2004-09-14 įdiegtÄ programÄ â€žMicrosoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt; kompiuteryje I.

C. 2.40 GHz, Ram – 512 MB, DVD – ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2004-09-15 įdiegtÄ Â programÄ Â ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;kompiuteryje I. P. 4 1.60 GHz, Ram – 256 MB, DVD/CD-RW ((duomenys neskelbtini)) laikė 2005-03-08 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt; kompiuteryje I.

P. 4 2.80 GHz, Ram – 2.0 GB, DVD – ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2005-06-03 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt; kompiuteryje I. C. 2.53 GHz, Ram – 504 MB, CD-RW ((duomenys neskelbtini) laikė 2006-04-03 įdiegtÄ programÄ Â ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;kompiuteryje I.

C. 2.53 GHz, Ram – 504 MB, CD-RW ((duomenys neskelbtini)) laikė 2006-04-04 įdiegtÄ programÄ â€žMicrosoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;kompiuteryje I. P. 4 2.80 GHz, Ram – 512 MB, CD –ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2006-05-03 įdiegtÄ programÄ â€žMicrosoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;kompiuteryje I. P. 4 2.80 GHz, Ram – 512 MB, CD –ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2006-05-04 įdiegtÄ programÄ Â ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;kompiuteryje I.

C. 2.40 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD-RW ()(duomenys neskelbtini) laikė 2006-05-14 įdiegtÄ programÄ Â ,,Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt; kompiuteryje I. C. 2.40 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD-RW ((duomenys neskelbtini)) laikė 2006-05-15 įdiegtÄ programÄ ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt; kompiuteryje I. P. 4 3.0 GHz, Ram – 1.0 GB, CD – ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2006-07-01 įdiegtas programas:

„Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;kompiuteryje I. C. 2.66 GHz, Ram – 512 MB, DVD-RAM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2006-10-26 įdiegtas kompiuterines programas: ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt, „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt;kompiuteryje I.

P. 4 3.0 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD-RAM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2007-02-15 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;kompiuteryje I. P. 4 3.06 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD-RW ((duomenys neskelbtini)) laikė 2007-06-05 įdiegtas programas: „Microsoft Windows XP Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1209,81 Lt, ,,Microsoft Office 2003 Professional“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1901,81 Lt;neturint kompanijos A.

S. Incorporated leidimo kompiuteryje I. C. 2.0 GHz, Ram – 1 GB, DVD – ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2004-07-22 įdiegtÄ programÄ â€žAdobe Photoshop CS“, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 2807,22 Lt;            kompiuteryje I. P. 4 2.80 GHz, Ram – 2.0 GB, DVD – RAM (Nr. 9 „Agne1“) laikė 2005-06-06 įdiegtÄ programÄ Adobe C. S. (Indesing CS), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 5170,76 Lt, kompiuteryje I.

P. 4 3.0 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD – RAM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2007-02-19 įdiegtÄ programÄ Adobe C. S. 2 (GoLive, Illustrator, InDesing, Photoshop), kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 5170,76 Lt;neturint kompanijos C. C. leidimo kompiuteryje I. C. 2.40 GHz, Ram -512 MB, DVD-ROM ((duomenys neskelbtini)) laikė 2006-01-12 įdiegtÄ programÄ D. G. Suite 12, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1699,00 Lt, kompiuteryje I. P. 4 3.06 GHz, Ram – 1.0 GB, DVD-RW ((duomenys neskelbtini)) laikė 2007-06-18 įdiegtÄ programÄ D.

G. Suite X3, kurios teisėtos kopijos mažmeninė kaina 2008-01-28 buvo 1699 Lt.           Tokiu bÅ«du T. P., nuo 2004-07-22 iki 2007-12-10 eidamas vadovaujančias –(duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti juridinio asmens vardu sprendimus bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , kompiuterių sisteminiuose blokuose komerciniais tikslais, siekiant(duomenys neskelbtini) ekonominės, komercinės naudos, neteisėtai laikė tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas, kurių bendra vertė 2008-01-28 dienai buvo 50.774,56 Lt.

             Šiais savo veiksmais T. P. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 192 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. P. sutiko duoti parodymus po visų liudytojų apklausos ir teismui paaiÅ¡kino, kad įmonė susikÅ«rė 2002 metais, (duomenys neskelbtini) registracijos adresas buvo(duomenys neskelbtini), o buveinės adresas buvo(duomenys neskelbtini),. Nuo pat pradžios įmonei vadovavo 4 direktoriai ir kiekvienas buvo atsakingas už savo tam tikrÄ sritį, jis direktoriumi (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2002 iki 2007 metų.

Teigė, kad jį priimant į direktoriaus pareigas buvo pasiraÅ¡ytas kažkoks įsakymas, kažkoks akcininkų protokolas, jis, T. P., gaudavo atlyginimÄ kaip direktorius. Priimant tam tikrus sprendimus, turėjo teisę atstovauti įmonei, pasiraÅ¡yti dokumentus kaip vadovas, tačiau teigė, kad įmonės veiklÄ kontroliavo tam tikrais klausimais, bendrÄ Ä¯monės vadovavimÄ realiai atliko kiti žmonės. Jo pagrindinės pareigos įmonėje buvo klientų paieÅ¡ka, bendravimas su jais, jų palaikymas, užtikrinimas, kad klientai įmonėje iÅ¡liktų.

T. A., vienas iÅ¡ direktorių, buvo atsakingas už gamybÄ , buvo gamybos vadovas. Bendruosius finansinius reikalus tvarkė K. P., o 2007 m. ji tapo direktore, nes iki to laiko ji irgi užsiėmė tomis pareigomis. T. P. nurodė, kad tai, jog jis yra kaltinamas komerciniais tikslais įmonės kompiuteriuose laikęs programinę įrangÄ , yra netiesa. Kaltinamasis aiÅ¡kino, kad jam dirbant direktoriaus pareigose, įmonėje jau buvo apie deÅ¡imt kompiuterių. Savo kompiuteriu, kurio vardas Tadas, naudojosi nuo 2004 m.

Tai paliudija(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaita LEB Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ jam buvo nupirktas kompiuteris. T. P. aiÅ¡kino, kad jam buvo pasakyta, jog tame kompiuteryje programinė įranga yra legali. Ä®monės patalpos nebuvo rakinamos ir buvo laisvai prieinamos visiems įmonės darbuotojams. Kaltinimas, kad jis laikė programines įrangas komerciniais tikslais, yra nepagrįstas, nes savo parodymuose liudytojai nurodė, jog su jais Å¡iais klausimais bendravo kiti darbuotojai. T. P. teismui aiÅ¡kino, kad A.

Å . parodė, kad įsidarbinant bendravo su K. P., kuriÄ jai rekomendavo kažkuris įmonės darbuotojas. K. P. patvirtino, kad bus A. Å . suteikta galimybė dirbti su jai reikalinga programine įranga, kurios buvo nurodytos Å¡ios gyvenimo apraÅ¡yme. T. P. teigė, kad niekada nebuvo atsakingas už programinės įrangos laikymÄ Ä¯monėje, netvarkė Å¡ių reikalų, aiÅ¡kina, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtino liudytojų parodymai: liudytoja (duomenys neskelbtini) V. S. nėra bendravusi su juo (T. P.) jokiais klausimais;

R. Å . paliudijo, kad visais Å«kiniais reikalais, taip pat ir kompiuteriais rÅ«pinosi Tado brolis P. P.; darbuotojas T. A. nurodė, kad įmonei vadovavo K. P., o T. P. buvo vienas iÅ¡ įmonei vadovaujančių darbuotojų; „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovė G. K. parodė, kad dėl įmonės reikalų bendravo su P. P.; R. M. nurodė, kad pradžioje (duomenys neskelbtini) vadovas buvo T. P., įmonės visais reikalais rÅ«pinosi K. P.. T. P. teismui nurodė, kad niekur ant pirktų programinių įrangų sÄ skaitų-faktÅ«rų nedominuoja jo paraÅ¡as. 2005 metais sÄ skaitoje, kuria nupirkta pora kompiuterių, pasirašė K.

P., automatiÅ¡kai ji tvarkė tuos reikalus, todėl jis, T. P., nieko nežino. 2004 m. buvo nupirkta programinė įranga iÅ¡ UAB „Penki kontinentai“, ant sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) yra P. P. paraÅ¡as. T. P. aiÅ¡kino, kad jis kaltinamas programinių įrangų laikymu, nelegalios įrangos laikymu, o faktiÅ¡kai niekada jos nelaikė, programine įranga nesinaudojo komerciniais tikslais, nebuvo už tai atsakingas. Kaltinamasis nepripažino jam inkriminuotų kaltinimų, nes, jo teigimu, nepadarė nusikalstamų veikų.

AiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu jam inkriminuojami kaltinimai buvo pateikti K. P., po to perkvalifikuoti jam, T. P.. K. P. dalyvavo patikrinimo procedÅ«roje, pasirašė patikrinimo aktÄ , jis negalėjo tiesiogiai dalyvauti tame patikrinime ir negalėjo objektyviai patvirtinti arba paneigti specialistų iÅ¡vadų. T. P. aiÅ¡kino, kad dabar neturi galimybės objektyviai patikrinti patikrinimo iÅ¡vadų, abejojo iÅ¡vadomis dėl programinės įrangos instaliavimo laiko, nes jis gali bÅ«ti netikslus. Kaltinamasis manė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta įrodymų, kompiuterinės įrangos iÅ¡saugojimų, nes tie kompiuteriai buvo parduoti, todėl prašė jo atžvilgiu bylÄ nutraukti arba jį iÅ¡teisinti, kadangi jis nėra padaręs nusikaltimo.

Kaltinamasis T. P. taip pat parodė, kad įmonė spausdino įvairius plakatus, skrajutes, tentus, lipdukus, atspausdinę juos klijuodavo ant įvairių vitrinų, kabindavo, montuodavo. Įmonės veikla buvo susijusi su spaudos gamyba. Jo paminėti kompiuteriai buvo naudojami įmonės veikloje. Kažkurie kompiuteriai būtini buvo, nes be kompiuterio nieko neatspausdinsi. Kaltinamasis nežinojo, ar visi kompiuteriai buvo naudojami darbe. Buvo instaliuota kompiuteriuose programos Windows, Corel, Photoshop, bet jis asmeniškai tomis programomis nemoka dirbti, o kokiems tikslams jas naudojo žmonės, nežinojo.

Manė, kad minėti kompiuteriai nebuvo naudojami darbe siekiant gauti pelno, nes didžiÄ jÄ darbo dalį galima užsidirbti tarpininkaujant: užsakovas dažniausiai duoda kažkokius parametrus, kÄ jis nori gauti, bÅ«na, kad užsakovas duoda tam tikrÄ informacijÄ , kreipiasi į įmonę, kad pagamintų, atspausdintų. T. P. aiÅ¡kino, kad jie turėjo didelį spausdintuvÄ , prie kurio buvo programa, ir tuo spausdintuvu atspausdindavo gautÄ failÄ . Kaltinamasis negalėjo atsakyti, ar jo vadovaujamu laikotarpiu įmonė dirbo pelningai, nes finansinių klausimų nesekė, finansinių reikalų netvarkė.

Teigė, kad atlyginimų mokėjimas kartais vėluodavo, kartais algos buvo mokamos laiku, nurodė, kad jam iÅ¡einat iÅ¡ darbo įsiskolinimo už darbo užmokestį nebuvo, iÅ¡ esmės įmonė sėkmingai dirbo. T. P. teigė, kad nebuvo įmonėje informatiko, etatinio darbuotojo dėl kompiuterių; įvykus tam tikriems gedimams, į specialistÄ dėl įrangos remonto, tam tikrų programų instaliavimo, kreiptis neteko. Ar kaltinamajam dirbant(duomenys neskelbtini) direktoriumi 2002-2007 metais buvo perkami nauji kompiuteriai, programinės įrangos, nežinojo, nes, jo teigimu, su finansais susijusius klausimus buvo perleidęs K.

P., kuri tvarkydavo visus pirkimus. Ä®monėje buvę deÅ¡imt kompiuterių buvo kaip priemonė darbuotojams vykdyti darbines funkcijas, bet ne visi, dalis buvo tiesioginei funkcijai vykdyti, elektroniniams laiÅ¡kams skaityti, bendrauti per serverį. Kaltinamasis aiÅ¡kino, kad jam užsiminus, jog reikia kompiuterio, jis buvo padėtas ant stalo, viskas buvo kompiuteryje suinstaliuota, jis pats nieko neinstaliavo, atsidarius kompiuterį jau veikė Windows programa, galima buvo naudotis internetu. Kas konkrečiai tÄ kompiuterį jam ant stalo padėjo, nežinojo.

Jo kompiuteryje, vardu „1 Tadas“ 2002 metais nebuvo perinstaliuotos programos, kompiuterį, kuris jam buvo pastatytas ant stalo, gavo pilnai suinstaliuotÄ ; T. P. aiÅ¡kino, kad per 5 metus kompiuterio programos sensta, jei jomis labai naudojiesi, bet jam tai nebuvo aktualu. Kaltinamajame akte nurodyta Corel programa jam visai neaktuali, nes jis su ja nedirba ir nežino, iÅ¡ kur ji atsirado. Kaltinamasis pažymėjo, kad sÄ skaitoje-faktÅ«roje LEB Nr. 5840600 dėl tam tikros programos nurodyta apimtis 2,8 KHz, o kaltinamajame akte - 3,06 KHz, tai yra, skiriasi duomenys, nes yra skirtingi kompiuteriai.

T. P. manė, kad dar yra kita sÄ skaita ir toje kitoje sÄ skaitoje turi figÅ«ruoti jo kompiuteris; pasak kaltinamojo, iÅ¡ buhalterijos dokumentų niekas netraukė sÄ skaitų dėl kompiuterių, nes kompiuterių pirkimo dokumentų niekam nereikėjo. Kaltinamasis T. P. nurodė, kad įmonėje direktoriumi dirbo iki 2007 m., po to ėjo kitas pareigas. Kai buvo atliktas pirminis patikrinimas 2008 m., jis buvo tose patalpose. T. P. turėjo savo darbo vietÄ . K. P. buvo atsakinga už labai plačiÄ sritį, realiai ji vadovavo visai įmonei, visiems darbuotojams, visiems finansiniams reikalams, turėjo teisę pasiraÅ¡yti dokumentus.

Teigė, proceso metu girdėjęs, kad patikrintus kompiuterius K. P. pardavė K. P.. Ä® prokurorės klausimÄ , kodėl jis tapo direktoriumi, o ne K. P., jei ji sprendė visus reikalus, kaltinamasis atsakė, kad kada įmonė įsikÅ«rė, K. nebuvo, buvo tik du žmonės, vėliau ji atėjo į komandÄ , tačiau jis (T. P.) ir toliau liko vadovu. Jis buvo pats pirmas direktorius įsteigus įmonę, po to atsirado papildomi komandos nariai: K. P., P. P., T. A.. Kada jie buvo priimti, neatsiminė. T. A. buvo gamybos vadovas, jis (T.

P.) bendravo su klientais, P. P. irgi bendravo su klientais, bet konkrečiau kiekvieno pareigų neatsimena. K. P. buvo direktorė, ji iÅ¡ jo perėmė tas pareigas 2007 metais. Kokios buvo K. P. pareigos jam vadovaujant įmonei, neatsiminė. AiÅ¡kino, kad į jį nesikreipdavo darbuotojai dėl kompiuterinės įrangos gedimų. Jis, kaip vadovas, nespręsdavo su kompiuteriais susijusių klausimų, nebuvo už tai atsakingas. Kristina vadovavo finansams, ji buvo atsakinga už darbuotojus, priimdavo juos į darbÄ , o jis, T.

P., dirbo su klientais. Kaltinamasis T. P. nurodė, kad jo iÅ¡silavinimas yra aukÅ¡tasis, jis yra baigęs poligrafinę inžinerijÄ , yra spausdinimo įrangos specialistas. Kaltinamasis negalėjo atsakyti į klausimÄ , ar jis žinojo, kad kompiuteriams programos turi bÅ«ti, nes jis tuo dalyku neužsiėmė, tuo nesidomėjo, kadangi turėjo kitų reikalų. AiÅ¡kino, kad konkrečių žinių nebuvo, buvo bendras žinojimas, kad norint legalia programa naudotis, reikia prieÅ¡ tai jÄ nusipirkti, nurodė, kad nežinojo, kokiu bÅ«du gauti ir kaip galima įdiegti nelegalias programas.

