d792be15-356d-462a-90cf-43dee75e2ecc · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A                                                                           NUORAŠAS                           Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-465-190/2013 Teisėjas Vaclavas Karšulis                              Teisminio proceso kategorija: 1-57-1-00090-2011-7                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5., 2.4.7. (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. liepos 19 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Jurgitos Masionytės ir Pavelo Frolovo,sekretoriaujant Linai Žalaitei,dalyvaujant prokurorui Viliui Paulauskui,nuteistajam M.

G.,nuteistojo gynėjui advokatui Algirdui Cegeliui,nukentėjusiajam V. B.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Adolfui Remeikiui,vertėjai Irinai Siniavskai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. G. ir nukentėjusiojo V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkintas ir priteista iÅ¡ M.

G. 2853,12 Lt nukentėjusiojo V. B. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ M. G. 696,35 Lt turtinei žalai atlyginti ir 30000 Lt neturtinei žalai.Priteista iÅ¡ M. G. 439,25 Lt proceso iÅ¡laidoms atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. G. nuteistas už tai, kad sužalojo žmogų, dėl ko jis neteko didelės dalies darbingumo, o bÅ«tent jis: 2011 m. sausio 19 d. apie 13 val., (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau 3 kartų sudavė peiliu V.

B. į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas nukentėjusiajam V. B. galvos ir kairės ausies žaizdas (sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu), bei kairio rieÅ¡o kirstinį sužalojimÄ , pasireiÅ¡kusį kairės rankos alkÅ«ninės arterijos, stipininio, vidurinio ir alkÅ«ninio nervų, plaÅ¡takos ilgojo raumens, nykščio ilgojo lenkiamojo raumens, stipininio lenkiamojo raumens bei II-V pirÅ¡tų giliųjų lenkiamųjų sausgyslių pažeidimu, lėmusių 50 procentų bendro darbingumo netekimÄ , kuris atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .Savo veiksmais M.

G. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kaltinamasis prisipažino sudavęs smÅ«gius peiliu nukentėjusiajam ir jį sužalojęs. Nurodė, kad jei bÅ«tų buvęs blaivus ir nukentėjusysis nebÅ«tų jam trenkęs, jis nebÅ«tų taip pasielgęs. IÅ¡ bylos aplinkybių nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl paskolintų pinigų, kaltinamasis ir liudytoja J. D. tvirtino, kad nukentėjusysis sudavė kaltinamajam, tačiau pats kaltinamasis pripažino, kad smÅ«gis nebuvo stiprus, jis nuo jo nepargriuvo.

Nei viena iÅ¡ Å¡ių aplinkybių nepateisina kaltinamojo elgesio, neįrodo jį veikus esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms ar dėl didelio susijaudinimo. Nuosprendyje pabrėžiama, kad kaltinamasis beginklį nukentėjusįjį puolė itin pavojingu bÅ«du, su dideliu ir aÅ¡triu peiliu, kas kėlė nukentėjusiojo sveikatai ir net gyvybei didelį pavojų. IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus bei nusikalstamos veikos aplinkybes, neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinamasis, ne mažiau 3 kartų sudavė peiliu nukentėjusiajam į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas jam galvos ir kairės ausies žaizdas, bei kairio rieÅ¡o kirstinį sužalojimÄ , lėmusį 50 procentų bendro darbingumo netekimÄ , kuris atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , todėl jo veiksmai pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog nukentėjusysis V.

B. pareiÅ¡kė 1578,76 Lt civilinį ieÅ¡kinį turinei žalai atlyginti, nes dėl patirtos traumos jis pirko vaistus 238,63 Lt sumai, vitaminus, maistÄ 188,11 Lt sumai, už pažymÄ sumokėjo 20 Lt, patyrė 1132,02 Lt iÅ¡laidų kurui, kai važiavo gydytis. Nukentėjusysis pateikė ieÅ¡kinį pagrindžiančius mokėjimo kvitus, iÅ¡ kurių matyti, kad jis pirko vaistus ir kitas prekes, visiÅ¡kai nesusijusias su dėl nusikalstamos veikos patirtos traumos gydymu, kurie nelaikytini iÅ¡laidomis gydimuisi.

Be to, nukentėjusysis praÅ¡o atlyginti 1132,02 Lt kuro iÅ¡laidoms, kurios, teismo manymu, nėra įrodytos, kadangi dalis nukentėjusiojo pateiktų kvitų yra neįskaitomi, be to, nukentėjusysis gyveno Vilniuje, gydymas vyko taip pat Vilniuje, tačiau nei teisminio nagrinėjimo, nei ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenurodė, kiek kartų, kokiu tikslu ir kur jis vyko, koks jo automobilis ir kiek kuro jis sunaudoja, todėl teismas neturi galimybės tiksliai nustatyti jo patirtų iÅ¡laidų kurui. Teismas pripažino, kad nukentėjusysis turėjo važiuoti į gydymo ir reabilitacijos įstaigas, tačiau negalėjo patirti iÅ¡laidų, atitinkančių jo nurodytÄ sumÄ , todėl priteistinÄ sumÄ kuro iÅ¡laidoms padengti sumažino.

