d7938677-3bc2-4f70-9fe2-b40a52d8e294 · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-723-1020/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29794-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kokštaitei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui, nuteistajam G.

G. ir jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2018 m. kovo 12 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos areÅ¡to bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 6 (Å¡eÅ¡erių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. G. G. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui ar artimam giminaičiui, t. y. 2018 m. birželio 22 d. apie 19.00 val. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1,67 promilės), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto su savo motina D.

G. metu, sėdėdamas Å¡alia esančiame fotelyje, dviem rankomis pagriebė spausdamas Å¡iai už rankų riešų ir vienÄ kartÄ ranka sudavė Å¡iai į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. G. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, nes prieÅ¡ savo motinÄ nesmurtavo. 2018 m. birželio 22 d. tarp jo ir motinos kilo žodinis konfliktas dėl jo draugių paliktų daiktų. Keldama kuprinę su daiktais ji parklupo, o kai atsikėlė, apeliantas pamatė jai iÅ¡ lÅ«pos bėgantį kraujÄ , kurį padėjo iÅ¡valyti.

Mama jam trenkė su lazdele, jis pradėjo jÄ raminti, suėmė jÄ už rankų, o kai ji aprimo, jÄ paleido. Po pusvalandžio motina grįžo su policijos pareigÅ«nais, kuriems jis paaiÅ¡kino, kas įvyko. Pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ jis kaltės nepripažino – savo mamai jis netrenkė. Byloje nėra parodyta, kad lÅ«pÄ praskėlė bÅ«tent jis. Mama buvo iÅ¡gėrusi, tačiau byloje nėra pažymėta kiek; nėra ir ekspertizės, kad lÅ«pa praskelta nuo smÅ«gio. Teisiamajame posėdyje jo mama atsisakė duoti parodymus, o teismas rėmėsi jos parodymais, kuriuos ji davė iÅ¡gėrusi ir susinervinusi.

Dėl to, apeliantas mano, kad byloje neužtenka duomenų, jog jis trenkė motinai.

3. Teismo posėdyje nuteistasis G. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas: klaidų vertinant įrodymus ir G. G. pripažįstant kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ar esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo įrodytomis pripažintos faktinės bylos aplinkybės yra nustatytos bei paremtos iÅ¡samia bei neÅ¡aliÅ¡ka visų bylos duomenų, kurie tarpusavyje jungiasi nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine, analize. Apelianto teigimu, jis nesmurtavo prieÅ¡ savo motinÄ . Visgi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia nuteistojo versija prieÅ¡tarauja byloje esančių įrodymų visumai ir yra paneigta.

6. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija dėl nukentėjusiosios D. G. parodymų. Skirtingai nei teigė nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teisme – D. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta. Bylos medžiagoje yra 2018 m. birželio 2 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad minėtu metu buvo ne tik priimtas nukentėjusiosios pareiÅ¡kimas, tačiau ir apžiÅ«rėta įvykio vieta bei atlikta pastarosios apklausa (b. l. 11-13).

Nukentėjusioji buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingÄ Ä¯skundimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ ir davė iÅ¡samius parodymus apie įvykį, savo sÅ«naus atžvilgiu praÅ¡ydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Apygardos teismas sutinka, jog teisminio nagrinėjimo metu D. G. pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ kaltinamÄ jį ir tokiÄ teisę ji turėjo, tačiau net ir Å¡i aplinkybė nekeičia byloje esančių įrodymų visumos pagrindu padarytos logiÅ¡kos ir kolegijai abejonių nekeliančios iÅ¡vados, kad D.