Kaltinamasis aiÅ¡kino, kad buvo vienas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) akcininkų, jam tapus įmonės direktoriumi, įmonės turtu, kompiuteriais, jų pirkimu, legalių programų įdiegimu rÅ«pinausi ne jis, jis asmeniÅ¡kai niekam nepavedė tuo rÅ«pintis, nes buvo keturi vadovai, kiekvienas atsakingas už savo sritį. RaÅ¡tu nebuvo įforminta, kas kokia sritimi rÅ«pinasi, kas įmonėje buvo atsakingas už kompiuterius, nežinojo. AiÅ¡kino, kad pagrindinė įmonės veikla gavus informacijÄ buvo tokia, kad jie tÄ informacijÄ apdorodavo, apipavidalindavo ir atspausdindavo.

Kaltinamasis nurodė, kad ataskaitas mokesčių inspekcijai, kitus dokumentus Sodrai jo vadovavimo metu pasirašydavo jis ir buhalteris, kurių įmonėje dirbo daug. Jis, T. P., pasirašydavo buhalterės paruoštus dokumentus, kadangi juose yra skiltis – įmonės vadovas. Kaltinamasis nežinojo, ar visi keturi vadovai įregistruoti Registrų centre kaip vadovai, teigė, kad visi Registrų centre įregistruoti kaip akcininkai. Jis neprisiminė, kad įmonės įstatuose buvo įrašytas kaip vadovas.

AiÅ¡kino, kad buvo įgaliojimas, jog visi keturi asmenys turi paraÅ¡o teisę ir teisę pasiraÅ¡yti sutartis, tačiau neatsiminė, kur buvo tai buvo įtvirtinta, ar buvo vidinis įmonės įgaliojimas. Neatsiminė, ar buvo pasiraÅ¡yta jo, kaip vadovo, pareiginė instrukcija, manė, kad sutartis su juo turbÅ«t buvo pasiraÅ¡yta. Kaltinamasis teigė, kad jis, kaip įmonės vadovas, nebuvo atsakingas už visÄ Ä¯monės veiklÄ .Kaltinamasis T. P. nesutiko su baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu dėl 50 774 Lt žalos atlyginimo, nes, jo nurodymu, paties nusikaltimo nėra padaręs ir su juo nesutinka.

Manė, kad civiliniame ieškinyje kainos yra su labai dideliu pelnu ir iš kažko bus labai pasipelnyta, pasak jo, kainos turėtų būti mažesnės. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados Kaltinamojo T. P. kaltė įrodyta šiais duomenimis:teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2005 m. kovo mėnesio iki 2009 m. lapkričio mėn., kai buvo visi darbuotojai buvo atleisti dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš pradžių įmonėje ji dirbo administratore, vėliau pareigos nesikeitė, tiesiog pradėjo dirbti su buhalterija, buvo vyr. finansininkės pagalbininkė, jos darbas buvo susijęs su buhalterine programa „Rivilė“.

Liudytoja teismui paaiškino, kad jai buvo suteiktas kompiuteris, dokumento sudarymams ji naudojosi Microsoft Office, tačiau neprisimena, kokia jo versija. Dirbant šioje bendrovėje jai asmeniškai neteko kreiptis į informatikus. Dirbant su „Rivile“, jei būdavo gedimai, juos pataisyti atvažiuodavo „Rivilė“ atstovai. Kas buvo atsakingas įmonėje už kompiuterius, nežinojo. Kai ji įsidarbino įmonėje, direktoriumi buvo T. P., vėliau K. P.. Kokios programos buvo kompiuteryje ji nežinojo, teigė, kad ji naudojosi Word‘u, Exel‘iu, buhalterine programa „Rivilė“.

Å ias programas naudojo dokumentams, raÅ¡tams sudaryti, o buhalterinę programÄ naudojo tiesogiai buhalteriniams darbams. Liudytojai atėjus dirbti Å¡ios programos jau buvo įdiegtos, dirbdama galėjo jomis naudotis. Ar vidinė tvarka įmonėje buvo patvirtina, nežinojo, sakė, kad pati tokios nebuvo pasiraÅ¡iusi. Atsakė, kad įmonėje 8-10 kompiuterių tikrai buvo, ar visi kompiuteriai buvo vienodo modelio, koks buvo jos kompiuterio modelis ir kaip jis buvo įvardintas, neprisiminė. Teigė, kad kompiuterio slaptažodžio nebuvo, vadovas netikrindavo, kÄ ir kaip ji dirba su kompiuteriu, nurodė, kad jai esant darbe T.

P. nebuvo priėjęs prie jos darbo kompiuterio.Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas T. A. parodė, kad(duomenys neskelbtini), iÅ¡ esmės, dirbo tiekėju, kompiuterį turėjo savo darbo vietoje, tačiau dėl darbo pobÅ«džio 90 proc. jis bÅ«davo iÅ¡važiavęs. Programos nenaudojo jokios, nes kompiuteris jam buvo vos ne laisvalaikio praleidimui, grįždavo į biurÄ , paskaitydavo Delfi, jis nurodė, kad daugiausia dirbdavo telefonu, nurodymus gaudavo telefonu, jo darbui kompiuterinės programos buvo nereikalingos.

Ar įmonėje buvo nurodymų, kaip dirbti su kompiuteriu, ar buvo leidžiama diegti programas, neatsiminė. Programos jau buvo įdiegtos, kai jis pradėjo dirbti kompanijoje. Neprisiminė, ar buvo tokių atvejų, kai dėl kompiuterių gedimų reiktų į specialistus ar kitus bendrovės atsakingus darbuotojus. Teigė, kad žmogaus, atsakingo už kompiuterius, nebuvo, jam nebuvo žinoma, ar įmonėje buvo pasamdytas informatikas. Liudytojas nurodė, kad biuro patalpose buvo apie 10 kompiuterių, bet jis nežinojo, ar visi kompiuteriai buvo įmonės. Pasak liudytojo, jo darbo metu vadovavo K.

P., kuri buvo jo vadovė, jis jai atsiskaitydavo. Neprisiminė, kokiose pareigos tiksliai dirbo T. P., nurodė, kad jis buvo vienas iš vadovų. Liudytojas nurodė žinantis, kad C. D. Graffic yra dizainui skirta programa, bet jis su ja nedirbo; kadangi įmonė užsiėmė reklamos gamyba, C. D. Graffic programa buvo tinkama naudoti šios įmonės veiklai. Liudytojo teigimu, (duomenys neskelbtini) dirbo pelningai, atlyginimai buvo mokami laiku.Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. R. nurodė, kad(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007 iki 2009 metų dirbau administratore, atliko visus raštinės darbus, rengė dokumentus, dirbo su buhalterija, bendravo su klientais, atlikdama darbo fukcijas naudojosi kompiuteriu, tačiau jo pavadinimo, modelio neprisiminė, ar buvo įdiegtos programos, kai pradėjo dirbti, nežinojo.

Teogė, kad buvo programos, kai atėjo į parengtÄ darbo vietÄ . Jai teko dirbti su Rivile, naudojosi paÅ¡to programa, Word‘u ir Exel‘iu. Nurodė, kad jai neteko kreiptis į įmonės vadovus dėl kompiuterių taisymo. Liudytoja aiÅ¡kino, kad jis raÅ¡ydavo pardavimų sÄ skaitas – faktÅ«ras naudodamasi kompiuteriais, taip pat bendraudavo su klientais paÅ¡tu, kompiuteriu ruoÅ¡davo raÅ¡tus, įsakymus. Tie raÅ¡tai buvo naudojami įmonės, kuri buvo reklamos agentÅ«ra, veiklai, klientams. Liudytoja nežinojo, ar buvo įmonėje atsakingas darbuotojas, kuriam buvo pavesta prižiÅ«rėti kompiuterius.

Tokio žmogaus nebuvo, į kurį reiktų kreiptis, jei sugenda kompiuteris. Liudytoja nurodė, kad ji pati neįdiegė programų, dirbo su kompiuteriu, kur jau buvo instaliuotos programos. T. P. buvo direktorius, kai ji atėjo dirbti, po kelių mėnesių direktore tapo K. P., kuri dirbo su klientais, ieÅ¡kojo klientų, dirbo su tam tikrais projektais, kokie projektai tai buvo, liudytoja negalėjo atsakyti. Ji nurodė, kad įmonėje buvo kuriami eskizai, atliekama gamyba, kuriÄ atliko gamybininkai, aiÅ¡kino, kad A. (A.

Å .) ir G. (G. V.) buvo dizainerės, kurios ruoÅ¡davo maketus klientams. Ne visi darbuotojai naudojosi kompiuteriais. Kokiu bÅ«du jos kompiuteris buvo pavadintas „Jurgita“, nežinojo, aiÅ¡kino, kad į jÄ nesikreipė joks asmuo, neklausė, kuo ji yra vardu, tam, kad atliktų programų instaliavimo darbus. Taip pat liudytoja teigė, kad kompiuteriu buvo galima naudotis be gedimų. Liudytoja nieko negalėjo paaiÅ¡kinti dėl programų licencijų, nes jomis nesidomėjo. Ji nevedė buhalterijos, tik iÅ¡raÅ¡ydavo pardavimo sÄ skaitas.

Ar įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko kompiuterines paslaugas, nežinojo, su ja apie tai niekas nebendravo, ji pati netvarkė pirkimo sÄ skaitų. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta G. K. nurodė, jog ji dirba „(duomenys neskelbtini)“ kompanijoje, kuri užsiima IT didmeninę prekybÄ , ji yra pardavimų direktorė, Microsoft programinės įrangos pardavimų vadovė Baltijos Å¡alims. Liudytoja nurodė, kad pareigÅ«nai ikiteisminio tyrimo metu jÄ prašė pakonsultuoti licencijavimo bei programinės įrangos įsigijimo klausimais.

Liudytoja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atstovai į jÄ kreipėsi dėl programinės įrangos įsigijimo, informavo apie esamÄ situacijÄ , darbo vietas kompiuterių, neÅ¡iojamųjų kompiuterių skaičių įmonėje, kurioms yra reikalinga legali kompiuterinė įranga, įsigyti jie norėjo pagal atitinkamas ir tinkamas licencijavimo programas, jiems buvo suteikta konsultacija, pagal patarimus, licencijavimo taisykles, jie įsigijo visÄ reikalingÄ programinę įrangÄ . AiÅ¡kino, kad buvo pasiraÅ¡yta tarp mÅ«sų įmonės ir jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimo sutartis, pagal kuriÄ (duomenys neskelbtini) galėjo tiesiogiai iÅ¡ jų pirkti reikalingas jiems prekes, tame tarpe ir programinę įrangÄ .

Liudytoja nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovus programinės įrangos klausimais konsultavau ji viena: kalbama buvo apie operacinę sistemÄ Microsoft, Windows XP, greičiausiai apie Microsoft Office, papildomai reikėjo Corel, Adobe, tai, pasak liudytojos, pagrindinės programos, reikalingos vos ne kiekvienai darbo vietai. Programinė įranga ir yra licencijos: tai yra, teisė naudoti programinę įrangÄ legaliai. Vista kaip pats produktas yra sudarytas iÅ¡ licencijos, t.y. teisės legaliai naudoti programinę įrangÄ , ir nešėjo, į kurį įraÅ¡yta instaliacinė medžiaga kartu su instaliaciniu raktu.

Įsigijimas buvo atliktas pagal visas Microsoft licencijavimo taisykles. Liudytoja nežinojo, kas (duomenys neskelbtini) suderino, įdiegė, nes jų įmonė neteikia įdiegimo paslaugų, jie yra logistikos kompanija. Liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti programinės įrangos kainų, nes skiriasi versijos, jos keičiasi vos ne kiekvienais metais, Microsoft keičia ne kainas, jie keičia versijas ir naujų produktų kainos nebūtinai turi būti tokios pačios. Liudytoja G. K. aiškino, kad su kainodara yra skirtingų variantų: yra standartinės kainos ir yra kainos, kurios yra žemesnės nei standartinės, kurios buvo suteiktos tam tikram vienam pirkimui, didesnei produktų partijai, konkursiniam pirkimui, taip pat gali būti prekių nukainavimas, kurios per ilgai užsigulėjo sandėlyje, todėl kaina gali būti tikslinama.

Liudytoja aiÅ¡kino, kad dažniausiai ateina užklausimas (poreikis programinės įrangos), nurodomos sÄ lygos, atitinkamai pagal tai jie formuoja pasiÅ«lymÄ . Sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta, nes kitaip jie nesukuria sistemoje to kliento kaip kliento, o be to neįmanoma parduoti. Sutartis nėra užsakymas, yra bendradarbiavimo sutartis, o paskui eina užsakymas. Sutartis apsprendžia pirkimo pardavimo sÄ lygas – tai yra tiesiog sÄ lygos dėl bendradarbiavimo, logistikos, dėl finansinių instrumentų, dėl mokėjimo atidėjimo, prekių grÄ Å¾inimo.

Bendradarbiavimo sutartis nėra lygi užsakymui. Liudytoja aiÅ¡kino, kad didmenos atveju pasiraÅ¡oma viena pirkimo – pardavimo sutartis, ji galioja iki tol, kol jos niekas nenutraukia, o užsakymų pagal tÄ sutartį gali bÅ«ti daug. Liudytoja, aiÅ¡kindama teismui savo darbo specifikÄ , nurodė, kad jie gauna užsakymÄ , nesvarbu kokiu bÅ«du: elektroniniu paÅ¡tu, faksu arba telefonu, iÅ¡ kompanijos, kurios pavadinimÄ Å¾ino, kompanijos kortelė su visais rekvizitais, pristatymo adresu yra sukurta jų sistemoje, dažniausiai jų partneriai žino, ko jie nori.

Jei nežino, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukuria pasiÅ«lymÄ , kai kurie jų partneriai gali patys susivesti prekių kodus į jų sistemÄ , jei jiems suteiktas prisijungimas. Jei nesuteiktas, užsakymus į sistemÄ suvedinėja pardavėjai arba pardavėjo asistentai. Suvestas užsakymas į sistemÄ , dar viena kliÅ«tis yra kredito kontrolė, jei kredito kontrolė praleidžia, tada užsakymas patenka logistikai, logistika surenka, supakuoja, kurjeriai pristato. SÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡oma tÄ pačiÄ dienÄ , kai yra apdorojamas užsakymas, kurjeriai pristato tÄ daiktÄ kartu su sÄ skaita faktÅ«ra. Elektroninės licencijos sÄ skaita faktÅ«ra yra siunčiama elektroniniu bÅ«du, nes elektroninė licencija neturi jokio popieriaus, tai yra sukuriamas numeris ir kartu su tuo numeriu užsakovas gauna sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ .

Jei klientas susiveda užsakymÄ ir nereikia tam kreditų kontrolierės įsikiÅ¡imo, užsakymai patys realizuojasi. Prekę gali atiduoti neapmokėjus, kredito limitÄ suteikdavo draudimo kompanijos, kurios drausdavo kiekvienÄ klientÄ atskirai, jam buvo suteikiama tam tikra draudžiama suma. Liudytoja G. K. negalėjo atsakyti tiksliai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo programinę įrangÄ ir galėjo ja disponuoti. AiÅ¡kino, kad įdiegti jie gali nuo įsigijimo, elektroninių licencijų atveju yra suteikiamas unikalus numeris, suteikiamas raktas, kurį reikia įsivesti prieÅ¡ paleidžiant programinę įrangÄ .

Jei kalba eina apie dėžutes, vadinamus full package produktus, ten irgi reikia įsigyti kompaktus su unikaliu rakčiuku, kurį reikia paleisti. Nurodė, kad prekės dažniausiai kitÄ darbo dienÄ po užsakymo bÅ«na pristatyta, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų prekių dalis licencijų buvoi elektroninės, kurias reikia elektroniniu bÅ«du permesti ir jas galima instaliuoti, dalis buvo daiktų, kuriuos reikia pristatyti. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apžiÅ«rint UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių galutiniai numeriai yra 744, 759, 612 ir 150, nurodė, kad prekių įsigijimo data yra sausio 20 d., tÄ dienÄ jos ir turėjo bÅ«ti parduotos.

Pirkėjas nuo įsigijimo datos turėjo teisę naudotis licencijomis. Liudytoja aiÅ¡kino, kad Windows XP turi downgrad‘o teises iki Windows Professional. IÅ¡ pradžių buvo iÅ¡leista Windows XP Professional, kita to produkto versija Vista Bussiness. Pagal licencijas suteikianti teisę daryti downgradeâ€˜Ä , t.y. naudotis žemesne versija. Nurodė, kad yra skirtingos licencijavimo programos, t.y. OEM ir retail, OEM kaina yra 350 Lt, retail‘o kaina yra du kartus brangesnė. Teigė, kad kai ji nurodo rinkos kainÄ , ji nurodo galutinio vartotojo kainÄ .