Vadovaujantis tuo, teismas nukentėjusiajam priteisė 76,35 Lt iÅ¡laidoms už vaistus, 20 Lt už pažymos iÅ¡davimÄ , bei 600 Lt kuro iÅ¡laidoms padengti, viso turtinei žalai atlyginti 696,35 Lt.Nukentėjusysis V. B. pareiÅ¡kė papildomÄ ieÅ¡kinį dėl 50000 Lt moralinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos gydydamasis ir teismo proceso metu jis patyrė dvasinius ir fizinius skausmus, nepatogumus, depresijÄ , pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Teismas pripažino, jog nusikalstama veika padarytų sužalojimų liekamieji reiÅ¡kiniai bylos nagrinėjimo metu nėra iÅ¡nykę.

Nukentėjusysis nevaldo kairės rankos, jam nustatytas tik 55 procentų darbingumas, labai menka tikimybė, kad nukentėjusiojo patiriami nepatogumai sumažės ir pagerės jo bÅ«klė. Patirto sužalojimo pasekmes nukentėjusysis jaus visÄ gyvenimÄ . Be to, iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju abu dalyvavo konflikte, nukentėjusysis taip pat sudavė smÅ«gį kaltinamajam, tačiau pastarasis itin pavojingu bÅ«du puolė nukentėjusįjį. Teismas taip pat atsižvelgė, kad žala buvo padaryta tyčia, į kaltinamojo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris nedirba, gyvena iÅ¡ paÅ¡alpos, turi skolų, yra nevedęs. Tačiau pripažino, kad sveikatos sužalojimo atveju žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra sužalojimo pasekmės ir dėl to nukentėjusiojo patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, jaučiamos pasekmės. Ä®vertinęs visas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes ir vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkino iÅ¡ dalies 30000 Lt.Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendį baudž. byloje Nr. 1-2- 298/2013 ir grÄ Å¾inti bylÄ Ä¯ pirmÄ instancijÄ naujam nagrinėjimui arba iÅ¡ dalies jį pakeisti - perkvalifikuojant jo veikÄ Ä¯ nusikaltimÄ , kuris atitinka Lietuvos Respublikos BK 136 str. ir BK 137 str. 1 d. sutaptį, taip pat sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 10 000 Lt bei iÅ¡dėstyti jos sumokėjimÄ , įpareigojant kas mėnesį mokėti po 150 Lt.Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sudėties tyčia apima ketinimus (tikslÄ ) sunkiai sužaloti kitÄ asmenį, tačiau teismas Å¡io klausimo nenagrinėjo.

Nuteistasis pažymi, kad neketino ir neturėjo motyvų sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, nes jeigu tokį tikslÄ bÅ«tų turėjęs, bÅ«tų pasinaudojęs nukentėjusiojo sunkia bÅ«kle, kai jis buvo sužeistas, tačiau jis taip nepasielgė. M. G. teigimu, jo veiksmų sunkÅ«s padariniai atsirado ne dėl jo tyčios, o tik dėl neatsargumo, tad svarstytina kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str.Nuosprendyje teismas nurodė, kad nėra įrodytas mano didelis susijaudinimas (Lietuvos Respublikos BK 136 str. prasme), kad jis spontaniÅ¡kai smogė nukentėjusiajam, tačiau teismas visiÅ¡kai nesidomėjo ir netyrė jo asmeninių savybių, kurios sÄ lygojo tokį mano elgesį, nes mano, kad medikai patvirtintų, jog jis turiu padidintÄ emocinį labilumÄ , tad nukentėjusiojo smÅ«giai jam į veidÄ (smÅ«gio man į veidÄ faktas yra patvirtinta Specialisto iÅ¡vada Nr.G262/u(01)) objektyviai iÅ¡provokavo jausmų proveržį ir jo spontaniÅ¡kÄ atsakÄ .Teismas taip pat neanalizavo kas - jis ar nukentėjusysis - pradėjo pirmas naudoti fizinę jėgÄ kilus konfliktui.