G. sÅ«nus jos atžvilgiu naudojo smurtÄ .

7. Visų pirma pastebėtina, kad apeliantas, nors ir ginčija smÅ«gio sudavimÄ motinai į veidÄ , visgi pripažįsta nukentėjusiosios netrukus po įvykio policijos pareigÅ«nams nurodytÄ aplinkybę, jog tarp jų buvo kilęs konfliktas ir dėl to jis laikė motinÄ už rankų. Tai, kad pareiÅ¡kime dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo nurodyti tikrovę atitinkantys duomenys ir dėl smÅ«gio sudavimo patvirtina ne vienas byloje esantis įrodymas: raÅ¡ytiniai dokumentai, vaizdo ir garso įraÅ¡as bendraujant su nukentėjusiÄ ja tuojau pat po įvykio, taip pat policijos pareigÅ«no M. R. parodymai, kuris neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ir kiti įrodymai.

8. Liudytojas policijos pareigÅ«nas M. R. nurodė, kad atvykus į įvykio vietÄ paaiÅ¡kėjo, jog policijÄ kvietė D. G.. Å i paaiÅ¡kino, kad neblaivus jos sÅ«nus į namus atsivedė drauges, kurių ji paprašė iÅ¡eiti. Supykęs sÅ«nus jai trenkė ranka per veidÄ bei griebė už rankų. Pasak liudytojo, ant pranešėjos kairės ir deÅ¡inos rankos žemiau alkÅ«nės matėsi kraujosruvos; buvo praskelta jos virÅ¡utinė lÅ«pa, kuri kraujavo. Tiek motina, tiek sÅ«nus buvo iÅ¡gėrę. Nukentėjusioji buvo adekvati. (b. l. 22, 164-165). Taigi iÅ¡ liudytojo parodymų matyti, kad atvykęs pagal iÅ¡kvietimÄ jis bendravo su D. G., pastarosios bÅ«senÄ , nepaisant to, kad ji buvo iÅ¡gėrusi, įvertino kaip adekvačiÄ , ant jos kÅ«no pastebėjo galimai visai neseniai naudoto fizinio smurto žymes (liudytojo teigimu, nukentėjusiosios žaizda buvo Å¡viežia, jos lÅ«pa kraujavo).

9. IÅ¡ skambučio Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) turinio matyti, kad BPC operatoriui nukentėjusioji D. G. pateikia ne tik įvykio esmę, tačiau nurodo ir tikslius savo bei kaimynės buto, kur po galimo smurto ji nuėjo, numerius, tiksliÄ namo durų kodo kombinacijÄ ; su operatoriumi pastaroji bendravo nuosekliai ir mandagiai. Visa tai taip pat rodo, jog pastaroji įvykio metu buvo adekvati ir racionaliai vertino susiklosčiusiÄ situacijÄ (b. l. 27).

10. Teisėjų kolegija pastebi, jog iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o, daryto pareigÅ«nams atvykus į įvykio vietÄ , matyti, kad nukentėjusioji bendraudama su policijos pareigÅ«nais, nors ir pripažino, jog iÅ¡gėrė Å¡iek tiek alkoholio paminint mirusio vyro gimtadienį, visgi, elgėsi visiÅ¡kai adekvačiai. IÅ¡ įraÅ¡o matyti, jog nukentėjusioji policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kiai atsakė į visus jai užduodamus klausimus, parodė, į kurias kÅ«no vietas jai sudavė sÅ«nus, kraujo dėmes ant sijono.

IÅ¡ įraÅ¡o turinio iÅ¡ties matyti, kad ant moters rankų yra mėlynės, o ant jos sijono – dėmės (b. l. 33-34, 36). Tai, kad ant D. G. kÅ«no buvo sužalojimų žymės patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros metu padarytos nuotraukos – ant rankų matyti ne viena mėlynė, o ant veido – įdrėskimas lÅ«pų srityje ir kraujosruva paakyje (b. l. 16-17). Taigi visi minėti įrodymai patvirtina M. R. parodymus dėl situacijos atvykus į iÅ¡kvietimo vietÄ : apie nukentėjusiosios adekvatų elgesį, ant jos kÅ«no matytus sužeidimus ir pan.