Jų partneris gali bÅ«ti galutinis vartotojas, kadangi jis yra pasirašęs su jais bendradarbiavimo sutartį. Jie gali pirkti pigesne kaina, negu gauna galutiniai vartotojai. Čia yra skirtingos programos, dėl to kaina yra aukÅ¡tesnė. Ji nurodo retailinės licencijos kainÄ kartu su PVM. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) prekes pardavė kaip savo partneriui. Liudytoja G. K. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje faktÅ«roje, kurios paskutiniai skaitmenys yra 759 (1 tomas 98 lapas), yra elektroninės licencijos po 1600 Lt už vienÄ . AiÅ¡kino, kad sudėjus grandį – distributorius, reseleris ir galutinis vartotojas - galutinė kaina daugmaž ir bÅ«tų tokia, kaip nurodė specialistas. (duomenys neskelbtini) pirko kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ partneris, todėl tai tikrai galėjo bÅ«ti tokia kaina.

Liudytoja teigė, kad Adobe C. D. yra specifinė programinė įranga, kurios kainos ji nežinanti, nes kiekvienais metais keičiasi versijos ir atitinkamai keičiasi produktų kainos. 2005 m. galėjo siekti arti 5000 Lt priklausomai nuo programinės įrangos, spektras yra labai didelis, 1000 Lt - 10000 Lt galėjo svyruoti kaina. Liudytoja nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra ADOBE oficialus atstovas Lietuvoje. Liudytoja, atsakydama į papildomus teismo klausimus, nurodė, kad OEM yra licencijavimo programa, tai yra paprasčiausia licencijavimo programa, tai yra tai, kas Microsoft požiūriu, turėtų būti kiekviename kompiuteryje.

Jei buvo pirkta home versijÄ , o naudoja Professional, tai yra skirtingos versijos ir naudoti savo kompiuteryje yra nelegalu. Kompiuterius su home versija naudoti gali tik Å¡vietimo įstaigos. Verslo kompanijos home versijas naudoja, bet tai yra kitos institucijos, kurios turi prižiÅ«rėti legalų programinės įrangos naudojimÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlieka priežiÅ«ros funkcijos. Adobe ir Corel įrangÄ naudoja dizaineriai, Å¡ios programos yra tinkamos reklamos vystymui. Liudytojai nebuvo žinomos aplinkybės, kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdiegtos licencijos, įmonė, kurioje ji dirba, neteikia įdiegimo paslaugų.Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta G.

V. parodė, kad 2007 – 2009 metais (duomenys neskelbtini) ji dirbo dizainere, turėjo atskirÄ kompiuterį, savo darbo vietÄ , kurioje tikrai buvo kompiuteris, buvo Photoshop‘as, tai yra pagrindinė programa, Corel‘is irgi buvo, o kitomis programomis ji nesinaudojo. Liudytoja aiÅ¡kino, kad pagrindinės jos darbe naudojamos programos buvo Photoshop‘as ir Corel, jai nebuvo poreikio instaliuoti kitų programų. Konkretaus gedimo jos kompiuteryje nebuvo, kadangi kompiuteris negedo, nebuvo poreikio kviesti žmogaus taisyti kompiuterio.

Liudytoja teigė, kad Corel‘is buvo įraÅ¡ytas į jos kompiuterį, Adobe Creative programa ji nesinaudojo, dar naudojosi Adobe Photoshop. Jos kompiuterio gamintojas buvo hp packarde. Liudytojos darbo metu įmonei vadovavo T. P., po to K. P., kurios tikslių pareigų ji negalėjo pasakyti. Liudytoja G. V. nežinojo, kas įdiegė kompiuteryje vardÄ â€žG.“, aiÅ¡kino, kad nebuvo poreikio keisti programinės įrangos, naujų versijų įdiegta nebuvo, ji dirbo su jai priimtinesne versija. Liudytoja teigė, kad jie iÅ¡ klientų gaudavome didelę dalį informacijos, atidarydavo, patikrindavo, ar tvarkingai pateikta medžiaga, informuodavome klientus, jei netinkamai buvo pateikta informacija.

Jos darbe didžioji dalis buvo gautieji darbai, taip pat savireklamai bÅ«davo daug skiriama.Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. Å . parodė, kad nuo 2005 iki 2009 metų(duomenys neskelbtini), jo darbas buvo pasirÅ«pinti galutiniu vaizdu. IÅ¡ pradžių dirbo vien tik su popieriumi ir liniuote, po poros metų pradėjo dirbti prie spaudos aparato. AiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) turėjo plačiaformatį spaudos aparatÄ , jis turėjo savo aptarnaujantį kompiuterį, kuris jau stovėjo, kaip liudytojas pradėjo dirbti, Å¡is nematė, kaip jį pastatė.

Tame kompiuteryje buvo Windows paketas, Excel‘is, buvo specializuota O. P. programa. Tam tikru metu liudytojas naudojo programÄ , jis produkto nebekurdavo, gaudavo iÅ¡ produkto vadovo jau gatavÄ sumaketuotÄ plakatÄ , ir jis programos bÅ«du iÅ¡dėliodavo ant spausdinimo medijos ir spausdavau print. Liudytojo R. Å . teigimu, įmonėje buvo apie 10 kompiuterių, kompiuterio, su kuriuo jis asmeniÅ¡kai dirbo, programų niekas nekeitė ir neperinstaliavo, kadangi tas kompiuteris turėjo specialios įrangos. Kas įmonėje rÅ«pinosi programų pirkimu, įdiegimu, nežinojo, nurodė, kad oficialiai nebuvo tokios pareigybės, dažniausiai Å«kiniais reikalais bÅ«davo kalbama su Tado broliu P. P., kuris buvo komercijos direktorius.

Liudytojas teigė, kad direktorius prieÅ¡ kompiuterį sėdėdavo visÄ dienÄ , bet nežinojo, ar juo naudojosi, dizainerė irgi naudojosi kompiuteriu, nes koks dizaineris be kompiuterio Å¡iais laikais. Taip pat liudytojas nurodė, kad plačiaformatė maÅ¡ina dažniausiai yra .tif formatas, kuris atsidaro kaip paprastas .jpg formatas. Dažniausiai tai bÅ«davo didesni failai, kartais iÅ¡ klientų gaudavome failus, bet atsidarydavome juos kaip tif formatus. Liudytojas nurodė naudojęsis elektroniniu paÅ¡tu, kai pradėjo dirbti kompiuteriu, gaudavo į paÅ¡tÄ užsakymus.            Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta V.

S. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito kontrolės vadybininke, yra atsakinga už kreditų valdymÄ . Nurodė, kad jai teko duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji buvo nuneÅ¡usi tam tikrus dokumentus, kuriuos prašė pakomentuoti. Liudytoja teigė, kad(duomenys neskelbtini) buvo jų klientas, jai asmeniÅ¡kai su kaltinamuoju T. P. neteko bendrauti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiauja IT technika; kalbėdama apie įmonės darbo pobÅ«dį, liudytoja nurodė, kad kai atsiranda naujas klientas, sutartį užpildo pats klientas, atveža jiems, jÄ pasiraÅ¡o vadovas, toliau yra administraciniai darbai, suvedama, užregistruojama.

Sutarties forma yra standartinė, ji yra teikiama klientui. Liudytoja teigė, kad gavusi naujÄ klientÄ tikrina, ar teisingas kodas, PVM kodas, jie turi sudarę sutartis su kredito institucijomis, tikrina, ar įmonė veiksni, ar nebankrutuoja. (duomenys neskelbtini) dirba tik su juridiniais asmenimis. Liudytoja, kalbėdama apie savo įmonės darbo specifikÄ , nurodė, kad klientas užsako, ko jis pageidauja, arba pats daro užsakymÄ : jis pateikia užsakymÄ , jam iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita, jei jis turi kreditÄ , neturi veiksnių, dėl kurių užsakymas negalėtų pasileisti automatiÅ¡kai, tada tikrina, jei klientui užtenka kredito limito, užsakymas pasileidžia automatiÅ¡kai, žmogiÅ¡kų veiksmų nėra.

Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams pateikė sÄ skaitas – faktÅ«ras su(duomenys neskelbtini). Jos teigimu, klientas pateikė užsakymÄ , sÄ skaita iÅ¡sirašė automatiÅ¡kai, žmogiÅ¡kų veiksnių ten nebuvo. AiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) programų nediegia, tik parduoda produkcijÄ .             Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. Č. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi. AiÅ¡kino, kad jam ikiteisminio tyrimo metu paskambinusi tyrėja papasakojo, kad toje byloje buvo nelegalios kompiuterinės programos, kad įmonės direktorė buvo įpareigota kompiuterius saugoti ir niekam neperduoti.

Liudytojas nurodė, kad direktorė K. P. perdavė jam visÄ turtÄ , tai buvo ir patalpos, sklypas, daug kito turto, kompiuteriai taip pat buvo perduoti. Pagal kreditorių sprendimus yra realizuojamas turtas. VienÄ dienÄ atėjo įmonė ir nupirko iÅ¡ jo kompiuterius, jis sudarė sutartį, iÅ¡rašė sÄ skaitÄ . Liudytojas nurodė, kad direktorė K. P. jam neminėjo, jog kompiuterius privalu saugoti ir jų neparduoti, jis asmeniÅ¡kai tik po vienerių metų iÅ¡ tyrėjos sužinojo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nelegalių programų.

Liudytojas teigė, kad perdavimo akte yra tiksliai nurodytos programos, kompiuteriai, jų markės, visa įranga buvo perduota pagal sÄ raÅ¡Ä . Nurodė, kad įmonės finansinė padėtis bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu buvo tokia, kad įmonė buvo nemoki, buvo labai didelis kreditas bankui, daug smulkių kreditorių, įmonė užsiėmė reklamos gamyba, turėjo daug sutarčių, daug sandorių. Bankroto byla (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡kelta 2009 metais, liudytojo teigimu, jÄ iÅ¡kėlė pati įmonės direktorė.

Liudytojas negalėjo pasakyti, ar įmonė 2008 metais turėjo pakankamai lėšų įsigyti programinę įrangÄ , jis teigė, kad įmonėje visÄ laikÄ buvo nemažos apyvartos. Liudytojas teigė, kad perdavimo akte ir pardavimo dokumentuose buvo iÅ¡vardintos programos, jų pavadinimai. Liudytojas nesidomėjo, kam buvo parduoti kompiuteriai, kiek jis suprato, pirkėjai juos pirko bÅ«tent dėl juose esančios programinės įrangos, patys kompiuteriai buvo moraliai pasenę. Liudytojas nurodė, kad kompiuterių apraÅ¡ymas buvo iÅ¡trauktas iÅ¡ programos, iÅ¡ turto sÄ raÅ¡o, prie kiekvieno kompiuterio buvo įvertinta programinė įranga.

G. Č. nurodė, kad jis dalyvavo suraÅ¡ant programas, tačiau netikrino, kas buvo instaliuota kompiuteriuose, o priėmė pagal kiekį. Jo teigimu, direktorė K. P. buvo pažįstama su kompiuterių pirkėju, ji pati pirkėjÄ ir atvedė bankroto administratoriui. PirkimÄ organizavo bankroto administratorius pagal kreditorių sprendimÄ parduoti už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ . Liudytojas apklausos metu patvirtino, kad su bendrove Media Traffic buvo sudaryta sutartis ir kompiuteriai jai parduoti už 4000 Lt.          Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D.

R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko kompiuterius su juose esančia programine įranga. Aikšino, kad visais šių kompiuterių pirkimo klausimais rūpinosi jo kolegė ir buvusi(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotoja K. P., kuri realiai atliko visus būtinus pirkimo veiksmus, ruošė pirkimo sutartį, kompiuterius atvežė į (duomenys neskelbtini) sandėlį, o jis, D. R., realiai tų kompiuterių nėra matęs, kur jie yra šiuo metu, nežino, pats savo akimis neįsitikino, kad tie kompiuteriai buvo nupirkti.

Liudytojas teismui aiÅ¡kino, kad K. P. jam nurodžiusi, jog įsigijus tuos kompiuterius, jie turės ir tam tikrÄ programinę įrangÄ . Teigė, kad Adobe Photoshop, Ilustrator programinės įrangos savo veikloje dar nenaudojo, daugiau tos dokumentacijos netvarkė. Liudytojo teigimu, kompiuteriai buvo iÅ¡rinkti, jo manymu, gali bÅ«ti, jog jie naudoja jų dalis: paima nupirktÄ daiktÄ , atnaujina iki tokio lygio, kad bÅ«tų galima naudoti, pasak liudytojo, tie kompiuteriai galėjo bÅ«ti savotiÅ¡kai perdirbti. Jis įsivaizdavo, kad programos kompiuteriuose buvo įdiegtos, bet nurodė gavęs ir dėžučių, kompaktinių diskų.

AiÅ¡kino, kad įmonės veikloje naudojasi Microsoft Office, o Adobe ir Photoshop savo veikloje nenaudoja. Ä®monė plečiasi ir papildomai vykdo kitas veiklas, jie, numatydami plėtrÄ , tas programas ir pirko. Liudytojas nurodė, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini) direktorius realiai matė dokumentus, pačių daiktų nečiupinėjo, K. P. kuravo tÄ dalykÄ , jis negali visų darbų padaryti pats. Liudytojas D. R. buvo įsitikinęs, kad perėmė legalias programas, pirkimo metu pinigus jo įmonė mokėjo pavedimu.          Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta A.

Å . teismui parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) dirbo dizainere, tikslaus savo darbo periodo neprisimenanti. AiÅ¡kino, kad darbo metu jai teko naudotis kompiuteriu, bet neprisimena kompiuterio modelio. Kai ji pradėjo dirbti, jai buvo nurodyta darbo vieta, kas jai jÄ nurodė, įvardinti negali. Dirbant dizainere, jai buvo bÅ«tina turėti kompiuterį, nes pieÅ¡tuku ji nepaiÅ¡o. Jos kompiuteryje buvo Corel‘is, Photoshop‘as, daugiau programų neatsimena. (duomenys neskelbtini) buvo reklamos agentÅ«ra, o kompiuterių programos buvo reikalingos mano darbui.

Jos darbo metu jai neteko kreiptis į vadovus dėl kompiuterių gedimo, liudytoja įmonėje dirbusi neilgai. Nurodė, kad įmonei tuo metu vadovavo K. P., paskui T. P.. Aiškino, kad jei nebūtų tam tikrų programų, nebūtų galima atlikti dizainerės pareigų, jos darbo specifika yra darbas su kompiuteriu. Programos kompiuteriuose buvo instaliuotos, tačiau kas instaliavo, nežino. Liudytoja nežinojo, ar įmonė pirko programas, jas užsakė. Jai nežinoma apie licencijų OEM, Home versijas, taip pat ji nežinojo, ar buvo kam nors iš darbuotojų pavesta prižiūrėti kompiuterius.

A. Å . dėl įdarbinimo kalbėjo su K. P., aiÅ¡kinosi, kas jai reikalinga darbui, K. P. siuntė savo gyvenimo apraÅ¡ymÄ , taip įsidarbino. Liudytojos CV buvo paraÅ¡yta, kokiomis programomis ji galinti dirbti, bÅ«tent buvo nurodyta Corel ir Photoshop. Kai liudytoja atėjo į darbÄ , jos darbo vieta jai buvo paruoÅ¡ta, programos buvo įdiegtos. Poreikio, kad bÅ«tų reikalingos kitos programos, nebuvo. Atsiminė, kad buvo atliekamas patikrinimas, tačiau neprisiminė, ar naudojosi kompiuteriu po to, kai buvo atvykę pareigÅ«nai.

Kas galėjo pavadinti jos kompiuterį „Agnė1“, nežinojo. Kaip buvo atliekamas patikrinimas pasakyti negali, nes tuo metu buvo išėjusi iÅ¡ biuro patalpų. Jai programa Adobe C. S. yra nežinoma. Liudytoja neprisiminė, kokios programos buvo instaliuotos jos kompiuteryje, nurodė, kad buvo Corel ir Photoshop, buvo Windows. Ar Adobe Creative buvo instaliuota, nežinojo. AiÅ¡kino, kad bÅ«davo taip, jog jie gaudavo failÄ ir jį redaguodavo, bÅ«davo, kad jie sukurdavome, tačiau didžiÄ jÄ dalį gaudavo sukurtų failų.

Liudytoja nurodė darbÄ Ä¯monėje nutraukusi anksčiau, nei buvo paskelbtas bankrotas. Nežinojo, kiek įmonėje buvo P., bet žinojo, dirbo ir artimi giminaičiai. T. P. pareigų neatsiminė, nurodė, kad direktorė buvo P.. Liudytoja aiÅ¡kino, kad įmonėje maketavimo darbus atliko dizaineriai. V. G. buvo dizainerė. Ji maketuodavo, atliko maketavimo darbus, ar Å¡iems darbams atlikti buvo bÅ«tina Adobe C. S. programa, liudytoja nežinojo. Liudytoja manė, jog neįmanoma paleisti Corel ir Adobe, jei nėra Windows‘ų.           Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. Z. teismui parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus vyr. tyrėju.