Å i aplinkybė yra svarbi, nes nustačius, jog nukentėjusysis pirmas pradėjo smÅ«giuoti jam į veidÄ , turėtų bÅ«ti svarstomi bÅ«tinosios ginties peržengimo teisiniai padariniai (pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3d., 4 d.). Atsižvelgiant į tai, jog jo ir nukentėjusiojo parodymai dėl Å¡ios aplinkybės skiriasi, teismas, apelianto manymu, privalėjo iÅ¡analizuoti Å¡iuos prieÅ¡taravimus bei juos motyvuotai paÅ¡alinti, tačiau to nepadarė. M. G. teigimu, tai, jog nukentėjusiojo parodymai yra melagingi matyti iÅ¡ akivaizdaus fakto, t.y., kad jam (nuteistajam) pradėjus mojuoti peiliu, jis objektyviai galėjo tik užsidengti rankomis, bet ne smÅ«giuoti.

Tai įrodo, kad smÅ«giai jam (M. G.) į veidÄ buvo suduoti jam neturint peilio.Taip pat, nuteistojo manymu, buvo netinkamai nustatytas sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ s:2003 m. gegužės 23 d. patvirtintas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse nurodyta, kad profesinis darbingumas - žmogaus gebėjimas ir galimybė dirbti darbus, kuriems reikia specialių žinių, kvalifikacijos ir įgÅ«džių, todėl nustatant nukentėjusiojo profesinį darbingumÄ bÅ«tina žinoti jo profesijÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V.

B. jokios profesijos neturi, tad tokiu atveju profesinio darbingumo nustatyti neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, teismas privalėjo vadovautis Å¡ių taisyklių 6.11 p. ir Taisyklių lentele, kurioje nurodomas prarastas bendrasis darbingumas esant skirtingoms traumoms. Nuteistojo teigimu, Teismas netyrė, ar ekspertų iÅ¡vados atitinka Å¡iÄ lentelę.Skunde M. G. teigia, jog pirmosios instancijos teismas skyrė jam bausmę, neatsižvelgdamas į jo asmenybę, kaltės formÄ ir rūšį, veiksmų motyvus bei bausmės tikslus.

Apeliantas pažymi, jog jis nėra pavojingas visuomenei ir bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo.Nuteistojo manymu, teismo priteista 30 000 Lt dydžio nukentėjusiojo patirta neturtinė žalos suma yra mažintina, nes nukentėjusysis iÅ¡provokavo konfliktÄ . Be to, atsižvelgtina į tai, jog jis tokio dydžio sumos iÅ¡ karto iÅ¡mokėti negalės, nes neturi tokių santaupų ir tokių pajamų, tad priteistÄ sumÄ galėtų sumokėti tik dalimis, kas mėnesį mokėdamas po 100-150 Lt.Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V.

B. praÅ¡o pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 balandžio 12 d. nuosprendį ir teisingai kvalifikuoti M. G. veiksmus, paskiriant jam jo veiksmus atitinkančiÄ teisingÄ bausmę.Nukentėjusiojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, neteisingai taikydamas baudžiamÄ jį įstatymÄ , neteisingai pripažino M. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., nes M. G. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p., 258 str. 1 d. ir 258 str. 2 d.M. G. sugyventinė liudytoja J. D. teisme patvirtino, kad M.

G. iÅ¡ jo (V. B.) skolinosi pinigų ne tik savo buto iÅ¡sipirkimui, bet ir pragyvenimui, nes tada J. D. ir M. G. gyveno vien tik iÅ¡ gaunamos 240 Lt. bedarbio paÅ¡alpos. IÅ¡ viso M. G. jam yra skolingas 60000 Lt. M. G. jam nežadėjo ir nesiruošė grÄ Å¾inti skolos, todėl jis kreipėsi į antstolį. Tai sužinojęs M. G. 2011-01-19 pasikvietė jį pas save į butÄ ir užpuolė trumpu kardu, norėdamas jį nužudyti arba įbauginti, kad nebereikėtų grÄ Å¾inti skolos. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo manymu, M.

G. veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. arba kaip pasikėsinimas nužudyti, nes jis kirsdamas jam sakė, kad jį užmuÅ¡, o ne skolÄ atiduos. M. G. smÅ«giavo jam kardu į galvÄ , bet galvÄ aÅ¡ užsidengiau kaire ranka. Po to M. G. vėl kirto jam į galvÄ ir į kairį pilvo Å¡onÄ . Jis (V. B.), bėgdamas iÅ¡ kambario į laukÄ , nugriuvo koridoriuje, tada M. G. tempė jį atgal į kambarį, kad pribaigtų. Å ie jo veiksmai rodo, kad M. G. iÅ¡ anksto turėjo kruopščiai paruoÅ¡tÄ planÄ kaip elgtis, kad nebereikėtų grÄ Å¾inti skolos.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendyje konstatuojama, kad liudytoja J. D. M. G. naudotÄ Ä¯rankį vadina „gal pjÅ«klas“, o teismui jį apžiÅ«rėjus nustatyta, kad tai 59 cm ilgio peilis. Tačiau, apelianto manymu, tai Å¡altas ginklas - trumpas kardas - mačetė, kuriÄ pasigamino pats M. G., todėl už ginklo pasigaminimÄ , laikymÄ ir panaudojimÄ jis turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 1 d. ir 258 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame nuosprendyje neįvardijama, kad tai žmonėms žaloti pritaikytas ginklas, V.