Apelianto teiginiai, kad vertinant D. G. pareiÅ¡kimo duomenų atitikimÄ tikrovei nebuvo tinkamai įvertintas jos neblaivumas, yra nepagrįsti – D. G. neblaivumo laipsnis buvo nežymus ir jai nesutrukdė tinkamai ir detaliai praneÅ¡ti apie įvykį bei nuosekliai bendrauti su pareigÅ«nais.

11. Nuteistasis G. G. teigia, kad konflikto iniciatorė buvo nukentėjusioji, visgi bylos duomenys tokiÄ versijÄ aiÅ¡kiai paneigia. Pažymėtina, jog tiek iÅ¡ M. R. parodymų, tiek iÅ¡ į įvykio vietÄ atvykus pareigÅ«nams daryto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad bÅ«tent D. G. bute užrakino G. G., spynoje paliko raktÄ ir bÅ«dama pas kaimynę kreipėsi pagalbos į BPC. Tokia situacija rodo, kad ne kaltinamasis, o nukentėjusioji norėjo iÅ¡vengti konflikto ir pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos. Tai, įvertinant ir kitus įrodymus, paneigia kaltinamojo versijÄ , kad jis turėjo raminti agresyviÄ motinÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusiosios agresyvumÄ : prieÅ¡ingai yra duomenų apie nuteistojo smurtÄ motinos atžvilgiu ir anksčiau (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad G. G. vartojo smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu ir 2017 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 97-99)).

12. Minėtų argumentų kontekste, vien tai, kad D. G. teisme pasinaudojo teise neduoti parodymų prieÅ¡ savo sÅ«nų, nerodo, kad ji pareiÅ¡kime nurodė neteisingas įvykio aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu pastaroji nurodė, kad nenori duoti parodymų bei atleidžia savo sÅ«nui (b. l. 164). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija, įvertinus nukentėjusiosios ir nuteistojo Å¡eiminį ir emocinį ryšį, yra suprantama, bet ji jokiu bÅ«du nesuardo nuoseklios, chronologiÅ¡kos ir logiÅ¡kos jau anksčiau iÅ¡vardintų įrodymų, grandinės: nusikalstamos veikos aplinkybės Å¡ioje byloje įrodytos ne pačios D. G. pirminiais parodymais, tačiau iÅ¡samiai atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinktų objektyvių duomenų visetu. Tai, kad jau aptarti duomenys visumoje atitinka bÅ«tent nukentėjusiosios pareiÅ¡kime nurodytas įvykio aplinkybes, įrodo nustatytÄ faktÄ , kad G. G. įvykio dienÄ fiziÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ savo motinÄ .

13. Apelianto argumentai, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo atlikta ekspertizė ar pateikta specialisto iÅ¡vada dėl nukentėjusiosios sužeidimų pobÅ«džio ir jų susidarymo mechanizmo, nekeičia teismo iÅ¡vadų dėl byloje egzistuojančios nepertraukiamos ir nuoseklios įrodymų grandinės, bÅ«tinos G. G. kaltei dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo konstatuoti. IÅ¡vada, kad nukentėjusioji dėl savo sÅ«naus smurto jautė fizinį skausmÄ seka iÅ¡ nustatyto smurto pobÅ«džio, nes dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiajai liko mėlynės ant rankų ir kraujuojanti žaizda ties lÅ«pa. Taigi teisėjų kolegija atmeta nuteistojo argumentus dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

14. Apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl G. G. atžvilgiu paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, pritaria ir pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl nuteistajam paskirtos bausmės. G. G. praeityje net 9 kartus teistas, o paskutinįjį kartÄ už tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu panaudotÄ fizinį smurtÄ . Akivaizdu, jog anksčiau taikytos poveikio priemonės neturėjo teigiamo poveikio nuteistajam, todėl tokioje situacijoje tik paskirta laisvės atėmimo bausmė gali apriboti asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, todėl nagrinėjamoje situacijoje G. G. paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per griežtos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa tai ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo G. G. skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Ernestas RimÅ¡elis