Liudytojas nurodė, kad jam teko duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pagarsinus liudytojo S. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, 186-187 lapai), liudytojus juos patvirtino. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas paaiškino, kad . (duomenys neskelbtini) patikrinimas buvo inicijuotas advokatų kontoros „Pranckevičius ir partneriai“ pranešimu, kad toje firmoje gali būti dirbama su nelegalia kompiuterine programa. Patikrinimo metu kartu dalyvavo K. ir R. Č., kuris dalyvavo kaip specialistas.

R.Č. kviesdavo kaip specialistÄ , jis raÅ¡ydavo iÅ¡vadas kompiuteriniuose tyrimuose. Apie R.Č., kaip apie specialistÄ , žinojo iÅ¡ anksčiau raÅ¡ytų specialistų iÅ¡vadų, jo pateikto iÅ¡silavinimo dokumento pateikimo. Liudytojas prisiminė, kad tose patalpose dirbo . (duomenys neskelbtini), ten buvo tik tos įmonės patalpos. Jis pats fotografavo patalpas patikrinimo metu, nuotraukos buvo pridėtos prie apžiÅ«ros protokolo. Jose norėjo užfiksuoti patalpas, kompiuterių iÅ¡sidėstymÄ tų patalpų viduje, bandė užfiksuoti kiekvienÄ darbo vietÄ .

Kiek iÅ¡ viso buvo kompiuterių, tiksliai neprisiminė, nurodė įmonėje buvus apie deÅ¡imt kompiuterių. AiÅ¡kino, kad specialistas ėjo prie kiekvieno kompiuterio, atidarinėjo kompiuteryje esančias programas, tyrėjai fiksavo jas atspausdindami realų vaizdÄ monitoriuje, direktorei buvo pasakyta paruoÅ¡ti visus programinės įrangos įsigijimo dokumentus. Buvo daroma kompiuterio ekrano realaus laiko fotografija, pavyzdžiui, 12:04:22 buvo atidarytas vienas iÅ¡ kompiuterių. R.Č. prisėdo prie kiekvieno kompiuterio, įsitikino; buvo padarytos nuotraukos, kiekvienas kompiuteris buvo sunumeruotas, ten matėsi, kur konkrečiai, kokiame kompiuteryje buvo kokia programinė įranga.

AiÅ¡kino, kad prie kompiuterių sėdo pagal laikrodžio rodyklę užėję į patalpas, pradėjo nuo sekretorės ir ėjo toliau. Kiekvienas kompiuteris savo programinėje įrangoje turi atskirÄ skiltį „Computer name“ - asmuo, kuris dirba patogumui įsiveda savo duomenis, todėl ir atsiranda pavadinimai. . (duomenys neskelbtini) užsiėmė reklamos gamyba, be kompiuterinės technikos, liudytojo manymu, negalėjo dirbti todėl, kad visa reklama buvo kuriama prie kompiuterinio tinklo. Liudytojas nurodė, kad jam K.

P. pateikė kažkokius dokumentus, vėliau su specialistu apžiūrinėjo juos, tačiau šių dokumentų įvardinti negalėjo. Nurodė, jog jam teko bendrauti su darbuotojais, jis juos apklausinėjo apie tai, kas įdiegė tas programas, bet atsakymų neprisiminė. Asmens, kuris diegtų tas programas, jis nenustatė. Fakto, kad įmonės darbuotojas instaliuotų savarankiškai, neatsiminė. Nurodė, kad po patikrinimo buvo surašytas apžiūros protokolas, pasirašė visi dalyvavę asmenys ir įmonės direktorė.

Kompiuteriai buvo palikti darbo vietose, direktorė žadėjo pateikti dokumentus. Specialistas pasakė, kad jam užtenka duomenų, kad suraÅ¡ytų specialisto iÅ¡vadÄ . Jis peržiÅ«rėjo programas, jų versijas ir įdiegimo datas. Specialistas darė juodraÅ¡tinius užraÅ¡us. Kompiuterius paliko įmonei su visomis programomis. Kokie buvo sprendimai dėl kompiuterių iÅ¡saugojimo, neprisiminė. Kompiuteriai įmonei saugoti palikti buvo direktorės praÅ¡ymu, ji motyvavo, kad pateiks įrangos įsigijimo dokumentus, taip pat remiantis tuo, kad specialistas pasakė, kad jam nereikia sisteminių blokų ir kompiuterių, jie buvo palikti.

Liudytojas nurodė, kad patikrinimo metu prisėsdavo prie kiekvieno kompiuterio, jis rašė protokolÄ . Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ pasirašė ir direktorė, kuri irgi dalyvavo apžiÅ«roje. Visada eina įmonė atstovas, sėdi R.Č., jie visi stovime ir žiÅ«rime, direktorė taip pat. Dažniausiai tas asmuo, kuris dirbo tuo kompiuteriu, dalyvaudavo, nes dažnai kompiuteriai turi slaptažodį. Liudytojas nurodė nerašęs kiekvienam kompiuterio apžiÅ«ros protokolo, rašė apžiÅ«ros protokolÄ apžiÅ«rint visus kompiuterius.

Liudytojas aiÅ¡kino, kad patikrinimo metu atėję į įmonę pasiklausė, kas yra įmonės vadovas. K. P. prisistatė kaip direktorė. Liudytojas teigė, kad vietoje dokumentų neapžiÅ«rinėjo, jei bÅ«tų apžiÅ«rėjęs, bÅ«tų parašęs apžiÅ«ros protokole. Jei tai nebuvo atlikta, reiÅ¡kia, jie nebuvo pateikti, reikalavimo pateikti dokumentus neužfiksavo. Dokumentai buvo tikrinami, direktorės buvo papraÅ¡yta juos pateikti, bet vietoje jie nebuvo apžiÅ«rėti. S. Z. nurodė, kad patikrinimo metu fiksavo kiekvieno kompiuterio darbo lauko duomenis, kiekviename kompiuteryje fiksavo laikÄ ir tam tikras programas.

R.Č. turėjo nustatyti programų įdiegimo datas, ar jam pavyko nustatyti, neprisimena. Įdiegimo datų koregavimas įmanomas. Visi kompiuteriai be išimties buvo apžiūrėti, negalėjo būti taip, kad kai kurie kompiuteriai nebuvo apžiūrėti. Apklausų metu jis klausinėjo, ar įmonės darbuotojai savarankiškai galėjo įdiegti programas, tačiau jų atsakymų teismo posėdžio metu neatsiminė.           Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. A. teismui parodė, kad (duomenys neskelbtini).jam teko dirbti nuo 2003 iki 2008-2009 metų, toje įmonėje jis dirbo įvairiose pareigose, UAB „AMP kompiuteriai“ šiuo metu yra išregistruota.

Liudytojui įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas žinomas, jie bendravome 2006-2007 metais su ta įmone dėl el. paÅ¡to, internetinės svetainės, jų įmonė teikia hosting‘o paslaugas. Liudytojas nurodė, kad kažkokius darbus realiai jiems atliko, kiek prisiminė, . (duomenys neskelbtini) skundėsi spam‘u, el.paÅ¡to Å¡iukÅ¡lėmis, ir jie nuolat konfigÅ«ruodavo savo serverius dėl jų problemų. Kompiuterių programų įdiegimo, perinstaliavimo klausimais liudytojas negalėjo nieko pasakyti, tuo metu IT serviso inžinieriai buvo bent keturi, serviso inžinierius buvo atsakingas už iÅ¡vykimÄ Ä¯ vietÄ .

Liudytojas paaiÅ¡kino, kad buhalterinės apskaitos programa Rivilė gali veikti, jei nebus instaliuotas Office‘as. Nurodė, kad Adobe C. S., Photoshop yra grafinės aplinkos, maketavimo programos, jos naudojamos paveikslams pieÅ¡ti, Adobe yra grafinės aplinkos standartas.            Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. K. teismui parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini).dirbo vadybininku nuo 2006 iki 2008 metų, su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kas priėmė į darbÄ , neprisiminė, lyg moteris buvo vadovė.

Liudytojo darbo funkcijos buvo bendrauti su klientais, te naudotis kompiuteriu darbo metu, jis turėjo atskirÄ darbo vietÄ , o kai pradėjo dirbti, kompiuteris, kurio modelio neprisiminė, jau stovėjo ant darbo stalo. Kadangi kompiuteris veikė, liudytojas manė, kad buvo Windows, taip pat buvo paÅ¡to programa, nes jis siuntinėjo elektroninius laiÅ¡kus. Kompiuteris ir telefonas buvo liudytojo pagrindinės darbo priemonės, per elektroninius laiÅ¡kus bendravo su klientais, priimdavo užsakymus. C. D. Suit, Adobe Photoshop jis nenaudojo, nes jo darbe tokių programų nereikia.

Nurodė, kad . (duomenys neskelbtini) užsiėmė reklamos gamyba, buvo reklamos agentÅ«ra. Liudytojas nežinojo, ar buvo bendrovėje asmuo, kuriam buvo pavesta kontroliuoti, remontuoti kompiuterių gedimus, tvarkyti nesklandumus. AiÅ¡kino, jog nueidavau pas TadÄ ar pas kÄ nors kitÄ , pasakydavo, kad sugedo kompiuteris. Dirbdamas . (duomenys neskelbtini) jis turėjo privilioti klientus, kad Å¡ie padarytų užsakymus, bendrauti su klientais taip, kad bÅ«tų ne vienetinis užsakymas, kad jie tęstų užsakymus.

Su klientu bÅ«davo pasiraÅ¡oma sutartis, jÄ pasiraÅ¡ydavo direktorė K. P.. Liudytojas negalėjo tiksliai nepasakyti, kiek dirbo darbuotojų, kurie naudotų kompiuterius, manė, kad apie deÅ¡imt darbuotojų. V. K. nurodė, kad jam neteko instaliuoti į darbo kompiuterius programų be vadovybės žinios, jis nesidomėjo, ar jo kompiuteris turi licencijas. Liudytojas nežinojo, ar įmonės vadovybė buvo pasisamdusi asmenį instaliuoti programų, darbuotojai nesiskundė kompiuterių gedimais jo mano kompiuteris nebuvo labai naudojamas, nebuvo poreikio atnaujinti programų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. K. teismui parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo apie ketverius - penkerius metus, iki 2008 metų. Liudytojas nurodė, kad įmonėje užsiėmė reklamos gamyba: gamino lipdukus ant stiklo, šviesdėžes, lipdukus ant virtinų, pakabinamus tentus. Darbo metu jam teko naudotis kompiuteriu, kuriame buvo įdiegta C. D., Suma Winut, programa dirbti su aparatu, kuris pjauna plėvelę, taip pat Windows buvo instaliuota. Liudytojas nurodė, kad įmonė buvo reklamos agentūra, kompiuterių naudojimas ne visada buvo reikalingas, bet kompiuteriai buvo naudojami.

Teigė, kad T. L., T. P., P. P., paskui K. P. buvo direktoriai. Nurodė, kad įmonėje nebuvo asmens, kuris taisytų kompiuterių gedimus, neatsimenu darbuotojų kiekio, nes šie labai keitėsi, bet teigė, kad daugiausia dešimt kompiuterių buvo. Liudytojas prisiminė, kad įmonėje vyko patikrinimas, teigė, kad jis buvo apklaustas, kad buvo atvykę vienas ar du vyrai, kuriuos jis matė pas direktorę. Manė, kad greičiausiai buvo jo kompiuteris patikrintas. Liudytojas negalėjo paaiškinti, ar programos buvo keičiamos, teigė, kad jam užteko tiek, kiek jų buvo.

Liudytojas nežinojo, kas įvedė vardÄ â€žP.“ į kompiuterį, teigė, kad Microfost XP ir Office buvo jo kompiuteryje, nes be jų nedirbs programos.Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. T. paaiÅ¡kino, kad dirba(duomenys neskelbtini) prezidentu, ikiteisminio tyrimo metu jo buvo praÅ¡oma pateikti tam tikros datos produktų, kuriuos jie, kaip įgaliotieji atstovai, platino, kainas. (duomenys neskelbtini) turi tiesiogines sutartis su firma Adobe, su firma Corel, su firma Microsoft, su firma Progrese Software, jie turi teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje platinti, suteikti pagalbÄ , konsultuoti, iÅ¡aiÅ¡kinti paskirti, kur licencija.

AtsakymÄ Ä¯ paklausimÄ V. T. tik pasirašė, jį ruošė specialistai, kurie rašė pagal tuo metų galiojančias rekomenduojamas kainas. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad tokios sÄ vokos „kaina“ kaip ir nėra, tai vadinama „rekomenduojamomis kainomis“. Jie žino, už kiek jie perka iÅ¡ gamintojo, yra tam tikros taisyklės, t.y. be iÅ¡ankstinio apmokėjimo, su kreditavimu, jie parduoda savo produkcijÄ tarpininkams, į juos kreipiasi mažesnės įmonės, kurios iÅ¡ jų perka. Liudytojas aiÅ¡kino, kad dabar kiekvienas bet kurioje Å¡alyje gali įsigyti programinę įrangÄ , skirtingos rinkos nustato skirtingas kainas.

Kaip pavyzdį liudytojas pateikė LenkijÄ , teigė, kad ten galima surasti Adobe ar Corel produkcijos, kuri yra žymiai pigesnė, tačiau ji bus adaptuota Lenkijos rinkai, „interface“ bus paraÅ¡ytas lenkų kalba ir kiekviena licencijuota programinė įranga susideda iÅ¡ dviejų lygių apsaugos. Viena yra juridinė: tai žmogus, pirkdamas programÄ , pasiraÅ¡o susitarimÄ , kad jis turi apribojimus naudojant. Kitas ribojimas - fizinis raktas. Programinė įranga gali bÅ«ti persiųsta per internetÄ ir vartotojas gauna raktÄ , kuris bÅ«na iki 25 ženklų, skirtingos konfigÅ«racijos, labai saugus raktas, kuris suteikia vartotojui fizinę ir teisinę teisę naudotis tam tikra programa.

Liudytojas aiÅ¡kino, kad pagal jo vadovaujamos įmonės politikÄ , produktų kainininkas sudaromas ir kiekvienam vartotojui priklausomai nuo to, kiek jie iÅ¡ jų perka. Jeigu perka nuolat, didesniais kiekiais, ta kaina, už kuriÄ jiems parduoda, gali bÅ«ti žemesnė, liudytojas aiÅ¡kino, kad visiems vienodai jie neparduoda. Kainininkas yra sutarties sudedamoji dalis, sutartyje yra nuoroda, jog reikia vadovautis pagal egzistuojantį kainininkÄ . Liudytojas nurodė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra platintojai, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) ir kitos įmonės. (duomenys neskelbtini) darbuotojai turi prieigÄ prie jų duomenų bazės, kurioje nurodomos galiojančios kainos, darbuotojai kreipiasi pagal specifikacijÄ , parenka produktÄ , bendrauja su tuo vadybininku, kuris jį prižiÅ«ri.

Liudytojas teigė, kad(duomenys neskelbtini) kainas nurodomos tam tikru laikotarpiu, pavyzdžiui, 2005 metais, 2006 metais, 2007 metais. Nurodoma pavadinimas, versija ir rekomenduojama kaina, kuri paprastai bÅ«na be PVM, nes (duomenys neskelbtini) įmonės apskaitoje PVM įtakos neturi. V. T. teigė, kad kalbant apie programinę įrangÄ , sÄ voka „paketas“ apjungia keletÄ funkcijų. Pavyzdžiui, Photoshop nėra programinė įranga, tai yra klasė programoje ir tos programos, priklausomai nuo galimybių, auga.

Ä® sÄ vokÄ â€žpaketas“ įeina funkcijų apjungimas, ten gali bÅ«ti keli diskeliai arba kelios funkcijos, kur kiekviena funkcija eina pagal tam tikrÄ papildomÄ kainÄ ir tada priklausomai nuo realizacijos, gali bÅ«ti, kad kiekvienai funkcijai yra atskiras raktas. Liudytojas, atsakydamas į papildomus proceso dalyvių klausimus nurodė, kad atsiskaitymas už produkcijÄ paraÅ¡ytas sutartyje: jis gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis, jei su klientu trumpai bendradarbiauja, arba atidėtas tam tikram laikui, tai priklauso nuo įmonės rizikos, nuo to, kiek įmonė bendrauja su klientu.

Jeigu paketas egzistuoja fiziniame pavidale, dėžutėje, ten yra instrukcija ir diskelis. Ant diskelio yra užklijuota arba kaip nors kitu bÅ«du yra pateikta informacija apie to produkto raktÄ . Kad galima bÅ«tų pradėti su tuo produktu dirbti, diskelį reikia įsistatyti į įrenginį ir suvesti kodÄ , kuris bÅ«na iki 25 ženklų. Yra laikomasi principas, kad su oficialiu produktu, pirkėjas gauna licencinio susitarimo tekstÄ arba kai pradeda prijungti raktÄ , jo praÅ¡o pažymėti, kad vartotojas yra susipažinęs su taisyklėmis, vadinasi, jei nebus padėta „varnelė“, bus laikoma, kad vartotojas nesusipažino su licencija.