B. praÅ¡o apžiÅ«rėti šį kardÄ ir konstatuoti, kad jis tikrai yra ginklas.Pirmosios instancijos teismas, anot V. B., padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad tarp M. G. ir jo vyko konfliktai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir gailisi dėl savo nusikalstamos veikos, nes tai neatitinka bylos aplinkybių. Nukentėjusysis tvirtina, kad tarp jo ir M. G. jokių konfliktų niekada nebuvo - jis jam skolindavo pinigus, o nuteistasis vis draugiÅ¡kai žadėjo juos grÄ Å¾inti. Jei bÅ«tų buvę konfliktai, jam pinigų jis bÅ«tų neskolinęs. 2011-01-19 jokio konflikto tarp jo ir M.

G. taip pat nebuvo, jis manė, kad M. G. kviečia užeiti, nes nori pradėti grÄ Å¾inti skolÄ . Jie nesiginčijo, nekonfliktavom ir jis M. G. nesudavė. Nukentėjusiojo teigimu, J. D. bijo savo sugyventinio M. G., todėl teisme jo praÅ¡ymu melavo, kad jis (V. B.), sėdėdamas prie stalo, pirmas smogė M. G. į kairį skruostÄ . Smogti M. G. jis neturėjo jokio pagrindo. Be to, jis nebÅ«tų iÅ¡drįsęs smÅ«giuoti nuteistajam, nes jis yra du kartus stambesnis ir sunkesnis už jį. Teismas taip pat iÅ¡reiÅ¡kė neobjektyvumÄ ir palankumÄ teisiamajam, padarydamas bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad M.

G. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. FaktiÅ¡kai M. G. ne tik, kad neprisipažino ir nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, bet ir palenkė savo sugyventinę J. D. melagingai liudyti teismui. Aplinkybę, kad M. G. nesigaili dėl įvykdyto nusikaltimo patvirtina ir tai, jog po 2011-01-19, jau vykstant Å¡iam teismo procesui, jis vėl užpuolė jį dalgiu (dėl to Å¡iuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas M. G. atžvilgiu, bet teismas 2013-04-12 nuosprendyje tai nutylėjo ir nevertino pakartotinų nusikalstamų M.

G. veiksmų). Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-04-12 nuosprendis keistinas dėl M. G. paskirtos per Å¡velnios bausmės. Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numato laisvės atėmimÄ iki deÅ¡imties metų, tačiau teismas nemotyvuodamas paskyrė bausmės tikslų neatitinkančiÄ 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra 3 kartus mažesnė už Å¡iame straipsnyje numatytos bausmės vidurkį. Didesnė bausmė negu Å¡io straipsnio bausmės vidurkis, anot apelianto, turėjo bÅ«ti paskirta ne tik dėl to, kad nusikaltimo metu M.

G. buvo neblaivus, bet ir dėl to, kad jo veiksmų pasėkoje atsirado du Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnį kvalifikuojantys požymiai - jis prarado daugiau nei pusę savo bendro darbingumo ir jo kÅ«nas (kairė ranka) buvo nepataisomai subjaurotas.Atsikirtimu į nukentėjusiojo V. B. apeliacinį skundÄ nuteistasis M. G. praÅ¡o nekentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti ir visiÅ¡kai tenkinti jo apeliacinį skundÄ .M. G. teigia, jog V. B. nurodyta aplinkybė, jog jis (M. G.) jam yra skolingas 60 000 Lt, neatitinka tikrovės, nes jis Å¡ios sumos iÅ¡ nukentėjusio nėra gavęs. 2010-01-21 vekselį 60 000 Lt sumai jis pasirašė apgaulės ir suklydimo įtakoję tikėdamas, kad V.