Jeigu vartotojas pradedate „vartyti“ tÄ tekstÄ , programa daro prielaidÄ , kad jis susipažino ir, uždėdamas tÄ â€žvarnelę“, jis prisiima atsakomybę, jog susipažinote su licenciniu susitarimu. Legali programinė įranga laikoma nuo to momento, kai asmuo gauna produktÄ pagal perdavimo aktÄ , arba gauna sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . SÄ skaitoje faktÅ«roje bÅ«tinai turi bÅ«ti nurodyta data, paprastai sÄ skaita iÅ¡raÅ¡oma tÄ pačiÄ dienÄ , kai įsigyta produkcija, nuo sÄ skaitoje ar akte pažymėtos datos galima teigti, kad vartotojas legaliai gali naudotis programine įranga.

KodÄ sudaro apie 25 ženklų, sudarytų iÅ¡ skaičių ir raidžių. Teismui liudytojui parodžius byloje esančiÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (Bylos tomas 1, bylos lapas 164), V. T. pakomentavo, kad sÄ skaitoje faktÅ«roje yra nurodytas pirkėjas, jo pavadinimas, adresas, PVM mokėtojo kodas, įmonės kodas. Po to pavaizduota, kas atlieka siuntimo paslaugas, ir parduodamas produktas. Å itas parduodamas produktas yra OEM‘inis, tai reiÅ¡kia, kad tai produktas, kuris parduodamas su kompiuteriu. OEM licencija perkama ne atskirai, o parduodama kartu su kompiuteriu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. D. teismui paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius, jo vadovaujamos įmonės veiklos sritis yra prekyba kompiuterine ir programine įranga. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas V. D. paaiškino, kad C. D. G. S. 3 2008 šitas produktas galėjo apytiksliai kainuoti 1280 lt plius 18 procentų PVM, kas iš viso sudaro per 1400 Lt. Liudytojas nurodė, kad jis vadovaujasi rinkos kainomis, kainininkais, kuriuos gauna iš tekėjų ir gamintojų, galutinė kaina priklauso nuo to, kas ir už kiek parduoda, maržos dydis priklauso nuo konkretaus pardavėjo, jo teigimu, gamintojas taiko tam tikras nuolaidas.

Liudytojo duomenimis, Adobe C. S. pirmoji versija kainavo 2600 Lt plius PVM, antroji versija - apie 3100 Lt plius PVM. (duomenys neskelbtini) Adobe ir Corel produkcijÄ perka iÅ¡ įgaliotų platintojų - „(duomenys neskelbtini)“, kurie Å¡iuo metu yra įgalioti platintojai Lietuvoje, tiesioginiai atstovai, kurie parduoda kitoms parduotuvėms. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai produktÄ parduoda vartotojui. Liudytojo manymu, vartotojas legaliai įsigyja nuo to momento, kai gauna sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , aiÅ¡kino, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jei prekė parduodama pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , klientas gali legaliai naudotis ta preke, taip pat visada gali kreiptis į produkto gamintojÄ ir gamintojas pasakys, kad prekė buvo nusipirkta legaliai, nebuvo pavogta.

Nurodė, kad marža dedama įvairi, vidutiniÅ¡kai (duomenys neskelbtini) marža yra 5-7 procentai, 2008 metais maržos buvo panaÅ¡ios. Liudytojas, atsakydamas į civilinio ieÅ¡kovo atstovės klausimus, nurodė, kad iÅ¡ardyti komplektų negalima, reikia atskirai užsisakyti iÅ¡ Adobe programÄ ir už jÄ susimokėti, rinkinio kaina 2008 metais buvo 1500 Lt plius PVM. Tarp C. D. G. S. X3 ir Suite 12 programų skirtumas yra tas, kad versija naujesnė. X3 yra 13 versija, o 12 yra 12 versija. Liudytojas teigė, kad Å¡ios iÅ¡vardintos programos skirtos dizainui, maketavimui, jas naudoja spaustuvės.Teisiamojo posėdžio metu specialistu apklaustas R.

Č. parodė, kad kai jis dirbo specialistu tiek pagal individualiÄ veiklÄ , tiek kaip samdomas darbuotojas Verslo programinės įrangos aljanse, jam teko bendradarbiauti su Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba, dirbti kompiuterių programų neteisėtų naudojimo klausimais, dalyvauti kartu su jais patikrinimuose, suraÅ¡yti specialisto iÅ¡vadas. R. Č. nurodė turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , magistro laipsnį, bakalaurÄ yra baigęs inžinerinę informatikÄ , magistras - informacinės sistemos, jo iÅ¡silavinimas yra susijęs su informatika plačiÄ ja prasme, informacinėmis technologijomis.

Nurodė dalyvavęs daugelyje patikrinimų, surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto iÅ¡vadÄ . Teismo papraÅ¡ytas papasakoti, kaip vykdavo patikrinimai, R. Č. nurodė, kad atvažiavus į įmones, pareigÅ«nai nurodydavo jam kompiuterius, kartu su pareigÅ«nais prieidavo prie nurodytų kompiuterių, pasižiÅ«rėdavo, kokios yra įdiegtos programos, sudarydavo jų sÄ raÅ¡Ä . PareigÅ«nai papraÅ¡ydavo pateikti tų programų licencijas ir įsigijimo dokumentus. Jei pateikdavo tam tikrus dokumentus, pareigÅ«nai sutikrindavo, jei kildavo kokių nors klausimų specialistui, jie tiesiog paklausdavo, jeigu galėdavo, jis atsakydavo.

Jeigu dalies dokumentų nepateikdavo, kiek pamena, dažniausiais atvejais tuos kompiuterius arba užblokuodavo ir palikdavo įmonėje saugoti, kol pateiks dokumentus, arba juos iÅ¡imdavo ir nusiveždavo pas save. Vėliau, per kažkurį laikÄ , jei nepateikdavo įmonė dokumentų, bÅ«davo siunčiama specialisto iÅ¡vadai. R. Č. tikrindavo įdiegtas programas kompiuterių sisteminiuose blokuose. Reikėdavo kompiuterį identifikuoti. Jei bÅ«davo kompiuterio sisteminio bloko arba neÅ¡iojamojo kompiuterio serijinis numeris, kuris yra unikalus, tai nurodydavo serijinį numerį, jei to nebÅ«davo, o bÅ«davo užklijuotas Windows'ų lipdukas, kuris irgi turi unikalų numerį, tÄ numerį nurodydavo, jeigu ne, tai pasirinkdavo kažkokį kitÄ identifikatorių.

Tai galėjo bÅ«ti kompiuterio vardas tinkle, nes tinkle jie bÅ«na sužymėti skirtingais identifikatoriais. Teigė, kad bÅ«davo įvairiai, priklausomai, kokiÄ informacijÄ galėdavo panaudoti. SuraÅ¡ydavo patikrinimo aktÄ , kur bÅ«davo nurodyta programos pavadinimas, gamintojas - autoriaus teisių turėtojas, registracijos numeris, kompiuterinės programos įdiegimo data. Pagal operacinėje sistemoje nurodytÄ datÄ nustatydavo įdiegimo datÄ , esančiÄ sisteminiame bloke. Nurodė, kad yra techninių bÅ«dų pakoreguoti įdiegimo datÄ , bet tai galima pakoreguoti įdiegimo metu, ne paskui.

Ar programos įdiegimo koregavimo faktas sisteminiame bloke matytųsi, negalėjo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, turbÅ«t, jei giliau nagrinėtų programinį kodÄ , tai yra įmanoma, jis pats nėra daręs ir negalėjo tiksliai pasakyti, bet dažnai patikrinimo metu iÅ¡kildavo tokia situacija, kad programos suinstaliuotos seniau, nei įsigytas pats kompiuteris. Tai padaroma tokiu bÅ«du, kad įdiegimo metu nurodoma, kad Å¡iandien yra 2012 metai ir Å¡iandien instaliuojama, kompiuteryje nustatyta data yra 2005 metai, tai kompiuteris ir nurodys tÄ datÄ 2005 metais, nors yra 2012.

Tai toks variantas įmanomas, bent jau senesniuose Windows'uose tÄ datÄ galėdavo iÅ¡kraipyti. IÅ¡vados lentelėse nurodyta programinės įrangos kaina ir licencijos pateikimo faktas - pateikta ar nepateikta. Kaip buvo tikrinama licencijos pateikimo faktas: pateikiama pati licencija - tam tikra jos forma, tai gali bÅ«ti elektroninė forma, originalus kompaktinis diskas arba lipdukai, tai priklauso nuo programos ir nuo gamintojo; antra: įsigijimo dokumentai, nes dažniausiai licencijos yra ne vardinės, iÅ¡ jų nesimato, kam ta licencija priklauso, kaip ir bet kuris kitas daiktas, ant kurio nėra paraÅ¡yta, kas yra jo savininkas.

Tam, kad nustatytum, kad ta licencija priklauso tam tikrai įmonei, reikia pateikti įsigijimo dokumentus. Jei nepateikta licencija, o įsigijimo dokumentuose dažniausiai nurodytas tik licencijos, programos, pavadinimas: vien tik iÅ¡ sÄ skaitos dažniausiai neįmanoma nustatyti, ar ta licencija naudojama tame kompiuteryje. C. D. G. S. X3, C. D. G. S.-12, Adobe Creative InDesign, Adobe Creative GoLive, Photoshop programos skirtos dirbti su grafiniais elementais, dirbti su nuotraukomis, paveiksliukais ar pan. Patvirtino, kad Å¡itoms programoms reikalingos licencijos.

R. Č. teismui aiÅ¡kino, kad bÅ«davo atvejų, kad suraÅ¡inėdavo į iÅ¡vadas ir patikrinimo aktÄ tik tas programas, kurioms tiksliai žino, kad reikalingos licencijos, nes nemokamų programų kompiuteriuose bÅ«na labai daug arba jie tiesiog neturim pakankamai žinių, mokamos jos ar nemokamos, ar joms reikalingos licencijos. Ne visoms programoms reikalingos licencijos. Teisiamojo posėdžio metu į prokurorės klausimus specialistas R. Č. atsakė, kad kai atliko tyrimÄ , kai fiksavo duomenis, prie kiekvieno kompiuterio, kur suraÅ¡ytos programos, turi bÅ«ti nurodyta ir data.

PasižiÅ«rėdavo, kokia yra nurodyta kompiuteryje data, įraÅ¡ydavo į patikrinimo aktÄ tÄ datÄ . Posėdžiu metu apžiÅ«rint byloje esančius kompiuterių ekranvaizdžius, R. Č. patvirtino, kad jei sÄ skaita yra iÅ¡raÅ¡yta 2008 metais, o programa įdiegta 2007 metais, t.y. licencija įsigyta vėliau nei programa yra įdiegta. Ar toks naudojimas yra teisėtas, reiktų žiÅ«rėti kiekvieno gamintoje licencijavimo politikÄ , (duomenys neskelbtini) atveju programos nebuvo įdiegtos, tik buvo turimi jų dokumentai.

Jeigu programa buvo įdiegta 2007 metais, o licencija įsigyta 2008 metais, tÄ laikotarpį nuo įdiegimo iki licencijos įsigijimo ji buvo naudota be autorių sutikimo, t.y. naudota be licencijos. Prielaida, kad tam tikra licencija buvo įsigyta pagal tam tikrÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ daroma, kadangi, kai atliekamas tyrimas arba suraÅ¡oma specialisto iÅ¡vada, bÅ«na pateikiama specialistui tam tikrai kiekis dokumentas, kartais, sakykim, bÅ«na pateikiami ne visi turimi dokumentai. Dokumentai galėjo bÅ«ti pateikti netgi ir po specialisto iÅ¡vados suraÅ¡ymo.

Specialistas R. Č. teigė, kad tiek, kiek jis turėjo informacijos, tiek galėjo ir į iÅ¡vadÄ paraÅ¡yti. Atsakydamas į papildomus prokurorės klausimus, R. Č. nurodė, kad paprastai taikoma praktika, kad OEM programinė įranga parduodama arba su kompiuteriu, kad ji bÅ«tų teisėtai naudojama, ji turi bÅ«ti įsigyjama su kažkokiu daiktu - kompiuteriu, kietuoju disku ar pan. Paprastai pardavėjai sÄ skaitose, jeigu parduoda kompiuterį su programine įranga, pačioje sÄ skaitoje nurodo ir kompiuterį, ir programinę įrangÄ .

Kiekvienas gamintojas gali turėti savo licencijavimo taisykles. R. Č. patvirtino, kad jo suraÅ¡yta dalis yra protokolo sudedamoji dalis. Jis, suraÅ¡ydamas iÅ¡vadÄ , naudojosi tais duomenimis, kurie jam buvo pateikti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu buvo padaryti ekranvaizdžiai - konkretaus kompiuterio ekrano vaizdas, kuris yra atspausdintas ant popieriaus - ir juose yra visa informacija. Paprastai ekranvaizdžiai bÅ«na pasiraÅ¡omi tiek specialisto, tiek pareigÅ«nų ir įmonės atstovų ir kartu pridedami prie patikrinimo akto.

Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimus, R. Č. atsakė, kad kainos yra sutartinis dalykas, kainų specialistas nevertina. Jeigu pateikta licencija ir sÄ skaita, užfiksuojamas faktas, kad atitinka. Jei nėra licencijų, kaina nustatoma ne pagal kažkokiÄ sÄ skaitÄ , o pagal tÄ tvarkÄ , kuri yra apraÅ¡yta specialisto Kainos buvo pateiktos iÅ¡ distributorių, kurie įveža tÄ programinę įrangÄ Ä¯ LietuvÄ , kadangi įranga yra amerikietiÅ¡ka, jie parduoda mažmenininkui, o mažmenininkai – klientui, pateikiama standartinė kaina be jokių nuolaidų, už kuriÄ parduoda didmenininkas mažmenininkui.

Kainos buvo pateiktos rinkos kainos. R. Č. aiÅ¡kino, kodėl ženkliai skiriasi kainos, nurodytos sÄ skaitose ir specialisto iÅ¡vadoje: apie tris Å¡imtus litų kainavo OEM'inės programos, įsigytos kartu su kompiuteriu. Naujesnė Windows Vista versija apskritai yra kita versija, negali sulyginti skirtingų versijų kainų. Kai nepateikiama licencija, specialistas pateikia standartinės licencijos kainas, standartinė licencija yra ne OEM'inė licencija. Kadangi yra speciali sÄ lyga, jog OEM'inė licencija įsigyjama su kompiuteriu, specialistas neturėjo informacijos, kad buvo įsigyta su kompiuteriu, todėl buvo pritaikyta standartinė kaina, ne OEM'inė kaina, ne kaina su nuolaidomis, o standartinė kaina, už kuriÄ atskirai įsigyji licencijÄ , todėl kainos gali skirtis ir toks kainų skirtumas rinkoje yra.

Jei įsigyji su kompiuteriu, įsigyji ženkliai pigiau, o jei jau turi kompiuterį ir reikia tik Windows'ų, tai atskirai perki pakuotę, kuri kainuoja kelis kartus brangiau. Kai OEM licencijÄ Ä¯sigyji su kompiuteriu, yra viena kaina, kai įsigyji mažmeninę licencijÄ , yra kita kaina, nors produktÄ naudoji tÄ patį. Kadangi nenustatyta, kad tai yra OEM, kaina nurodoma ne E. S. yra ne OEM'inis. SÄ skaitÄ faktÅ«ra rodo, kad nurodytas OEM'inis, pagal kainÄ turėtų bÅ«ti OEM'inis. Specialistas nenustatė, kad tai yra OEM'inė. pagal turimus duomenis, buvo nustatyta, kad tai yra standartinė licencija, ne OEM'inė.

OEM'as yra specializuota licencija. Skirtingų licencijų tipai parduodami už skirtingÄ kainÄ . Tam, kad OEM programinė įranga bÅ«tų naudojama teisėtai, ji turi atitikti tam tikras sÄ lygas, kurios yra nurodytos licencijos, - viena iÅ¡ sÄ lygų yra ta, kad ta licencija yra parduodama su kompiuteriu, org.technika. Atskirai OEM programinė įranga nėra pardavinėjama. Yra tokios licencijavimo sÄ lygos: įsigyti gali, bet negali teisėtai naudoti. Kalbėdamas apie Adobe C. S. įdiegimo atvejį, R. Č. nurodė, kad galėjo bÅ«ti instaliuota iÅ¡ laikmenos, ar pardavėjas perdavė rinkinį ar perdavė jo dalį, specialistas negalėjo pasakyti, patvirtino, kad įdiegta tik tam tikra programa, kuri priklauso rinkiniui.

Jeigu instaliuota dalis, ar tos dalies kaina galėtų bÅ«ti mažesnė, negalėjo atsakyti, gamintojas nustato, jei perki rinkinį ir instaliuoji iÅ¡ rinkinio yra viena kaina, jei perki atskirÄ programÄ , yra kita kaina. Rinkinių dalys yra parduodamos atskirai. Galutinė kaina susideda iÅ¡ didmeninės kainos ir mažmeninės kainos maržos. Pavadinimas buvo D. S. - į Suit įeina keletas programų. InDesign CS, jei vartotojui reikia iÅ¡ tos programos naudoti tik tam tikras jos dalis, tai tu paprastai diegiesi ne visÄ , o tik tam tikrÄ dalį, kuria vartotojas ruoÅ¡iasi naudotis.

Adobe C. S. - tai yra Adobe kompanijos rinkinys, kuris čia nurodytas, kai pasileidžiama bandoma paleisti visas programas iÅ¡ to rinkinio, buvo paleista Adobe InDesign CS, daugiau kompiuteryje to rinkinio kitų dalių nebuvo įdiegta. Pagal instaliacinę laikmenÄ buvo galima įdiegti daugiau, tikriausiai darbuotojui kitų dalių nereikėjo, todėl ir neįdiegė, kad neapkrautų kompiuterio. Vartotojas pasirenka, ar įdiegti visÄ rinkinį ar dalį, bet jis įdiegė bÅ«tent iÅ¡ rinkinio. Prie iÅ¡vados, pradžioje, yra nurodyta, kas buvo perduota specialistui prieÅ¡ suraÅ¡ant iÅ¡vadÄ .

Atsakydamas į klausimÄ dėl iÅ¡vadoje nurodytų programų kainų, specialistas nurodė, kad patikrinimo dienÄ buvo prekiaujama jau Office naujesnėmis versijomis, o senesnių versijų nebuvo galima įsigyti, bet iÅ¡ esmės čia ta pati programa, todėl pateikta naujesnės kaina, nes tos pačios versijos kainos nebuvo galima gauti.           Teisiamojo posėdžio metu specialistu apklaustas V. V. teismui paaiÅ¡kino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) atliko veiksmus kaip IT specialistas, tyrė pateiktus kompiuterius; jis yra Vilniaus pedagoginiame universitete įgijęs aukÅ¡tÄ jį universitetinį fizikos astronominės informatikos srities iÅ¡silavinimÄ .

Specialistas V. V. paaiÅ¡kino, kad į jį kreipėsi ikiteisminio tyrimo tarnyba, jam buvo pateiktas licencijų paketas ir buvo praÅ¡yta patikslinti, ar jie pagrindžia programinės įrangos teisėtÄ buvimÄ kompiuteriuose, legalumÄ , ar pagal pateiktus dokumentus galima pagrįsti programinės įrangos buvimÄ vienoje ar kitoje vietoje. Nepamenu, kokia informacija buvo pateikta. Specialistas aiÅ¡kino, jog tam, kad pagrįstum kompiuteriuose programinės įrangos buvimÄ , turi bÅ«ti įsigijimo dokumentai, kuriuose atsispindėtų kad ta įranga yra bÅ«tent ta, kuri nurodyta dokumentuose. (duomenys neskelbtini) atveju, neatitiko aptikta programinė įranga, specialistas jos negalėjo pagrįsti turimais dokumentais, negalėjo pagrįsti jos legalumo.

Yra identifikaciniai numeriai, kurie aptinkami pačiame kompiuteryje, dokumentų pateikimo datos, matoma programinės įrangos įdiegimo data, programinės įrangos identifikaciniai numeriai, Å¡iuo atveju, atitikimų nebuvo. Identifikacinis numeris yra serijinis numeris. Kiekviena programinė įranga, esanti tame kompiuteryje, turi savo identifikacinį numerį. Specialistas nurodė, kad jo tyrimas buvo atliktas remiantis pirminiu tyrimu. V. V., atsakydamas į teisėjo klausimus, aiÅ¡kino, kad siekdamas nustatyti, ar jam pateiktos kompiuterinės programos yra įdiegtos teisėtai, jis tikrina patį programinės įrangos įdiegimÄ , žiÅ«ri, su kokiais serijiniais numeriais įdiegta programinė įranga, nurodė, kad jis yra atlikęs nemaÅ¾Ä kiekį tyrimų, daug metų dėstytojavęs, dėstęs operacines sistemas, atlikęs programinės įrangos testavimus ir bandymus, todėl pirmiausia žiÅ«ri, kokia yra licencija, jos gali bÅ«ti dviejų tipų: vadinama OEM‘inė – licencija, kuri parduodama kartu su kompiuteriu, kartu su technine įranga, ji negali bÅ«ti atskiriama.

Ir yra korporatyvinė, įmonės licencija, kuri turi bÅ«ti pagrįsta pateiktais dokumentais. Specialistas tikrina, koks yra licencijos tipas, kokie pateikiami dokumentai tai licencijai pagrįsti. Pirmiausia identifikuoja, kokiÄ turi programinę įrangÄ , su kokiais numeriais, koks licencijos tipas, reikia tos programinės įrangos įsigijimo dokumentų, jei jie nėra pateikiami, tÄ programinę įrangÄ specialistas identifikuoja kaip neteisėtÄ . Nurodė, kad Microsoft Office paketuose dažnas variantas yra tie patys pasikartojantys identifikaciniai numeriai, kurie vieÅ¡ai platinami internete, todėl dažnai pasitaiko vieÅ¡oje erdvėje publikuojami neteisėti serijiniai numeriai.

OEM programinė įranga parduodama su technine įranga, specialistas, iÅ¡ jam pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, tokios programinės įrangos su tokiais numeriais, kokie ten nurodyti, nerado. Kompiuteris yra skaičiavimo maÅ¡ina, kuri vykdo vartotojo pateiktas komandas, tai yra, programos, datos, parametrų pakeitimas priklauso nuo žmogaus, kuris sėdi prieÅ¡ tÄ kompiuterį, jei jis tikrai bus geros kompetencijos, įdiegimo datÄ pakeisti įmanoma, bet tai nėra paprasta pakeisti kodus, laikus.

Tai yra susiję su pačios operacinės sistemos veikimu: yra nustatymai, yra registrai, yra keliose vietose tai techniÅ¡kai įsiuvama. Kompiuteris yra maÅ¡ina, su kuria galima viskÄ padaryti, tai priklauso nuo žmogaus, kuris su juo dirba, bet tai yra ne sekundės ir ne dviejų sekundžių reikalas. Specialistas negalėjo atsakyti, kam ir kokiu tikslu reiktų piktybiÅ¡kai keisti datas. Pakeisti yra įmanoma, bet nėra taip paprasta. Specialistas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nuo įsigijimo datos, t.y., nuo 2008 sausio 31 dienos, kai įsigyta korporatyvinė licencija, buvo galima naudotis žemesne versija, bet, kaip pažymėjo V.

V., tik bÅ«tent nuo tos datos. Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimÄ , specialistas nurodė, kad suraÅ¡ydamas iÅ¡vadÄ naudojosi dokumentų analizės metodu. Taip pat gynėjo praÅ¡ymu specialistui parodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras (1 tomas, bylos lapas 119-122), V. V. paaiÅ¡kino, kad korporatyvinės licencijos įsigijimo data 2008-01-20, tai reiÅ¡kia, kad nuo 2008-01-20 dienos buvo galima diegti Microsoft legaliai, bet prie minėtos faktÅ«ros turėjo bÅ«ti Microsoft atsiųstas licencinės sutarties lapas, kuriame turėjo bÅ«ti nurodyti įdiegimo numeriai, kuriais turėjo bÅ«ti įdiegiama Å¡ita programinė įranga. SÄ skaita faktÅ«ra yra griežtos atskaitomybės blankas, perkant registruojamas Owner‘is, nurodoma jo kontaktiniai numeriai, elektroninio paÅ¡to adresai, kuriais jis gauna prisijungimus prie Microsoft erdvės, iÅ¡ kurios pats Microsoft vartotojo nurodytais adresais atsiunčia su kodais.

             Specialistas V. V. paaiÅ¡kino, kad OEM versija yra programinė įranga, kuri parduodama kartu su technine įranga, jos negalima iÅ¡komplektuoti, ji pririÅ¡ama prie techninės įrangos, jos negalima iÅ¡skirti, jei kalbama apie operacinę sistemÄ , ji turėjo bÅ«ti tam tikrame kompiuteryje, nes ji yra pririÅ¡ta prie techninės įrangos. OEM versijos identifikaciniai lipdukai privalomai turi bÅ«ti užklijuoti ant sisteminio bloko matomoje vietoje. Lipdukas turi bÅ«ti ne ant kompakto.

Išduodamas toks vienintelis lipdukas. Jei yra tikimybė, kad kompiuteris stovi nuolat žmonių lankomoje vietoje, yra galimybė dėti po sisteminio bloko dangčiu, iš vidinės pusės. Taip pat pabrėžė, kad ne kiekvienai programai turi būti lipdukas, čia yra Microsoft Windows operacinei sistemai, kuri paleidžia kompiuterį darbui, ant operacinės sistemos pagrindo yra dedama taikomoji programinė įranga. Šiuo atveju, tai yra operacinė sistema, kuri paleidžia kompiuterį darbui. Jeigu tai yra OEM versija, pirkta kartu su technine įranga arba pririšta prie techninės įrangos, tam ir yra lipdukas naudojamas, kadangi jis yra pririštas prie tos įrangos.

V. V. teigė, kad „Rivilė“ negalima naudotis be operacinės sistemos, kompiuteris neveiks, turi bÅ«ti operacinė sistema. Vartotojas turi kompiuterį - techninę įrangÄ kartu su operacine sistema, tik tada gali kelti taikomÄ jÄ programinę įrangÄ . Atsakydamas į kaltinamojo gynėjo klausimÄ , specialistas pabrėžė, kad ne visais atvejais pirkėjas gali naudotis senesne versija įsigijęs naujesnę versijÄ , yra tam tikros iÅ¡imtys. - įsigyta teisėtai, naudojama neteisėtai. Programinė įranga bus naudojama nuo to momento, kai įsigyta.

Jeigu naudojo nuo 2007 metų, kaip gali bÅ«ti teisėtas naudojimas, jei įsigijo 2008 metais.- Nuo to momento, kada jos įsigytos, jos bÅ«tų naudojamos teisėtai, bet jei jos buvo naudojamos prieÅ¡ tai, jos buvo naudojamos neteisėtai. Nuo įsigijimo momento naudojamos teisėtos. Papildomos specialisto V. V. apklausos teisiamajame posėdyje metu, jis nurodė, kad specialisto iÅ¡vadai gauti buvo pateikta specialisto R. Č. iÅ¡vada ir programinės įrangos įsigijimo dokumentai, Å¡iuo atveju, pačių kompiuterių specialistas nematė, rėmėsi prieÅ¡ tai daryta specialisto iÅ¡vada ir pateiktais dokumentais, jam reikėjo atsakyti į pateiktus klausimus pagal pateiktÄ užduotį, buvo pateikta atsakyti dėl 11 vienetų kompiuterių, bet buvo užduoti konkretÅ«s klausimai tam tikram kompiuteriui apie tam tikrÄ programinę įrangÄ :

Kompiuteris Nr.5 – K., Nr.3 – T., kompiuteris Nr.2 – J., Nr.9 – A., kompiuteris Nr. 8 - ZAX, kompiuteris Nr.4 vardu R., kompiuteris Nr. 11 vardu P., kompiuteris Nr.7 vardu Spauda, kompiuteris Nr. 6 vardu P., kompiuteris Nr.10 vardu G. ir taip toliau. Tyrimo metu specialistui buvo pateikti duomenys dėl apžiÅ«ros protokolo, jis gavo tik G.Č. iÅ¡vadÄ su joje esančiais priedais. Patys identifikavimo lipdukai nebuvo pateikti, buvo pateiktos įsigytos programinės įrangos skanuotos lipdukų kopijos. Specialistui buvo pateikta sÄ skaitos faktÅ«ros, (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos faktÅ«ros, (duomenys neskelbtini) važtaraščiai, (duomenys neskelbtini) sÄ skaitos faktÅ«ros, buvo „(duomenys neskelbtini)s“ vadovės pateiktos Microfost licencijų kopijos ir informacija apie licencijÄ , lipdukų kopijos ir autentiÅ¡kumo kortelės, t.y. autentiÅ¡kumo kortelių kopijos, ne pačios kortelės. Pateikti duomenys patvirtino teisėtÄ programinės įrangos buvimÄ kompiuteriuose arba ne.

Specialisto galutinė iÅ¡vada buvo tokia, kad kompiuteriams pirmam, antram, penktam, septintam, aÅ¡tuntam, deÅ¡imtam yra pateikti kompiuterio dokumentai, Å¡iuose kompiuteriuose įdiegtų programų datos yra žymiai ankstesnės negu pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo datos, trečio kompiuterio techniniai duomenys galėtų atitikti su PVM sÄ skaita faktÅ«ra LEB5840600 įsigytų prekių techniniais duomenimis, tačiau PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyta programinė įranga yra Microsoft XP Home edition OEM versija ir neatitinka aptiktos programinės įrangos pačiame kompiuteryje, buvo aptikta XP Professional su tam tikru numeriu, ir įdiegimo data 2004-09-14, todėl Å¡iuo atveju specialistas negalėjo sakyti, kad konkreti sÄ skaita faktÅ«ra pateisina konkrečios programinės įrangos buvimÄ .

Specialistas V. V. konstatavo, kad nesutampa datos ir versijos. Datos – tai įdiegimo data, kada buvo atgaminta programinė įranga Å¡itame kompiuteryje: pirmas kompiuteris - 2007 metų įdiegimas, antras kompiuteris – 2005 m., trečias kompiuteris - 2004 m., ketvirtas kompiuteris – 2006 m., penktas kompiuteris – 2004 m., Å¡eÅ¡tas kompiuteris – 2006 m., septintas kompiuteris – 2006 metai, aÅ¡tuntas kompiuteris – 2006 m., devintas kompiuteris – 2005 m., deÅ¡imtas kompiuteris – 2007 m., vienuoliktas kompiuteris – 2006 m. Specialistas aiÅ¡kino, jog tam, kad jis konstatuotų, kad tam tikra programinė įranga naudojama teisėtai, jis turi matyti įsigijimo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , įdiegimo datÄ ir bÅ«tent tuos registracijos numerius, kurie yra pateikti prie sÄ skaitos faktÅ«ros.

Pagal Microsoft rekomendacijas, registracijos numerio lipdukas turi bÅ«ti užlipdytas matomoje vietoje. Ten yra įdiegimo kodas, raktas, tai yra skaičių ir raidžių seka. Tai yra tam tikrų skaičių ir raidžių kombinacija, einantys per brÅ«kÅ¡nelį, tai keturi blokai po penkis ženklus. Jei perkama atskirai, perkamos korporatyvinės licencijos, įmonė tÄ patį kodÄ gali taikyti keliems kompiuteriams, Å¡i licencija gali bÅ«ti perkelta iÅ¡ vieno kompiuterio į kitÄ , sÄ lyga tokia, kad, tarkim, nuperkama penkioms darbo vietom, tai gali bÅ«ti bet kuriose penkiose darbo vietose, nepririÅ¡ama prie konkrečios darbo vietos, yra vienetų skaičius.Kaltinamasis T.

P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis direktoriumi (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2002 iki 2007 metų. Kaltinamojo teigimu jį priimant į direktoriaus pareigas buvo pasiraÅ¡ytas kažkoks įsakymas, kažkoks akcininkų protokolas, jis, T. P., gaudavo atlyginimÄ kaip direktorius. Priimant tam tikrus sprendimus, turėjo teisę atstovauti įmonei, pasiraÅ¡yti dokumentus kaip vadovas, tačiau teigė, kad įmonės veiklÄ kontroliavo tam tikrais klausimais, bendrÄ Ä¯monės vadovavimÄ realiai atliko kiti žmonės (tomas 5, b. l. 189-191).Tačiau tokie kaltinamojo teiginiai prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje esantiems duomenimis, iÅ¡ kurių seka, jog nuo (duomenys neskelbtini) įregistravimo dienos Å¡ios įmonės vadovu buvo paskirtas T.