B. ateityje jam paskolins visÄ 60 000 Lt sumÄ . Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog 2010-01-21 vekselį jis pasirašė tik dėl to, jog su V. B. buvo pažįstamas apie 1 metus ir jis jam jau buvo paskolinęs 8 000 Lt buto privatizavimui, t.y. jis turėjo jo pasitikėjimÄ ir juo piktnaudžiaudamas gavo paraÅ¡Ä ant 2010-01-21 vekselio. Nukentėjusysis V. B. skunde nurodo, jog pati jo sugyventinė liudytoja J. D. teisme patvirtino, jog jis skolinosi pinigų ne tik savo buto iÅ¡sipirkimui, bet ir pragyvenimui, nes tada gyveno tik iÅ¡ gaunamos 240 Lt bedarbio paÅ¡alpos ir teigia, jog 2011-01-19 d. jokio konflikto tarp jų nebuvo, kad jis pakvietė nukentėjusįjį į butÄ ir jis užėjo, kadangi manė, kad jis nori jam pradėti grÄ Å¾inti skolÄ .

Å ios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės prieÅ¡tarauja vienÄ kitai, kadangi, jeigu jam buvo žinoma, jog tuo metu jis gyvenau tik iÅ¡ gaunamos paÅ¡alpos, tai jokių pinigų jam tikrai nebÅ«tų galėjęs grÄ Å¾inti. PrieÅ¡ingai nei nurodo V. B., 2011-01-19 jis eilinį kartÄ atvyko pas jį ir reikalavo pinigų bei pats iÅ¡provokavo konfliktÄ , bÅ«tent jis pirmas pradėjo naudoti fizinę jėgÄ - smÅ«gius man į veidÄ , kurie yra patvirtinti Specialisto iÅ¡vada Nr. G262/u(01). Nukentėjusysis V.

B. teigia, jog jo veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuoti pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p. arba kaip pasikėsinimas nužudyti, tačiau, nuteistojo teigimu, jo veiksmuose jokios tyčios nebuvo. Jokių motyvų nužudyti V. B. jis neturėjo ir neturi, nes nužudymas kreditoriaus tokiu atveju skolininko nuo skolos neatleistų.Skunde nukentėjusysis V. B. nurodo, jog jo naudotas įrankis - peilis, turėtų bÅ«ti laikomas (konstatuotas) Å¡altuoju ginklu - trumpuoju kardu - mačetė, kuriÄ neva jis pats pagamino, dėl to turėtų atsakyti ir už ginklo pasigaminimÄ , laikymÄ ir jo panaudojimÄ pagal LR BK 258 str. 1 d. ir 258 str. 2 d.

Tačiau įrankis, kuris buvo naudotas ir kuriuo buvo sužalos nukentėjusysis - 59 cm ilgio peilis nebuvo nei jo pagamintas, nei specialiai sukonstruotas ar pritaikytas gyviesiems ar kitiems objektams, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti, o buvo naudotas žemės Å«kyje - burokams apdoroti.IÅ¡ tikrųjų, naot M. G., V. B., žinodamas, kad 2010-01-21 vekselis 60 000 Lt sumai neatitinka tikrovės, o minėto vekselio pagrindu jis nusavino jo turtÄ ir, kad anksčiau ar vėliau minėtas jo sukčiavimas paaiÅ¡kės ir jam reikės grÄ Å¾inti neteisėtai iÅ¡ jo pasisavintÄ turtÄ , jis iÅ¡ anksto tiksliai suplanavęs ir žinodamas jo karÅ¡tÄ charakterį, tyčia norėdamas jį iÅ¡provokuoti pirmasis, 2011-01-19 sudavė jam į veidÄ , kad vėliau jo veiksmus galima bÅ«tų kvalifikuoti kaip pasikėsinimÄ nužudyti.

M. G. pažymi, jog Å¡iuo metu pagal jo pareiÅ¡kimÄ yra pradėtas ikiteisminis tyrimas V. B. atžvilgiu dėl sukčiavimo, kurio metu bus nustatyti tikrieji V. B. ketinimai, dėl to praÅ¡o teismo neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. G. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo V. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusysis V. B. ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo M.

G. apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo M. G. ir nukentėjusiojo V. B. apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo M. G. ir nukentėjusiojo V. B. apeliaciniai skundai atmestini.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, teisingai kvalifikavo M. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , paskyrė jam tinkamÄ bausmę bei priteisė tinkamo dydžio neturtinę žalÄ . Dėl nuteistojo M. G. apeliacinio skundo argumentų Nuteistasis M.

G. apeliaciniu skundu deklaratyviai praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendį baudž. byloje Nr. 1-2- 298/2013 ir grÄ Å¾inti bylÄ Ä¯ pirmÄ instancijÄ naujam nagrinėjimui, tačiau nenurodo, kokiu pagrindu. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. 4 p. apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas arba byla iÅ¡nagrinėta pažeidžiant Å¡io Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Kaip jau minėta, nuteistasis nenurodo pagrindo, dėl kurio byla turėtų bÅ«ti perduota pirmosios instancijos teismui naujam nagrinėjimui, tokių pagrindų neįžvelgia ir teisėjų kolegija, todėl Å¡is apeliacinio skundo praÅ¡ymas nepagrįstas ir atmetamas.Taip pat M.

G. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį iÅ¡ dalies pakeisti, perkvalifikuojant jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., į nusikaltimÄ , kuris atitinka Lietuvos Respublikos BK 136 str. ir BK 137 str. 1 d. sutaptį, tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas M. G. veikÄ dėl V. B. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikavo tinkamai.Nuteistasis M. G. neneigia byloje nustatytu laiku ir vietoje sudavęs nukentėjusiajam V. B. smÅ«gius peiliu ir jį sužalojęs. Pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas. 2012-03-22 ekspertizės aktu Nr. EKG 124/12(01) be kitų iÅ¡vadų konstatuota, kad dėl kairio rieÅ¡o kirstinio sužalojimo iÅ¡sivysčiusių liekamųjų reiÅ¡kinių, lėmusių 50 procentų bendro darbingumo netekimÄ , sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ (t. 2, b.l. 51-59).Skundo praÅ¡ymas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., perkvalifikuoti į BK 137 str. 1 d. (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo) taipogi nepagrįstas. Pažymima, kad nusikalstama veika laikoma padaryta esant neatsargiai kaltės formai tada, kai kaltininkas nesuvokia savo veiksmų pavojingumo, nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti, arba suvokia tik rizikingÄ savo veiksmų pobÅ«dį, bet lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi iÅ¡vengti galinčių kilti padarinių.

Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formÄ ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir imdamas domėn padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , lokalizacijÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieÅ¡ nusikaltimÄ , jo padarymo metu ir po jo.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad nuteistasis neketino ir neturėjo motyvų sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, nes jeigu tokį tikslÄ bÅ«tų turėjęs, bÅ«tų pasinaudojęs nukentėjusiojo sunkia bÅ«kle, kai jis buvo sužeistas, tačiau jis taip nepasielgė. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis veikė suvokdamas savo veiksmų pavojingumÄ kito žmogaus sveikatai ir numatė galinčius kilti padarinius. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina nusikaltimo padarymo aplinkybės bei panaudotas įrankis - peilis ir sužalojimų lokalizacija.

Nukentėjusiajam sužalojimai padaryti aÅ¡triu, duriančiu-pjaunančiu įrankiu - peiliu, smÅ«giuojant tiek į galvos sritį, tiek į rankas. Mažai tikėtina versija, kad konfliktinėje situacijoje esantis žmogus rankoje turėdamas peilį, neturėtų minčių sužaloti kitÄ Å¾mogų. Tuo tarpu esant neatsargiai kaltės formai, kaltininkas arba visiÅ¡kai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo kito žmogaus sveikatai ir nenumato galinčių kilti padarinių (nors gali ir turi juos numatyti), arba suvokia tik rizikingÄ savo veiksmų pobÅ«dį ir numato mažai tikėtinÄ sveikatos sutrikdymo galimybę (nes tikisi iÅ¡vengti galinčių kilti padarinių).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo panaudotas nusikaltimo padarymo įrankis (peilis) bei padarytų sužalojimų lokalizacija (dÅ«ris į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ galvos sritį) rodo, kad jis siekė sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatÄ , t.y. numatė, kad neiÅ¡vengiamai sužalos V. B. sveikatÄ ir norėjo sužaloti nukentėjusįjį. Asmuo, kuris darydamas nusikalstamÄ veikÄ pasirenka tokį veikimo bÅ«dÄ , kada sveikata bus sutrikdyta neiÅ¡vengiamai ar esant pakankamai didelei tikimybei, negali bÅ«ti pripažintas veikusiu neatsargiai.

Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui neiÅ¡vengiamai bus sutrikdyta sveikata, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia. Nuteistasis skunde pažymi, kad teismas nurodė, jog nėra įrodytas jo didelis susijaudinimas (Lietuvos Respublikos BK 136 str. prasme), kad jis spontaniÅ¡kai smogė nukentėjusiajam, tačiau teismas visiÅ¡kai nesidomėjo ir netyrė jo asmeninių savybių, kurios sÄ lygojo tokį mano elgesį. Kolegijos nuomone, M. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 136 str. 1 d. taip pat nėra teisinio pagrindo.