P. (tomas 3, b. l. 59-63). Tai, jog T. P. minėtos bendrovės 2002-10-04 – 2007-12-10 laikotarpyje vykdė direktoriaus pareigas patvirtina ne tik 2002-10-01 (duomenys neskelbtini) steigiamojo susirinkimo protokolas, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuro iÅ¡duotas liudijimas Nr. 087810 bei ir Vilniaus m. savivaldybės administracijos teisės departamento Rejestro tarnyboje bendrovės įregistruoti įstatai (tomas 3, b. l. 67-76). Minėtų įstatų 5 punktas reglamentuoja, kad administracijos vadovo kompetencijai priklauso Å¡ios pagrindinės funkcijos, kaip savarankiÅ¡kas gamybinių, organizacinių, finansinių klausimus sprendimas, bendrovės valdymo struktÅ«ros nustatymas, bendrovės turto apsauga ir darbuotojų darbo sÄ lygų užtikrinimÄ .

Teismas kritiškai vertina T. P. teiginius, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu bendrovei realiai vadovavo ne jis, o kiti asmenis. Bylos duomenimis, tai jog kaltinamasis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigose patvirtina įvairioms valstybinėms institucijoms pateikti finansinės atskaitomybės duomenis (tomas 3, b. l. 78-93), kurios dokumentuose kaip vadovas pasirašė T. P.. Pažymėtina, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad aukščiau minėtose finansinės atskaitomybės dokumentuose yra jo parašai (tomas 5, b. l. 194).

Tai, jog bendrovei 2002-2007 metų laikotarpyje vadovavo direktorius T. P. patvirtino ir liudytojai R. M., G. V., A. Å ., P. K., kurie nurodė, kad esant bÅ«tinumui jie kreipėsi į kaltinamÄ jÄ , kaip vadovÄ , sprendžiant darbo metu iÅ¡kilusius klausimus. Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis T. P. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal užimamas pareigas turėjo teisę atstovauti Å¡iai bendrovei, jos vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti bendrovės veiklÄ .

Teismo manymu, kaltinamasis bÅ«damas vadovu turėjo ne tik teises, bet ir pareigas. T. P. savo pareigas, susijusias su programinės įrangos laikymu vykdė netinkamai, nes tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ jo parodymų (teigia, kad pats nesidomėjo Å¡iuo klausimu, atsakingo darbuotojo nepaskyrė ir pan.). Bet bÅ«tent jis, direktorius, privalėjo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti vadovaujamos bendrovės darbÄ bei imtis priemonių, kad Å¡ios įmonės kompiuteriuose bÅ«tų laikomos legalios programos. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog kaltinamasis vadovaujamos bendrovės Å¡ios veiklos srityje nebuvo pakankamai  atidus ir rÅ«pestingas, kaip vadovas.

Taip pat teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamojo T. P. teiginius, kad jis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo atsakingas už programinės įrangos laikymÄ Ä¯monėje, netvarkė Å¡ių reikalų. Liudytojos R. M. duotais parodymais nustatyta, kad nuo 2005 m. kovo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyr. finansininkės padėjėjos pareigose. Ä®sidarbinimo metu bendrovei vadovavo T. P.. Vykdant darbinės funkcijas liudytojai buvo suteiktas darbo kompiuteris, kuriame buvo įdiegta programa „Microsoft Office“ bei programa „Rivilė“.

Liudytoja patvirtino, kad jai teko dirbti su programomis Windows XP, Word,as, „Rivilė“, kurios jau buvo instaliuotos jos darbiniame kompiuteryje, (tomas 4, b. l. 102-103). Liudytojo T. A. teisme duotais parodymais nustatyta, kad(duomenys neskelbtini) dirbo(duomenys neskelbtini). Liudytojas turėjo savo darbo vieta su kompiuteriu, kuriame buvo įdiegtos programos Windows, Microsoft Outlook, C. D. Graffic. Bendrovė užsiminėjo reklamos gamyba, todėl aukščiau minėtos programos buvo naudojamos jos veikloje.

Papildomai atsakant į teismo klausimÄ , liudytojas nurodė, kad bendrovė dirbo pelningai, atlyginimai darbuotojams buvo mokami laiku, o(duomenys neskelbtini) turėjo apie 10 vnt. kompiuterių, (tomas 4, b. l. 103).Liudytojos G. V. duotais parodymais, kad bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo(duomenys neskelbtini). Vykdant darbinės funkcijai liudytojai teko dirbti su kompiuteryje jau instaliuotomis programomis – Photoshopas, C. D., kompiuteryje taip pat buvo įdiegta ir programa Adobe Creative, tačiau liudytoja Å¡iÄ programa nesinaudojo.

Pasak G. V., darbo kompiuteryje naujų programų įdiegta nebuvo, o aukščiau minėtų programų naudojimas buvo tiesiogiai susijusios su reklamos gamybÄ ir neturint jų (programų) bÅ«tų sudėtinga vykdyti veiklÄ , (tomas 5, b. l. 9-10). Liudytojo R. Å . teisme duotais parodymais, kad (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) ir savo veikloje naudojo kompiuterinė įranga, kurios kompiuteryje buvo įdiegtos programos Windows paketas, Excel, specializuota O. P. Shop. Pasak liudytojÄ , jis pats reklamos produktÄ Â nebekurdavo, tik gaudavo sumaketuota plakatÄ ir aukščiau minėtų programų pagalba iÅ¡dėliodavo ant spausdintuvo medijos ir spausdindavo print.

Liudytojas atsakydamas į teisėjo klausimÄ Â nurodė, kad savo darbo vietoje jis dirbo vienas, užsakymus gaudavo per interneto elektroninį paÅ¡tÄ , (tomas 5, b. l. 10).Liudytojos A. Å . parodymais, kad (duomenys neskelbtini) ir jos darbas pagrindė buvo susijęs su failų atidavimu spaudai. Dirbo su darbo kabinete esančiu kompiuteriu, kuriame jau buvo įdiegtos programos Corell, Photoshop, Adobe Creative, Å¡ios programos buvo nuolat naudojamos kuriant reklamos failus. Ar aukščiau minėtoms programoms bendrovė turėjo licencijas, liudytoja nurodyti negalėjo.

Naudojant šias programas buvo kuriami reklamos failai, jų redagavimas, sukūrimas, (tomas 5, b. l. 51-52).Liudytojo P. K. teisme duotais parodymais, kad (duomenys neskelbtini) dirbo apie 4-5 metus. Darbo metu liudytojo teigimu jis naudojo kompiuterį, kuriame buvo įdiegtos programos C. D., Windows XP, Office. Šios programos padėdavo atlikti užsakymus, susijusius su reklamos gamyba, t.y. gamino lipdukus ant stiklo, šviesdėžes, pakabinamus tentus, lipdukus ant vitrinų. Pats liudytojas savo iniciatyva į darbo kompiuterį jokių kitų programų neinstaliavo ir bendrovės ūkinėje veikloje buvo naudojami apie 10 vnt. kompiuteriu, (tomas 5, b. l. 82-83).Liudytojos J.

R. teisme duotais parodymais, kad (duomenys neskelbtini) kurios buveinės vieta yra adresu Savanorių pr. 178, Vilniuje, dirbo administratorė. Vykdant darbinės funkcijas jai teko dirbti su kompiuteriu, kuriame buvo įdiegtos programos Windows, Word, Exell, Rivilė. Kadangi bendrovė buvo reklamos agentÅ«rÄ , liudytojai teko dažnai bendrauti su klientais ir Å¡ioje veikloje buvo naudojamas kompiuteris. Bendrovės darbuotojai kÅ«rė eskizus, ruoÅ¡davo maketus ir projektus, kiekvienas darbuotojas turėjo atskirÄ darbo vietÄ su darbo kompiuteriu, kuriuose buvo instaliuotos tam tikros programos.

Ar Å¡ios programos turėjo licencijas, liudytojai nėra žinoma. Bendrovės veikloje buvo nuolat bendraujama su klientais, visi duomenis buvo ruoÅ¡iami kompiuteriu. Pasak liudytojÄ , jį matė, kad ant T. P. darbo stalo stovėjo irgi kompiuteris, (tomas 4, b. l. 128-129).Liudytojo V. K. teisme duotais parodymais, kad (duomenys neskelbtini) dirbo vadybininko pareigose ir vykdant darbinės funkcijas liudytojui buvo suteiktas darbo kompiuteris, kuriame buvo įdiegtos programos Windows XP bei C. D. Suit, Adobe Photoshop, tačiau minėtomis dviems programomis liudytojas nesinaudojo, nors jos ir buvo instaliuotos.

Bendrovė vykdė reklamos gamybÄ ir su klientais V. K. bendravo elektroninio paÅ¡to pagalba, pasak liudytojÄ , kompiuteris ir telefonas buvo pagrindinės darbo priemonės. Su potencialiais klientais teko nuolat bendrauti, buvo stengiamasi gauti kuo daugiau užsakymų, nes tokiu nuo sudarytų užsakymų priklausė ir bendrovės gaunamas pelnas. Bendrovėje iÅ¡ viso dirbo apie 10 darbuotojų ir visi turėjo darbo kompiuterį, (tomas 5, b. l. 82).2008-01-28 apžiÅ«ros protokolo duomenimis (tomas 1, b. l. 26-29), kad (duomenys neskelbtini) buveinės vietoje adresu(duomenys neskelbtini), bendrovei priklausančiose 10 vnt. kompiuteriuose neteisėtai laikytos neteisėtai įdiegta įvairi programinę įrangÄ â€“ D.

G. Suite X3, Microsoft Office 2003 Professional, Adobe C. S. 2, Microsoft Windows XP Professional, kuriai nebuvo pateikti kompiuteriniu programų įsigijimo licencijos. Liudytojo S. Z. parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2008-01-28 patikrinime dalyvavo policijos pareigūnas K. ir specialistas R. Č.. Patikrinimo metu buvo atliktas tyrimas, ar bendrovė savo ūkinėje-komercinėje veikloje naudojo kompiuterius, ir, ar šiuose kompiuteriuose legaliai yra įdiegtos licencijuotos programos. Būnant bendrovės buveinės vietoje, liudytojas S. Z. apžiūrėjo patalpas, nusifotografavo darbo vietas su programinė įranga, o specialistas R.

Č. atliko visų bendrovėje esančių darbo kompiuterių tyrimÄ , t.y. specialistas peržiÅ«rėjo programų įdiegimo datas, įdiegtų programų pavadinimus. Liudytojas S. Z. atsakymas į teismo klausimÄ Â patvirtino, kad Å¡io patikrinimo metu buvo rastos kompiuteriuose neteisėtai įdiegtos programos. Siekiant įtvirtinti patikrinimo rezultatus buvo padaryti visų bendrovėje esančių darbo kompiuteriu ekranvaizdžių kopijos (tomas 1, b. l. 30-79). Pažymėtina, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai R.

M., G. V., A. Å ., P. K., R. Å . patvirtino, jog jų darbo vietos yra užfiksuotos prie 2008-01-28 apžiÅ«ros protokolo pridėtuose fotonuotraukose (tomas 1, b. l. 80-88).Specialisto R. Č. teigimu, bendrovėje aptiktos programos C. D. G. S. X3, C. D. G. S.-12, Adobe Creative InDesign, Adobe Creative GoLive, Photoshop programos skirtos dirbti su grafiniais elementais, dirbti su nuotraukomis, paveiksliukais ar pan. Patvirtino, kad Å¡itoms programoms reikalingos licencijos. Teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamojo T. P. teiginius, jog aukščiau minėtoms programoms bendrovė (duomenys neskelbtini) turėjo licencijas, nes Å¡ios programos pasak kaltinamÄ jį buvo įsigytos iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas – faktÅ«ras (tomas 1, b. l. 118-120).

Tačiau tokie kaltinamojo teiginiai prieÅ¡tarauja baudžiamojoje byloje surinktiems duomenimis, nes specialisto R. Č. iÅ¡vadoje nurodyta (tomas 2, b.l. 52-57), kad pagal PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras (serija TLT Nr. 3193612, TLT Nr. 3193744, TLT Nr. 3194150) įsigytos programos su licencijomis suteikia teisė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bet kuriuose kompiuteriuose apgaminti programinę įrangÄ . Liudytojo R. Č. teigimu, sprendžiant iÅ¡ aukščiau minėtų sÄ skaitų-faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo datos, t.y. griežtos apskaitos dokumentuose nurodyta data 2008-01-20 ir 2008-01-31, o bendrovėje(duomenys neskelbtini) aptiktuose kompiuteriuose esančių programų įdiegimo datos yra 2004, 2005, 2006, 2007 metais, t.y. licencijos įsigytos vėliau nei programos yra įdiegtos.

Pažymėtina, kad specialistas V. V. teikiant iÅ¡vadÄ Ä¯vertino K. P. papildomai pateiktus programinės įrangos įsigijimo dokumentus (tomas 2, b.l. 82-129) bei padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡ie duomenis nepagrindžia minėtų kompiuteriniu programų įsigijimo legalumÄ . Tai, jog kompiuterinės programos įsigijimo legalumas nustatomas pagal Å¡ios įrangos įsigijimo datÄ , patvirtino ir liudytojas V. D., kuris nurodė, kad vartotojas kompiuterinėmis programomis teisėtai gali naudotis tik nuo prekių įsigijimo momento (pvz. nuo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos-faktÅ«ros datos momento).

Teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) darbo kompiuteriuose aptiktos programos buvo laikomos neteisėtai ir pagal duomenis, kurie buvo surinkti 2008-01-28 apžiÅ«ros metu (tomas 1, b.l. 26-79). Teismas atkreipia dėmėsi, jog specialistui R. Č. atliekant minėtos bendrovės esamose darbo kompiuteriuose patikrinimÄ buvo atliktas kiekvienos programinės įrangos tyrimas. Specialistas surašė patikrinimo aktÄ , kur bÅ«davo nurodyta programos pavadinimas, gamintojas - autoriaus teisių turėtojas, registracijos numeris, kompiuterinės programos įdiegimo data.

Pagal operacinėje sistemoje nurodytÄ datÄ R. Č. paleisdamas aptiktas programas nustatydavo įdiegimo datÄ , esančiÄ sisteminiame bloke. Specialistas nurodė, kad yra techninių bÅ«dų pakoreguoti įdiegimo datÄ , bet tai galima pakoreguoti įdiegimo metu, ne paskui. Pažymėtina, kad visų kompiuterių padarytų ekranvaizdžio fotonuotraukose (tomas 1, b. l. 31, 38, 44, 47, 50, 55, 59, 63, 66, 71, 77) atlikto tyrimo datÄ bei laikas sutampa, nes kiekvieno kompiuterio patikrinimas vidutiniÅ¡kai užtrukdavo apie 10 minučių.

Liudytojas S. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, kad patikrinimo metu specialistas R. Č. prisėsdavo prie kiekvieno kompiuterio ir tikrindavo sisteminėse blokuose esamas įdiegtas programas, o liudytojas rašė protokolÄ . Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ pasirašė ir direktorė K. P., kuri irgi dalyvavo apžiÅ«roje, iÅ¡ K. P. pastabų dėl atlikti patikrinimo ir gautų duomenų sulaukta nebuvo.Be to, teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamojo T. P. parodymus dalyje, ar 2002-2007 metais buvo perkami nauji kompiuteriai, programinės įrangos, kaltinamojo teigimu jis nežinojo, nes su finansais susijusius klausimus buvo perleidęs spręsti K.

P.. Tokie kaltinamojo teiginiai prieÅ¡tarauja jo paties teisme duotiems parodymams, iÅ¡ kurių seka, kad T. P. turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , jis yra baigęs poligrafinę inžinerijÄ , yra spausdinimo įrangos specialistas (tomas 5, b.l. 192), todėl kaltinamojo turimas iÅ¡silavinimas turi pagrindÄ teigti, jog T. P. vadovaujant (duomenys neskelbtini) jis suvokė bendrovės veiklos pobÅ«dį ir kompiuterinės įrangos (programų) svarba vystant Å«kinė-komercinė veiklÄ . Turint duomenin, jog bendrovė specializavosi reklamos gamyboje, byloje apklausti liudytojai nurodė, kad dirbo su jiems skirtose darbo kompiuteriuose jau įdiegtomis programomis, naujų programų liudytojai neinstaliavo ir savo darbinės užduotis (bendravimas su klientais naudojant elektroninį paÅ¡tÄ , užsakymų priėmimas bei gautų pirminių duomenų apdorojimas naudojant esamas programas, gamybos produktų paruoÅ¡imas ir kt.) atlikdavo tik su darbo vietose esančiais kompiuteriais.

Neabejotina, kad laikydamas neteisėtas kÅ«rinių kopijas T. P. suvokė, kad Å¡iai veiklai reikalingos licencinės sutartys su jo laikytų kÅ«rinių autorių ar gretutinių teisų subjektais, jų teisų perėmėjais ar jų įgaliotais asmenimis, taip pat suprato, kad be atitinkamo leidimo toliau vykdydamas tokiÄ veiklÄ , jis pažeidžia autorių ar gretutinių teisų subjektų, jų teisų perėmėjais ar jų įgaliotų asmenų teises, ir norėjo taip daryti.Pagal LR BK 192 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai atgamino literatÅ«ros, mokslo, meno ar kitokį kÅ«rinį ar jo dalį arba importavo, eksportavo, platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas virÅ¡ijo 100 MGL dydžio sumÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija). Vadinasi, baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį už literatÅ«ros, mokslo, meno ar kitokio kÅ«rinio (pvz., kompiuterio programų) ar jo palies neteisėtų kopijų importÄ , eksportÄ , platinimÄ , gabenimÄ ar laikymÄ kyla tuo atveju, kai veikos padarytos komercijos tikslais, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant gauti ekonominės ar komercinės naudos.

Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog komercijos tikslai tai yra tikslai, susiję su veikla, kuri vykdoma ne tik tiesiogiai pajamoms, pelnui ar kitokiai turtinei naudai gauti, bet ir veikla kuri netiesiogiai susijusi su pajamų gavimu (komercine-Å«kine veikla), pvz. bendrovės darbuotojai neteisėtas kompiuterio programų kopijas naudojo darbui ir taip gavo ekonominės naudos, nes Å¡ios programos padėjo operatyviau atlikti pavestus darbus, gauti didesnių pajamų (kasacinės bylos Nr. 2K-7-201/2008, 2K-265/2008, 2K-538/2009).Teismo vertinimu, byloje surinktÄ pakankamai duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai komerciniais tikslias buvo laikomos kompiuterinės programos C.

D. G. S. X3, C. D. G. S.-12, Adobe Creative InDesign, Adobe Creative GoLive, Photoshop, Microsoft Office 2003 Professional, Microsoft Windows XP Professional, kurias bendrovės darbuotojai naudojo darbui ir nors bendrovė tiesiogiai iÅ¡ Å¡ių programų pajamų negavo, tačiau tokių programų panaudojimas yra susijęs su komercinė veikla ir siekimu pelningai vystyti Å¡iÄ veiklÄ bei gauti pelnÄ . Tai, jog minėtos kompiuterinės programos buvo naudojamos bendrovės veikloje patvirtino apklausti aukščiau minėti liudytojai, kurių teigimu vykdant savo tiesioginės darbo funkcijas buvo naudojamos kompiuterinėse įdiegtos programos, kurios padėdavo sukurti darbo produktÄ (reklamos failų sukÅ«rimÄ , gautų duomenų apdorojimÄ ir koregavimÄ ir kt.).

Pažymėtina, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) savo veikloje naudojamo tos instaliuotos programos, kurių funkcijos atitinka ir bendrovės veiklos pobūdį, t. y. reklamos gamyba, nes juos buvo naudojamos siekiant geresnių darbo rezultatų. Kaltinamajam T. P. yra inkriminuojama, jog jis neturėdamas kompiuterio programų autorių teisų turėtojų leidimo nuo 2004-07-22 iki 2007-12-10 (duomenys neskelbtini) kompiuteriuose komercijos tikslais laikė neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmeninės kainas viršijo 100 MGL.

Neteisėta kopija laikoma kÅ«rinio kopija, laikoma be autorių teisų subjekto leidimo (nesudarius licencinės sutarties ar pažeidžiant jos sÄ lygas) (ATGTÄ® 2 str. 22 d.). NusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens naudojamų kompiuterinių programų kopijų neteisėtumas apibÅ«dinamas tuo, kad asmuo darė LR BK 192 str. dispozicijoje nurodytas veikas, nesudaręs licencinės sutarties, suteikiančios teises laikyti ar kitaip naudoti kompiuterių programas ar jų dalis. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pats autorių teisų pažeidimas ex facto  reiÅ¡kia žalos padarymÄ , kadangi dėl kiek vieno neteisėto kÅ«rinio panaudojimo teisų subjektas praranda pajamas, gali bÅ«ti pakenkta jo reputacijai, o teisų pažeidėjas pasipelno nemokėdamas nustatyto licencinio mokesčio už įgyjamas kÅ«rinio naudojimo teises (LAT 2002-02-22 konsultacija Nr. A3-64).Teismo manymu, kad nustatant teisėto kÅ«rinio pardavimo kainÄ nusikalstamos veikos padarymo metu, bÅ«tina įvertinti, kokia Å¡io kÅ«rinio teisėta vertė (įskaitant didmeninės prekybos platintojų naudojamus antkainius) buvo pateikiama galutiniam vartotojui.

Kaip seka iÅ¡ byloje esančiu duomenų (tomas 5, b.l. 158-159, 169-176), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kaip kompiuterinės įrangos dileriai (platintojai) prekiauja minėta produkcijÄ , kurių vartotojams teikiamos kompiuterinių programų įkainiai skiriasi priklausomai nuo teikiamos programos tipo, įrangos komplektacijos, teikiamos programos funkcijų apimtimi ir pan., teismui vertinant Å¡iuos duomenimis, konstatuotina, jog ne visų programų pardavimo kainose yra įskaityti mokesčiai, tame tarpe ir PVM, todėl teismo vertinimu skiriasi aukščiu minėtų įmonių pateiktų duomenų galutinę produkto pardavimo kainÄ , kurį gali skirtis nuo padavimo apimties, pateikimo galutiniam vartotojui termino ir dėl kitų veiksnių.

Pažymėtina, kad liudytojo V. T. teigimu, kompiuteriniu programų galutinę kainÄ (duomenys neskelbtini) gali priklausyti nuo to, kokiomis sÄ lygomis Å¡iÄ produkcijÄ Â yra gaunama ir gamintojo, nes gamintojas nurodo tik rekomendacinės produkcijos pardavimo kainas, o pati įmonė į mažmeninė kaina įtraukinėja savo nuožiÅ«ra esamÄ antkainį, kurios dydis gali skirtis. Be to, pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) aptiktuose kompiuteriuose buvo rastos ne pavieniai atskiri produktai (programos), o jų taip vadinami paketai.

Kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) pateiktuose duomenyse produktų kainos yra įvardintos kaip pavieni kompiuteriniu programų dalis. Teismas konstatuoja, kad kaltinamajam akte nurodytos kompiuterinių programų kopijų vertė (50 774, 56 Lt) atitinka oficialių teisėtų kompiuterinių programų kopijoms (tomas 4, b.l. 37, 87), kurios buvo parduodamos pažeidimo dienai, t.y. 2008 m. sausio 28 d. Tai, jog galutinio produkto (kompiuterio programos) kainos gali skirtis, patvirtino ir liudytoja G. K., kurį paaiškino, kad su kainodara yra skirtingų variantų: yra standartinės kainos ir yra kainos, kurios yra žemesnės nei standartinės, kurios buvo suteiktos tam tikram vienam pirkimui, didesnei produktų partijai, konkursiniam pirkimui, taip pat gali būti prekių nukainavimas, kurios per ilgai užsigulėjo sandėlyje, todėl kaina gali būti tikslinama.

Teismui vertinant kompiuterių programų neteisėtų kopijų vertė buvo vadovautasi specialisto R. Č. pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ bei kitais baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumÄ , kurioje nurodytos kiekvienos programos teisėtos kopijos kaina yra mažmeninė ir jų bendra vertė 2008-01-28 sudarė 50 774, 56 Lt, t.y. virÅ¡ 100 MGL.  Nenustatyta, kad liudytojai A. Å ., R. Å ., T. A., R. M., J. R., G. V., V. K., P. K., G. K., V. S., G. Č., D. R., S. Z., V. T., V. D. bei specialistai R.

Č., V. V., dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamÄ jį T. P.. Jų parodymai nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamojo T. P. kaltės įrodymais.Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose, specialisto iÅ¡vadose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamojo kaltės įrodymais.           IÅ¡tyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis T.

P. nuo 2004-07-22 iki 2007-12-10 eidamas vadovaujančias –(duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti juridinio asmens vardu sprendimus bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , kompiuterių sisteminiuose blokuose komerciniais tikslais, siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominės, komercinės naudos, neteisėtai laikė tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas, kurių bendra vertė 2008-01-28 dienai buvo 50.774,56 Lt.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 192 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo T. P. kaltę, padarius minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bausmės skyrimo ir kiti klausimai Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skirdamas kaltinamajam T. P. bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei, į tai, kad įrodytÄ nusikalstama veika buvo tyčinė, tęstinę, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis T. P. administracine tvarka baustas (3 tomas, b.l. 142-144), neteistas (3 tomas, b.l. 145). Psichikos sveikatos centre ir RVPL įskaitas neįraÅ¡ytas (3 tomas, b.l. 150, 151), priklausomybės ligų centro įskaitÄ neįraÅ¡ytas (3 tomas, b.l. 152). Å ios aplinkybės rodo, kad jis nelinkęs nusikalsti, jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.Ä®vertinus visumÄ aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų iÅ¡vadų darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai Å¡iuo atveju bÅ«tų pasiekti kaltinamajam T.

P. paskiriant baudÄ , jos dydį atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes paskiriant artimam baudos minimumui.Civilinis ieÅ¡kovas(duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 13148, 74 litų turtinės žalos atlyginimo, civilinis ieÅ¡kovas C. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 3398,00 litų turtinės žalos atlyginimo, civilinis ieÅ¡kovas Microsoft Korporacijos pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 34227,82 litų turtinės žalos atlyginimo. Taip pat civiliniu ieÅ¡kovu atstovė advokatė R.

A. prašo teismo iš kaltinamojo T. P. aukščiau minėtu civiliniu ieškovu naudai priteisti 5 procentų dydžio procesinės palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti (4 tomas, b.l. 71-88). Pagal LR BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieškinį.

Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog specialisto V. V. iÅ¡vadoje, (duomenys neskelbtini) (tomas 5, b.l. 158-159) raÅ¡te nurodytos kainos skiriasi nuo civiliniu ieÅ¡kovu (tomas 4, b.l. 71-75) pateiktu duomenų (kompiuterinių programų kainų). Å is kainų skirtumas susidaro dėl Lietuvoje esančių kompiuterinės įrangos platintoju skirtingai taikomu galutinio realizuojamo produkto vartotojui antkainių, įskaitant ir bÅ«tinus mokesčius, kurių antkainių dydis skiriasi priklausomai nuo platintojo siekio gauti ekonominę naudÄ , t.y. kainodara yra skirtingų variantų: yra standartinės kainos ir yra kainos, kurios yra žemesnės nei standartinės, kurios buvo suteiktos tam tikram vienam pirkimui, didesnei produktų partijai, konkursiniam pirkimui, taip pat gali bÅ«ti prekių nukainavimas, kurios per ilgai užsigulėjo sandėlyje, todėl kaina gali bÅ«ti tikslinama.

Teismo vertinimu, byloje surinktÄ pakankamai duomenų, jog civiliniai ieÅ¡kovai (duomenys neskelbtini) dėl neteisėtų kaltinamojo T. P. veiksmu, kaltinamasis laikė neteisėtai atgamintas kompiuterių programų kopijas, kurių bendra vertė 2008-01-28 dienai buvo 50.774,56 Lt, todėl civiliniu ieÅ¡kovu pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas, bei iÅ¡ kaltinamojo T. P. civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 13148, 74 litų dėl turtinės žalos atlyginimo; iÅ¡ kaltinamojo T.

P. civilinio ieÅ¡kovo C. K. naudai priteisti 3398,00 litų dėl turtinės žalos atlyginimo; iÅ¡ kaltinamojo T. P. civilinio ieÅ¡kovo Microsoft Korporacijos naudai priteisti 34227,82 litų dėl turtinės žalos atlyginimo.Patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje (tomas 5, b.l. 71-75) civilinių ieÅ¡kovų atstovė advokatė R. A. praÅ¡o priteisti iÅ¡ T. P. aukščiau minėtų civilinių ieÅ¡kovu naudai 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei praÅ¡o priteisti atstovavimo iÅ¡laidas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad „palÅ«kanos gali bÅ«ti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimÄ si svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimÄ kreditoriui Å¡alys ar įstatymas preziumuoja“.

CK 6.37 str. 2 d. nustatytos palÅ«kanos atlieka kompensacinę funkcijÄ ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikÅ¡ti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu Å¡ie patenkinti. Nurodytos palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. <...>Terminas „procesinės palÅ«kanos“ visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad bÅ«tų galima iÅ¡skirti CK 6.37 str. 2 d. nustatytų pagal įstatymÄ kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ .

CK 6.37 str. 2 dalies ir 6.210 str. sÄ veika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismÄ ir bylos iÅ¡kėlimo teisme palÅ«kanos skaičiuojamos CK 6.210 str. pagrindu, o nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 str. 2 d. pagrindu. Å ioms palÅ«kanoms taikomas CK 6.210 str. nustatytas atitinkamas dydis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 plenarinės sesijos nutarimas Nr. 3K-P-537/2011). PalÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai (CK 6.37 str. 1 d.).

TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.210 str. 2 d., 6.261 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog dažniausiai aptariamos palÅ«kanos yra iÅ¡ieÅ¡komos už sutarties pažeidimÄ , tačiau teisės doktrinoje nurodoma, kad jos gali bÅ«ti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais, pvz., dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).           Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti procesines palÅ«kanas dėl prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ bei procesines iÅ¡laidas nevykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės mėn. 11 d. nutartyje priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010 pažymėjo, kad „tam, jog bÅ«tų galima taikyti CK 6.210 str., turi bÅ«ti visos trys sÄ lygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi bÅ«ti piniginė. Antra, turi bÅ«ti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi bÅ«ti nustatyta, kad palÅ«kanos nemokamos. Kaip tik antroji sÄ lyga yra esminė Å¡ioje byloje. <...> Todėl pareiga vykdyti teismo nustatytÄ prievolę nuteistiesiems atsirado nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti.“ (Teismų praktika Nr. 34, psl. 338-348).Atsižvelgiant į tai, jog procesinės palÅ«kanos dėl prievolės atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ nevykdymo gali bÅ«ti skaičiuojamos ir priteisiamos tik po to, kai Å¡i prievolė konstatuojama įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir Å¡is nuosprendis pateikiamas vykdyti, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo įsiteisėjimo netenkinamas. 2011-11-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjo M.Gvozdovičiaus nutartimi, siekiant užtikrinti pareikÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį bendrai 50 774,56 Lt sumai, buvo apribotos kaltinamojo T.

P. nuosavybės teisės į turtÄ â€“ dvejų kambarių butÄ adresu(duomenys neskelbtini), 72.97 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tomas 5, b.l. 13-14). 2012-02-01 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjo nutartimi nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas, (5 tomas, b.l. 108-109). Kadangi baudžiamojoje byloje yra pareikÅ¡tas civilinių ieÅ¡kovų(duomenys neskelbtini) civilinis ieÅ¡kinys, todėl kaltinamajam T. P. taikytÄ procesinės prievartos priemonę - nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ dvejų kambarių butÄ adresu(duomenys neskelbtini), 72.97 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  nukreipti į A.

S. (duomenys neskelbtini) civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .Kadangi civilinių ieÅ¡kovu(duomenys neskelbtini) atstove advokatė R. A. Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl advokatės R. A. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nėra tenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,- n u s p r e n d ė : pripažinti  T.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 192 straipsnio 1 dalį ir paskirti 30 MGL, t.y. 3900 Lt (trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų litų) baudÄ .           Nustatyti Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudai sumokėti į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ LT247300010112394300, esančiÄ banke AB „Swedbank“, įmokos mokesčio kodas 6800.

Sumokėjus baudÄ , mokėjimo dokumentÄ pristatyti Vilniaus m. 2 apylinkės teismui.Ä®spėti T. P., kad nustatytu laiku, tai yra per Å¡eÅ¡is mėnesius, nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. IÅ¡ kaltinamojo T. P. civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 13148, 74 litų (trylika tÅ«kstančių vienas Å¡imtas keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai ir 74 centai) dėl turtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ kaltinamojo T. P. civilinio ieÅ¡kovo C. K. naudai priteisti 3398,00 litų (tris tÅ«kstančiai tris Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai) dėl turtinės žalos atlyginimo.IÅ¡ kaltinamojo T.

P. civilinio ieÅ¡kovo(duomenys neskelbtini)  naudai priteisti 34227,82 litų (trisdeÅ¡imt keturi tÅ«kstančiai du Å¡imtai dvideÅ¡imt septyni litai ir 82 centai) dėl turtinės žalos atlyginimo.Kaltinamajam T. P. taikytÄ procesinės prievartos priemonę - nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ dvejų kambarių butÄ adresu(duomenys neskelbtini), 72.97 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  nukreipti į (duomenys neskelbtini) civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .Netenkinti civilinių ieÅ¡kovu (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės R.

A. praÅ¡ymÄ dėl jos bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                         Miroslavas Gvozdovičius NuoraÅ¡as tikrasTeisėjas M.Gvozdovičius