Staigus didelis susijaudinimas – tai fiziologinio afekto bÅ«sena, kai emocinis stresas stabdo intelektualinę veiklÄ , smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus. Fi­zio­lo­gi­nio afek­to bÅ«se­nÄ su­kelia ne­tei­sėtas ar itin įžeidžian­tis kaltininkÄ ar jo ar­ti­mÄ as­me­nį nu­ken­tėju­sio­jo po­el­gis. Nagrinėjamoje byloje, net ir analizuojant paties nuteistojo parodymus teisme, kur jis parodė, kad V. B. jam, sėdinčim vieno metro atstumu, sudavė du smÅ«gius, per veidÄ , smÅ«giai nebuvo stiprÅ«s, taip pat pripažino, kad jis negali paaiÅ¡kinti, kodėl paėmė peilį, nes galėjo V.

B. atgal suduoti ir ranka (t. 2, 133-140), aiÅ¡kiai matyti, jog nukentėjusysis jokių itin įžeidžiančių nuteistÄ jį veiksmų neatliko. Nuteistojo versija apie didelį susijaudinimÄ yra tik siekis suÅ¡velninti teisinę padėtį, siekiant Å¡velnesnės bausmės.Apeliacinė instancija atmeta kaip nepagrįstÄ ir M. G. teiginį, jog teismas neanalizavo kas - jis ar nukentėjusysis - pradėjo pirmas naudoti fizinę jėgÄ kilus konfliktui. Å i aplinkybė yra svarbi, nes nustačius, jog nukentėjusysis pirmas pradėjo smÅ«giuoti jam į veidÄ , turėtų bÅ«ti svarstomi bÅ«tinosios ginties peržengimo teisiniai padariniai.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas pripažino, kad pirmasis smÅ«gį sudavė nukentėjusysis, tačiau smÅ«gis nebuvo stiprus, kÄ , kaip jau minėta aukščiau, patvirtino pats M. G.. BÅ«tinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos.

BK 28 str. 3 d. bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. BÅ«tinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra bÅ«tinosios ginties situacija. Nagrinėjamu atveju smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo panaudotas dėl kilusio konflikto, kai nukentėjusysis sudavė ranka nuteistajam į veidÄ . BÅ«tinoji gintis galima tik nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis), tačiau pripažinti, kad V.

B. veiksmai suduodant delnu buvo pavojingi, dėl ko M. G. reikėjo griebtis peilio ir juo smÅ«giuoti, nėra pagrindo.Teismas, anot apelianto, privalėjo vadovautis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.11 p. joje esančia lentele, kurioje nurodomas prarastas bendrasis darbingumas esant skirtingoms traumoms, tačiau teismas netyrė, ar ekspertų iÅ¡vados atitinka Å¡iÄ lentelę. Apeliacinė instancija pažymi, jog teismas pagrįstai vadovavosi 2012-03-22 ekspertizės aktu Nr. EKG 124/12(01). Ekspertai, atlikdami ekspertizę ir teikdami iÅ¡vadas iÅ¡ įstaigų iÅ¡reikalauja medicininius dokumentus bei nustatydami Sveikatos sutrikdymo mastÄ vadovaujasi 2003 m. gegužės 23 d.

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Nepagrįsti M. G. skundo teiginiai apie tai, kad V. B. jokios profesijos neturi, tad tokiu atveju profesinio darbingumo nustatyti neįmanoma. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau minėto ekspertizės akto, V. B. dėl kairio rieÅ¡o kirstinio sužalojimo iÅ¡sivysčiusių liekamųjų reiÅ¡kinių, lėmusių 50 procentų bendro darbingumo netekimÄ , sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Taigi, buvo vertinamas ne jo profesinis, o bendras netektas darbingumas (Taisyklių 6.11 punktas). Pažymėtina, kad minėtÄ ekspertizę atliko kvalifikuoti specialistai, todėl nėra pagrindo abejoti jų padarytų iÅ¡vadų teisingumu ir objektyvumu. Nors nuteistasis M. G. teigia, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti jam neskiriant realaus laisvės atėmimo, tačiau toks jo teiginys nepagrįstas ir netenkinamas. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, dėl Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymo yra ne kartÄ pasisakęs, jog iÅ¡ esmės Å¡ių nuostatų taikymas (Å¡velnesnės bausmės paskyrimas) turėtų bÅ«ti grindžiamas iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima M. G. suÅ¡velninti bausmę, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nenustatyta. Tačiau pabrėžtina, kad padarytas sunkus nusikaltimas. Taigi konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai nuteistajam paskyrė realiÄ 1 (vienerių) ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina, kad paskirtoji laisvės atėmimo bausmė yra ženkliai mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. nustatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį, todėl teigti, kad nuteistajam paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė ir jÄ dar labiau Å¡velninti, nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų siekiamų bausmės tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principÄ Nuteistojo M.

G. apeliacinio skundo teiginys dėl per didelio neturtinės žalos priteisimo taip pat yra nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo V. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėtas atsižvelgiant į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumÄ , mano, kad nukentėjusiajam iÅ¡ M. G. priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteistas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės materialinės teisės normų. Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų, neturtinė žala buvo priteista dėl nukentėjusiojo V. B. patirto sužalojimo, dėl liekamųjų tokio sužalojimo reiÅ¡kinių. Teismo iÅ¡vados tiek dėl tokios žalos priteisimo pagrindų, tiek dėl jos dydžio atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo ilgÄ laikė gydėsi, jis buvo operuojamas, atliko reabilitacijos procedÅ«ras, patyrė fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, jo gyvenimo kokybė yra aiÅ¡kiai pablogėjusi, nes jam nustatytas tik 55 procentų darbingumas ir yra nedidelė tikimybė, kad jo sveikatos bÅ«klė pagerės. Apylinkės teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atyginimÄ , tÄ pripažinęs, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numatytais kriterijais, nustatė tinkamÄ Â atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nes teismas vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos baudžiamosiose bylose nustatant neturtinės žalos dydį, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Dėl nukentėjusiojo V. B. apeliacinio skundo argumentų Nukentėjusysis V. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o M. G. padarytÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

į Lietuvos Respublikos 135 str. 2 d. 9 p.Tačiau teisėju kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys rodo, kad pripažįstant M. G. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 str. 1 d., buvo vertinami tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos J.

D. parodymai. Nukentėjusiojo V. B. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su praÅ¡ymu M. G. nuteisti už sunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neatitinkančius bylos aplinkybių. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad M. G. nebuvo pareikÅ¡tas kaltinimas Å¡ios nusikalstamos veikos padarymu bei jis nebuvo atiduotas teismui tesiti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p., taip pat teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nustatyta tvarka praÅ¡ymų papildyti arba pakeisti nuteistajam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nebuvo.

Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės svarstyti M. G. kaltės dėl Å¡io nusikaltimo padarymo (Lietuvos Respublikos BPK 255 str.).SavanaudiÅ¡kos paskatos pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. yra tada, kai sunkiai sutrikdoma sveikata siekiant turėti iÅ¡ to kokiÄ nors turtinę naudÄ sau ar kitiems asmenims (užvaldyti turtÄ , įgyti teises į turtÄ ir pan.). Pagal šį punktÄ veika kvalifikuojama, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki kitam žmogui padaryto sužalojimo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į žmogaus sveikatÄ metu.

Byloje esančiais faktiniais duomenimis nėra įrodyta, kad nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, turint tikslÄ iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo, ir Å¡is siekis buvo įgyvendintas. Teismas, kvalifikuodamas nuteistojo M. G. nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. konstatavo, kad nukentėjusiajam smÅ«giai buvo suduoti po to, kai pats V. B. sudavė smÅ«gius M. G. į veidÄ (šį faktÄ patvirtino ir liudytoja J. D., mačiusi konflikto pradžiÄ ), kas iÅ¡Å¡aukė nuteistojo reakcijÄ griebtis peilio.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada, nes jÄ patvirtina byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, todėl M. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. nėra pagrindo, nustačius, kad pats nukentėjusysis pirmas panaudojo fizinį smurtÄ nuteistojo atžvilgiu. Nukentėjusiojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino M. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 1 d. ir 258 str. 2 d., tačiau kolegija dar kartÄ atkreipia dėmesį, kad nuteistasis nebuvo kaltinamas ir dėl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo bei nebuvo atiduotas teismui teisti pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str., o teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nustatyta tvarka praÅ¡ymų papildyti arba pakeisti nuteistajam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nebuvo.

Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės svarstyti M. G. kaltės dėl Å¡io nusikaltimo padarymo (Lietuvos Respublikos BPK 255 str.).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl M. G. nusikalstamų veiksmų įvertinimo ir veikos kvalifikavimo.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam M. G. paskirtos bausmės, kaip jau minėta aukščiau pasisakant dėl nuteistojo argumentų, susijusių su jam paskirta baisme, yra pagrįsta ir teisėta.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. G., Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kuri, atsižvelgiant į tai, kad tarp M. G. ir V. B. kilus konfliktui, pirmas smurtÄ panaudojo nukentėjusysis, o M. G. teisiamas pirmÄ kartÄ , yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, negali bÅ«ti pripažinta per Å¡velni,           atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus.Sutinkamai su suformuota teismine praktika, padarius iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, aukÅ¡tesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento, neturinčio esminės reikÅ¡mės Å¡iam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: Nuteistojo M. G. ir nukentėjusiojo V. B. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                              Vladislavas Lenčikas Teisėjai                                                                                          Jurgita Mačionytė                                                                                                                          Pavelas Frolovas NuoraÅ¡as tikras                                                 Â